Ieva Kazlauskaitė
Vilniaus savivaldybė dorojasi su skolomis: sutaupys šimtus tūkstančių eurų
Vilniaus savivaldybė, per pastarąsias savaites pasirašiusi dvi refinansavimo sutartis su bankais, per metus vilniečiams sutaupys 400 tūkst. eurų palūkanoms – tai pirmadienį pranešė miesto meras Remigijus Šimašius, pristatydamas metų valdžioje darbus. Nors meras pažymėjo, kad dėl negautų pajamų iš Europos Sąjungos už vakarinį aplinkkelį, miesto skola, lyginant su pernai, yra padidėjusi, tačiau Vilnius, R. Šimašiaus teigimu, yra gerame kelyje.
„Insanity“ pradininkas Lietuvoje Ignas: kaip vakarėlių liūtas tapo įkvepiančiu pokyčiams treneriu
Pirmasis Lietuvoje „Insanity“ treniruočių instruktorius, judėjimo „My Hero“ autorius Ignas Bakėjus sako, kad jo misija yra sveikatinti tautą, ir tai jis suvokė po ilgų ieškojimų. Ignas sako, kad, kai atrandi savo veiklą, visas pasaulis, visi žmonės ir visa visata tau tiesiog rėkia, kad tu esi teisingame kelyje – tą jis dabar ir jaučia.
Darbdavių rojų sukurianti sutartis: iškviesti galės bet kada, o socialinių garantijų nėra
Seimui svarstymo stadijoje pritarus nenustatytos apimties darbo sutarčiai, numatančiai asmens įdarbinimą mažiausiai 8 val. per mėnesį, profsąjungos linguoja galva, kad ateis rojus darbdaviams. Mat dirbdamas pagal tokią sutartį žmogus neturi jokių socialinių garantijų, tačiau privalės būti pasiruošęs atvykti bet kada darbdaviui prireikus.
REKLAMA
REKLAMA
Pasipiktinusi mama: Kauno ligoninėje moki už lovą, kurios negauni
Ne vienai mamai, matyt, yra tekę su savo sergančiu vaikučiu pagulėti ligoninėje, todėl tv3.lt skaitytojos Jūratės problema joms bus nesvetima. Moteris pasipiktino, kad Kauno respublikinėje ligoninėje jai teko susimokėti už lovą, kurios negavo ir kad už maitinimą taip pat turėjo sumokėti pati. “Gulint Kauno respublikinėje ligoninėje su mažamečiu vaiku, parai reikia mokėti 3 eurus už lovą mamai. Bet lovos negauni - miegi kartu su vaiku.
Smurtaujantį vyrą nužudžiusi Laima: gatvėje mane badė pirštais, atstūmė net mama
Laima prieš septynerius metus nužudė savo vyrą. Ji buvo nuteista kalėti dešimt metų, tačiau kalinės duonos neragavo, nes teismas priėmė pačią švelniausią bausmę. Laima pasakoja, kad vyras keliolika metų ją žiauriai mušdavo, versdavo mylėtis, daug kartų jai buvo neištikimas. „Aš nenužudžiau savo vyro, jis pats užkrito ant to peilio. Aš su tuo peiliu valgiau, o jis norėjo atimti iš manęs paskutinius 20 litų, norėjo dar išgerti. Kadangi aš nedaviau, jis pradėjo mane mušti.
Naujienos visiems dirbantiesiems: Seimas apsisprendė dėl išeitinių išmokų dydžio
Seimas antradienį, svarstydamas naująjį Darbo kodeksą, apsisprendė dėl išeitinių išmokų darbuotojams. Buvo nubalsuota, kad išeitinės išmokos darbuotojams susidės iš dviejų dalių: darbdavio ir ilgalaikio darbo išmokų fondo. Atleidžiamam darbuotojui darbdavys mokės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę (VDU) kompensaciją, o iš Fondo bus mokami papildoma išmoka, priklausomai nuo darbo stažo.
