Gabija Kavolėlytė

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienio vakarą Irano sostinėje Teherane išgirdo tris sprogimus, kurie nugriaudėjo jau daugiau kaip savaitę vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, prasidėjusiam JAV ir Izraelio smūgiais prieš Islamo Respubliką.

Penktadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai „sugriovė“ požeminį bunkerį, kuriame veikė nužudytojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vadavietė. „Požeminis karinis bunkeris, kuris buvo įrengtas po režimo vadovybės kompleksu Teherano centre, buvo skirtas Irano režimo aukščiausiajam lyderiui, jame veikė saugi atsarginė vadavietė“, – teigė kariuomenė.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė kaip nepriimtiną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui, aštrėjant ginčui dėl sustabdytų Rusijos naftos tiekimų. „Mes, kaip Europos Komisija, labai aiškiai sakome, kad tokia kalba yra nepriimtina. Negali būti jokių grasinimų ES valstybėms narėms“, – žurnalistams teigė atstovas spaudai Olofas Gillas, pasmerkdamas visų pusių „kurstančią retoriką“ kaip nenaudingą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien lankėsi Donecko regione ir įrašė vaizdo pranešimą iš Družkivkos miesto centro, kurį savo kanale platformoje „YouTube“ paskelbė Ukrainos prezidentūra.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienį Irano teritorijoje smogė daugiau nei 400 taikinių, tęsdama bombardavimo kampaniją prieš Islamo Respubliką.

Vengrija planuoja nusiųsti į Ukrainą ministrų misiją, kad ištirtų naftotiekiui „Družba“ – pagrindiniam kanalui, kuriuo šiai išėjimo į jūrą neturinčiai šaliai tiekiama rusiška nafta – padarytą žalą, teigiama Oficialiajame leidinyje paskelbtame dekrete. Misijai, kurią nurodė vykdyti ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vadovaus Energetikos ministerijos viceministras, tarp jos narių bus ir Vengrijos energetikos bendrovės MOL atstovas.

Per pirmąsias tris konflikto Artimuosiuose Rytuose dienas Irano smūgiams atremti buvo panaudota daugiau nei 800 raketų, skirtų oro gynybos sistemai „MIM-104 Patriot“, tuo tarpu Ukraina tiek jų neturėjo per visą karą su Rusija, ketvirtadienį pasitarime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes konsultuojamės su visais Artimųjų Rytų lyderiais – Kataru, Jungtiniais Arabų Emyratais, Bahreinu, Jordanija, o šiandien kalbėsime ir su kitais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 4 dieną kalbėjo apie karą su Iranu ir nurodė, kad jį vertina 15 balų iš 10-ies, rašo „Sky News“....

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje. „Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“. F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs nepatenkintas Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kuris neprisijungė prie JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną, tačiau leido JAV pajėgoms naudotis JK bazėmis. „Nesu patenkintas JK“, – sakė D. Trumpas, susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Baltuosiuose rūmuose. „Tai ne Winstonas Churchillis“ „Mums prireikė trijų, keturių dienų, kad išsiaiškintume, kur galime nusileisti“, – teigė D. Trumpas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų. „Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas.

Slovakijos elektros tinklo operatorė SEPS trečiadienį nutraukė avarinį elektros tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai. „Nuo šio paskelbimo momento SEPS nebevykdo avarinio elektros tiekimo“, – žurnalistams Bratislavoje pareiškė SEPS vadovas Martinas Magathas. Taip valstybinė įmonė vykdo vyriausybės nurodymą, kuriuo ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino prieš daugiau nei savaitę.

Remiantis „Iran International“ gauta informacija, Irano Ekspertų taryba išrinko Mojtabą Khamenei, Ali Khamenei sūnų, kitu Islamo Respublikos lyderiu....

Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „nebebus saugios“, trečią dieną po bendrų JAV ir Izraelio atakų prieš Islamo Respubliką. „Priešas turėtų žinoti, kad jų laimingos dienos baigėsi ir jie nebebus saugūs niekur pasaulyje, net savo namuose“, – valstybinei televizijai perduotame pareiškime teigė gvardijos pajėgos, kurios prižiūri jos užsienio operacijas.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.

