Eglė Šepetytė

Visus tris pagrindinius pretendentus užimti prezidento postą sieja vienas bendras bruožas. Visi jie gyvena nuosavuose namuose arti gamtos ir kratosi minties keltis į akylai saugomas Turniškes. Kaip atrodo Šimonytės, Nausėdos ir Skvernelio būstai bei kiek pasistūmėjo dabartinės šalies vadovės Grybauskaitės namo statyba. Į aukščiausią šalies postą pretenduojanti Ingrida Šimonytė visai neseniai tapo naujakurė. Butą Antakalnyje ji iškeitė į šį nedidelį namą sodų bendrijoje.

Tragediją Joniškio rajone, kai nukritus sraigtasparniui žuvo du vyrai, gaubia paslaptis. Tyrėjai aiškinasi keletą nelaimės versijų, tačiau linkstama manyti, kad sugedo skrydžiui pakilusio orlaivio variklis. Iš mažo dviviečio sraigtasparnio beveik nieko neliko po to, kai vos pakilęs jis rėžėsi žemyn. Vaizdai filmuoti keliasdešimt minučių po tragedijos. Nelaimės vietą Barysių aerodrome, esančiame Joniškio rajone, jau atitvėrę pareigūnai.

Kol visu tempu įsibėgėja savivaldos rinkimai, ne ką mažiau dėl pergalės plėšosi ir pretendentai į šalies vadovo postą. Rinkėjų parašus rinkimų favoritų komandos renka ir miestų gatvėse, ir beldžiasi į žmonių namus. Matyt, nebe reikalo. Kol reitinguose į viršų šovęs Gitanas Nausėda jau svajoja pelnyti net trečdalio rinkėjų simpatijas, premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas netgi smuko. Ekspertai turi paaiškinimą, kodėl taip atsitiko.

Lietuva vėl renkasi prie balsadėžių – prasidėjo išankstinis balsavimas už merus ir savivaldos tarybų narius. Nors šios kelios dienos skirtos balsuoti tiems, kurie į rinkimus negalės atvykti sekmadienį, nuo pat ryto prie balsadėžių veržiasi ir politikai. Savo balso atiduoti atvykusi prezidentė atskleidė, sunku ar lengva jai buvo išsirinkti favoritus, o postų siekiantys kandidatai šventai įsitikinę, kad sulauks gausaus miestiečių palaikymo.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Valstiečiai gegužę, kartu su antruoju prezidento rinkimų turu, reikalauja dar vieno referendumo. Jame Ramūno Karbauskio kariauna siektų sumažinti Seimo narių skaičių – nuo dabartinių 141 iki 121. Tai esą sutaupytų valstybės pinigų. Tačiau opozicija čia įžvelgia klastą – esą „valstiečiai“ tokiu būdu siekia mobilizuoti savo rinkėjus, kad šie antrajame ture gausiau palaikytų S. Skvernelį. Idėjai sumažinti parlamentarų skaičių nepritaria ir teisės ekspertai.

Prezidentinės lenktynės kaip reikiant įgauna pagreitį. Kol pagrindiniai kandidatai kaunasi dėl reitingų, jų pašonėje kyla kitų įvairaus plauko pretendentų minia. Kiek netikėtai į galimus kandidatus prasiveržė vaikų teisių tarnybas kritikavęs ir prieš devynmetės kaunietės įsivaikinimą Naujojoje Zelandijoje protestavęs Mindaugas Puidokas. Seimo narį kandidatuoti ragina patys jo gerbėjai. Tuo metu TV3 žinios pasidomėjo ir ką rinkėjams žada kiti, rečiau ekranuose mirgantys pretendentai.

Saulius Skvernelis persigalvojo – visgi ieškos kandidato į paties atlaisvintą aplinkos ministro postą. Tiesa, tuo pat metu jis leidžia suprasti, kad vargu ar ras. Karbauskis ir toliau pyksta, kad Grybauskaitė „valstiečius“ neva apgavo neskirdama pasiūlytos kandidatės. Premjero pyktis truko beveik savaitę, tačiau, regis, jau prislopo. Prezidentei aplinkos ministre nepatvirtinus Irmos Gudžiūnaitės Saulius Skvernelis tikino naujo kandidato išvis nebeieškosiantis.