REKLAMA
REKLAMA
Ministras apie ligoninę, kurioje mirė naujagimis: akušerijos skyriaus čia neliks
Lazdijų ligoninėje praėjusį savaitgalį mirus naujagimiui, kuriam pagal naujagimių įvertinimo skalę buvo skirtas aukščiausias balas, Seimo narė, socialdemokratė Alma Monkauskaitė kėlė abejones, ar kūdikis nemirė dėl to, kad ligoninėje vyksta per mažai gimdymų ir taip, anot jos, ten nėra užtikrinamas saugumas. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela antradienį Vyriausybės valandoje Seime nurodė, kad, preliminariais duomenimis, kūdikis mirė dėl įgimtos plaučių patologijos.
Verslininkai liks nesupratę: už įmonės įsipareigojimus atsakys buvęs savininkas
Seimui ėmus svarstyti nevienareikšmiškai vertinamo naująjį Darbo Kodeksą, įnirtingos diskusijos vyko visą dieną. Dalis verslo atstovų jau iš anksto piktinosi Socialinių reikalų ir darbo komitete pakoreguotu Kodekso variantu, ir jų baimės pasitvirtino: Parlamentas nusprendė, kad už įmonės įsipareigojimus turi atsakyti ir buvęs įmonės savininkas. Verslininkai tokį sprendimą vadina nelogišku.
Naujojo Darbo kodekso dilema: leiskime žmonėms dirbti po 16 val. per parą?
Antradienį Seimas pradėjo svarstyti naująjį darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė pažymi, kad komitetas siūlo išsaugoti „tėvadienius“ ir „mamadienius“, trumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, atkreipiamas dėmesys į šeimas, auginančias vaikus. Visgi Komitete pakoreguoto Darbo kodekso varianto kritikai sako, kad jis visai neliberalizuoja darbo santykių ir palieka Lietuvą stagnuoti.
REKLAMA
REKLAMA
Tibeto medicinos gydytojo patarimas lietuviams: kaip įveikti nemigą, senėjimą ir išvengti ligų
Tibeto medicinos gydytojas Nida Čenagcang jau 20 metų gydo žmones natūralia medicina ir kartą per metus savo žiniomis pasidalinti atvyksta į Lietuvą. Gydytojas sako, kad tibeto medicina orientuojasi į ligų prevenciją, o mes, pasak jo, galime išvengti apie 70 proc. savo ligų. Mažiau valgyti „Mūsų laikų pirmasis žudikas – širdies ligos, nuo jų miršta daugiausiai žmonių pasaulyje. Antrasis žudikas – vėžys. Mes galime užkirsti kelią 60-70 proc. ligų visai paprastai – nevalgant vakarienės.
Žaibiškos sveikų mamų naujagimių mirtys: kaip tai gali nutikti?
Lazdijų ligoninėje praėjusį savaitgalį mirus naujagimiui, kuriam pagal naujagimių įvertinimo skalę buvo skirtas aukščiausias balas ir jokių komplikacijų prieš gimdymą nesimatė, ligoninės vyr. gydytojas Vitas Šimkonis tv3.lt sakė, kad šiuo metu dar laukiama kūnelio tyrimo rezultatų. Pašnekovas nurodė, kad gydytojai darė viską, jog išsaugotų naujagimio gyvybę, tačiau čia jie jau nebegalėjo padėti. TV3.lt domisi, kas iš tikrųjų įvyko Lazdijų ligoninėje ir ar nelaimės buvo galima išvengti.
Savivaldybė braukia nuomos lengvatas: kam pokyčių kirtis skaudžiausias?
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas paviešino sąrašus, kam savivaldybė nuomoja patalpas lengvatinėmis sąlygomis – 0,3 euro už kv. metrą. Dokumentuose skelbiama, kad, suteikdama šias lengvatas, savivaldybė kasmet netenka 2,3 mln. eurų pajamų. Tad G. Palucko teigimu, sąrašai bus peržiūrimi artimiausiame tarybos posėdyje, ir teisės į lengvatą nebeteks medžiotojai, jachtininkai, autoklubai ir religinės organizacijos. „Daugiau nei 2 mln.
