Indrė Bungardaitė

Nelaukdami Konstitucinio teismo išvadų apie esą atsirandančius teisinius priešaravimus dėl NATO karinių bazių steigimo Lietuvoje, 39 Seimo nariai siūlo Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo būtų leidžiama išimties tvarka steigti tokias NATO bazes. Tuo metu kritikai tokį parlamentarų žingsnį vertina kaip kvailą priešrinkiminį triuką.

Šiandien Vyriausybė nutarė suteikti Trakų miestui kurortinės teritorijos statusą, vieną po kitos vardindama priežastis, kuo miestui toks pasikeitimas bus naudingas. Tačiau ar nepamirštama ir pavojų? Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius teigia, kad karalius be karalystės – dar ne karalius.

Du didieji JAV investiciniai bankai – „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“ – pakeitė savo statusą ir tapo holdingo kompanijomis. Toks pasikeitimas dabar jiems leis imti indėlius iš investuotojų. Tikimasi, kad atidarydami daugiau komercinių bankų jie sukaups daugiau lėšų finansinės krizės akivaizdoje. Šis žingsnis – dalis milžiniškų pastangų išbristi iš keblios finansinės padėties JAV. Bankai, pakeitę savo statusą, dabar gaus galimybę pasinaudoti Federalinio rezervo parama.

NATO valstybės narės dar nesurado bendro sprendimo, kaip reaguoti į pastarųjų mėnesių Rusijos veiksmus ir kaip vertinti galimą didėjančią jos grėsmę. JAV gynybos ministras Robertas M. Gates sakosi sieksiąs įtikinti nares pasirinkti kelią, kuris nuramintų Rusijos kaimynes, visų pirma – Baltijos šalis, tačiau nesukeltų Maskvos priešiškumo. Gynybos ministras buvo ne toks griežtas, kaip JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kuri vakar pareiškė, kad Rusija žengia į tarptautinę izoliaciją.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barosso vakar paskelbė, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veikla turi būti nutraukta laiku. Tačiau Lietuvos politikai tvirtina, jog tokia EK pozicija neturėtų sustabdyti mūsų šalies mėginimų pakeisti Europos Sąjungos nuomonę šiuo klausimu, o Vyriausybę kaltina neveiklumu. Liberalsąjūdiečiai: sustoti negalime Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius portalui „Balsas.

Pasaulio žiniasklaidai grėsmingai trimituojant apie JAV bankų krizę, persimetančią ir į kitų šalių finansų sistemas, ekonomikos ekspertai teigia, kad Lietuvoje pagrindo panikuoti nėra, o JAV bankų scenarijus mūsų šaliai negresia. Ketvirtam pagal dydį JAV investiciniam bankui „Lehman Brothers“ pirmadienį teko pripažinti savo bankroto faktą. Nors JAV federalinis atsargų bankas ir JAV finansų ministerija mėgino išgelbėti jį nuo tokios baigties, pastangos nuėjo perniek.

Šiandien Briuselyje vyks Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdis, kuriame dalyvaus ir mūsų UR ministras Petras Vaitiekūnas. Jame ES užsienio reikalų ministrai aptars Europos Vadovų Tarybos susitikimo sprendimus dėl pagalbos Gruzijai įgyvendinimo priemonių, santykius su Serbija, Baltarusija ir kai kuriomis Afrikos šalimis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar vakare atvyko į Abchazijos sostinę Suchumą. Pranešama, kad jis šiandien turėtų lankytis Pietų Osetijoje. S. Lavrovas vakar spaudos konferencijoje pareiškė, kad Rusija neleis, jog pasikartotų kraujo liejimas Abchazijoje.

„Gyventi negalima mirti. Padėkite kablelį ten, kur reikia“ – skelbė viena iš reklamų, raginančių apsispręsti dėl organų donorystės. Galimybė išgelbėti kito žmogaus gyvybę atrodo nekvestionuojama vertybė. Tačiau nors Lietuvoje donorų po truputį daugėja, ši tendencija nėra tokia sparti, kokios norėtųsi.

Konservatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Kęstutis Čilinskas tvirtina, kad šiandien prasidedančios rudens sesijos darbotvarkė yra neteisėta. Anot jo, Seimo nariai, nusprendę posėdžiauti tik vieną dieną per savaitę, pažeidžia Konstituciją ir Seimo nario priesaiką. Seimo pirmininkas Čelsovas Juršėnas į tai atkerta, kad dirbant racionaliai užteks ir vienos darbo dienos.

