Enrika Gecaitė

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Kelionės į Černobylį pastaruoju metu sulaukia nemažai dėmesio, tačiau kartais keistose situacijose atsiduriama ne dėl pasirinktos ekskursijos krypties, o išsinuomoto automobilio. Transporto priemonę išnuomojusi įmonė lūžus automobilio ratui iš kelionės organizatoriaus pareikalavo beveik 1600 eurų už remonto išlaidas, o šiam nesutikus, iš kito kelionės dalyvio reikalavo 1200 eurų.

Skirkite vos kelias valandas per dieną ir bonusinės-investicinės programos pagalba uždirbsite ne tik solidžias sumas, bet turėsite ir galimybę įsigyti nekilnojamojo turto be jokių paskolų. Taip socialiniuose tinkluose reklamuojama veikla, kuri po kiek laiko į piniginę, pasak pranešėjų, gali atnešti apie 109 tūkst. JAV dolerių (beveik 100 tūkst.

Dalis gyventojų, besinaudojančių mobiliuoju ryšiu, savo vardu turi dvi ir daugiau SIM kortelių, kuriomis naudojasi kiti asmenys. Gerai, jei šie žmonės yra sąžiningi, bet ką daryti, jeigu mokate už paslaugas ir nusprendę jas užblokuoti, to negalite padaryti? „Tele2“ klientė Živilė šio operatoriaus paslaugomis naudojasi jau daugiau nei dešimtmetį. Savo vardu ji turiu tris „Tele2“ numerius: du iš jų suteikti Živilės vaikams ir vienas jos seneliui.

Sporto klubai pastaruoju metu skelbia įvairius pasiūlymus naujiems klientams pritraukti. Susigundę mažesnėmis kainomis žmonės nusprendžia – sportuosiu. Visgi klientai turėtų atkreipti dėmesį į sutartį – čia gali būti įtraukta sąlygų, kurios vėliau apsunkins abonemento nutraukimą ir galimai patuštins piniginę. Neseniai tv3.lt rašė apie skaitytoją Moniką, kuri 2018 m. rugsėjį internetu įsigijo „Impuls LTU“ sporto abonementą su minimaliu metų sutarties galiojimo terminu.

Šalčininkų rajone, netoli Pamarazių kaimo, veikia šaudykla „Šūvio akademija“, kurios pagrindinis tikslas – praktinio šaudymo tobulinimas ir propagavimas Lietuvoje. Čia treniruojasi ir Šaulių sąjungos nariai. Tačiau gretimų kaimų gyventojai nėra patenkinti šaudyklos veikla ir teigia, kad jie negali pakęsti iš „Šūvio akademijos“ sklindančio triukšmo. Pamarazių kaimo pašonėje, daugmaž 20 km nuo Vilniaus, įsikūrusi šaudykla „Šūvio akademija“ čia veikia 5 metus.

Lietuvoje daugelis šeimų turi bent vieną automobilį, be kurio neįsivaizduojamas kasdienis gyvenimas: kelionė į darbą, parduotuvę, vaikų vežimas į darželį ar mokyklą. Tokioms reikmėms lietuviai dažniausiai renkasi „Volkswagen“ markės automobilius. Visgi yra ir tokių, kurie įsigyja išskirtinius automobilių modelius, už kuriuos nepagaili ir 345 tūkst. eurų. 2019 m. pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius siekė beveik 237 tūkst.

Vairuotojui vienas iš baisiausių dalykų – atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokiais atvejais emigravę lietuviai kartais bando pagudrauti ir prarastas teises Lietuvoje siekia susigrąžinti užsienyje arba atvirkščiai.

Kiekvienam vairuojančiam ir transporto priemonę turinčiam žmogui tenka mokėti už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Gyventojai pastebi, kad draudimo įmokos kiekvienais metais didėja. Manoma, kad viena iš priežasčių galėtų būti didėjantis eismo įvykių skaičius Lietuvos keliuose, tačiau specialistai pabrėžia – tai nėra vienintelis veiksnys. Pensininkas Juozas kiekvienų metų sausį perka metinį privalomąjį transporto priemonių draudimą.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Nuo šių metų pradžios pasikeitę tarifai už elektros suvartojimą įnešė sumaišties į kai kurių gyventojų namus. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. nespėjus sumokėti arba deklaruoti gruodį suvartotos elektros energijos, daliai gyventojų už tą mėnesį suvartotą elektrą tenka mokėti daugiau, nepaisant to, kad naujieji tarifai pradėti taikyti tik nuo sausio 1 d. Socialiniuose tinkluose „Ignitis“ klientai skundžiasi iš bendrovės sulaukę laiškų, kuriuose rašoma, kad gyventojai yra skolingi.

