Gabija Kavolėlytė

Vasaros gaisrai yra dažnas reiškinys rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kur ekspertai įspėja, kad klimato kaita dar labiau blogina situaciją. Karščio banga, kuri pastarąją savaitę alino Europą, sudarė palankias sąlygas kilti gaisrams Graikijoje ir Turkijoje. Jei šią vasarą planuojate keliauti į gaisrų pavojų keliančias vietoves, svarbu atkreipti dėmesį į keletą atsargumo priemonių, padėsiančių pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

55 metų Čeliabinsko gyventojas Michailas Ryuminas buvo suimtas dėl įtarimų, kad sunkvežimiu gabeno dronus Ukrainos operacijai „Voratinklis“. Apie tai liepos 10 d. pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Mediazona“, remdamasis apeliacinio teismo sprendimu. Birželio 1 d. Ukraina surengė masinį dronų smūgį, kuris buvo operacijos „Voratinklis“ dalis. Ataka buvo nukreipta prieš keturias Rusijos bazes giliai šalies teritorijoje.

Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad per pastarąją naktį ir šį rytą Ukrainos dronai surengė atakas į Rusijos teritoriją. Per jas žuvo du žmonės, o Maskvoje buvo mėginama pataikyti į įvairius taikinius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitą savaitę planuoja padaryti „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos, praneša „NBC News“. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, D. Trumpas sakė: „Esu nusivylęs Rusija, bet pamatysime, kas nutiks per artimiausias dvi savaites.“ „Manau, kad pirmadienį turėsiu padaryti svarbų pareiškimą dėl Rusijos“, – pridūrė jis. Tačiau JAV prezidentas nepateikė išsamesnės informacijos apie pareiškimo pobūdį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 14 d. gali paskelbti apie naujų sankcijų Rusijai įvedimą. Apie tai pranešė televizijos kanalo „Bloomberg TV“ apžvalgininkas Gregas Sullivanas, atkreipdamas dėmesį į didelį neaiškumą dėl Baltųjų rūmų pozicijos.

„Milijonai ukrainiečių eina į darbą po nakties, praleistos rūsiuose“, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona, Olena Zelenska, kreipdamasi į Ukrainos atstatymo konferencijos dalyvius, rašo „Sky News“. Ji pabrėžė, kad niekas nebesugrąžins gyvybių, kurias atėmė Rusijos agresija, tačiau nuo pat karo pradžios šalis „gyvybių gelbėjimą paskelbė savo prioritetu“. Apibūdindama civilių kasdienybę, O. Zelenska sakė, kad daugelis žmonių „gyvena nuolatinėje baimėje ir nerime, žinodami, kad bet...

Liepos 10 d. aukštas Rusijos diplomatas pareiškė, kad prieštaringi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai ir pareiškimai apsunkina Maskvos pastangas gerinti santykius su Vašingtonu, rašoma „Reuters“. „Trumpo administracija savo veiksmais ir pareiškimais yra labai prieštaringa. Tai nepalengvina darbo“, – sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas keičia savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Jis sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad šis „maitina Ameriką nesąmonėmis“. Maža to, Baltųjų rūmų vadovas turi pagrindinį patarėją, galintį padėti jam pasinaudoti didėjančiu Rusijos ekonominiu pažeidžiamumu. D. Trumpas taip pat pradėjo geriau suprasti V. Putino elgesį mūšio lauke.

Po stiprios liūties Lvive upės vandens lygis smarkiai pakilo, todėl užtvindė atskirus miesto rajonus. Vaizdo įraše matoma, kaip plaukia automobiliai, o kiti priversti ieškoti aplinkinių kelių. Lvivo hidrometeorologijos centras praneša, kad iki paros pabaigos bus išlaikytas trečiasis meteorologinės pavojaus lygis.

Estija gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų paketą, jei nebus sumažinta Rusijos naftos kainų riba, teigia užsienio reikalų ministras, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų pozicija yra labai aiški – naftos kainų ribos sumažinimas turi būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu laikomės tvirtos pozicijos“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna. ES dirbo prie sankcijų paketo, tačiau jo priimti nepavyko dėl Slovakijos pasipriešinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina turi atsakymą masinėms okupantų atakoms, tačiau tam reikia partnerių rėmimo, rašo „Clash Report“. Anot jo, ukrainiečių kuriami dronai perėmėjai gali numušti ir 1000 rusų „Shahed“ bepiločių orlaivių per dieną, o pati technologija gaminama jau daugiau nei 6 mėnesius.

