Eglė Samoškaitė

Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės savo iniciatyva padeda Rusijai apeiti tarptautines sankcijas, nurodoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba. Šiems žmonėms pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Lietuvoje jie rinko informaciją apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus bei perdavė užsakovui. Tokia informacija paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2023-iuosius metus, kurį rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas.  Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena.

Dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos kasmet skelbia viešą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame apibendrintai pasakoja, kas gresia mūsų šaliai iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos bei įvairių nevalstybinių veikėjų pusės. Šį viešą dokumentą rengia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, arba civilinė bei karinė žvalgybos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Konservatoriai prezidento rinkimuose nebenaudos šūkio „Stipri prezidentė – stipri šalis“, kuris primena autoritarinio Rusijos vadovo Vladimiro Putino šūkį, naudotą 2018 metų kampanijoje. Toks šūkis buvo pasirodęs Ingridai Šimonytei paskelbus Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos startą. Bet paaiškėjo, kad labai panašų šūkį amžinai laimimuose rinkimuose, kai visi konkurentai sukišami į kalėjimus, prieš šešerius metus naudojo ir V. Putinas: „Stiprus prezidentas.

Šiaures Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio garantijos yra politinės, o demokratinių valstybių politikai esminiais momentais, deja, būna lėti. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima apskųsti pernelyg lėtą NATO šalių reakciją, teigia premjerė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.

Kai auditorijoje prabyla Roberta Orlauskaitė, viskas nuščiūva. Ne tik dėl to, kad ši jauna moteris yra puiki oratorė, bet ir dėl to, kad jos pasakojimas apie tragišką avariją Rodo saloje, amžiams pakeitusią gyvenimą, priverčia labai pamąstyti, kiek kiekvienas savyje turime atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie tokio gyvenimo, koks jis yra. Kartais gal nelabai teisingo.

Lietuvoje verslininkai nėra itin sužavėti svarstymais įvesti 4 darbo dienų savaitę už tą patį atlyginimą ir tuo pačiu darbo krūviu, nors Europoje šalys ir įmonės po truputį išbando šitą modelį ir žiūri, kas gero arba blogo nutiks. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tai reiktų palikti spręsti pačioms įmonėms, mat viskas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Lietuvos apeliacinis teismas nepatikėjo buvusio Kauno miesto administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko nuoširdumu prisipažįstant ir gailintis, todėl už stambų kyšininkavimą skyrė ne baudą, o realią 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.  Kaip žinoma, būdamas Kauno administracijos direktoriumi V. Šiliauskas iš įmonės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno per keletą kartų paėmė 260 tūkst.

Penkias dienas ieškota 13-metė mergaitė pas savo draugę Didžiojoje Riešėje buvo rasta tik gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo išduotą leidimą apieškoti namą. Tai portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas ryšiams su visuomene Giedrius Janonis.

Jeigu Rusija nuspręstų kada nors atakuoti Lietuvą, pirmiausia šalies gynyba rūpintųsi Lietuvos ginkluotosios pajėgos, jungtųsi NATO sąjungininkai, tačiau valstybės piliečiai taip pat turėtų būti pasirengę prisidėti prie gynybos teikdami paramą kariuomenei, užtikrindami gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą, dalyvaudami neginkluotame pasipriešinime.

Penkias dienas ieškota 13-metė mergaitė Vilniuje buvo rasta Didžiojoje Riešėje pas savo draugę, pas kurią ir buvo išvykusi nuo pat pradžių.  Šią informacija naujienų portalui tv3.lt patvirtino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „Kiek turiu, informacijos, tai taip“, – teigė generalinis komisaras, paprašytas patvirtinti, kad mergaitė rasta pas draugę Didžiojoje Riešėje.  „Žinau bendrą informaciją, kad rasta ji tame name“, – pridūrė R. Požėla.

Prieš dvejus metus Rusijai visu frontu užpuolus Ukrainą pasaulį ištiko šokas, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos, visuomenė, šalies lyderiai susimobilizavo ir sugebėjo sustabdyti agresorių bent jau tiek, kad frontas stabilizavosi rytinėje šalies dalyje.

Jausdama Rusijos grėsmę Lietuva nutarė įgyvendinti šaukimo reformą, kad galėtų privalomajai pradinei karo tarnybai pakviesti daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė norėtų nebetaikyti išimčių studentams, kurie dažnai naudojasi proga atidėti karinę tarnybą, bet šiuo metu vairas Seime sukamas atgal – parlamentarai jau galvoja palikti studentus ramybėje.