Apsipirkimas internetu pastaruoju metu tapo itin populiarus, o prieš įvairias šventes sulaukia ypatingai daug dėmesio. Visgi užsakymus internetinėse parduotuvėse reikėtų atlikti apgalvotai ir aklai nepasitikėti nurodytais pristatymo terminais, nes galiausiai galite likti ir be suplanuotų pirkinių. Taip nutiko vienai internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ klientei, kuri užsakytas dovanas gavo tik po švenčių.

Paskelbtos geriausiai apmokamos profesijos Lietuvoje. „Sodros“ pateikto sąrašo viršuje – skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, daugiau nei 4 tūkstančiai eurų. Sąrašo apačioje – kompiuterių tinklų ir sistemų technikai, jų vidutinis atlyginimas – 1300 eurų. Duomenys rodo, kad lyginant 2019 m. lapkričio vidutinius atlyginimus iki mokesčių su 2018 m. lapkričio, daugiausiai, net 60 proc., išaugo giliavandenės žvejybos žvejų atlyginimas.

Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų. Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai.

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino  daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.

Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plinta ne tik pačioje Lenkijoje – židiniai taip pat užfiksuoti Slovakijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Nors ūkiai praranda daug paukščių, specialistai teigia, kad lietuvių perkamos paukštienos kainai tai didelės įtakos nedaro. Visgi baiminamasi, kad rinką gali užplūsti lenkiškos produkcijos perteklius, o židinio užfiksavimo Lietuvoje atveju, gamintojo kaina galėtų šiek tiek padidėti.

Informacija apie nevalytų „Grigeo“ nuotekų leidimą į Kuršių marias Klaipėdoje privertė žmones prisiminti anksčiau matytus galimai leidžiamų teršalų atvejus. Vienas tokių užfiksuotas Vilniaus pramoniniame rajone šalia Neries dar 2018 m. 2018 m. rugsėjo 26 d. bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta apie galimai į Nerį leidžiamus teršalus Savanorių pr. Šioje vietoje įsikūrę įvairūs autoservisai, Vilniaus termofikacinė elektrinė.

Praėję metai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo itin sparčiu parduotų butų skaičiaus augimu. Manoma, kad tokį spartų NT pirkimą nulėmė ne vienas veiksnys. Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.

Apie saulės elektrinių įsirengimą vis dažniau susimąsto gyventojai, kurie savo namų ūkius nori ne tik aprūpinti elektra, ilgainiui sutaupyti, bet atsižvelgia ir į gamtos išteklius. Nors saulės elektrinių įrengimas nėra labai pigus, gyventojams kasmet skiriama parama, skatinanti elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti. 2020 m. saulės elektrinėms numatyta rekordinė paramos suma – 9 mln. eurų.

Incidentas Klaipėdoje, kai į Kuršių marias buvo leistos nevalytos nuotekos, sujudino ir Vilnių. Pirmadienį bendrovę „Grigeo“, esančią Grigiškėse, aplankė aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Šveikauskas. „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis aprodė valymo įrenginius, taip pat teritorijoje esančius devynis vamzdžius, kurie išvesti į Nerį.

Žiema – metas, kai iš Lietuvos bėgant nuo vėsumos vykstama atostogauti į šiltesnius kraštus ar tiesiog susigundžius pigių skrydžių pasiūlymais keliaujama pamatyti pasaulio. Kelionės atneša daugybę įspūdžių, tačiau kartais jos net neprasidėjusios gali būti sugadintos dėl pritrūkusių vietų lėktuve. Jauna moteris Aistė spalio mėnesį iš pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ nusipirko bilietus į abi puses iš Vilniaus į Romą, už kuriuos sumokėjo beveik 70 eurų.

Šventiniu laikotarpiu padaugėja besiskolinančių pinigus, tačiau kokia tai bebūtų paskola, būtina gerai atsiminti asmeninius duomenis, kurie pateikiami sutartyje. Kitu atveju gali kilti keblumų ne tik norint pakeisti duomenis, bet ir grąžinti paskolą. Vyras prieš kelis metus paėmė paskolą iš „Credit24“, kurią valdo „IPF Digital Lietuva“, tačiau jo žmona teigia, kad jis sutarties negavo, o pasikeitus telefono numerį nebepavyko prisijungti prie savitarnos svetainės.

Pastebima, kad 2019 m. būsto rinkai buvo itin aktyvūs, o jų kaina vidutiniškai kilo 5–7 proc. Ekspertai pastebi, kad nors 2020 m. statybų kaina drastiškai neturėtų didėti, būstai brangs ir tai gali lemti kelios priežastys. Pasak specialistų, 2020 m. neturėtų būti labai išsiskiriantys ir tendencijos, palyginti su 2019 m., kardinaliai nesiskirs. Pagrindiniai dalykai, kurie nulems būstų kainas yra ne tik statybų kaštai, bet ir darbuotojų atlyginimai bei jų trūkumas.