Vakar vakare JAV prezidentas George'as W. Bushas paskelbė, kad iki vasario iš Irako bus išvesta 8 tūkstančiai karių, tuo tarpu į Afganistaną papildomai atsiųsta 4,5 tūkstančio. Anot G. Busho, Irake mažėja smurto banga, todėl atsirado galimybė padidinti karių skaičių Afganistane. Tai jis pavadino „tyliu antplūdžiu”, o kalbėdamas apie situaciją Irake sakė, kad nors progresas yra jaučiamas, jis vis dar yra trapus.

Konservatoriams kalbant apie Rusijos keliamą pavojų Lietuvai, liberaldemokratai, kuriems kartais priekaištaujama dėl pernelyg nuolaidžios politikos Rusijos atžvilgiu, teigia, kad būtent konservatorių kalbos tą grėsmę ir sukelia. Ir ne tik ekonominę – esą gali būti prieita net iki ginkluoto konflikto.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis vakar spaudos konferencijoje tvirtino, kad Tbilisis turi „svarių“ įrodymų, kad karą pradėjo ne Gruzija, ir neigė, jog jo šalis pateko į Rusijos spąstus. M. Saakašvilis teigė šiuos įrodymus perdavęs Europos Sąjungos atstovams, vakar atvykusiems į Gruziją – ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso ir ES užsienio politikos vadovui Javierui Solanai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiandien vyksta į Maskvą, kur su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu aptars krizę Gruzijoje. Tuo tarpu Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis džiaugiasi, kad Gruzija nėra palikta viena kovoje su Rusija. Į Rusiją kartu vyksta Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, praneša BBC. Tikimasi, kad N. Sarkozy paspaus Rusiją, kad ši visiškai įgyvendintų taikos planą.

Šiandien prokuroras teismui pateikė prašymą, kad Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio plėtros departamento direktoriui Alfonsui Šimkui būtų skirta dar viena kardomoji priemonė – namų areštas. Įtariamajam šiuo metu yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tai pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra, išplatinusi pranešimą žiniasklaidai. Šiandien Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat patenkino prokuroro prašymą nušalinti nuo pareigų A. Šimkų.

Europos Sąjungos vadovams išreiškus vieningą paramą Gruzijai ir pasmerkus Rusijos veiksmus Kaukaze, Maskva kol kas išvadų nepadarė ir toliau žeria kaltinimus Vakarams bei teigia nebijanti grasinimų izoliavimu.

Nors prieš neeilinį Europos Viršūnių Tarybos (EVT) susitikimą buvo kalbėta, kad Europos Sąjunga gali nuspręsti taikyti sankcijas Rusijai, priimtame dokumente jos nebuvo minimos. Konservatorei Rasai Juknevičienei ir socialdemokratui Česlovui Juršėnui teigiant, kad ES galėjo reaguoti ir griežčiau, liberalcentristas Arminas Lydeka sveikina „teisingą ir racionalų“ Sąjungos sprendimą.

Šiandien Europos lyderiai neeiliniame viršūnių susitikime spręs, kokių veiksmų imtis dėl Rusijos agresijos Gruzijos atžvilgiu. Susiskaldžiusią Europą Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas toliau speičia į kampą – vakar jis pareiškė, kad sprendimas dėl separatistinių Gruzijos regionų pripažinimo yra neatšaukiamas, o Rusija yra pasirengusi keršyti už bet kokias Europos sankcijas. Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Jurijus Fedotovas buvo diplomatiškesnis.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris teigia, kad bendraudama su Maskva Europos Sąjunga turi vadovautis realistišku požiūriu, o ne isterine ir pernelyg aštria reakcija. „Balsas.lt“ skaitytojams pateikiame J. Fischerio komentarą, pasirodžiusį prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame jis skatina Europą pirmiausia išlikti vieninga ir stipria.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius mano, kad Europos Sąjunga turi spręsti Rusijos-Gruzijos konfliktą ne tik ES lygmeniu, tačiau ir vieningai kreiptis į Jungtines Tautas. Šiandien vyko bendras Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo pristatomos Lietuvos pozicijos šalies vadovui Valdui Adamkui vykstant į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Susitikimas vyks ateinantį pirmadienį, rugsėjo 1 dieną.

Henningas Riecke iš Vokietijos Užsienio ryšių tarybos interviu „Deutsche Welle“ teigia, kad Rusijos-Gruzijos konflikto scenarijus neturėtų pasikartoti Baltijos šalyse, tačiau perspėja, kad savo įtaką rusai pirmiausiai gali didinti kitais būdais. Kodėl kilo šis konfliktas? – H. Riecke'o paklausė vokiečių žurnalistas Jensas Olesenas. Neabejotina, konfliktas kilo iš Gruzijos pusės. Gali būti, kad rusai mėgino išprovokuoti karinį vyriausybės Gruzijoje nuvertimą.