Iranas, susidūręs su Izraelio ir JAV atakomis, puolė JAV taikinius Persijos įlankoje, tačiau iki šiol nelietė Turkijos – tai „didelės kainos strateginis lošimas“, kuris gali baigtis katastrofiškai, teigia analitikai. Iranas jau seniai perspėjo, kad Vašingtonui užpuolus, jis taikysis į amerikiečių turtą regione, kuris iš principo turėtų apimti ir Turkiją – JAV kariai dislokuoti keliose bazėse šioje NATO narėje.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį perspėjo, kad plintantis karas tarp Jungtinių Valstijų, Izraelio ir Irano gali peržengti Europos sienas. Taip jis kalbėjo pristatydamas naują Paryžiaus branduolinio atgrasymo strategiją. Konfliktas kelia nestabilumą Konfliktas, prasidėjęs šeštadienį, „kelia ir toliau kels nestabilumą bei galimą gaisrą prie mūsų sienų, o Irano branduolinės ir balistinės galimybės tebėra nepakitusios“, teigė Prancūzijos lyderis.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pirmadienį pareiškė, kad karas prieš Iraną nėra demokratijos kūrimo Islamo Respublikoje iniciatyva. „Jokių kvailų elgesio taisyklių, jokio tautos kūrimo liūno, jokio demokratijos kūrimo. Jokių politiškai korektiškų karų. Mes kovojame, kad laimėtume, ir nešvaistome laiko ar gyvybių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Hegsethas. Paklaustas, ar Irane yra JAV karių, P. Hegsethas nurodė: „Ne, bet mes neketiname aptarinėti, ką darysime, o ko nedarysime.

Nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žmona mirė pirmadienį; ji buvo sužeista per savaitgalio JAV ir Izraelio ataką, pranešė Irano žiniasklaida. 79 metų Mansoureh Khojasteh Bagherzadeh buvo komoje nuo šeštadienio, kai per atakas žuvo A. Khamenei, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Izraelio žiniasklaida praneša apie raketų smūgį, nutaikytą į vieno iš laikinųjų Irano vadovų – ajatolos Alirezos Arafi – namus. Kol kas nėra žinoma, ar politikas atakos metu buvo pastate.

Energetikos rinkas sudrebino nauja krizės banga – po Irano atakų Katarui sustabdžius dalį gamybos, kainos šoktelėjo dešimtimis procentų. Ekspertai įspėja, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose gali sukelti naujus tiekimo sutrikimus, o užsitęsęs brangimas ilgainiui gali pasiekti ir vartotojų sąskaitas Europoje. Kaip rašo „Sky News“, buvo daug nurodyta apie iki 13 proc. išaugusias naftos kainas dėl konflikto su Iranu.

Pakistanas teigia, kad operacija yra „vykdoma“ ir skelbia nukovęs 274 Talibano narius, rašo „Sky News“. Šalies kariuomenės atstovas spaudai Ahmedas Sharifas Chaudhry žurnalistams pranešė, kad ginkluotosios pajėgos nukovė 274 Talibano pareigūnus ir kovotojus. Jis taip pat teigė, kad buvo smogta 22 Afganistano kariniams taikiniams. Kariuomenės atstovas spaudai pridūrė, kad per susirėmimus žuvo mažiausiai 12 Pakistano karių. Nė vienas iš šių skaičių nėra nepriklausomai patvirtintas.

Ukrainos ir Slovakijos vadovai penktadienį surengė pokalbį telefonu, stiprėjant ginčui dėl rusiškos naftos tiekimo Bratislavai. „Prezidentas kalbasi su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Prezidentas kviečia jį į Ukrainą aptarti visų esamų klausimų“, – sakoma Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.

Po pastarųjų dienų mirtinų susirėmimų su Pakistanu Afganistano vyriausybė penktadienį pareiškė norinti dialogo konfliktui išspręsti. „Mes ne kartą pabrėžėme, kad siekiame taikaus sprendimo, ir vis dar norime, kad problema būtų išspręsta dialogo būdu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Talibano vyriausybės atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė matantis galimybių langą pasiekti taiką iki lapkričio mėn. vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų, rašo „Ukrinform“. Interviu britų televizijai „Sky News“ Ukrainos prezidentas patvirtino esą pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu deryboms ir dėsiantis visas įmanomas pastangas taikai pasiekti, tačiau Ukraina, tikino jis, savo teritorijų neatiduos.