REKLAMA
REKLAMA
Siaubingas Žanetos gyvenimas: jis mane daužydavo kaip kriaušę, o paskui reikalaudavo sekso
Jos gyvena baimėje. Jos nuolat patiria siaubą. Jos nežino, už ką jas muša, ir galvoja, kad tai niekada nesibaigs. Tai – moterys, kovojančios prieš smurtą. Žaneta vyro agresiją kentė 20 metų, kol sukaupė jėgas, kad išsiskirtų. Per tą laiką buvo visko: moterį mušdavo ir vieną, ir prie vaikų, ir netgi viešose vietose. Tačiau Žaneta jam vis atleisdavo. Per žingsnį nuo mirties „ Jis mane mušdavo stipriai ir žiauriai, kartą man net sulaužė nosį. Buvau per žingsnį iki mirties, buvau praradusi sąmonę.
Romų bendruomenės pirmininko džiaugsmai: Vilniaus centre atsidarys romų kavinė
Romai – labiausiai stigmatizuota grupė Lietuvoje, kurios dažniausiai vengia ir darbdaviai, ir patys gyventojai. Nepaisant to, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas teigia, kad gyventi Lietuvoje jam gera, o čigonų kaip klajoklių gyvenimo būdą ir net visą mentalitetą, pasak jo, galima pakeisti. „Man gera gyventi visur, nes gal Dievas mus taip myli, kad neduoda nė gabaliuko žemės – mums duoda visą žemę. Dėl to man visur jauku, bet Lietuva yra mano gimtinė, ir man čia gerai.
Diabetu sergančio vaiko tėtis pasijautė kaip rusiškoje ruletėje: iššauti gali bet kam
Lietuvoje sparčiai daugėja sergančiųjų antrojo tipo diabetu – šiuo metu šalyje registruota 110 tūkst. sergančiųjų, o antra tiek, specialistų teigimu, dar net nežino, kad jie serga. Per dvejus pastaruosius metus sergančiųjų antro tipo diabetu sumažėjo 10 proc. – dabar šia liga serga kas dvidešimtas žmogus, o skaičius nuolat auga. Diabetu sergančio vaiko tėtis Rosvaldas Gorbačiovas sako, kad ši liga yra kaip rusiška ruletė – niekada nežinosi, kam gali smogti.
REKLAMA
REKLAMA
Kaip atgaivinti išsekusį po žiemos organizmą: gydančios lietuviškos žolelės
Žiemą susilpnėja natūrali organizmo apsauga, nusilpsta imunitetas, mums trūksta vitaminų, šviežių vaisių ir daržovių. Pavasario pradžioje, pastebi gydytojai ir sveikos gyvensenos specialistai, ypač svarbu stiprinti organizmą. Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė sako, kad svarbiausia – daug būti gryname ore ir taip mums trūkstamų vitaminų gauti iš natūralių medžiagų. „Pirmiausia reikia daug vaikščioti po gamtą, kvėpuoti deguonies, gauti saulės spindulių, džiaugtis atgimusia gamta.
Kelių policijos viršininkas apie saugumą keliuose: privalome mokytis iš vaikų
Ne vienerius metus Lietuvoje vykstanti kampanija, siekianti užkirsti kelią keliuose, duoda rezultatų: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai žuvusiųjų keliuose skaičius, palyginus su 2014 metais, sumažėjo apie 10 proc. Per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Be to, pernai žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius buvo mažiausias per daugiau kaip 60 metų.
Aplink Lietuvą pėsčiomis keliavęs Mantas: iš skausmo negalėdavau užmigti
Keliautojas, laisvai samdomas konsultantas ir VšĮ „Gamta yra daugiau“ įkūrėjas Mantas Žalkauskas šią žiemą nutarė padaryti tai, ko anksčiau niekas dar nebandė – apkeliauti pėsčiomis aplink Lietuvą, apie 1300 kilometrų. Sausį- vasarį keliavęs jaunas vyras nuėjo ne visą kelią, nes pajuto organizmo išsekimą, tačiau iš kelionės pasiėmė tai, ko jam reikėjo: drąsą veikti, pasitikėjimą savimi, nebetikėjimą proto kuriamais baisiais ateities scenarijais ir laisvę veikti taip, kaip iš tikro norisi.