Dešimtis tūkstančių eurų per mėnesį uždirbantiems antstoliams valdžia ruošia naują apynasrį. Rudenį Seimui nubalsavus, kad antstoliai patys nebegalės nusistatyti savo įkainių, Teisingumo ministerija ketina naikinti ir galimybę antstoliams plėšti pinigus už neva patiriamas papildomas išlaidas, pavyzdžiui, tiesiog dokumento surašymą. Antstoliai aiškina, kad tokie svarstymai nepagrįsti.

Korepetitorius tėvai Lietuvoje samdo net pirmokėliams. Tokius vis dažniau pasitaikančius atvejus stebi tėvų organizacijos. Visgi ekspertai sako, kad tokiems mažiems mokinukams pagalbos iš šalies prireikia labai retai, o samdytis mokytojus už pinigus tampa tiesiog madinga. Jiems antrina ir psichologai, pastebintys, kad tėvų lūkesčiai atžalų atžvilgiu dažnai būna per dideli. Jie spaudžia vaikus būti protingesniais ir gabesniais už kitus, o tai kenkia patiems mažiesiems.

Prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis užsienio vizitų metu ir toliau kalba lietuviškai. Šį kartą S. Skvernelis gimtąja kalba prabilo Jeruzalėje, per spaudos konferenciją su Izraelio premjeru. Pats S. Skvernelis problemos čia nemato. Jis tikina besimokantis anglų kalbos ir akis į akį su užsienio lyderiais gebantis bendrauti angliškai. Visgi ekspertai neabejoja, kad vien lietuvių kalba valstybei naudingų tikslų svarbiausi šalies politikai pasiekti negali.

Vis daugiau žmonių kamuojančios alerginės ligos jau pramintos 21-o amžiaus rykšte. Ir jei manote, kad labiausiai jos puola pavasarį, žydint augalams, klystate. Vis daugiau žmonių Lietuvoje kenčia ir nuo alergijos šalčiui. Ir medikai sako, kad su šia liga geriau nejuokauti – ligos simptomai itin nemalonūs, o nesaugant odos pasekmės gali būti ir tragiškos. Apie tai, kad serga gan neįprasta alergine liga, 29-erių Aistė Marija sužinojo dar paauglystėje.

Saulius Skvernelis galiausiai prisipažino: premjeras nori tapti prezidentu, todėl į Prezidnto rinkimus jis eis. Skvernelio teigimu, žmonėms reikia turėti pasirinkimą, užtat jis ir kandidatuos. Šią naujieną Skvernelis pranešė ne Vilniuje, o komandiruotės Rusnėje metu. Tai jau spėjo užrūstinti opoziciją, esą premjeras naudojasi tarnybine padėtimi. Oponentai nesupranta, kaip Skvernelis sugebės suderinti premjero darbą ir rinkimų kampaniją.

Grasinimų mirtimi ir kitokių prakeiksmų lavinos sulaukusi Seimo narė Dovilė Šakalienė sulaukė prokurorų pagalbos. Net keliolikai asmenų, siuntusių D. Šakalienei grasinančias žinutes, pareikšti įtarimai. Ir įtariamųjų byloje gali daugėti. Vaiko teisių reformos iniciatorė D. Šakalienė tikina, kad teisėsaugos įsikišimas suveikė – pagrindiniai grasintojai jau paliko ją ramybėje. Teisininkai sako – tikimybė, kad įtariamiesiems pakvips baudomis ar areštu – visai reali.

Po ilgų metų diskusijų nuo sausio vaistų pagaliau bus galima nusipirkti ne tik vaistinėse. Dalis preparatų bus parduodami ir parduotuvėse bei degalinėse. Tiesa, tik nereceptiniai, ir toli gražu ne visi. Vis dėlto nėra garantijos, kad nuo pat sausio prekybininkai puls dėlioti vaistus savo lentynose, esą apribojimai tokie dideli, kad gali net neapsimokėti plėsti racioną.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir konservatorių priešprieša ketvirtadienį peraugo į tikrą karą. Pakviestas į Liberalų sąjūdžio frakciją jis prabilo apie neva gautą slaptą konservatorių planą nuversti „valstiečių“ valdžią. Vėliau, jau iš pačios Seimo tribūnos, premjeras paskelbė įžvelgiantis tikrą sąmokslą – neva konservatoriai vykdo Kremliaus planą. Todėl Skvernelis pasiryžęs kreiptis net į specialiąsias tarnybas.