Artėjant Naujiesiems metams ne vienas pasižada – dabar tikrai sportuosiu ir rūpinsiuosi savo sveikata. Dėl tokių pažadų skubama į sporto klubus ir neretai, dėl geresnių pasiūlymų, sudaromos ilgalaikės sutartys. Jas reikia itin atidžiai perskaityti, kad pasibaigus minimaliam sutarties galiojimo terminui netektų mokėti papildomai. Praėjusių metų rugsėji jauna moteris „Impuls“ sporto klube įsigijo sporto abonementą su minimaliu metų sutarties galiojimo terminu.

Paauglystės vasaros paaukotos darbui kavinėse, keturi metai Graikijoje ir vienuose geriausių Vilniaus restoranų – tai jaunos merginos sukaupta patirtis, kurią ji parsivežė į mažą miestelį ir pritaikė įkurdama verslą. Nors verslo kūrimas provincijoje vertinamas gana skeptiškai, 29 metų Agnė Klevinytė neišsigando – visiškai viena Kelmėje ji įkūrė kavinę, sėkmingai veikiančią jau trejus metus.

Pas kirpėją turbūt bent kartą apsilankęs yra kiekvienas. Nieko nebestebina, kad didžiuosiuose miestuose kirpėjų paslaugos yra brangesnės nei mažesniuose miesteliuose ar paprasčiausiai miestų pakraščiuose. Įprasta manyti ir tai, kad kuo didesnis miestas – tuo didesnė ir kirpimo paslaugos kaina. Tačiau tai nebūtinai tiesa.

Artėjant šventėms parduotuves užplūsta dovanų ieškantys žmonės, tarp kurių ir norintys kuo nors pradžiuginti mažuosius. Ieškantys žaislų vaikams, turėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kad gražios dovanos vėliau netaptų dideliu galvos skausmu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad perkant žaislus vaikams būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį, iš kokių medžiagų jie pagaminti, nes didelis kai kurių medžiagų kiekis gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą.

Artėjant šventėms įvairių įstaigų ir įmonių darbuotojai susirenka į darbo vakarėlius. Ir nors tai įvardijama būtent darbiniu vakarėliu, jo metu patyrus traumą, ne visi tai laikys nelaimingu atsitikimu darbe. Jei žmonės draudžiasi privačiai – tokie atvejai vertinami individualiai pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tačiau ir čia išmokos nėra garantuotos – jei traumos priežastis yra girtumas, kurį laiką gali tekti pagyventi iš santaupų.

Tarp mažųjų ir didžiųjų verslų dėl įvairių priežasčių neretai kyla ginčai. Vienas tokių atvejų – Lazdijų rajone esančios įmonės „Noselis“ ir „Circle K“ ginčas dėl tvoros. Lazdijų verslininkas įsitikinęs, kad didelis degalinių tinklas, norėdamas sužlugdyti jo užkandinę, specialiai užtvėrė praėjimą. Degalinės valdytojai tai neigia ir tikina, kad tvora ant sklypų ribos atsirado saugumo sumetimais. 2018 m. rugsėjo mėn.

Daugelis Kūčių vakarienės negali įsivaizduoti be dalijimosi kalėdaičiu. Prieš šventes vieni gyventojai skuba jų įsigyti bažnyčiose, kiti jų gauna iš kalėdojančio kunigo. Lietuvoje įsigyjant kalėdaitį įprasta už jį paaukoti tam tikrą pinigų sumą. Lietuvoje kalėdaičių gaminimo tradicija beveik išnykusi, juos čia gamina vos keliuose vienuolynuose, todėl ant lietuvių stalo neretai atsiduria kalėdaičiai iš Lenkijos, kurie Lietuvoje tik pašventinami.

Vilniaus Pilaitės mikrorajone planuojama statyti naujus laidojimo namus, kurių numatoma vieta – individualių namų kvartalas. Dėl tokio sprendimo gyventojai piktinasi ir mano, kad laidojimo namams statyti galima rasti ir nuošalesnių vietų. Lapkričio 21 d. Vilniaus savivaldybės puslapyje buvo paskelbti laidojimo namų projektiniai pasiūlymai. Juose nurodoma, kad Čekoniškių g. 12 sklype projektuojamas vieno aukšto, 450 kv. m. paslaugų paskirties pastatas.

Šiemet Lietuvoje didėjo tiek pajamos, tiek vartojimas, tačiau taupančių žmonių skaičius dėl to nepakito. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai jokių santaupų neturintys gyventojai ar turintys tik minimalias santaupas – daugiau nesutaupė, rodo tyrimas. SEB bankas atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pačiai daliai gyventojų santaupų užtektų vos mėnesiui.  Tai, kad per artimiausius 12 mėn.