REKLAMA
REKLAMA
Darbo kodekso pinklėse: verslininkai stoja piestu, profsąjungos su seimūnais gina
Naujasis Darbo kodeksas, ilgai nagrinėtas, keistas ir tobulintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete gerokai pasikeitė nuo pirminės savo versijos, rengto mokslininkų grupės. Dalis verslininkų ir Kodekso rengėjų atvirai piktinasi, kad siūlomas Kodekso variantas tampa nepalankiu nei darbdaviui, nei darbuotojui, tačiau profsąjungų atstovai ir dalis Seimo komiteto narių tikina, kad verslininkai tiesiog nėra gerai įsiskaitę į įstatymą.
Slidi riba: kada draugiškumas darbe virsta seksualiniu priekabiavimu?
Meilus kolegos žodelis, patapšnojimas per rankas, kelius, o galop – pliaukštelėjimas per užpakalį. Dažna moteris nežino, kaip reaguoti į tokį kolegų elgesį – nenori pasirodyti isterikė ir kelti aliarmo, ją kankina abejonės, ar tai tik draugiškumas, ar bendradarbis jau perlenkia visas ribas.
Metų mokytoja Stasė Riškienė: apie jaunąją kartą, konkurenciją ir kūrybiškumą
Turbūt dauguma lietuvių, paklausti apie mokytojo profesiją, pasakytų, kad tai sunkus darbas, per menkai įvertinamas, per mažai apmokamas, o vaikus šiais laikais suvaldyti išvis yra kone neįmanoma. Tačiau Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja ekspertė, Metų mokytojos premijos laureatė Stasė Riškienė sako, kad šis darbas – labai kūrybiškas, dinamiškas ir įdomus, o jaunoji karta yra be galo žavi. Stase, kiek laiko jau esate mokytoja? Dirbu jau nuo 1998, tai apie 18 metų.
REKLAMA
REKLAMA
Jogos trenerė Audra: atsidūrus visiškoje duobėje, atsidaviau Dievui ir įvyko stebuklas
Jau keturiolika metų jogos trenere dirbanti Audra Stonkienė dabar švyti pasitikėjimu gyvenimu ir džiaugsmu – joga jai padėjo atrasti tą vidinę stiprybę ir ramybę, apie kurią svajoja daugelis žmonių. Tačiau prieš tai moteris turėjo pasiekti emocinį dugną – ką tik gimęs jos vaikas mirė, o po kurio laiko ją su dviem vaikais be pinigų paliko vyras.
Tragedija, galinti aplankyti kiekvieną šeimoje: Lietuvoje daugėja autistiškų vaikų
Vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, Lietuvoje daugėja: 2001 m. oficialiai autizmas buvo diagnozuotas 312 vaikų, 2013 – jau 1006, ir šiuo metu jų daugėja. Kol politikai ir valdininkai džiaugiasi, kad dabar autizmą nustatyti galima anksčiau, tad ir padėti vaikui galima labiau, autizmo sutrikimą turinčių vaikų tėvai vieningai kalba: pažangos teikiant pagalbą autistiškiems vaikams nematyti, o tėvai su tokiais vaikais yra palikti likimo valiai.
Reta genetine liga sergančio Gustuko mama: palūžti negalėjau – mokiausi tvirtumo iš jo
Aštuonmetis Gustukas – linksmas ir guvus berniukas, mėgstantis lankyti mokyklą, o labiausiai – dailės pamokas. Visgi Gustuko gyvenimas klostosi visiškai kitaip nei daugumos jų bendraamžių: berniukas serga reta genetine liga oksaloze – nei inkstai, nei kepenys jo neveikia, kaulai silpni, vaikščioti jis nebegali, akių regėjimo liko tik 10 proc., o girdi jis tik viena ausimi. „Gustukas yra vienintelis Lietuvoje, sergantis šia liga. Ją diagnozavo, kai sūneliui buvo penki mėnesiai.
REKLAMA
REKLAMA
Jauna šeima pateko į skurdo spąstus: spaudžia skolos, darbą rasti sunku, o vaikai serga
Alinos (pavardė redakcijai žinoma) iš Prienų rajono šeima pateko į skurdo spąstus. Keturių asmenų šeima turi prisikaupusių skolų, Alina neseniai įsidarbina, jos vyras taip pat pradeda dirbti, tačiau algos nedidelės. Vaikai dažnai serga, reikia važiuoti į ligonines, o valgyti, pasakoja moteris, kartais tenka eiti prašyti ir pas kaimynus. „Nenoriu skelbti nei savo pavardės viešai, nei nuotraukų.