Premjerui vakar pareiškus, kad atleidžia tris ministrus, prasideda naujų paieškos. Nors „valstiečių“ lyderiai tvirtina, kad Vyriausybė ir toliau bus formuojama iš vadinamųjų profesionalų, o ne politikų, esančių Seime, Skvernelis su Karbauskiu užminė mįslę dėl galimo Lenkų rinkimų akcijos prisijungimo prie koalicijos. Lenkų lyderis neslepia, kad su premjeru apie koaliciją kalbasi, tačiau sutarimo bent kol kas esą nėra.

Didėsiantys vaiko pinigai, senatvės pensijos – tai tik dalis valdančiųjų pažadų kitų metų biudžete, kurį ėmėsi svarstyti Seimas. Kol valdantieji giriasi, kad kitąmet didės žmonių pajamos, opozicija tikina, kad tai – tušti plepalai ir netgi bandė biudžetą blokuoti, tiesa, tai nepavyko. Vaiko pinigai kitąmet turėtų didėti nuo 30 iki 50 eurų, senatvės pensijos – maždaug 26 eurais ir vidutiniškai sieks beveik 360 eurų. Taip žada Seimo valdantieji, pradėję kitų metų biudžeto svarstymą.

Valdžia žada stoti į kovą su apsimetėliais neįgaliaisiais. Esą mūsų šalyje negalią turi daugiau žmonių nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse, tad reikia pradėti tikrinti, ar gydytojai neįgalumo pažymėjimus išrašo pagrįstai. Jei įstatymui bus pritarta, naujo – neįgaliųjų tikrintojo vaidmens imsis „Sodra“. Bus buriamos komisijos, kurios kviesis nedarbingu pripažintą asmenį ir tikrins. Jei paaiškės, kad jis sveikesnis nei nurodyta, žmogus neteks pašalpos.

Iki prezidento rinkimų Lietuvoje teliko geras pusmetis. Kol visi suka galvas ir spėlioja, kas pakeis Dalią Grybauskaitę, pačiai prezidentei tenka spręsti, ką veikti toliau – ar eiti užtarnauto poilsio ir likti Lietuvoje, ar dairytis galimybių Vakaruose. Lyg tyčia kitąmet pagrindinėse Europos Sąjungos institucijose atsilaisvins ne vienas prestižinis postas ir apžvalgininkai neatmeta, kad bent į vieną Grybauskaitė yra labai reali pretendentė.

Nemalonumai konservatoriams. Rinkimų išvakarėse, po kurių paaiškės, kas iš dviejų politikų – I. Šimonytė ar V. Ušackas – taps partijos kandidatu prezidento rinkimuose, išlindo faktas, kad V. Ušackas, kolegoms nežinant, siuntinėjo agitacinius laiškus. Ir ne tik gyviems, bet ir mirusiems. Kilus pasipiktinimui, partija pradėjo tyrimą.

Lieka vos du mėnesiai, kai lietuviai savo banko sąskaitose ir piniginėse pamatys mokesčių reformos vaisius. Štai valdžia žada, kad jie bus saldūs, nes algos augs, o tie, kurie vis dar papildomai nekaupia pensijų fonduose, į juos bus įrašyti privalomai. Tačiau daugelis žmonių skundžiasi, kad būsima tvarka jiems lyg tamsus miškas. Valdžia žada, kad netrukus viskas bus aišku – pasitelkęs specialią skaičiuoklę, kiekvienas galės pamatyti, kaip keisis atlyginimas artimiausius trejus metus.

Visą dieną tęsę paieškas narai vis dar nerado vakar Švenčionių rajone ežere nuskendusio paauglio. Tačiau paaiškėjo, kaip įvyko tragedija. Kartu su jaunuoliu valtimi plaukęs vyras TV3 žinioms papasakojo, kad valtis apvirto draugui užsimanius atlikti gamtinius reikalus. Tėvai neteko jauniausio savo vaiko. Vakar iki sutemų Švenčionių rajono Lazdinių kaimo ežere bergždžiai ieškoję nuskendusio 15-mečio kūno gelbėtojai šį rytą darbus pradeda vėl.

Vaikų paėmimo drama Kaune tėvams baigėsi, tačiau vaiko teisių specialistams ji tęsis. Vaiko teisių kontrolierė aiškinsis, ar vaiko teisių specialistai bei pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas. Pati ministerija iš dalies pripažįsta tarnybos klaidas – esą daliai darbuotojų dar trūksta ir kompetencijos, ir patirties. Valdžia žada ir naujovių. Ateityje pas vaikus ir jų tėvus spręsti jų dramų specialistai vyks su slaptomis filmavimo kameromis.