Infliacijai išliekant 2,6 proc., Danija buvo brangiausia šalis pagal grūdų produktų bei žuvies kainas, o Rumunija – pigiausia pagal vaisių, daržovių ir bulvių kainas. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Liuksemburgas buvo brangiausia ES šalis pagal bendrą maisto kainų lygį, o Suomija – pagal alkoholinių gėrimų kainas. Maistas sudaro vidutiniškai 16 proc. visų namų ūkių išlaidų ES, o nealkoholiniai gėrimai, alkoholiniai gėrimai ir tabakas – po 2 proc.

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika iš esmės yra nenuspėjama, kintanti ir priklausoma nuo daugelio, net epizodinių, veiksnių. Vis dėlto pasaulyje daug kas priklauso nuo JAV ir jų prezidento. Todėl ne tik Amerikos priešai, bet ir sąjungininkai – ypač Europos šalys – priversti prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti rakto į Baltųjų rūmų vadovo mąstyseną, rašoma „Ukrinform“. NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo kupinas komplimentų ir simbolinio „švelnumo“ Baltųjų rūmų vadovui.

Intensyviausia Irano ir Izraelio karo fazė jau baigėsi. Praėjus dviem savaitėms, tapo aišku, jog nepaisant aukšto lygio susitikimo su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi, Maskva iš esmės atsiribojo nuo konflikto. Vladimiras Putinas nepanoro suteikti Iranui karinės paramos – toks žingsnis būtų dar labiau pabloginęs Rusijos santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis. Tuo pat metu jis stengėsi išsaugoti bendrus projektus su Teheranu.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pateikia pasaulio valstybių sąrašą, į kurias lietuviams nerekomenduojama keliauti. Vykstant į kai kurias šalis, rekomenduojama įvertinti būtinybę keliauti, į kitas – imtis atsargumo priemonių, o esant pavojingoje valstybėje – nedelsiant iš jos išvykti. Žemėlapyje, kuriame skirtingais atspalviais vaizduojamos valstybių teritorijos, nurodomas kiekvienos šalies pavojingumo lygis.

Europa kenčia nuo karščio bangos, temperatūra kai kuriose vietovėse siekia net 46 °C. Skaudi tiesa yra ta, kad klimato kaita reiškia, jog turėsime prisitaikyti prie vis dažnesnių ekstremalių oro sąlygų, rašo „The Times“. Net jei, kaip šią savaitę Ispanijoje teigė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, šis karštas Europos vasaros sezonas yra „naujoji norma“, daugeliui žmonių tai vis dar atrodo nenatūralu. Miškų gaisrai ir sausros jau tapo įprastu reiškiniu.

Mažmeninė prekyba, IT, apskaita ir finansai yra vieni labiausiai nukentėjusių sektorių nuo 2022 m. lapkričio, kai pradėjo veikti dirbtinio intelekto (DI) įrankiai. Nuo „ChatGPT“ paleidimo 2022 m. lapkritį pradinio lygio darbo vietų skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo beveik trečdaliu.

Kremlius atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo vyresniojo pasiuntinio Ukrainoje teiginį, esą Rusija vilkina taikos derybas, rašo „Sky News“. Keithas Kelloggas vakar pareiškė, kad Rusija nebegali tęsti taikos derybų vilkinimo „tol, kol bombarduoja objektus Ukrainoje“. Paprašytas pakomentuoti šiuos teiginius, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija yra dėkinga D. Trumpo komandai už pagalbą derybų procese, tačiau pabrėžė, jog Maskva jų nevykdo vilkindama.

Europą užklupusios karščio bangos kai kuriose šalyse pakėlė temperatūrą net iki 46 °C. Valdžios institucijos ragina būti atsargiems, nes sausos oro sąlygos, stiprūs vėjai ir karštis didina gaisrų pavojų, rašoma „Euronews“. Keletas Italijos regionų svarsto galimybę uždrausti tam tikrus darbus karščiausiomis dienos valandomis, nes šalyje siaučia stipri karščio banga, dėl kurios birželio 29 d. rytą 21 mieste buvo paskelbtas raudonasis pavojus.