Alergijos simptomai, apie kuriuos nė neįtarėte
Anketinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Vilniaus miesto 6-12 m. vaikų yra turėję problemų dėl suvalgyto maisto. Tad alergija yra rimta problema, apie kurią žinoma nepakankamai: turbūt ne kiekvienas yra girdėjęs, kad alergijos požymis gali būti ne tik bėrimas ar tynimas, bet ir pykinimas ar oro trūkumas. Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė sako, kad alergija yra ekologinė, medicininė, socialinė ir ekonominė problema.
Bedarbė Ramunė: kai žmonėms nebemoka pašalpų, jie ima vogti ir manipuliuoti vaikais
Ramunė iš Širvintų darbo neturi nuo praėjusių metų. Ji pati, ankstesniame savo darbe, daug bendravusi su ilgalaikiais bedarbiais, todėl moteris tvirtina: ilgą laiką nedirbant, imi priprasti prie tokios situacijos, o darbo tiesiog pradedi bijoti. Ramunė teigia, kad, neturint darbo, prarandi pasitikėjimą savimi, o darbo tiesiog pradedi bijoti.
REKLAMA
REKLAMA
Dulos Lietuvoje: reikalinga pagalba moteriai, nors visuomenė į tai dar šnairuoja
Turbūt daug kas šiandien dar nėra girdėjęs apie dulas – gimdyvių padėjėjas, teikiančias nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Nors Lietuvoje dulos dar yra naujovė apie kurią net ne visos moterys žino, tv3.lt kalbinta kvalifikuota dula Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė sako, kad moksliniai tyrimai įrodo dulų naudą nėštukėms.
Slaugos namuose gyvenanti šimtametė Juzefa: dabar yra mano tikroji laimė
Šimtametė Juzefa, gyvenanti vienuose Vilniaus slaugos namuose, sako esanti tokia laiminga kaip niekada: senolė sako turinti viską, ko reikia, jos sveikata – puiki, nuotaika gera, o veikla – kojinių mezgimas ir dovanijomas „Caritui“ – teikia prasmę ir džiugesį. „Jau trečius metus gyvenu Gemma slaugos namuose. Man čia labai gerai, geriau nei nenoriu. Aš čia viską turiu: gyvenu viena kambariuke, sėdžiu, mezgu.
Psichologų patarimas: ką daryti, kad nebereikėtų pyktis su tėvais
Jūs jau suaugęs, o tėvai vis dar elgiasi kaip su vaiku? Nuolatiniai barniai dėl to, kaip turėtumėte gyventi, jums jau atsibodo? Daugelis žmonių neturi darnių santykių su tėvais ir kartais atrodo, kad susišnekėti tiesiog neįmanoma. Tačiau psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas nurodo, kad išeitis yra. „Su tėvų kontrole dažniausiai susijusios mūsų baimės, kad mes prarandame veiksmų laisvę.
REKLAMA
REKLAMA
Atkrintamosioms besiruošiantis „Vytis“ sprendė opiausias problemas
Šakių „Vyčio“ komanda laukia tolesnių Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) kovų ir laiką skiria didžiausių problemų sprendimui. Visų pirma Nerijus Zabarauskas auklėtinius susodino į suolus bei kartu su jais stebėjo pralaimėtų rungtynių su Vilniaus „Perlu-MRU“ vaizdo įrašą. „Neužtenka tik žodinio aiškinimo. Kai žaidėjai, peržiūrėję vaizdo medžiagą, pamato tam tikras detales iš šalies, klausimų kyla žymiai mažiau. Tada informacija priimama daug geriau“, – kalbėjo treneris.