„Balsas.lt“ tęsia planuojamo įrengti Suvalkijos nacionalinio parko temą. Pirmoje dalyje rašėme, kad buvo sulaukta vietinių gyventojų nepasitenkinimo, tačiau tokiems planams dėl būsimo parko nepritaria ir Marijampolės miškų urėdija. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos Planavimo skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad nacionalinio parko steigimas Suvalkijoje nebuvo VSTT sumanymas.

Vakar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę bei pareiškė, kad net jei toks veiksmas ir reiškia naujo šaltojo karo pradžią – tebūnie. Rusija tam yra pasirengusi. Vakarų valstybės vieningai pasmerkė tokį pareiškimą kaip nepriimtiną ir prieštaraujantį tarptautinei teisei. Esą vadovaudamasis įvairiais tarptautinės teisės dokumentais, antradienį D. Medvedevas pasirašė pripažinimo įsaką.

Dėl planuojamo kurti Suvalkijos nacionalinio parko verda aistros – valdžios atstovams, bandantiems įtikinti parko reikalingumu ir nauda, priešinasi gyventojai, kurių žemės pateks į būsimo parko teritoriją. Gyventojams išplatintuose pranešimuose punktas po punkto vardijama nacionalinio parko nauda – pradedant papildomomis investicijomis, naujomis darbo vietomis ir baigiant dvasinių savybių bei pilietiškumo ugdymu.

JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai pareiškė nepritariantys Rusijos parlamento sprendimui pripažinti dviejų Gruzijos separatistinių respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę. Anot JAV prezidento Džordžo Bušo, toks pripažinimas prieštarautų tarptautinei teisei. Jis pridūrė, kad JAV visiškai palaiko Gruziją šiuo klausimu. Dž.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis vakar savo kalboje televizijoje pareiškė, kad dėl dabartinės krizės yra kalti Rusija ir tyli Vakarų reakcija. Daugiau nei valandą trukusi ir tiesiogiai transliuojama jo kalba buvo mėginimas paaiškinti Gruzijos visuomenei, kokie veiksniai privedė iki karinio konflikto su Rusija, rašo „Civil.ge”. Prezidento teigimu, po dabartinių įvykių jau nebereikia jokių liustracijos įstatymų.

Vienu įtakingiausiu JAV kariniu strategu vadinamas Fredas Kaganas kviečia NATO aljansą sukurti „dygliakiaulės“ sistemą palei Baltijos šalis, kuri ateityje apsaugotų jas nuo Rusijos grasinimų. F. Kaganas tvirtina, kad NATO buvimas Baltijos valstybėse privalo būti itin sustiprintas tam, kad užkirstų kelią Baltijos šalių rizikai atsidurti dabartinėje Gruzijos vietoje.

Šiandien Sietle tęsiamas 2002 metais mirusio JAV dainininko Layne Staley gimtadienio minėjimas. Vienam iš grunge stiliaus lyderių, buvusiam grupės Alice In Chains vokalistui ir dalies muzikos bei žodžių autoriui vakar būtų suėję 41-eri. Jau septintus metus iš eilės organizuojamas minėjimas vakar vakare prasidėjo prie centrinio Sietlo fontano, o šiandien bus vainikuotas koncertu.

Rusija pristabdo karinį bendradarbiavimą su Lietuva ir visomis NATO šalimis, portalą „Balsas.lt“ informavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Anot ministro J. Oleko, šiandien į darbo pabaigą buvo gautas Rusijos karinio atašė pranešimas, kad Rusijos gynybos ministro sprendimu yra „pristabdomos vykdomos priemonės su NATO šalimis“. Kokios tai priemonės, ministras kol kas galėjo tik spėlioti.

JAV prezidento George'o Busho administracija vakar perspėjo Rusiją, kad pastarajai nepavyko įgyvendinti savo „strateginio tikslo“ – įsiveržiant į Gruziją perbraižyti Europos žemėlapio, praneša „The Guardian“. Tokie žodžiai buvo išsakyti specialiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, skirtame Gruzijos klausimui spręsti. Jame NATO šalys pareiškė tvirtą paramą Gruzijai ir susitarė kurti naujas struktūras, kurios padėtų sutvirtinti Gruzijos ryšius su Vakarais.