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo narys Valdas Rakutis šokiravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausymuose dalyvavusias moteris pareiškęs, kad reiktų labai padiskutuoti, kaip įtraukti moteris į krašto gynybą, nes reikia apsvarstyti, kas karo atveju prižiūrėtų vaikus. Parlamentaras siūlė pažvelgti į Ukrainos atvejį, kai daug moterų su vaikais išvyko, o vyrai liko kariauti – Ukraina ir neišleidžia šaukiamo amžiaus vyrų iš šalies.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Socialdemokratai neseniai formaliai paskelbė, kad nekels savo kandidato prezidento rinkimuose, o verčiau parems dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą. Šis sprendimas nebuvo joks žaibas iš giedro dangaus, mat partija neturėjo kandidato, kuris ir galėtų susikauti dėl prezidento posto, ir norėtų to labai aistringai.  Populiariausia partijos politikė Vilija Blinkevičiūtė turėjo neblogas galimybes kautis dėl valstybės vadovo posto, bet nerodė ambicijų.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei su statutinių tarnybų vadovais surengus spaudos konferenciją, kurioje norėta pasigirti pareigūnų darbo užmokesčio augimu, patys pareigūnai vidiniuose pokalbiuose juokėsi ir vadino ministrę Snieguole su nykštukais, mat puikiai suvokė, kad šalia ministrės sėdintys institucijų vadovai yra priversti įtikti ministrei. Juk būtent nuo A. Bilotaitės priklauso daugelio pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimas.

Yra politikų arba visuomenės veikėjų, kuriuos visuomenė mėgsta, tiki ir pasitiki. Bet yra ir tokių, kurie daliai visuomenės kelia alergiją arba lengvą drebulį. Lietuvos socialdemokratų partijai užsakius visuomenės nuomonės apklausą, joje pasidomėta, už ką respondentai niekada nebalsuotų prezidento rinkimuose. Paaiškėjo, kad 50,1 proc.

Lietuva yra išsikėlusi ambiciją sukurti nacionalinę sausumos diviziją, kurioje veiktų tankų brigada, o Valstybės gynimo taryba neseniai paskelbė, kad mūsų šalis ketina pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“. Viešumoje iškart užvirė ekspertų diskusija, ar Lietuvai labiau reikia brangių tankų, ar geriau apsiginkluoti kur kas pigesniais dronais, galinčiais atakuoti tankus, bei stipriau investuoti į oro gynybą.

Sausio mėnesio pabaigoje medikai pasidalijo siaubinga istorija iš savo kasdienybės. Gavę iškvietimą apie žmogų sužalota koja jie susidūrė su peiliu apsiginklavusiais vyru ir moterimi, bet paskui turėjo gelbėti sušalusį kūdikį, kurį 10 laipsnių šaltyje apvilktą vien marškinėliais ir pridengtą plonu pledu nešėsi kitas vyras. Medikų teigimu, vaikas buvo pamėlęs nuo šalčio, todėl jie čiupo kūdikį šildyti ir vežė į gydymo įstaigą.

Kauno apygardos teismas neseniai dėl procedūrinių pažeidimų panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, pagal kurį suverenams priskiriamo Mindaugo Vilčinsko ir Ingos Vilčinskienės vaikai buvo paimti iš šeimos.

Prieš kelerius metus Laisvosios Rusijos forumo renginyje Vilniuje šalia karinės žvalgybos GRU specialiojo dalinio žudiko Ivano Žigariovo sėdėjęs pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad toks yra gyvenimas šalia žudikų valstybės, bet nesiūlo Lietuvai užsidaryti nuo pasaulio vien dėl to, kad GRU siuntinėja savo žudikus.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė paskelbė, kad socialdemokratai prezidento rinkimuose rems dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą. Tai buvo labai tikėtas sprendimas, nes partijos pirmininkė buvo įrašyta pirmuoju numeriu rinkimuose į Europos Parlamentą, yra nereitinguojama ir nedemonstravo didelių ambicijų prezidento rinkimuose, nors pasižymi dideliu populiarumu visuomenėje.