10 dalykų, ką moterys turėtų žinoti apie vyrų smegenis
Dauguma populiariausių studijų apie vyrų smegenis remiasi tyrimais su 18—22 metų jaunuoliais, tačiau vyrų smegenys ima kardinaliai keistis bėgant metais, greitai paneigiant mitą apie vienpusiškai mąstantį, priklausomą nuo sekso patiną. Čia pateikiame dažnai žmonių sąmonėje gyvuojančius klaidingus įsivaizdavimus, pavyzdžiui, kad vyrai visada linkę „lakstyti“, rašo livescience.com.
Šv. Velykų papročiai: šventa ugnis, padvėsusi varna ir lalautojai
Šv. Velykos – tai ne tik krikščioniška Kristaus prisikėlimo, bet ir pavasario pradžios, gamtos nubudimo šventė. Nors dabar daugeliui ji asocijuojasi kaip margučių šventė ir visos pramogos susijusios su kiaušiniais, anksčiau, mūsų protėvių laikais, šv. Velykoms buvo rimtai ruošiamasi, o švenčiama tris dienas. Didysis tvarkadienis Etnologas Libertas Klimka sako, kad Didysis ketvirtadienis anksčiau buvęs didžiosios tvarkos diena – visi namų pakampiai tądien būdavo valomi ir švarinami.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius apie mitybą: esminiai principai, kuriuos bandoma paneigti
Apie mitybą dabar kalbama labai dažnai – taip dažnai, kad dabar neretas yra išvis susipainioję: tai kas tada sveika, o kas ne? Kiti atšauna dar geriau: „niekas šiame gyvenime nesveika“ ir pasigardžiuodama kremta traškučius. Visgi tam tikros taisyklės yra, apie kurias ir papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Rimantas Stukas. „Žmonės seniai pamatė mitybos ir sveikatos sąryšį.
Lietuvoje gyvenantis nigerietis: apie pavydžias lietuves, planus tapti prezidentu ir lietuvių charakterį
Samsonas Abiodunas Toye prieš ketverius metus išvyko iš savo gimtinės, ieškodamas daugiau galimybių ir siekdamas išnaudoti savo potencialą. Taip jis pateko į Rusiją, vėliau į Minską, o po to nutarė likti Lietuvoje. Trejus metus čia gyvenantis nigerietis kalba ir net dainuoja lietuviškai, dirba vienoje Vilniaus kolegijų ir jaučiasi pilnai integravęsis. Samsonas sako mylintis Lietuvą ir žadantis čia pasilikti visam laikui. „Mano tėtis pasakė: tau reikia patirties kaip verslininkui.
Kraupūs savižudybių skaičiai Lietuvoje: kaip viskas pasikeitė per 50 metų
Turbūt daugelis ne kartą yra girdėjęs, kad Lietuva pagal savižudybių mastą pirmauja Europoje, o ir pasaulyje yra pirmame penketuke. Tačiau turbūt ne visi žino, kad prieš šimtmetį buvo visai kitaip – Lietuva pagal savižudybes buvo sąrašo gale. Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovo pavaduotojas doc. dr. Alvydas Navickas pabrėžia, kad kalbėdami apie savižudybes, nagrinėjame tik ledkalnio viršūnę.
REKLAMA
REKLAMA
Nuo narkotikų ir nusikaltimų iki dvasinio guru: kalėjime Martyną ėmė vadinti „stebuklingu vyru“
Kalėjimas daugeliui turbūt asocijuojasi su pragariška vieta, gyvenimo katastrofa, depresija ar neatitaisoma trauma. Saviugdos seminarų vedėjas, rašytojas, netradicinės medicinos atstovas Martynas Driukas tvirtina priešingai: jam metai kalėjime buvo geriausias laikas gyvenime. Ten vyras suprato, kad jo gyvenimas ėjo visiškai ne ta kryptimi, pradėjo medituoti, skaityti saviugdos knygas ir netgi ėmė gydyti žmones. Prieš septynerius metus Martynas gyveno visiška kitaip.
Pragyventi už 20 eurų per mėnesį: 20-metis Dovydas tapo savo gyvenimo įkaitu
20-metis Dovydas Umbrasas gyvena ir dirba Šiauliuose, o mokosi vakarinėje mokykloje Joniškyje. Jo mėnesinė alga siekia 168 eurų – sumokėjus mokesčius ir nuomą, mėnesiui jam lieka pragyventi 20 eurų. Dovydas serga nepagydoma liga – reumatoidiniu artritu, nuo skausmų vaduojasi vaistais, tačiau neišgali nusipirktų tų vaistų, kurių jam iš tikro reikėtų. Dirba Dovydas sukandęs dantis iš skausmo, tačiau pasiduoti nežada.
