Izabelė Kačinskaitė

Ukrainos prezidentas kaltina Vakarus neveiksnumu – esą 13 dienų ukrainiečiai girdi tik pažadus apie lėktuvus, tačiau jų niekaip negauna. Nors Ukrainos dangus lieka neapsaugotas, Jungtinės Valstijos imasi kitų veiksmų ir praneša, kad stabdo rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies importą.  Ukrainos prezidentas šiąnakt įrašytoje emocingoje kalboje kreipėsi į Vakarus ir priminė lyderių duotus pažadus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Vakarus kuo greičiau skelbti energetinį embargą Rusijai ir nustoti finansuoti teroristus. Vis tik Vakarai to daryti neskuba – tik šiandien Europos Komisijos pirmininkė paskelbė, kad pradeda kalbėti apie būdus sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau bent kol kas prieš tokį scenarijų griežtai pasisako Vokietija – esą embargas rusiškoms dujoms, naftai ir anglims rusų tankų Ukrainoje nesustabdys.

Ukrainiečiai ir toliau demonstruoja savo karingą dvasią – okupuotų šalies miestų gatvėse pasipylė protestai. Ukrainos žmonės siūlo okupantams keliauti ten, iš kur atėjo – jų negąsdina net automatų šūviais jiems grasinantys kariai. O kiti gyventojai dalijasi savo istorijomis ir pasakoja, kur slepiasi nuo karo siaubo. Naujosios Kachovkos gyventojai su šypsenomis ir iškėlę Ukrainos vėliavas žygiuoja gatvėmis.

Iš devintą dieną rusų karių niokojamų Ukrainos miestų – sugriautų gyvenimų atgarsiai. Ukrainos lietuviai atskleidžia, kaip dabar atrodo jų kasdienybė. O viena tautiečių sako, kad net Sibiro tremties patirtys nebuvo tokios baisios kaip išgyventos Charkive. Kalbinti žmonės viliasi, kad pavyks sėkmingai palikti Rusijos okupantų griaunamą šalį. Charkive – sugriauti pastatai, ant gatvių besimėtančios nuolaužos liudija ne tik okupantų agresiją, bet ir sudaužytus žmonių likimus.

Sumborborduotų Ukrainos miestų žmonės dalijasi išgyvenimais – kai kurie jų baiminasi palikti savo namus ir pasakoja istorijas apie rusų sušaudytus civilių automobilius. Esą jiems nesvarbu, ar automobiliu keliauja vaikai, ar moterys. Kiti pasakoja, kad įskaudinti ir įpykę gyventojai į parduotuves traukia ne tik maisto, bet ir ginklų, šovinių. O štai Kijevo (Kyjivo) ligoninėse moterims tenka gimdyti ekstremaliomis sąlygomis, mat niekada nežino, kad išgirs pavojaus sirenas.

Internete sklinda širdį veriantys vaizdai – Maskvoje policininkai sulaikė pradinių klasių mokinius. Anot režimo, vaikų nusikaltimas, kad prie Ukrainos ambasados Maskvoje jie atnešė gėlių, rankose laikė užrašą „Karui – ne“. Sulaikytų vaikų amžius – nuo septynerių iki vienuolikos metų. Iš viso areštinėje atsidūrė keturi įbauginti vaikai ir dvi suaugusios moterys – jų motinos.

Ukrainiečiai dalijasi vaizdais, kas liko iš miestų – Charkivo ir Chersono – po Putino armijos apšaudymų ir bombardavimų. TV3 žinioms apie patirtus išgyvenimus pasakoja ir šalia Charkivo subombarduoto centro buvęs ukrainietis.  Jo teigimu, situacija blogėja ir civilių aukų gali būti ir 100 kartų daugiau nei dabar. O Chersono gyventojai nufilmavo, kaip rusai į nelaisvę ima tiesiog civilius.

Putino kariams puolant Ukrainą, paprasti ukrainiečiai rodo savo ryžtą ir kovingą dvasią. Štai Lvivo gyventojai ruošiasi Rusijos puolimui ir Molotovo kokteilius pilsto alaus gamykloje. O kiti prisideda iš rusų kareivių vogdami kovinę techniką – ją ukrainiečiai nutempia savo traktoriais. Tiesa, pranešama apie kruvinas atakas Charkive, kur okupantai taikėsi į civilius. Lvivo alaus gamykloje ukrainiečiai surėmę pečius nešioja dėžes.