Pastangos mažinti lankytojų skaičių pateko į naujienų antraštes dėl netradicinių pareigūnų ir gyventojų sprendimų. 2024 m. vasara tapo lūžio tašku daugeliui Europos kelionių krypčių – dėl sparčiai augančio turistų srauto turizmas ėmė kelti daugiau problemų nei naudos. Kadangi 2025 m. masinis turizmas nerodo sulėtėjimo ženklų, daugelis populiarių vietovių ėmėsi priemonių siekdamos sušvelninti jo neigiamą poveikį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai vėl pasirodė su atviru ir audringu pareiškimu, šį kartą bandydamas tarpininkauti tarp Irano ir Izraelio dėl taikos susitarimo. „Aš nesu patenkintas Izraeliu. Iš esmės turime dvi šalis, kurios kovoja taip ilgai ir taip nuožmiai, kad jau nebežino, ką, po velnių, daro“, – birželio 24 d. pareiškė jis žurnalistams. Tokia prezidento retorika pakurstė diskusijas apie jo komunikacijos stilių bei psichologinį modelį.

Šią savaitę sukanka 75 metai nuo tada, kai daugiau nei 135 tūkst. Šiaurės Korėjos karių įsiveržė į Pietų Korėją, pradėdami karą, kuris nusinešė milijonus gyvybių ir paliko gilius randus, jaučiamus iki šiol. Tačiau šis konfliktas visada liko Antrojo pasaulinio karo šešėlyje – didesnio masto karo. Net JAV kariuomenė Korėjos karą vadina „užmirštuoju karu“, nors jame žuvo daugiau nei 36 tūkst. amerikiečių.

2024 m. Norvegijoje apgyvendinimą užsisakė rekordinis skaičius – 38,6 mln. žmonių, todėl ji taps naujausia Europos šalimi, įvedančia turistinį mokestį, siekdama spręsti problemas, susijusias su augančiu turistų srautu. Birželio 5 d. šalies įstatymų leidėjai patvirtino naują įstatymą, kuris savivaldybėms leidžia taikyti 3 proc.

Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte birželio 25 d. kalbėjosi per spaudos konferenciją ir aptarė karą tarp Izraelio ir Irano. Tuo tarpu M. Rutte užsiminė ir apie tai, kad D. Trumpui „kartais tenka vartoti griežtą kalbą“, rašoma „Sky News“. JAV prezidentas palygino šias dvi šalis su „dviem vaikais mokyklos kieme“, sakydamas: „Jie pešasi kaip reikiant, jų negali sustabdyti.“ Jis pridūrė: „Leisk jiems pakovoti kokias dvi, tris minutes. Tada bus lengviau juos sustabdyti.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Vakarų sąjungininkai Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją laiko naująja autoritarinių valstybių ašimi, kuri vis labiau vienijasi ir remia viena kitą. Todėl Donaldo Trumpo sprendimas pulti Iraną gali išprovokuoti platesnio masto regioninį ar net pasaulinį karą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos Rusija ir Kinija – galingiausios Teherano sąjungininkės.

JAV jau daugiau nei du dešimtmečius viešai siekia neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo, tačiau tyliai toleruoja Izraelio branduolinį arsenalą, kurio egzistavimą pastarasis ilgus metus neigė ir slėpė net nuo Vašingtono. Dabar, kai JAV prisijungė prie Izraelio karinio puolimo prieš Irano branduolinius objektus, šie dvigubi standartai vėl iškyla į paviršių – kartu su klausimu, ar tokia politika iš tiesų padeda užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui Artimuosiuose Rytuose.

Konfliktų ir karų skaičius pasaulyje 2024 m. pasiekė aukščiausią lygį nuo 1946 m. 36 šalyse įvyko 61 konfliktas – tai daugiau nei bet kuriais metais po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Apie tai teigiama Oslo Taikos tyrimų instituto (PRIO) mokslininkų tyrime. Tyrime pažymima, kad pastaraisiais metais konfliktų skaičius toliau auga.

Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimų dar bus daug. Jų lygis gali kisti, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo įvairių veiksnių. Negalima atmesti galimybės, kad Rusija galiausiai ims rimtai žiūrėti į derybų procesą. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė žinomas Vokietijos ekspertas, vyresnysis mokslo bendradarbis Miuncheno saugumo konferencijoje Nico Lange‘as. Ekspertas aiškino: „Tikriausiai vyks ir trečiasis susitikimas. Ar jų bus trys, ar trisdešimt – nežinome, bet, ko gero, daug.

Dėl paaštrėjusios situacijos Artimuosiuose Rytuose didžiosios aviakompanijos – „Emirates“, „Lufthansa“, „Air France“, „United“, „Delta“ ir kitos – laikinai sustabdė skrydžius į šį regioną. Birželio 13 d. Izraelio surengti raketų smūgiai Iranui ir vėlesni atsakomieji veiksmai sukėlė chaosą oro erdvėje virš Artimųjų Rytų.