Ištremtoji Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad dedant intensyvias pastangas užbaigti karą Ukrainoje, jos šalis neturi tapti „paguodos prizu“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pasak S. Cichanouskajos, Ukrainai gyvybiškai svarbu laimėti savo kovą, tačiau Baltarusija, kuri, valdant autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, yra artima Maskvos sąjungininkė, neturėtų būti paaukota.

Čekija šiemet ketina sumažinti pagrindines išlaidas gynybai iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir rizikuoja užrūstinti JAV bei kitas NATO sąjungininkes, praneša „Politico“. Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams.

Britanija „labai susirūpinusi dėl reikšmingo įtampos tarp Afganistano ir Pakistano eskalavimo“, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, Islamabadui subombardavus didžiuosius afganų miestus, įskaitant sostinę Kabulą.

Pakistanas penktadienį bombardavo didžiuosius Afganistano miestus, įskaitant sostinę Kabulą, o pakistaniečių gynybos ministras po kelis mėnesius trukusių kaimyninių šalių susirėmimų paskelbė, kad dabar šalys atvirai kariauja.

Pasaulyje įsiplieskė naujas karinis konfliktas – Afganistanas paskelbė pradėjęs plataus masto puolamąsias operacijas prieš Pakistaną. Kovos vyksta palei Durando liniją ir jau apėmė kelias Afganistano provincijas. Abi pusės skelbia apie didelius priešininko nuostolius, tačiau pateikia skirtingas versijas dėl žuvusiųjų – kalbama ir apie galimas civilių aukas. Pastaraisiais mėnesiais abiejų šalių santykiai pablogėjo.

Rusija sako, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ketina Ukrainai siųsti branduolinius ginklus. Abi šalys tai neigė, tačiau rusų isterija tęsiasi ir propaganda liejasi toliau.

Gaisras, kilęs ketvirtadienio vakare, Vilniuje, Eišiškių plente, buvo lokalizuotas. Jo plitimas sustabdytas, ugniagesiai toliau tęsia gesinimo darbus ir budėjimą įvykio vietoje. Kaip skelbė Valstybinė priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, 04.48 val. paskelbta gaisro lokalizacija, gaisro plitimas sustabdytas. Ugniagesiai gelbėtojai dirba toliau. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilniuje, Eišiškių plente ketvirtadienio vakarą užsidegė angaras.

Vilniuje, Eišiškių plente ketvirtadienio vakarą užsidegė angaras.   „Turime degantį angarą, atvira liepsna, sutelktos gausios priešgaisrinės pajėgos: aštuonios autocisternos, štabo automobilis, vandenvėžis, kopėčios. Šiuo metu renkama informacija, kas ten. Daugiau iš įvykio vietos daugiau informacijos neturime“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus budėtojas.

Vasario 26 dienos vakarą Trakų rajone kilo gaisras, užsiliepsnojo medinis namas. 21.03 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas, kad Trakų r. sav., Paluknio seniūnijoje, Paežerėlių gatvėje, atvira liepsna dega medinis namas. Į įvykio vietą nedelsiant išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie gaisrą taip pat perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje, Mūrinės Vokės gatvėje kilo gaisras. Pranešama apie nukentėjusį vyrą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodė, kad vasario 26 dienos vakarą Vilniuje, Mūrinės Vokės gatvėje, mūriniame pastate kilo gaisras. Šiandien 19.13 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Mūrinės Vokės g. atvira liepsna dega ūkinis pastatas.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje, Eišiškių plente – didelis gaisras. Liepsnoja angaras, įgriuvo stogas. Pranešimo apie įvykį ugniagesiai sulaukė 21.06 val. Šiuo metu įvykio vietoje sutelktos gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos, 8 autocisternos, vandens transportavimo automobilis, štabo automobilis ir kopėčios. Eišiškių plentas uždarytas. „Turime degantį angarą, atvira liepsna, sutelktos gausios priešgaisrinės pajėgos: aštuonios autocisternos, štabo automobilis, vandenvėžis, kopėčios.