Kalbinti lietuviai pasakoja, kad žinios apie karą Ukrainoje ne vieną pravirkdė, sukėlė dar didesnį nerimą. Vieni esą baiminasi dėl Lietuvos ateities, kiti gaili žūvančių ir kenčiančių Ukrainos žmonių. Kai kurie visai atviri – ašaroti pradeda vos prabudę. Psichologai sako, kad baimė, nerimas – normalūs jausmai, tačiau ragina žmones jiems nepasiduoti. Esą svarbiausia – turėti rutiną ir jos laikytis bei pasakoja, kaip nuraminti dabar išgyvenančius vaikus.

Šiandien – ypatinga diena. Ypač palanki sugalvoti norus, mat visata juos esą būtinai išpildys. Bent taip tikina numerologai, mat datoje –  net šeši dvejetukai. Tiesa, nereikėtų nustebti, jei sugriuvo šiandieniniai planai, pasak numerologų, vėl kalti tie dvejetai. Tačiau panorę susituokti dvejetukų dieną į santuokų rūmus traukte traukė jaunavedžiai. Jie sako, kad tikisi, jog dvejetai atneš ne tik laimę, bet ir sveikatą bei turtus.

Naujovė darželiuose – nuo šiol juose bus testuojami ne paviršiai, o kiekvienas vaikas individualiai. Jie bus testuojami greitaisiais antigeno testais – „čiulpinukais“, kuriuos vaikui tereikės įsidėti į burną ir atsakymas paaiškės. Tiesa, kokias ugdymo įstaigas ir kada tiksliai pasieks šie naujoviški testai, Sveikatos apsaugos ministerija apsispręs kitą savaitę.

Vienas aktyviausių riaušių prie Seimo dalyvių iš Šeimų maršo organizatorius Antanas Kandrotas-Celofanas grįžta į kalėjimą. Apeliacinis teismas už finansinius nusikaltimus jam skyrė beveik dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kalėjime sėdėjęs ir anksčiau, tik dėl kitų nusikaltimų Celofanas sako, kad šis nuosprendis – įrodymas, kad Lietuva niekuo nesiskiria nuo Baltarusijos ir buvo iš anksto suplanuotas.

Po penkių metų pertraukos ir milijoninių investicijų tvarkant Gedimino kalno šlaitus – vėl nauja nuošliauža. Kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus tikina, kad dėl to kalti orai. Vis tik specialistai teigia, kad nuošliaužos kenkia tik vizualinei kalno išvaizdai, tačiau ne jo stabilumui. Yra gąsdinančių signalų – vandens kiekis kalne padidėjęs. O tai, esą, gali pridaryti daugiau žalos.

Dėl pandemijos bene 10 procentų daugiau lietuvių išgirdo jau pažengusios – trečios ar ketvirtos – stadijos vėžio diagnozę. Viena šios statistikos priežasčių – 2020-aisiais sustabdytos planinės medicinos paslaugos. Žmonės negalėjo tinkamai pasitikrinti sveikatos, dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose, o vien eilėse pas specialistus teko laukti nuo pusės metų iki devynių mėnesių.  Dabar daugybė žmonių turi kovoti su pažengusia ar sunkia ligos forma.

Lietuvių kalbos pamokų jau pora mėnesių mokosi ir Vilniuje Naujininkų Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinti suaugę neteisėti migrantai. Čia dirbantys savanoriai mokytojai pasakoja, kad įprastai į vyrams ir moterims atskirai vykstančias pamokas susirenka po trisdešimt ar net keturiasdešimt mūsų kalbą krimsti norinčių užsieniečių. O patys migrantai pasakoja, kad kalbos reikia, nes nori likti Lietuvoje ir čia dirbti.

Tęsiasi bažnyčią supurtęs skandalas. Teisėsauga krėtė Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausantį „Laidojimo paslaugų centrą“, kuris kartą jau naudotus karstus, nesudegintus per kremacijos procedūrą, perpardavinėjo kitoms šeimoms. Teisėsauga apklausė ir eilę asmenų, nors įtarimai ikiteisminiame tyrime kol kas niekam nepareikšti. Daugiau teisėsauga situacijos nekomentuoja, tačiau sako, kad įtariamieji byloje gali atsirasti surinkus daugiau duomenų.

Patrauklesnės darbo priemonės, laboratorijos, bendradarbiavimas su menininkais – tai tik dalis naujovių, laukiančių Lietuvos moksleivių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda naują projektą – tūkstantmečio mokyklų programą, kuria sieks mažinti atskirtį tarp mokyklų ir stiprinti silpnąsias. Vien pirmajame programos etape mokyklos sulauks 210-ties milijonų eurų iš Europos struktūrinių fondų ir 44 milijonų iš valstybės biudžeto.