Reakcija į operaciją „Rising Lion“ parodė Irano raketų programos ribotumą, bet taip pat įrodė, kad ji gali padaryti rimtą žalą savo priešui. Didžiulis, nors ir ribotas, Irano pajėgumas smogti Izraeliui netrukus tapo akivaizdus. Ankstesni išpuoliai prieš seną priešą buvo tik „nedidelės demonstracijos“, kol Teherano karo mašina įsibėgėjo visu pajėgumu, rašo „The Times“. Šia mintimi bandė įtikinti Irano raketų programos strategas Hosseinas Salami prieš pastarųjų penkių dienų įvykius.

Karui Ukrainoje tęsiantis, dėmesys išlieka sutelktas į mūšio lauką. Tačiau labiausiai pažeidžiama Rusijos vieta slypi ne fronto linijose, o jos ižde. Vakarai, ypač Jungtinės Valstijos, turi ekonominių svertų, galinčių priversti Vladimirą Putiną pradėti rimtas derybas arba net visiškai sunaikinti jo gebėjimą tęsti karą, rašoma „Kyiv Independent“. Naujausi įvykiai rodo Vašingtono pozicijos pokyčius: atnaujinta karinė pagalba Ukrainai, o balandžio 30 d. pasirašytas istorinis JAV ir Ukrainos iškase...

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi teigė, kad Teherano atsakas į Izraelio išpuolius yra pagrįstas savigyna, rašoma „Sky News“. Izraelio smūgiai, kurie buvo pirmieji, „nebūtų įvykę be JAV leidimo“, pridūrė jis. Vašingtonas turi pasmerkti Izraelio smūgius A. Araghchi teigė, kad Vašingtonas turėtų pasmerkti Izraelio smūgius Irano branduoliniams objektams, pridurdamas, kad derybos su JAV galėjo vesti prie susitarimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu sutiko, kad Irano ir Izraelio konfliktas „turėtų baigtis“. Tačiau sekmadienio rytą JAV prezidentas pagrasino Iranui jėga, jei šis „mus užpultų“. „Jei Iranas bet kokiu būdu ar forma mus užpuls, visa JAV ginkluotųjų pajėgų galia ir jėga užgrius jus tokiu mastu, kokio dar niekada nebuvo“, – sekmadienį „Truth Social“ socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį sakė, kad Iranas labai brangiai sumokės už Izraelio civilių žūtis. „Iranas labai brangiai sumokės už iš anksto apgalvotą civilių, moterų ir vaikų, žudymą“, – pareiškė B. Netanyahu lankydamasis Irano raketos smūgio vietoje Bat Jame netoli Tel Avivo.

Birželio 15 d. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad Rusija atakavo Ukrainą beveik 200 kartų bei apšaudė gyventojus Chersono ir Donecko srityse, nužudydama vieną žmogų ir sužeisdama tris.

Šimtai ukrainiečių gydytojų buvo priversti bėgti iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų. Daugelis jų dirbo Mariupolyje, o dabar rado namus ir pacientus Latvijoje. Keli iš jų pasidalino savo patirtimis, rašoma „Zerkalo“, kuris cituoja „Novaja gazeta Europa“. Nuo 2022 m. Latvijoje dirba daug ukrainiečių medikų: 107 gydytojai specialistai, 52 stomatologai, 61 slaugytoja. Ukrainos medicinos diaspora gavo teisę dirbti vietos ligoninėse iš karto po atvykimo, be nereikalingų klausimų ar patikrinimų.

Aukšti Irano karinės vadovybės pareigūnai įspėjo, kad konflikto eskalacija regione artimiausiomis dienomis „pasieks JAV bazes“, rašo „The Independent“.  ...

Planuojama, kad Hagos viršūnių susitikime JAV prezidentui Donaldui Trumpui bus pateiktas vieno puslapio dokumentas, taip siekiant išvengti viešų nesutarimų tarp JAV prezidento ir kitų Aljanso lyderių. Kaip praneša „The Telegraph“, tai bus trumpiausias per pastaruosius metus komunikatas – vos penkios ar šešios pastraipos. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos išlaidų padidinimui iki 5 proc. BVP – pagrindiniam D. Trumpo reikalavimui. „Šį kartą ketiname parengti dar trumpesnį tekstą.

Naktį Ukrainos dronai atakavo dvi Rusijos gamyklas: „Nevinomysko Azot“ Stavropolio krašte ir Novokuibyševsko katalizatorių gamyklą, esančią Samaros srityje, rašoma „Unian“....