Majoras Vilius Kočiubaitis apie šauktinius: jų lūkesčiai neįgyvendinami
Balandžio ketvirtą dieną karinę tarnybą pradės 2016-ųjų šauktiniai, o kol kas vyksta jaunuolių medicininiai patikrinimai, ar jie tinka tarnybai. Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas, majoras Vilius Kočiubaitis sako, kad beveik trečdalis jaunuolių pripažinti netinkamais, dažniausiai dėl psichologinių priežasčių. Iš jau tarnaujančių karių, jo teigimu, kas savaitę dėl psichologinių bėdų vėl iškrenta po kelis jaunuolius. „Iš 31 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Vaikų namuose užaugęs Algimantas įkūrė labdaros fondą: didžiausia jo svajonė – patalpos darbui
Algimantas Patackas užaugo vaikų namuose, nes mama, kaip teigia jis, neturėjo galimybės jo auginti. Praleidęs ten savo vaikystę, matęs ir šilto, ir šalto, Algimantas nusprendė pats įkurti labdaros fondą – VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“. Nepaisant to, kad iš šio fondo veiklos direktorius toli gražu neišgyvena, jis svajoja ne apie aukso kasyklas ar prabangius automobilius – Algimantas tenori gauti patalpas fondui.
Sostinę į vienkiemį išmainęs Tadas: niekada nebuvau toks laimingas ir fiziškai stiprus kaip dabar
Tadas Lomanas vieniems atrodo atsiskyrėlis, antriems – įdomus žmogus, tretiems – netgi guru, pas kurį važiuoja gauti patarimų, pasisemti jo skleidžiamos džiugios energijos. Prieš septynerius metus karininko darbą Vilniuje metęs ir į atokią sodybą Molėtų rajone įsikėlęs vyras sako, kad dabar jo gyvenimas žymiai laimingesnis ir ramesnis. „Nuo 20 metų ėmiau ieškoti laimės ir gyvenimo prasmės. Domėjausi Kastaneda, budizmu, krikščionybe – dvasiniais dalykais.
Stebuklingas pajūrio vaistas: gydo, ramina ir grąžina jaunystę
Ieškodami sveikatos šaltinių lietuviai dažnai apvažiuoja įvairiausius pasaulio kraštus, išbando net pačias keisčiausias procedūras – juk ko nepadarysi dėl sveikatos. Tačiau ne visi žino, kad sveikti galima ir Lietuvoje – mūsų gintaras turi ypatingų gydomųjų savybių. Gintaras yra neatsiejama Baltijos jūros dalis.
REKLAMA
REKLAMA
Jaunos ir gražios vėžiu sergančios Samantos kova: Ligonių kasos kaskart sprendžia, ar jai gyventi
20-metė Klaipėdoje gyvenanti Samanta Purvineckaitė – graži, gyvenimo džiaugsmu spinduliuojanti mergina. Net neįtartum, kad ji serga inkstų vėžiu ir kad prieš penkerius metus merginai buvo pasakyta, kad ji tegyvens kelis mėnesius. Samanta nepasidavė – ji išsikovojo, kad jai kompensuotų labai brangius vaistus. Tačiau kova tęsiasi iki šiol – mergina kas keli mėnesiai turi prašyti iš naujo, kad jai skirtų jos gyvybei būtinų vaistų ir kaskart nežino, ar jos prašymas bus patenkintas.
Specialistė – atvirai apie klastingą meningokokinę infekciją: kaip plinta ir kaip išvengti
Meningokokinė infekcija – baisi ir klastinga liga, žmogų galinti nugalabyti per kelias dienas. Šiemet ji jau nusinešė kelių vaikų gyvybes, sukeldama didelį nerimą tarp mamyčių – jos ir kreipėsi į tv3.lt, prašydamos daugiau informacijos apie vakcinas nuo meningokokinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, nurodė, kad skiepai nuo meningokoko jau skinasi kelią į profilaktinį skiepijimo kalendorių.