Lietuvoje – satanistinis pedofilų skandalas. Bent jau taip Seimos narys Aidas Gedvilas vadina belgų režisieriaus filmo filmavimą Kryžių kalne. Parlamentaro teigimu, režisierius išniekino sakralią vietą ir psichologiškai sužalojo vaikus, dalyvavusius filmavime.  Esą filme vaikai turėjo lydėti beveik nuogą vyrą, nešantį nuo Kryžių kalno, tačiau aktorius nusimetė drabužius ir visiškai apsinuogino.

Paaiškėjo, kas tas laimingasis laimėjęs iki šiol didžiausią istorijoje  – 24 milijonų eurų – prizą „Eurojackpot“ loterijoje. Tai – 40-metis vilnietis, kuris bilietą nusipirko pridavęs butelius taromate. Visą savaitgalį jis nė nenutuokė, kad tapo vienu iš 200 turtingiausių lietuvių, kurio turtas šiuo metu toks pat kaip ir Domanto Sabonio. Tiesa, nors vyro sąskaitose greit nuguls milžiniška suma, vyras sako, kad darbo mesti neplanuoja.

Dešimtmetį Vilniaus arkikatedros pašonėje veikiantis „Žaislų muziejus“ suaugusius džiugina nostalgiją keliančiais žaislais, o vaikus moko apie istoriją ir kultūrą. Tačiau muziejaus vadovai aiškina, kad duris lankytojams gali tekti užverti. Iki šiol už nuomą muziejui tekdavo mokėti 67 eurus per mėnesį, tačiau pasibaigus jų nuomos sutarčiai, sostinės savivaldybė rengs konkursą, kuriame laimėjusi veiklos idėja ir taps naujaisiais nuomininkais.

Ar Lietuvių kalbos ir literatūros programa moksleiviams tokia, kokios reikia – tai ir vėl diskusijų centre. Lapkričio mėnesį su savo siūlymu iš programos išbraukti keturis užsienio autorius, programos atnaujintojų grupė skelbia naują. Dabar jie siūlo mažinti privalomosios literatūros sąrašą, tad dalis autorių liktų kaip rekomenduojami. Be to, mokytojai ir patys galėtų savo nuožiūra išrinkti, kokias knygas vaikams papildomai skaityti.

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta pusė tūkstančio moterų. Gydytojų prognozės liūdnos – aptikus jį ketvirtoje stadijoje, išgyvena vos viena iš dešimties moterų. Bet net ir tada ligos pasekmės liūdnos. Specialistai šį vėžį vadina tyliuoju, mat nepastebėdamos jokių simptomų moterys išsitirti dėl ligos dažnai nukeliauja per vėlai. Kristinai šiandien – 34-eri, tačiau būdama vos 19-os metų ji išgirdo apie ikivėžinius pakitimus gimdos kaklelyje. „Kova truko apie 12 metų.

Šiąnakt kai kurie Lietuvos telkiniai buvo pilni besipliuškenančių žmonių. Nepaisiusių spaudusio šaltuko. Ir ne šiaip sau žmonės brido į ledinį vandenį – tikima, kad sausio 19 naktis – ypatinga. Esą pora valandų po vidurnakčio vanduo Žemėje įgauna stebuklingų galių. O išsimaudžiusieji stebuklingą naktį būna sveiki visus metus. Laikrodis jau muša vidurnaktį, o netoli Grigiškių esantį ežerą nėrė visas būrys sveikuolių. Jie tiki, kad sausio 19-osios naktis – ypatinga.

Kas ketvirtas Lietuvos vaikas – turi antsvorio arba yra nutukęs, tokius duomenis skelbia Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas. Pagal vaikų nutukimą vejamės net Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę. Specialistai įspėja: per didelis svoris gali tapti ne tik rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi, bet ir sukelti psichologinių problemų. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro stalo teniso trenerė Jūratė žaidžia su vaikais keletą kartų per savaitę.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. O kitais žiemos mėnesiais šilumos tinklų atstovai žada ir dar didesnes kainas – kai kur gyventojams vien už šildymą gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų į mėnesį.