Izraelis po didelio masto žydų valstybės smūgių Iranui uždaro visas savo ambasadas ir konsulatus visame pasaulyje, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Jeruzalėje. Izraelis surengė mažiausiai dvi atakų bangas Irano teritorijoje, taikydamasis į branduolinius objektus, pagrindinius mokslininkus ir kariuomenės vadus ir tuo sukeldamas tūžmingą Teherano reakciją bei smarkiai paaštrindamas konfliktą tarp abiejų regioninių priešininkių.

Pranešama, kad Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų bei Gynybos ministerijų pareigūnai iš anksto žinojo apie Izraelio planus pulti Iraną, tačiau nėra aišku, ar Izraelio vyriausybė oficialiai įspėjo Jungtinę Karalystę, teigia „Whitehall“ šaltiniai. Anksčiau vienas „Whitehall“ šaltinis teigė, jog Jungtinė Karalystė apie tai nežinojo, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Davidas Lammy atšaukė kelionę į JAV, kur šį rytą turėjo susitikti su savo amerikiečių kolegomis.

Izraelis tvirtino neleisiantis Iranui sukurti branduolinės bombos – tačiau smūgis buvo suduotas būtent dabar. Izraelio požiūriu, atėjo momentas, kai tai tapo neišvengiama, ir susiklostė palankios sąlygos veikti. Birželio 12 d. TATENA apkaltino Iraną pažeidus įsipareigojimus dėl branduolinio ginklo neplatinimo, o Teheranas paskelbė apie naujo urano sodrinimo objekto statybą. Maža to, ekspertų teigimu, Iranas galėtų apsiginkluoti branduoliniais ginklais per kelis mėnesius.

Izraelio smūgis Iranui gali būti daugiau nei tik taktinis karo veiksmas. Tai signalas, turintis potencialiai platų geopolitinį rezonansą – nuo Artimųjų Rytų iki pasaulio ekonomikos centrų. Izraelis jau seniai laiko Irano branduolinę programą egzistencine grėsme, nors Teheranas tvirtina, kad jos tikslas – taikus. Nepaisant to, Izraelio vadovybė, įskaitant premjerą Benjaminą Netanyahu, mano, kad dabar yra tinkamiausias metas veikti. Anot „Sky News“, Iranas viduje dar niekada nebuvo toks silpnas.

Penkių asmenų šeima, skridusi „Air India“ lėktuvu, pasidalino įsimintina paskutine nuotrauka likus vos kelioms akimirkoms iki aviakatastrofos, kurioje žuvo visi, išskyrus vieną iš 242 lėktuve buvusių žmonių. Šeimą iš Radžastano sudarė Komi Vyas, jos vyras Pratikas Joshi ir trys jų vaikai.

Birželio 12 d. Ahmedabado oro uoste įvykusi „Air India“ lėktuvo katastrofa atgaivino siaubingus prisiminimus apie 1988 m. avariją, kurioje žuvo 133 žmonės. Mirtina „Air India“ „Boeing 787“ lėktuvo katastrofa, įvykusi netrukus po pakilimo iš Ahmedabado tarptautinio oro uosto, priminė tragiškus įvykius prieš beveik keturis dešimtmečius, kai žuvo 133 žmonės, rašoma „News 18“. Tąsyk aviakatastrofą išgyveno tik du žmonės.

„Ryanair“ oro linijų bendrovės skrydis buvo priverstas nukreipti maršrutą po to, kai nuo alkoholio apsvaigusi britė „grasino susprogdinti bombą ir užpuolė keleivius“. Moterį galiausiai iš lėktuvo išvedė apsaugos darbuotojai, rašoma „GB News“. Lėktuvas, kuris sekmadienį, gegužės 18 d., skrido iš Tenerifės (Ispanija) į Prestviką (Jungtinė Karalystė), po incidento buvo nukreiptas į Faro, Portugaliją.

Į gegužės 24-25 dienomis vykusius Ukrainos ir Rusijos kalinių mainus atvyko šimtai ukrainiečių, rodydami dingusių šeimos narių nuotraukas ir tikėdamiesi gauti žinių, rašoma „The Times“. Ukrainos kariai, išbuvę Rusijos nelaisvėje ir išsekę, išlipo iš autobuso. Juos pasitiko susirinkusi minia. Iš pradžių buvo daugybė šypsenų, dainų ir „ačiū!“ šūksniai.

Popiežius Leonas XIV, buvęs kardinolas Robertas Prevostas, net dvejus metus lankėsi „Omega“ sporto klube, esančiame Romos prabangiajame Prati rajone kartu su kunigais, vienuolėmis ir vietos gyventojais.