Lietuviai, panašu, nebebrangIna savo darbo vietų. Vien per pastaruosius metus savo noru darbą metė ir kitur perėjo daugiau nei 430 tūkstančių lietuvių – o tai yra trečdalis visų dIrbančiųjų. Darbdaviai pastebi, kad keisti veiklą labiausiai linkęs jaunimas. Ekspertai čia nieko blogo nemato – dažnas darbo keitimas rodo, jog ekonomika auga ir žmonės dažniau susiranda geriau apmokamos veiklos. Esą taip auga atlyginimai. O darbdaviai esą turėtų pasitempti ir rasti būdų savo žmones motyvuoti.

Jau 6-ą dieną iš eilės Lietuvoje fiksuojami nauji maksimalios oro temperatūros rekordai. Dar daugiau, tokią bobų vasarą esą jau galima vadinti anomalija. „Kai yra sumušamas rekordas, kai yra pasiekiamas ar vienos dienos, ar dešimtadienio, ar mėnesio rekordas, mes tai vadiname anomalija, orų ilgalaike anomalija“, – sakė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir meteorologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis. Visgi pasidžiaugti bobų vasara laiko liko vos kelios dienos.

Konservatorius Mykolas Majauskas išvengė apkaltos. Valdantieji „valstiečiai“ Seimo nariui ją inicijavo dėl to, kad, kilus galimo seksualinio priekabiavimo skandalui, M. Majauskas drįso kreiptis į prokuratūrą ir taip esą baugino jo poelgius paviešinusias merginas. Nors taip atsitinka nedažnai, valdantiesiems paprasčiausiai pritrūko keleto balsų, kad komisija dėl apkaltos pasistūmėtų į priekį. Tačiau valdantieji žada nesustoti ir apkaltą M. Majauskui organizuoti dar kartą.

Gyvenate sodo bendrijoje – pamirškite apie parduotuves, vaikų darželius ar autoservisus. Siūlymą drausti soduose steigti bet kokias komercines įstaigas įregistravo kelios Seimo narės. O priežastis labai paprasta: esą soduose reikia ilsėtis arba kapstytis daržuose, o ne imtis verslų ir kelti triukšmą. Oponentai tai vadina grįžimu į sovietmetį.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ruošia saldainį emigrantams. Nors iki šiol skolos už privalomąjį sveikatos draudimą būdavo išieškomos visu tempu, R. Karbauskis siūlo keisti taktiką. Šiuo metu emigrantų skolos už PSD įmokas siekia net šimtą milijonų eurų ir R. Karbauskis siūlo visą šią skolą tiesiog nurašyti. Tam pritaria ir pati „Sodra“, esą nesąžininga reikalauti pinigų iš emigrantų, kurie mokesčius jau yra susimokėję užsienio valstybėje.

Lietuvos policininkai nuo šiol atrodys kitaip. Pristatytos naujosios pareigūnų uniformos. Policijos vadovybės teigimu, ieškota tokios aprangos, su kuria pareigūnai gerai jaustųsi ir per karščius, ir per šalčius. Gatvėse neliks ir moterų patrulių su sijonais – visos nuo šiol dėvės tik kelnes. Naujoji apranga bus brangesnė nei ligšiolinė, tačiau policija sako radusi, kur sutaupyti. Pasirengimą rytojaus popiežiaus vizitui policijos pareigūnai stebi jau pasidabinę naujomis uniformomis.

Seime – atvira korupcija. Būtent taip opozicija ir ekspertai vadina nuo socialdemokratų atsiskyrusių socialdarbiečių viražus siekiant bet kokia kaina gauti partijai pinigų. Iš pradžių norėję atsiplėšti gabalą buvusių kolegų dotacijos, dabar socialdarbiečiai keičia taktiką ir jau prašo papildomų šimtų tūkstančių iš Vyriausybės. Tai reiškia, kad už jų norą įkurti naują partiją mokėtų visi lietuviai. Valstiečiai tokiam ištikimų ir nereiklių partnerių planui mielai pritaria.

Pacientams toliau pykstant dėl per prievartą brukamų pigiausių vaistų, patys medikai ir ligonių asociacijos ragina liautis diskredituoti generinius medikamentus (originalių vaistų kopijos). Esą nėra jokių įrodymų, kad nutraukę įprastų vaistų vartojimą, žmonės į ligonines patenka būtent dėl generinių vaistų kaltės. Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad pokyčiai pacientams netgi leido sutaupyti pinigų, priemokos dabar esą mažesnės.