Papuošimais – ryškiaspalviais žaislais, žibančiomis lemputėmis – padabinti namai džiugina visus šeimos narius. Vis tik ugniagesiai perspėja būti atsargiems – elektrinės girliandos gali tapti skaudžios nelaimės priežastimi. Netvarkingi laidai ar trumpas jungimas gali supleškinti eglę per itin trumpą laiką. Kalėdinės eglutės viduje netikėtai užsiplieskia ugnis. Nepraeina nė 10 sekundžių, o ji jau bene visa liepsnoja.

Pasiruošimas Kalėdoms įsibėgėja – lietuviai puošiasi namus, kiemus, perka dovanas ir planuoja šventinį valgiaraštį. Tačiau vis dažniau gyventojai eglutes ne perka, o nuomojasi. Esą ši paslauga ne tik patogi, bet ir padeda tausoti gamtą, mat daugelis eglučių – persodinamos ar naudojamos vėl, aišku, jei išgyvena. Dainininkė Erica Jennings savo namuose jau pasipuošė kalėdinę eglutę – tiesa, kaip ir keletą metų iš eilės, ji žaliaskarę nuomavosi. „Pirmiausia, tai dėl to, kad yra labai patogu.

Artėjant šventėms toli gražu ne visos šeimininkės suka galvas, kur geresnę silkę nupirkti ar kokį gardesnį patiekalą pagaminti. Vis daugiau žmonių užsisako šventėms maistą į namus ar tiesiog keliauja šventinės vakarienės, kuriai negaili ir kelių šimtų eurų. Kai kurie restoranai jau net nebeturi vietų rezervacijoms nei Kūčioms, nei Kalėdoms ir sako, kad pirmieji užsakymai pradėjo plūsti dar prieš pusantro mėnesio.

Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos kyla nesustodamos – kai kurių degalinių šviestlentėse kainos perkopė ir 1,5 euro už litrą. Brangstantis šildymas, elektra ir kuras vis labiau gula ant gyventojų pečių. O štai kaimyninė Lenkija skuba žmonėms padėti – mažins PVM dujoms, elektrai ir akcizus degalams. Prancūzija degalų kainų šuoliui kompensuoti mažiau uždirbantiems gyventojams skiria po 100 eurų. Lietuvos valdžia papildomų priemonių bent kol kas imtis nežada.

Lietuvoje jau prasidėjo gyvų eglučių prekyba, o dalis žmonių traukia pirkti ir augančių vazonuose, ir nukirstų. Paaiškėjo, ir kiek šiais metais teks pakloti už kalėdinį džiaugsmą namuose – norintys didesnės eglutės turės nepagailėti triženklių sumų. Į vilniečio mašiną kalėdinių eglučių prekeivis jau krauna jo pirkinį – žaliaskarę. Paklaustas, ar dar ne per anksti eglutę puošti, jis sako, kad perka tada, kai užsimano – į kalendorių nežiūri. „Nusipirkom vazone, kad ilgiau išstovėtų.

Lietuvos kariuomenės dieną – liūdnos žinios. Santaros klinikose užgeso legendinio partizano, Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygio Juozo Jakavonio-Tigro gyvybė. Ją pasiglemžė koronavirusas, su kuriuo, anot artimųjų, Tigras grūmėsi daugiau nei dvi savaites. Rodydama paties partizano Juozo Jakavonio-Tigro parašytą knygą, jo dukra Angelė dalijasi žodžiais apie tėvą. Šiltai prisimenamas 97-uosius metus ėjęs vyras ligoninėje praleido daugiau nei dvi savaites, tačiau šiandien jo gyvybė užgeso.

Išgirdę apie vis šąlančius orus dalis greičiausiai jau ieško kuo šiltesnių drabužių, tačiau kiti priešingai. „Vilnelės pankais“ save praminę drąsuoliai sulaukę šaltų orų džiaugiasi – jie išsirengia ir šoka į upę. Kai kurie tai daro net kiekvieną rytą, o šiam ritualui nesutrukdo ir spustelėjęs šaltukas.  Sveikuoliai ant Vilnelės kranto Pūčkoriuose jau tapo gana įprasti – grupelė, pasivadinusi „Vilnelės pankais“ laukia kitų entuziastų.

Iki šiol 11-okai ir 12-okai privalomai skaitydavo tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinius. Dabar aiškėja, kodėl buvo pasiūlyta dalies užsienio autorių atsisakyti ir kodėl kai kurie jų yra itin svarbūs nagrinėjant Lietuvos autorių kūrinius. Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra užsimojo užsienio autorių kūrinius iš vyriausių moksleivių privalomos programos tiesiog išbraukti.