Klyvlendo žydų savaitraštis „The Cleveland Jewish News“ išspausdino straipsnį grėsmingu pavadinimu – „Nuo didvyrės iki persekiojamosios: Lietuvos kampanija prieš holokausto išgyvenusiuosius“. Dviejų autorių – Budd Margolis ir Marjorie Margolis – straipsnyje aprašoma jų pusseserės Rachelės Margolis istorija. Vilniuje gyvenusi Rachelė šią vasarą padarė išimtį ir neatvyko aplankyti Lietuvos sostinės, kaip darydavo kasmet.

Nepaisant susitarimo išvesti kariuomenę, Rusijos kariai vis dar nepalieka Gruzijos, o Rusijos prezidentas kaltina Gruzijos „politinius išsigimėlius“ vykdant genocidą ir žada už tai nubausti. Neduotas įsakymas palikti Gruziją? Nors Maskva teigia, kad yra pradėjusi karių išvedimą, pasaulio žiniasklaida pateikia kitokį vaizdą – Rusijos ginkluotosios pajėgos vis dar dislokuotos maždaug už 30 km nuo sostinės Tbilisio.

Nors tik prasidėjus kariniam konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas neigė, kad yra būtinybė imtis priemonių dėl Lietuvos gynybos doktrinos peržiūrėjimo, šiandien jis siūlo peržiūrėti nacionalinio saugumo politiką. Ką gi, geriau vėliau nei niekada.

Rusija šiandien turėtų pradėti išvesti savo karius iš Gruzijos, tačiau vis dar neaišku, kiek laiko tai truks. Rusai šią situaciją lygina su JAV padėtimi Irake. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vakar telefonu informavo Prancūzijos prezidentą Nicola Sarkozy, kad Rusija savo karius pradės išvesti pirmadienį. Bus išvesti kaip pastiprinimas taikdariams įvesti kariai. Tačiau Maskva nenurodė terminų, iki kada ši procedūra bus įvykdyta.

Rusijos agresija Gruzijoje nebuvo nuleista tylomis. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nuvilnijo protestų banga. „Balsas.lt“ skaitytojams siūlo pažvelgti į nuotraukas iš demonstracijų įvairiose valstybėse. Prie BBC būstinės Londone, Didžiojoje Britanijoje: (normko nuotr.) Estijoje: ("charter97.org" nuotr.) Atėnuose, Graikijoje: ("Balsas.lt" nuotr.) Helsinkyje, Suomijoje: (samuli ikäheimo nuotr.

Lietuva aktyviai įsitraukė į konflikto tarp Rusijos ir Gruzijos reguliavimą: pirmoji nusiuntė savo atstovą į Gruziją, tiekia humanitarinę pagalbą, vienas po kito ten vyksta aukščiausi šalies pareigūnai. Pasak Antano Valionio, Lietuva parodė visišką solidarumą su Gruzija. „Balsas.lt“ domėjosi, kaip mūsų šalies veiksmus konflikte vertina kiti Lietuvos politikai.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, šiuo metu ambasadoriumi Latvijoje paskirtas Antanas Valionis teigia, kad dėl Gruzijos problemų Lietuva savarankiškai jau daro viską, ką gali – dabar atėjo laikas veikti per tarptautines organizacijas. Ir veikti griežtai, nes Rusija nenurims: po Gruzijos eilė ateis Ukrainai. Plačiau apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su A. Valioniu. Šiandien NATO renkasi į specialų posėdį, kur svarstys Gruzijos prašymą suteikti jai karinę pagalbą.

Šiemet vetavęs Pilietybės įstatymo pataisas, prezidentas Valdas Adamkus siūlo kitąmet rengti referendumą ir leisti žmonėms pareikšti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Politikai šį siūlymą vertina prieštaringai. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad prezidentas apie tokį savo siūlymą pareiškė Pasaulio lietuvių bendrijos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo posėdyje Trakuose.

Penktadienį oro bendrovei „flyLAL“ pranešus, kad yra svarstoma atšaukti skrydžius į Gruzijos sostinę, šiandien nuspręsta, kad pirmadienio vakare lėktuvas, turėjęs skristi į Tbilisį, nekils. Portalui „Balsas.lt“ „flyLAL Group“ komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė sakė, kad šiuo metu dar vyksta pasitarimas, ir vadovybė svarsto, kokį sprendimą priimti dėl vėlesnių skrydžių.