Lietuva – ketvirta pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių skaičių. Nors diplomus mūsų šalyje turi daugiau kaip pusė gyventojų iki 34-erių metų, ekspertai čia įžvelgia ne tik privalumų. Daugybė absolventų po studijų nesusiranda darbo ar skundžiasi per maža alga, o darbdaviai raunasi plaukus, kad jaunuoliai neturi patirties ir gebėjimų. Taigi vis dažniau darbo skelbimuose diplomo reikalavimas keliasi į antrą vietą.

Jeigu vis dar nenusprendėte, kaupti patiems pensijai ar nekaupti, yra, kas nuspręs už jus. Tai – valdžia. Ir tai atsitiks jau labai greitai, iškart po Naujųjų. Valdantieji planą jau dėlioja, tačiau jo išaiškinti žmonėms reikalo dar nemato. Dalis ekonomistų perspėja, kad daugybė žmonių vis tiek senatvėje bus pasmerkti skursti. Dabar žmonės pirkiniams, o ir saldesnei pensijai, kaupia, kaip išmano. Pavyzdžiui, kad ir mesdami monetas į taupyklę.

Valdantieji „valstiečiai“ greičio mėgėjams siūlo keisti baudų dydžius. Naujiena ta, kad baudos dydį lemtų ne tik greitis, bet ir vieta, kur jūs pričiuptas. Didinti baudas ypač norima gyvEnamosiose zonose, šalia daugiabučių namų. Čia prasižengus tektų pakloti net 10 kartų didesnę baudą nei dabar. O štai užmiesčiuose baudos netgi mažėtų, esą ten mažiau pavojaus.

Nuėję pas šeimos gydytoją dėl aukštos temperatūros ar padidėjusio kraujospūdžio, nenustebkite, jei būsite paprašyti suskaičiuoti, kaip dažnai kilnojate alkoholio taurelę ar bokalą. Alkoholio vartojimo testai – jau poliklinikose, ir tai dar vienas ministro Verygos mėginimas blaivinti tautą. Esą jei šeimos gydytojas laiku pastebės, kad geriate per daug, medikas galbūt jus atves į protą.

Rūkaliams gresia dar viena sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūloma naujovė. Ministras, mėgindamas rūkalius atversti į sveiką gyvenimo būdą, Lietuvai siūlo sekti Australijos pavyzdžiu – visus cigarečių pakelius suvienodinti. Taip esą pakuotės taptų visiškai nebepatrauklios ir nedidintų noro užsitraukti cigaretę. Tabako gamintojai atkerta, kad siūloma naujovė ne tik nereikalinga, bet ir žalinga valstybės biudžetui.

Iš Seimo rūmų – dar vienas saldainis. Šįkart – daugiavaikėms šeimoms. Parlamente kurpiamas planas tėvams, auginantiems ar globojantiems tris ir daugiau vaikų, kompensuoti dalį automobilio pirkimo kainos. Seimūnai tiki, kad tai žmones paskatintų dar ir globoti daugiau vaikų. Tiesa, per metus ši suma siektų vos kelis šimtus eurų ir patiems daugiavaikiams tėvams tai kelia juoką. Vilnietė Liuda su savo keturiomis atžalomis tuoj važiuos į parduotuvę ledų.

Meilė kolegoms išblėsti gali greitai. Tačiau meilė valdžiai ir pinigams amžina. Tai puikiai įrodė dalis socialdemokratų, dar prieš porą metų demonstravusių vienybę, o pernai nepanorusių trauktis iš koalicijos ir įkūrusių naują partiją. Socialdemokratų darbo partija pasivadinę politikai dabar turi netgi daugiau mandatų nei buvę kolegos – 11 prieš 8, – tačiau valstybės dotacijų jie neteko. Kiek pagalvoję socialdarbiečiai nusprendė, kad tai labai neteisinga.

O tokio vaizdelio, kurį išvysite dabar, beveik garantuojame, kad dar nematėte. Netrukus jums parodysime šunį galiūną, traukiantį... lėktuvą. Ir tai nufilmuota ne kur nors svetur, o mūsų šalyje. Vilnietis savo rotveilerį ištreniravo taip, kad šis dabar be jokio vargo tampo tonas sveriančius daiktus. Vyras tiki, kad jau netrukus jo augintinis taps pasaulio rekordininku, nes lėktuvo joks kitas šuo dar tiesiog nėra tempęs. Akys jūsų neapgauna.