Dėl netinkamai atliktų procedūrų panaikinęs žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl Mindaugo ir Ingos Vilčinskų vaikų paėmimo Kauno apygardos teismas veikiausiai atvėrė Pandoros skrynią. Tai gali paskatinti įgūdžių stokojančius tėvus ar globėjus trūks plyš neįsileisti vaiko teisių gynėjų į namus taip vengiant vaikų paėmimo.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie didėsiančias Lietuvos išlaidas gynybai, susilaiko nuo bet kokių svarstymų apie tokių išlaidų didėjimo laikinumą, nes jos turės būti didesnės dešimtmečius. Pasak Vyriausybės vadovės, kai kalbama apie 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto didesnes išlaidas gynybai artimiausius šešerius metus ir 0,4 proc. didesnes išlaidas po 2030 metų, būtų sunku manyti, jog tai laikina.

Politinių partijų lyderiams, profsąjungų bei darbdavių atstovams tariantis, kaip finansuoti augančias gynybos išlaidas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kas kitąmet gynybai skirti reikės apie 400 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 2,09 milijardų eurų, įskaitant ir 134,8 milijonus eurų bankų solidarumo lėšų, kurios kitąmet baigiasi, nes šis šaltinis yra laikinas.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politikus ir socialinių partnerių atstovus pasitarti dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę. Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 mlrd. eurų, bet į tai patenka 134,8 mln. eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Lietuvė Julė patyrė tikrą dramą, kai buvęs sutuoktinis, Egipto pilietis išsivežė du jųdviejų vaikus trumpoms atostogoms į savo gimtinę ir nebegrąžino. Nepadėjo nei maldavimai, nei bandymas kalbėtis racionaliai. Julė pati tris kartus vyko į Egiptą, ten susirado teisininką ir padedant Lietuvos ambasadai Egipte susigrąžino savo berniuką ir mergaitę į Lietuvą.  Tikrus pragaro kelius praėjusi moteris sako pagaliau galinti pasidžiaugti savo vaikais, kurių nematė apie penkis mėnesius.

Lietuvos valdžia lėčiau už sraigę ketina įgyvendinti šaukimo reformą, kuri turėtų lemti, kad privalomajai pradinei karo tarnybai būtų pakviesta daugiau jaunų vyrų ir kad būtų didinamas bei sutvirtinamas aktyvusis karo rezervas: kitaip tariant, norima, kad pradinį karinį parengimą įgiję vyrai ir savanorės moterys būtų kviečiami reguliariai treniruotis ir neprarastų įgūdžių.

Lietuvos politika Baltarusijos piliečių atžvilgiu nepasižymi stabilumu ir nuoseklumu. Baltarusė Ela Parashchanka 2019 metais ištekėjo už Lietuvos piliečio Audroniaus Džiovėno, gavo leidimą gyventi mūsų šalyje, įsidarbino vaikų darželyje, išmoko lietuvių kalbą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas gali susidurti su sunkumais dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, nes Vyriausioji rinkimų komisija turės nutarti, ar jis tikrai pastaruosius trejus metus yra gyvenęs Lietuvoje, kaip kad reikalauja Lietuvos Konstitucija.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė prie žlugusios mokesčių pertvarkos galės įsirašyti dar vieną nesėkmę – nepavykusią tolimojo susisiekimo autobusais reformą, už kurią atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis. Praėjus pusei metų nuo reformos pradžios konstatuojama, kad tolimojo susisiekimo maršrutų skaičius autobusais nuolat mažėja, o regionų gyventojai negali pasiekti didžiųjų miestų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai aplankė Lietuvą, Latviją ir Estiją, o tarp aptariamų klausimų buvo šaukiamojo amžiaus vyrų, apsigyvenusių Baltijos šalyse, galimas sugrįžimas arba sugrąžinimas į Ukrainą. Panašūs klausimai kelti ir Lenkijoje, kurioje prieglobstį rado antra pagal dydį ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė Europoje.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 tūkst.

Labai didelė tikimybė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė nedalyvaus prezidento rinkimuose, teigia portalo tv3.lt šaltiniai partijoje. Vienas šaltinių teigia, kad sprendimas priimtas, bet apie tai bus paskelbta tik vasario mėnesio pradžioje.

Kauno policija teigia, kad mėlynė po įtariamo mergaitės pagrobėjo Gedimino Filipavičiaus akimi galėjo atsirasti iki sulaikymo arba sulaikymo metu, kai garažą Technikos gatvėje Kaune šturmavo antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.  „Tikslių duomenų neturime. Galimai sužalojimai atsirado iki sulaikymo ar sulaikymo metu. Iš sulaikyto asmens jokių nusiskundimų dėl sužalojimų negauta“, – nurodė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyrius.