Būsto nuomą dažnai renkasi studentai, tie, kurie gauna ribotas pajamas, dar tik kaupiantys pradiniam būsto įnašui ar tie, kurie neplanuoja ilgai užsibūti vienoje vietoje. Turbūt daugelis ieškančių būsto nuomai yra susidūrę su prierašu skelbimuose: „bus imamas vienkartinis tarpininkavimo mokestis“. NT rinkos atstovai jį vadina įžūliu, tačiau nuomininkai gali neturėti išeities ir jį sumokėję jaustis tarsi apgauti.

Kalėdos neįsivaizduojamos be eglutės. Vieni stato dirbtines egles, o kiti, norintys namų, užpildytų sakų kvapu, perka tikras, kurios, pasibaigus šventėms neretai atsiduria šiukšlių konteineriuose. Siekiant to išvengti, Lietuvoje jau kurį laiką populiarėja eglučių nuoma.

Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams darbdaviai mėgsta pradžiuginti savo darbuotojus ir jų vaikus šventiniais vakarėliais, dovanėlėmis ir skatinamaisiais priedais. Šiuo atveju Vyriausybė ir ministerijos nėra išimtis – vieni organizuoja šventes darbuotojų vaikams, kiti – simbolinius renginius, kurių metu renkamos lėšos geram tikslui. Šventiniams renginiams įstaigos negaili ir kelių tūkstančius eurų.

Per beveik dešimtmetį Lietuvoje bankų sumažėjo dvigubai, o gyventojams vis dažniau tenka finansinius reikalus tvarkyti elektroninėje erdvėje. Pastaruoju metu padalinių mažėjimas, ypač regionuose, tampa opia problema, dėl kurios kai kurie bankų klientai netenka gyvų konsultacijų galimybės. Remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – sumažėjo dukart (nuo 902 iki 412). 2019 m. buvo uždaryti 35 kredito įstaigų padaliniai.

Jau kurį laiką Lietuvoje sparčiai mažėja kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – padalinių skaičius. Tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų savo kailiu pajuto skyrių mažėjimą. Tačiau bankai jiems nieko gero nežada – ir toliau gyvą bendravimą su bankų darbuotojais keis bendravimas su kompiuteriu arba bankomatu. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus buvo uždarytos 35 kredito įstaigų klientų aptarnavimo vietos.

Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo lietuvių, kurie galvoja gyvenantys geriau. Be to, skaičius tų, kurie save gyvenimą laikytų skurdžiu, sumažėjo du kartus. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Darbdaviai skundžiasi, kad neranda populiariausių profesijų darbuotojų, tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, atlyginimų kelti jiems nėra skubama. Kai kurių profesijų atstovai šiemet uždirba tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst.

Apie nuosavą būstą pasvajoja daugelis, o pasiryžusiems šią svajonę išpildyti dažnai tenka imti būsto paskolą. Visgi sudarant kredito sutartį reikėtų atkreipti dėmesį į detales apie palūkanų normas ir jų nustatymą. Tai būtina norint išvengti nesusipratimų, nes net ir susitarus dėl palūkanų, bankas gali jas pakeisti ir tai ne visada naudingiau asmenims, turintiems kreditą.

Dalis Lietuvoje išaugintų daržovių kur kas brangesnės nei pernai. Paskutiniais Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tyrimų duomenimis, skelbiamais puslapyje produktukainos.lt, dėl vasarą nuo sausros labiausiai nukentėjo ir daugiausiai pabrango bulvės, svogūnai, kopūstai. Tačiau morkos parduotuvėse, lyginant su praėjusias metais, kiek pigesnės.

Verslo organizacijos ragina valdžią negriauti socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų. Verslo organizacijų vadovai siekia, kad kitų metų mokestiniai pakeitimai nebūtų priimti, kitu atveju jie trauksis iš susitarimo. Dėl to jie kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę. Pristatydamas kreipimąsi, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, kad valstybės ilgalaikes reformas turi daryti visi kartu, nes valstybės ateitis svarbi visiems.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui skiriama pajamų dalimi lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Pirkėjai daugiausia išleidžia kasdien naudojamiems maisto produktams, o dažniausiai perkama maisto preke jau kurį laiką išlieka bananai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.

Čikagos „Wintrust“ arenoje (JAV) vykęs profesionalų bokso vakaras labai liūdnai baigėsi 27-erių metų amerikiečiui Patrickui Day. Dėl JAV antrojo pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržo kovojęs P.Day paskutiniame – 10-ame – raunde buvo nokautuotas 21-erių metų tautiečio Charleso Conwello. Iš karto po nokauto buvo akivaizdu, kad P.Day situacija – prasta. Amerikietis nekilo ant kojų, o jam padėti skubėjo medikai. P.Day iš ringo buvo išgabentas neštuvais ir iš karto išvežtas į ligoninę.