Gydytojas rezidentas paviešino savo algą: 1,28 euro už vieną naktinio darbo valandą
Gydytojai rezidentai išdrįso prabilti apie tai, kiek jie iš tiesų gauna už atsakingą darbą ligoninėse po ilgų mokslo metų – skaičiai tikrai neįkvepiantys. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų skubios medicinos rezidentas Andrius Černauskas socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino savo algalapį, iš kurio matyti, kad jis už 20 dienų ir keturių budėjimo naktų darbo gavo 319 eurų. „Gal man dar ir ankstoka verkti dėl nedidelės algos, nes aš dar tik rezidentas, dar tik mokausi.
REKLAMA
REKLAMA
Gimdymas namuose: gąsdinimai lietuviams mielesni už mokslinius tyrimus
Akušerė ginekologė Akvilė Esmantienė su savo kolegėmis prieš trejus metus parengė 11 mokslinių tyrimų paremtą publikaciją, kurioje skelbiama, kad planuotai gimdant ne ligoninėje su specialisto priežiūra mažos rizikos gimdyvėms galima tikėtis geresnių baigčių nei gimdant ligoninėse. Tačiau nuo to laiko niekas nepasikeitė – Lietuva vis dar neįteisinusi gimdymo namuose, o akušerėms, priimančios kūdikius namuose, gali tekti varstyti teismų duris.
Tautmilės prieglaudėlės gyventojai: nuvežti sušaudyti, iškasti iš žemės ir primušti gyvūnai
„Šį šunį iš Lazdijų teko gelbėti nuo šautuvo“, „šis rastas iki pusės įkastas į žemę“, „ši kalytė turėjo odos ligų ir dėl jų pateko į prieglaudą“, – taip apie Tautmilės prieglaudoje atsidūrusius šunelius pasakoja jos vadovė Tautmilė Stanevičiūtė. Virš 200 globotinių turinti prieglauda yra perpildyta, tačiau žmonės nuolatos nori atvežti dar daugiau gyvūnėlių. „Garsiai nuskambėjusi istorija buvo su šuneliu Rezo – jį radome iki pusės įkastą į žemę.
Neurologas Jonas Girskis: apie išvaržas sporto klube ir šundaktarių armiją
Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, manualinės terapijos specialistas Jonas Girskis sako, kad pagrindinė žmonių, besiskundžiančių nugaros skausmais, problema yra ne tik judėjimo stygius, bet ir netinkamas sportavimas, nes neretai pradedama sportuoti nežinant realios savo raumenų ir kaulų sistemos būklės. Specialisto teigimu, daugelis stuburo problemas įgyja būtent sporto klubuose ar kituose sveikatinimo užsiėmimuose.
REKLAMA
REKLAMA
Patyčios Lietuvoje: kaip tėvų patarimai vaikus gali nugramzdinti į dar klampesnę pelkę
Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje pagal vaikų, patiriančių patyčias, skaičių. Ir čia vaikai vis dar dažnai patyčias slepia nuo tėvų, o jeigu pasipasakoja, neretai iš suaugusiųjų išgirsta jų patirtį menkinantį patarimą „nekreipk dėmesio“ arba „negi tu ne vyras, duok atgal“. Tokie tėvų pamokymai, sako „Vaikų linijos“ psichologė, savanorių mokytoja Ivona Suchodolska, patyčias patiriantiems vaikams daro meškos paslaugą.
Moterų teisių gynėjos piktinasi: kodėl moterys kerpamos brangiau už vyrus?
Kovojančios už lygias moterų ir vyrų teises moterys liūdnai apibūdina dabartinę šalies padėtį: iki šiol nėra priimti reprodukcinės sveikatos, pagalbinio apvaisinimo ir lyties keitimo įstatymai, mokykloje nėra pažangios lytiškumo programos. Visgi esminė šalies problema, kaip pastebi nevyriausybinės moterų organizacijos „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė, yra ta, kad vien tik įstatymais neišeis pakeisti kultūrinių patriarchalinių normų, vyraujančių Lietuvos visuomenėje.