Kaune 9-metės mergaitės pagrobimu įtariamas Gediminas Filipavičius pirmadienį nuotoliu pasirodė Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje vyras yra apskundęs jam policijos skirtą baudą dėl triukšmo kėlimo naktį. Iš Kauno kalėjimo nuotoliu į teismo posėdį pajungtas vyras po akimi turėjo hematomą. Portalas pasiteiravo Kalėjimų tarnybos apie mėlynę po įtariamojo akimi – iš kur ir kada ji galėjo atsirasti.

Visoje Lietuvoje nuskambėjo istorija, kai tvyrant stingdančiam šalčiui 42-ejų metų vyras iš stotelės Kaune, Chemijos gatvėje, pagrobė 9-erių metų mergaitę. Policijos pareigūnai sėkmingai surado mergaitę ir sulaikė įtariamą pagrobėją, bet atsisakė atskleisti jo tapatybę bei paviešinti atvaizdą.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netikėtai prakalbus apie pokalbius dėl santykių normalizavimo su Kinija, valdantieji bandė įtikinėti, kad Lietuvos užsienio politikoje neįvyko joks posūkis, bet ekspertai Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Konstantinas Andrijauskas situaciją mato kiek kitaip.

Kaune mergaitę pagrobęs įtariamasis Gediminas Filipavičius praeidamas pro žmones garažų teritorijoje nudelbdavo akis, tačiau kitose situacijose nebuvo toks nedrąsus: pavyzdžiui, jam skirta administracinė bauda už įžeidinėjimus, kelmų rovimą traktoriumi, ramybės trikdymą, triukšmo kėlimą prie daugiabučio namo dirbant su miniekskavaroriumi.

Paaiškėjo 9-erių metų mergaitės pagrobimu Kaune įtariamo asmens tapatybė. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, įtariamasis yra Gediminas Filipavičius, gimęs 1981 metais.  „Registrų centro“ duomenys rodo, kad G. Filipavičius yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės garažas“ akcininkas. Pagrindinė įmonės veikla yra autoservisai.

Lietuvoje apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainai ir Lietuvai teko nesėkmė turėti neadekvatų kaimyną, kuris atneša tik nelaimes ir vergiją, bet Rusijai nebus leista iš naujo okupuoti ir pavergti šių tautų. Pasak V. Zelenskio, Ukrainai šiuo metu labai trūksta oro gynybos sistemų, bet prezidentas teigė nejaučiantis Vakarų valstybių spaudimo deryboms su Rusija.

Lietuvos policijai suradus gyvą 9-metę Agotą, kuri prieš kelias dienas buvo pagrobta Kaune iš stotelės Chemijos gatvėje, spėliojama apie galimus nusikaltėlio motyvus. Neoficialios ir oficialios informacijos visuma leidžia daryti prielaidą, kad įtariamasis galėjo turėti seksualinių kėslų.

Statutiniai pareigūnai su nerimu laukia pirmojo šių metų atlyginimo: pasikeitus Vidaus tarnybos statutui, nuo šių metų pasikeitė ir darbo apmokėjimo tvarka bei koeficientai, todėl pareigūnai iš esmės nežino, kokį tiksliai atlyginimą gaus už savo darbą.  „Dabar aš turiu pasirašytą koeficientą, kurį reikia dauginti ir bazinio pareiginės algos dydžio. Tame koeficiente turi atsispindėti ir dalis už laipsnį, nes anksčiau už laipsnį būdavo atskirai.

Vilniaus Viršuliškių mikrorajone dėl sprogimo kilus gaisrui ir sugriuvus daliai perdangų, ugniagesiai gelbėtojai iš pastato išvadavo 15 žmonių, tačiau du žmonės žuvo: vienas suaugęs vyras, kurio bute, labai tikėtina, ir įvyko sprogimas, bei gelžbetoninės sienos prispaustas nepilnametis.

Aktoriaus Vlado Bagdono šeima atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Vyro sutuoktinė, Baltarusijos pilietė Jelena Liopo buvo priversta išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi mūsų šalyje galiojimas ir Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl leidimo pakeitimo. Kad ir kaip liūdna, sutuoktiniai Kalėdas turėjo sutikti atskirai, nors Naujuosius metus galbūt pasitiks kartu, bet jau Baltarusijoje.