Netikėtas radinys Alytaus miškelyje – lapkričio pradžioje jame vis dar mėlynuoja žibuoklės. Kitur pražydo svarainiai ir lubinai, ar kitos vasaros gėlės. Tiesa, nors žiedais pasidabinę augalai džiugina akis, gamtininkai rimtai perspėja ir ragina susimąstyti apie šiuos gamtoje vykstančius pokyčius, o sinoptikai praneša, kada ateis rimtesnis šaltukas.

Kinijoje nuo vieno ilgiausių ir aukščiausių kabančių tiltų pasaulyje su guma šokinėja drąsuoliai. Tokia pramoga jau traukia turistus iš viso pasaulio. Esą šokti iš taip aukštai – toks pats jausmas, kaip sklęsti parašiutu.  Jei vieni pro tilto stiklinį dugną išdrįsta tik pažvelgti, kiti ryžtasi nuo jo šokti. Drąsuoliai su guma šoka iš 260-ies metrų aukščio.

Įvairiausios figūros iš šimtų ar tūkstančių švieselių – jei anksčiau tokiam vaizdui reikėjo gamtą teršiančių fejerverkų, šiandien jos dangų nušviečia dronų pagalba. Dronus vietoj fejerverkų jau naudoja ir svarbiausiuose pasaulio renginiuose – kaip kad Tokijo olimpiadoje. Anot specialistų, ši technologija vystosi taip greitai, kad netrukus dronai gali išvis pakeisti fejerverkus.  „Mūsų tikslas – pakeisti fejeverkus.

Čilėje – puikiai išsilaikusios mumijos. Nedaug kas žino, kad mumifikavimas čia atsirado dar 3 tūkstančius metų iki tol, kol jį atrado egiptiečiai. Ypatingos seniausio pasaulyje mumifikavo tradicijos yra Činčoro kultūros palikimas, kurį UNESCO įtraukė į pasaulio paveldo sąrašą. „Činčoro kultūra – labai svarbi tarptautiniu mastu. Ji keičia antropoligines ansktyvųjų populiacijų gyvenimo paradigmas.

Italijos pakrantės sargyba į automobilius sodina 18 nusikalstamos organizacijos narių. Pareigūnai juos areštavo už saugomų, labai retų, vadinamųjų datulių moliuskų, savo forma primenančių cigarus, žvejybą. Pakrantės sargyba išardė visą nusikalstamos organizacijos tinklą. Ši žvejyba Italijoje uždrausta jau 23-ejus metus, mat tai nykstanti moliuskų rūšis. O ir gyvena jie akmenyse jūroje.

Žvelgiant į katinėlį, žmogui sunku pasakyti, kaip jis jaučiasi – ar jis liūdnas, ar laimingas, ar jam nieko neskauda. Tačiau nuo šiol sužinoti, kaip jaučiasi jūsų katė galima pasinaudojus mobiliąja aplikacija. Tereikia nufotografuoti katino snukį ir viskas – programėlė pasako, ką jaučia jūsų augintinis. Programoje įdiegtas dirbtinis intelektas, kuris iššifruoja subtiliausius ženklus kačių snukyje. „Tai nuostabi programėlė. Kai pirmąkart apie ją išgirdau, šiek tiek jaudinausi.

Gamtos stichijos ir toliau neleidžia ramiai atsikvėpti. Pensilvanijoje prasiautė du galingi viesulai, kurie niokojo namus, mašinas ir sužeidė bent penkis gyventojus. Viesulų suniokotas apylinkes stebintys pareigūnai sako, kad vaizdas kaip „po bombos sprogimo“. O Kaliforniją toliau svilina liepsnos – gaisrai jau suniokojo beveik 90 tūkst. hektarų plotą.

Panda Kinijoje pagimdė mažylį. Tiesa, jis ne toks mažytis, kaip gali pasirodyti. Čia gimė pats putliausias nelaisvėje laikomų pandų jauniklis pasaulyje, sveriantis 249 gramus. Įprastai pandos naujagimiai sveria nuo 90-ies iki 130-ies gramų. Mažylį apžiūri specialistai ir praneša – jaunikliui, kaip ir mamai viskas yra gerai. O štai Kenijoje laukinės gamtos tarnybos pareigūnai gavo pranešimą, kad liūtas atklydo į gyvenamąjį rajoną.