Akivaizdu, kad Kinijai Tibeto klausimas yra itin opus – Pekinas atidžiai stebi Dalai Lamos susitikimus su valstybių vadovais ir nevengia daryti spaudimo, kad tokie susitikimai neįvyktų. Bet ar verta Kinijai ir toliau sėkmingai gadinti savo įvaizdį dėl žmogaus teisių padėties regione? Ar Pekinas nelaimėtų daugiau, jei pamintų savo imperialistines ambicijas ir pradėtų realias derybas dėl Tibeto statuso? Nebūtinai. Šią savaitę Prancūzijos pirmoji dama Carla Bruni-Sarkozy susitiks su Dalai Lama.

Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) direktorius Laurynas Kasčiūnas, svarstydamas tolimesnę konflikto tarp Gruzijos ir Rusijos eigą, portalui „Balsas.lt“ sakė, kad scenarijai gali varijuoti nuo Rusijos kariuomenės intervencijos iki Pietų Osetijos tapimo galutinai priklausoma nuo Gruzijos. L. Kasčiūno manymu, Gruzijos intervencija „nebuvo vienos dienos reikalas“. Gandai, kad Gruzija gali imtis tokių veiksmų, jau buvo girdimi dar prieš porą savaičių.

Pekino olimpiados išvakarėse JAV prezidentas George'as W. Bushas išreiškė „gilų susirūpinimą” dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, praneša BBC. „JAV mano, kad Kinijos žmonės yra nusipelnę pagrindinių laisvių. Tai yra kiekvieno žmogaus teisė“, - sakė G. W. Bushas Bankoke. Jis pagyrė Kinijos ekonomiką, tačiau pridūrė, kad tik pagarba žmogaus teisėms leistų išnaudoti visą jos potencialą.

„Totalinis absurdas“, - taip apie Aplinkos ministerijos planus įvesti tiesioginį valdymą Palangoje portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas. Aplinkos ministerija sako, kad artimiausiam Vyriausybės posėdžiui teiks medžiagą, kad būtų sustabdyta Palangos miesto tarybos veikla, ir teigia prašysianti Vyriausybės, jog ši per artimiausią posėdį apsispręstų kreiptis į Seimą, kad Palangoje būtų įvestas tiesioginis valdymas.

Vakar ministerijų valstybės sekretorių pasitarime buvo pritarta naujam įstatymo projektui, nustatančiam teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką. Dabar įstatymą, reglamentuojantį žydų turto grąžinimo tvarką Lietuvoje, rengiamasi pateikti Vyriausybės pasitarimui. Jei Vyriausybės pasitarime projektui bus pritarta, jis toliau bus svarstomas Vyriausybės posėdyje ir, gavus pritarimą, perduotas Seimui.

Apeliacinis teismas šiandien nusprendė patenkinti finansiniais nusikaltimais įtariamos Darbo partijos skundą dėl 2,5 milijonų litų dotacijos arešto. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas nepagrįstai. Teismas pabrėžė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos skirta dotacija nėra neteisėtu keliu įgytos lėšos. Darbo partijai jau yra apribota teisė naudotis maždaug 6,3 mln.

Lietuva, ilgai raginta greičiau spręsti žydų turto restitucijos klausimą, žengia dar vieną žingsnį šiame procese – pateikiamos naujos pataisos įstatymui, nustatančiam teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką. Šiandien valstybės sekretorių pasitarime bus svarstomos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektas.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Jacques Rogge atletus perspėjo, kad bet kokie mėginimai daryti politinius pareiškimus ar reikšti savo protestą prieš Kiniją Olimpinių žaidynių metu bus griežtai pasmerkti.

Kyšininkavimu stambiu mastu įtariami du Šiaulių miesto tarybos nariai – Igoris Strupeikis ir Romanas Čokovas – šiandien paleidžiami į laisvę. Prieš mėnesį jiems buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Ikiteisminį tyrimą atliekančios Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas spaudai Martynas Povilaitis portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad įtariamiesiems prokuroras paskyrė švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Didžiosios Britanijos delegacijai, vykstančiai į Pekino olimpines žaidynes, dėl saugumo priežasčių buvo įsakyta nesinaudoti savo asmeniniais mobiliaisiais telefonais. Bijant, kad Kinijos pareigūnai klausysis telefono pokalbių, buvo nurodyta naudotis vienkartiniais mobiliaisiais telefonais, praneša „Telegraph“. Didžioji Britanija jau anksčiau buvo įspėjusi, kad Kinijos valdžia nesivaržys imtis įvairių veiksmų, kad tik išgautų jiems reikalingą informaciją.