Abiturientams šiandien buvo svarbi diena. 30 tūkstančių dvyliktokų laikė privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Šiemet įvesta naujovė – mokiniai dalį egzamino laiko galėjo pasiskaityti autorių kūrinius kompiuteriuose. Vieni tuo naudojosi su malonumu, kitiems naujovė nepasirodė reikalinga. Kas su palengvėjimu, o kas su rūpesčiu veide. Tokiomis nuotaikomis dvyliktokai vidurdienį paliko klases, kuriose rašė vienintelį privalomą – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Seimo narių pomėgis keliauti už mokesčių mokėtojų pinigus neslopsta. Per pusantrų metų tam parlamentarai išleido jau daugiau kaip 400 tūkstančių eurų. Po kelias dešimtis kartų į komandiruotes vykę seimūnai nesikuklina – aiškina, kad geresnių už juos kandidatų tiesiog nėra. Ir giriasi, kokių rezultatų atnešė jų kelionės. Kiti tuo metu rėžia, kad kolegos paprasčiausiai švaisto pinigus. Buvęs konservatorius, dabar „valstietis“ Egidijus Vareikis šią savaitę vyks į komandiruotę į Rygą.

Skandalas Alytaus rajone – slaugos ligoninės darbuotojai įtariami pavogę čia mirusios pensininkės vestuvinį žiedą. Kad papuošalas dingo nuo moters piršto, pastebėjo senolės globėjas, į ligoninę atvykęs, kai jam pranešta apie moters mirtį. Įstaigos darbuotojai atkerta nieko nežinantys ir už vertingus daiktus neatsakantys. Alytaus rajono gyventojas Zenonas negali patikėti savo akimis.

Politikos senbuviui, ilgiausiai lig šiol Seime dirbusiam politikui Česlovui Juršėnui sukanka 80. Ta proga parlamente jam surengtas iškilmingas posėdis, o vėl prie tribūnos stojęs socialdemokratų garbės pirmininkas žodžio kišenėje neieškojo. Šiandien Juršėną sveikina ir buvę mirtini oponentai, o jis pats pripažįsta seniai nebesulaukiantis kritikos dėl praeities komunistų partijoje. Na, o politiko anūkas atskleidžia, koks naujausias senelio pomėgis.

Išviešinta VSD medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Koncernas, kaip aiškėja, Liberalų sąjūdžiui esant valdžioje, iš valstybės įstaigų užsakymų susižėrė šimtus milijonų eurų. Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola patį VSD. Esą paviešitna VSD pažyma pakenks teisme bylai dėl Elgijijaus Masiulio vadInamosios „paskolos“ alkoholio butelyje.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Lenkų tautybės Lietuvoje gynėjas Valdemaras Tomaševskis Lietuvoje kartu su pagalbininkais iš Vakarų renka gyventojų parašus dėl esą geresnio tautinių mažumų teisių užtikrinimo. Tomaševskis lieja tulžį ant valdančiųjų ir lenkų padėtį Lietuvoje vadina skandalinga. Tiesa, taip mano ne visos tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje. Politologai sako, kad ši akcija Lietuvoje rengiama ne šiaip, o dėl artėjančių rinkimų.

Kaip manote, kurios sostinės gyventojai – Vilniaus, Rygos ar Talino – išleidžia mažiausiai pinigų ir geriausiai gyvena? Naujas tyrimas gali nustebinti: nors neabejotini regiono lyderiai išlieka estai, lietuviai irgi neturėtų skųstis. Nors daug kas prieštarautų, lietuvių maisto krepšelis yra pigesnis nei Rygoje ar Taline. Taip pat per porą metų čia sumažėjo būsto išlaidos, o pajamos išaugo net penktadaliu.

Darželiuose ir mokyklose vaikai turi nebematyti jokių saldumynų ir valgyti kuo daugiau daržovių. Tik ne bulvių. Ir jokių spirgučių. Tokį įpareigojimą tiekti mokykloms ir darželiams sveikesnį maistą ministerija jau patvirtino parašais. Užsimojusi pakeisti vaikų mitybos įpročius Aurelijaus Verygos vadovaujama ministerija mokyklas ir darželius ragina net išvis išmesti keptuves. Kepti maltinukai, blynai, bulviniai piršteliai, omletai, pakepintos morkos ir apkepai.