Helmutas Šabasevičius

Vasarį dauguma Lietuvos šokio kūrėjų kalbėjo apie meilę – tai tinkama tema vis labiau įsigalinčiai Valentino dienos šventei, be to, šio jausmo apstu beveik visuose baleto ar šokio spektakliuose, nes paviršutiniškos ar gilesnės meilės variacijos dažniausiai sudaro dramaturginį šių spektaklių pagrindą. Choreografinių projektų teatras “Vilniaus baletas”, kuriam vadovauja Jurijus Smoriginas, meilei paskyrė šokio duetų vakarą, vasario 19 d. parodytą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Iš skirtingų taškų žiūrimi baleto spektakliai kaskart atskleidžia vis kitą vaizdą, palieka vis kitus įspūdžius. Parteris leidžia iš arti stebėti artistų kuriamus vaidmenis, suteikia galimybę matyti individualų techninį bei artistinį pasirengimą. Tuo tarpu žvilgsnis į šokio spektaklį iš toliau ir aukščiau leidžia suvokti teatrinio vyksmo visumą, vienu metu matyti keliuose planuose besirutuliojantį veiksmą.

Po ilgesnio laiko tarpo sekmadienį (02.11) smalsu buvo pamatyti M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus spektaklį „Pelenė“ – šis Sergejaus Prokofjevo baletas, įtrauktas į Nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą, jau trečias dešimtmetis ugdo sceninę ir artistinę jaunųjų šokėjų patirtį.

Tiesus-šviesus prisipažinimas „Aš tave labai  myliu“ trečiojo GI teatro spektaklio afišose gali būti adresuotas kiekvienam potencialiam žiūrovui, bet veikiausiai skirtas talentingiems aktoriams, kurie, susibūrę po šios naujos, bet metodiškai veikiančios teatrinės įstaigos stogu, mėgina pildyti savo kūrybines biografijas vienos valandos spektakliu be teksto. Be teksto – užtat su balsu, ir dar kokiu.

Žiūrėdamas, kaip šoka Eglė Špokaitė, supranti, kaip gimė legendos apie garsiųjų XIX ar XX a. artistų meną – spektaklio metu sukuriamas toks intensyvus energetinis laukas, kad nepaisant silpnesnių pastatymo pusių ar kartais netgi ir visai nepriimtinų jo elementų pasiduodi individualybės skleidžiamiems kerams, kurie pasąmonėje palieka neišdildomą žymę. Boriso Eifmano „Raudonoji Žizel“ – spalvinga šokio melodrama, kurios siužetinių linijų užtektų keliems populiaraus serialo sezonams.

Karmen iš to paties pavadinimo Andželikos Cholinos šokio spektaklio vėl įsimylėjo – šį kartą jos aistra ir mirties priežastimi tapo Toreadoras-Eligijus Butkus, pirmą kartą šiame spektaklyje šokęs vasario 7 dieną. Šokėjo debiutą ir naują vaidmenį lėmė netikėta Nerijaus Tauskaus, pagrindinio vaidmens atlikėjo šokio spektaklyje „Otelas“, trauma – visi vasario mėnesį planuoti „Otelo“ spektakliai buvo pakeisti į „Karmen“, kuriame N. Tauskų, atliekantį Toreadoro vaidmenį, teko pakeisti E. Butkui.

“Ho dato tutto a te!” – šie Medėjos iš Luigi Cherubini operos žodžiai, tariami Nijolės Narmontaitės-Marios Callas, skirti ne tik Jasonui, bet ir visiems teatro žiūrovams bei sau pačiai. Jie skamba ne tik kaip priekaištas – veikiau kaip žmogaus ir artisto lemtis. Scenai ir žiūrovams atiduotas gyvenimas ir visut viskas, kas jame telpa – talentas, meilė, garbė, sėkmė ir kančia – svarbiausia spektaklio „Meistriškumo pamoka“ tema.

Šeštadienį, sausio 20 d., baigėsi premjeriniai atnaujinto Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektakliai. Per tris vakarus – 2006-jų gruodžio 31, 2007-jų sausio 5 ir sausio 20 d. – šiame sudėtingame dviejų veiksmų balete pasirodė visa baleto trupė bei pagrindinius vaidmenis parengę solistai.

Tinkamiausias žiemos sezono spektaklis – Piotro Čaikovskio baletas „Spragtukas“ – žiūrovų dėmesio nestokoja ir Kalėdų bei Naujųjų metų šventėms pasibaigus. Sausio 21 d. šis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklis paskutinį kartą šį sezoną vėl rodytas perpildytoje žiūrovų salėje.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sekmadienį, sausio 21 d., po Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“ buvo įteikti jau tradiciniai Jurgio Žalkausko baleto apdovanojimai. Šiais metais juos pelnė baleto artistai Rūta Kudžmaitė ir Romas Ceizaris.