Gamtos stichijos pasaulyje toliau rodo savo galią – Argentinoje kaimynai vaizdo kamera užfiksavo neeilinį vaizdą. Čia po stiprių potvynių smarkiai pakilo jūros lygis. Tad stiprios bangos skalauja ant kranto stovintį dviaukštį namą. Ir namas neatlaiko jūros siautulio, jo siena atsiskiria nuo garažo pastato. Namas smenga į jūrą, iš jo belieka griuvėsiai, o aplink pasklinda didžiulis kamuolys dulkių. Nelaimės metu namo savininkų pastate nebuvo.

Teksase vyko Amerikos ponios rinkimai. Visos dalyvės konkurse – vyresnės nei 60-ies, tačiau amžius joms nei kiek netrukdo užsidėti blizgančią trumpą suknelę, šokti burleską ar atlikti akrobatinius triukus. Pačios dalyvės sako, kad su amžiumi praranda svarbą visuomenėje ir tikisi, kad įkvėps kitas moteris daryti tai, ką jos nori, nepriklausomai nuo amžiaus. Energingi akrobatiniai triukai, atsispaudimai viena ranka, pilvo šokiai, o kur dar trumpos blizgančios suknelės.

Jungtinėse Valstijose Oklahomoje gyventojo pasivažinėjimas virto dramatiškomis policijos gaudynėmis. Raudonai „Audi“ lekiant gatve, ją vejasi policijos automobilis. Automobiliai skrieja per miesto gatves – iš pradžių jie pasiekia 130-ies kilometrų per valandą greitį, o vėliau ir bene 200. Gaudynės baigiasi Normano mieste, kuris yra maždaug už 30-ies kilometrų nuo Oklahomos miesto centro. Tiesa, paprastai sustabdyti bėglio nepavyksta – policijai tenka taranuoti jo automobilį iš šono.

Meksiko miesto aikštę drebina tradiciniai actekų šokiai. Senoviniais actekų galvos apdangalais, puoštais spalvotomis plunksnomis, ir drabužiais pasipuošę gyventojai mini buvusios actekų sostinės Tenočtitlano 696-ąsias įkūrimo metines.  „Švenčiame miesto įkūrimo metines pagal senovinius papračius. Per naktį dainuojame ir aukojame gėles. Dienos metu šokame – taip aukojame prakaitą ir nuovargį miesto įkūrėjams.

Besimėtantis motociklininko šalmas, lentos, nebereikalingas televizorius ir kalnas kitų atliekų – taip atrodo Guanabaros įlanka Rio de Žaneire. Tad žmonės planuoja kiekvieną išmestą daiktą surinkti, visą įlanką išvalyti ir apsodinti mangrovių medžiais. „Mes aptveriame teritorijas, išvalome jas ir po truputį apsodinom“, – sako biologas Mario Moscatelli. Įlanką valantys žmonės dalyvauja „Olho verde“ projekte, kurio tikslas – stebėti užterštus regionus Brazilijoje ir atkurti mangrovių miškus.

Iš pradžių sunkiai pakeliamas karštis, o dabar kitos gamtos stichijos tampa dar vienu iššūkiu Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriams. Dėl didelio vėjo ir numatomų liūčių organizatoriai jau perkėlė keletą varžybų startų. Tiesa, kai kurie sportininkai dėl didelio vėjo džiūgauja. Tokijo olimpinės žaidynės susiduria su dar vienu iššūkiu – joms grasina Japonijos link slenkanti atogrąžų audra, kurios vėjų gūsių greitis siekė 108 kilometrus per valandą.

Prancūzijos ambasada Romoje nuo šiol traukia kiekvieno praeivio akį – gatvės menininkas, kuris save vadina tiesiog JR, ant pastato sukūrė įspūdingą meno kūrinį. Žiūrint į pastatą, galima matyti, kaip jis atrodytų nugriovus pastato fasadą – prieš praeivių akis atsiveria antikinės arkos, skulptūros ir kiti eksterjero elementai. Menininkas taip norėjo suteikti galimybę žmonėms pamatyti, ko įprastai jie neišvys, mat ambasados durys lankytojams – užvertos.

Londone į barus nuo šiol gali keliauti ne tik žmonės, bet ir jų keturkojai augintiniai. Šuneliai dūksta ir skanauja specialiai jiems pagamintų kokteilių. Čia jie gali paskanauti „Margaritos“, „Kruvinosios Merės“ ar kitų žmonėms įprastų kokteilių. Tiesa, kol kas jaudintis dėl šunų alkoholizmo nereikia – kokteiliuose nėra alkoholio. Barmenai šunims patiekia morkų, burokėlių ar kitų šviežiai spaustų sulčių.  „Viskas, ką siūlome, yra augalinės kilmės.