Ketvirtadienį Ženevoje JAV ir Ukrainos pareigūnai baigė derybas, per kurias aptarė pastangas nutraukti ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, Maskvai pareiškus, kad neskuba pasirašyti susitarimo.

Pasak JAV žiniasklaidos priemonės „Axios“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu kalbasi telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu....

Jungtinės Tautos, Jungtinės Valstijos, vasario 24 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, išreiškė paramą Ukrainai, tačiau tarp šalių, susilaikiusių balsuojant, buvo ir Jungtinės Valstijos.

Daugiau kaip 30 Ukrainą remiančios Norinčiųjų koalicijos lyderių antradienį, minint ketvirtąsias Maskvos invazijos metines, paragino Rusiją sutikti su „besąlygiškomis paliaubomis“. Pareiškime, kurį po virtualaus grupės susitikimo išplatino Berlynas, jie paragino Maskvą „prasmingai“ dalyvauti taikos derybose ir „sutikti su visiškomis, besąlygiškomis paliaubomis“. „Lyderiai atkreipė dėmesį į niūrią kainą, kurią Rusija sumokėjo už minimalius laimėjimus mūšio lauke, vien praėjusiais metais patirda...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pagrindine Ukrainos gynybos karo figūra – ir jis sako, kad tai jam turėjo didelę asmeninę kainą, rašo „Sky News“. Interviu naujienų agentūrai AFP, skirtame invazijos metinėms paminėti, jis papasakojo, kaip konfliktas jį pakeitė. V. Zelenskis sakė, kad dabar beveik neturi laiko su savo žmona ir dviem vaikais. Jis jų nebemato kasdien ir niekada nebeišeina su jais kartu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia norintis, kad Ukraina gautų „pagreitintos procedūros“ narystę Europos Sąjungoje, nors žino, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „tai blokuos“, rašo „Sky News“. Jis pridūrė, kad po plataus masto Rusijos invazijos ukrainiečiai susiduria su daugybe iššūkių ir „todėl mes žinome, kad nenorime turėti to paties, ką turime dabar“. Ukraina yra pasirengusi reformoms V. Zelenskis sako, kad Rusija nelaiko Ukrainos nepriklausoma valstybe „ir nemato mū...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindamas užbaigti karą. Jis pridūrė, kad yra pasirengęs asmeniniam susitikimui, jei tai padėtų nutraukti kovos veiksmus. Ukrainos lyderis taip pat pažymėjo, kad kol kas neturi jokių pareiškimų Rusijos visuomenei.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Norinčiųjų koalicijos partnerius padidinti energetinę paramą jo šaliai. Kaip informuoja „Ukrinform“, jis tai pareiškė sakydamas įžanginę kalbą koalicijos susitikime Kyjive. „Nėra jokių paslapčių – Rusija atakuoja mūsų civilius gyventojus, mūsų energetiką. Patyrėme siaubingą žiemą. Manau, kad tik mūsų draugų pagalba ir mūsų žmonių atsparumas suteikė mums galimybę išgyventi.

Taikos susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, labiausiai trukdo būtent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą per ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines padarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, rašo UNIAN.

Ukrainoje įvyko jau antras teroro aktas per vieną vakarą. Dnipre pasigirdo sprogimas policijos administracijos pastate, praneša „Telegram“ kanalas UNIAN.

Leidinys „Financial Times“ (FT) atskleidė 48 įmonių tinklą, kuris yra susijęs su 90 milijardų dolerių vertės Rusijos naftos gabenimu, apeinant sankcijas, FT cituoja „Meduza“....

Europos Sąjunga nori „kuo greičiau“ pradėti Ukrainos derybas dėl narystės ES, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, tačiau konkrečios datos neįvardijo. Pagal JAV planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo Kyjivas turėtų įstoti į ES iki 2027 m. sausio mėnesį, nors bendrai ekspertai mano, kad ši data yra visiškai nereali.