Eglė Samoškaitė

Kauno apygardos teismui pirmadienį priėmus apkaltinamąjį nuosprendį Jonavos rajono merui, socialdemokratų žvaigždei Mindaugui Sinkevičiui, žlugo socialdemokratų viltys skirti jį rimtesnėms politinėms pareigoms: pavyzdžiui, siūlyti jį į premjerus, jeigu partijai pavyktų gerai pasirodyti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Rinkimus didele persvara laimėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Valdovų rūmuose dėkojo rinkėjams ir sau artimiausiems žmonėms, tačiau bandė pasakyti, kad pirmoji jo kadencija buvo tikrai sunki, o antroji esą irgi nebus labai lengva. Šie žodžiai priminė dabartinės valdančiosios daugumos politikų pasiaiškinimus, kodėl ko nors nepavyko pasiekti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį buvo perrinktas prezidento rinkimuose ir jau planuoja būsimus darbus. Jis paminėjo, kad toliau ketina siekti gerovės tikslų visoms visuomenės grupėms, susitelks į užsienio politiką, nes Lietuvai labai svarbi yra draugų ir partnerių vienybė.  Šalies vadovas sako, kad dabar, turėdamas penkerių metų darbo patirtį prezidento poste, jis sugebės dar geriau pasinaudoti visuomenės pasitikėjimu, kurį pavadinimo brangakmeniu.

Prezidentas Gitanas Nausėda jau laimėjo prezidento rinkimus ir buvo perrinktas antrai kadencijai. Šalies vadovo palaikytojai sekmadienį buvo tikri prezidento pergale nuo pat ankstaus vakaro, o jis pats atvykęs į štabą sulaukė premjerės Ingridos Šimonytės skambučio ir dėkojo jai už korektišką rinkimų kampaniją.  „Aš noriu išreikšti didelę didelę padėką Lietuvos žmonėms.

Vasara beveik atėjo ir Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje kilo konfliktas dėl atostogų. Šios mokyklos mokytoja metodininkė Dainora Petrikienė pasakoja per daugiau nei trisdešimt savo darbo metų pirmą kartą pasiprašiusi išleisti kasmetinių atostogų anksčiau nei formaliai baigiasi mokslo metai, bet kai mokykloje nebevyksta vaikų mokymas kontaktiniu būdu. Atostogų mokytojai prireikė dėl šeiminių aplinkybių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria Finansų ministerijos pasiūlymui didinti pelno mokestį bei pratęsti bankų solidarumo įnašą, kad būtų surenkama daugiau lėšų gynybai, tačiau, jo nuomone, Valstybė gynimo fondo steigimas turėtų būti kuriamas verslo, o ne gyventojų sąskaita. Nors realybėje, kad ir kas būtų apmokestinama, galiausiai, susimoka vartotojai.

Kiekvieną kartą kai paskelbiama apie darbo užmokesčio didinimą mokytojams, jį įgyvendinus pedagogai pradeda dalintis istorijomis apie tai, kad skelbiami vidurkiai neatitinka tikrovės jų mokykloje ar regione. Pirmą kartą nuo etatinio darbo apmokėjimo įvedimo Nacionalinė švietimo agentūra atliko kai kurių mokyklų patikrinimą ir atrado, kad tai, ką sako mokytojai, gali būti visiška tiesa.

Lietuvoje prieš kelerius metus atlikti tyrimai parodė, kad vaikų nenori 12 proc. vyrų ir 7,6 proc. moterų, kurių amžius siekia 30-49 metus. Mūsų šalyje savanoriškas apsisprendimas neturėti vaikų stipriai smerkiamas ir šiuo aspektu esame labai panašūs į posovietines šalis, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys, neseniai su kolegomis nusprendęs išsamiau patyrinėti vyrų bevaikystės patirtis ir priežastis.

Pirmajame prezidento rinkimų ture triumfavęs prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį spaudos konferencijoje elgėsi kaip tikras laimėtojas: dėkojo gyventojams, pabrėžė, kad jam rūpi visų regionų gyventojai, gynė buvusią patarėją, parėmusią jo kampaniją solidžia pinigų suma, nevengė aštriau pulti oponentus konservatorius. Galima pastebėti, kad šalies vadovo retorika konkurentų atžvilgiu paaštrėjo ir tai sutapo su pirmojo turo rezultatų paaiškėjimu.

Prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. O tai yra geras scenarijus G. Nausėdai, nes 2019 metų rinkimuose jis prieš I. Šimonytę laimėjo į vienus vartus.  „Jūs, turbūt, prisimenate 2019 metų rezultatus? Aš tada startavau iš blogesnės pozicijos, bet pabaigiau sėkmingai.

Prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinė Diana Nausėdienė sekmadienį leido laiką kartu su rinkimų štabu ir laukė rinkimų rezultatų. Ponia Diana sutiko žurnalistams atsakyti į keletą klausimų, tačiau į įdomiausią – kaip per penkerius metus pasikeitė jos vyras – neatsakė.  „Čia atsakyk į šitą, nes man labai įdomu“, – juokėsi G. Nausėda.  D. Nausėdienė buvo klausiama apie rinkimų kampaniją bei tai, kokia ji būtų pirmoji ponia, jeigu G. Nausėda laimėtų antrą kartą.

Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda rinkimų rezultatų sekmadienį laukė geros nuotaikos ir su gausiu būriu rėmėjų, tačiau griausmais palydėjo visus oponentus, kuriems kilo klausimų, kaip vaiko priežiūros atostogose šiuo metu esanti buvusi patarėja Gerda Gintautė sugebėjo paaukoti G. Nausėdos rinkimų kampanijai tiek, kiek didelių įmonių savininkai ar vadovai.

Laisvės partijos į prezidento postą keliamas Dainius Žalimas geriausiai žinomas dėl savo buvusių pareigų Konstituciniame Teisme, giriamas dėl aktyvumo, požiūrio platumo, tačiau šis į politiką pasukęs teisininkas turi ir nuodėmių. O šios daugiausia susijusios su charakterio savybėmis ir pernelyg dideliu siekiu užtikrinti karjerą antrajai sutuoktinei.

Advokatas Ignas Vėgėlė išgarsėjo karantino metu kaip Advokatų tarybos pirmininkas pasakęs kalbą, nukreiptą prieš žmogaus teisių suvaržymus. Politikoje šis asmuo nebuvo gerai žinomas, nes politinėje veikloje dalyvavo tik jaunystėje, o vėliau susitelkė į teisininko karjerą. Tačiau apsisprendus siekti prezidento posto, I. Vėgėlės asmenybė, karjera, šeimos verslai atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Ir paaiškėjo, kad padidinamąjį stiklą atlaiko ne visi.

Prezidento rinkimų diena artėja ir atmosfera tarp kandidatų į prezidentus darosi karštesnė. Tai buvo galima fiksuoti trečiuosiuose LRT eteryje surengtuose debatuose, kuriuose diskutuota apie ekonomiką. Tačiau saugiklius kandidatams labiausiai išmušė klausimas apie tai, ar vertėtų Lietuvai labiau riboti arba uždrausti prekybą su agresiją vykdančiomis šalimis – Rusija ir Baltarusija.

Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė savo reklamos kampanijoje naudoja Eurikos Masytės atliekamą dainą „Laisvė“, tačiau nėra gavęs poeto Justino Marcinkevičiaus autorių teisių paveldėtojų sutikimo. Šie jau kreipėsi į Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją LATGĄ.

Premjerė Ingrida Šimonytė Lietuvos publikai yra neblogai pažįstama, nes ketvirtus metus vadovauja Vyriausybei ir jau antrąkart kandidatuoja prezidento rinkimuose. Politikė yra žinoma kaip neieškanti žodžio kišenėje ir turinti greitą reakciją, tačiau I. Šimonytės, kaip ir kiekvieno žmogaus, karjeroje esama ir paslydimų. Daugeliu atvejų būtent klaidos ir bei reakcija į jas geriausiai atskleidžia asmenybę.

Pirmadienį aštuoni kandidatai į prezidentus susitiko antruosiuose debatuose, kuriuose diskutavo apie Lietuvos gynybą. Nors Lietuva, būdama NATO narė, gynybai skiria nemažai dėmesio ir lėšų, tačiau norint atgrasinti karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją teks investuoti dar daugiau, o prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl jo požiūris gynybos klausimais itin svarbus.

Lietuvoje gyventojams patariama būti pasirengusiems vadinamąjį išvykimo krepšį, kuris būtų naudingas ekstremaliųjų situacijų atvejais: jei Rusija užpultų Lietuvą, namuose kiltų gaisras arba kita katastrofa.

Penkerius metus prezidento pareigas einantis Gitanas Nausėda rinkėjams yra neblogai pažįstamas. Per pirmąją kadenciją buvo galima įvertinti šio politiko gebėjimą vadovauti šaliai, telkti visuomenę, tačiau per šį laikotarpį išryškėjo ir G. Nausėdos nuodėmės arba paslydimai, apie kuriuos pats laikas priminti artėjant naujiems prezidento rinkimams gegužės 12-ąją.

Kandidatai į prezidentus pirmadienį vakare dalyvavo pirmuosiuose debatuose apie užsienio politiką, kuriuose pristatė savo požiūrį į pagrindines Lietuvos užsienio politikos problemas, pasisakė apie ryšius su karą sukėlusia Rusija bei jos satelite Baltarusija, diskutavo apie santykius su Kinija, kuri vis dar pyksta ant Lietuvos, nes Vilniuje buvo leista atidaryti Taivano pavadinimo ekonominę atstovybę.

Premjerė Ingrida Šimonytė tris kartus kvietėsi politinių partijų lyderius, profsąjungų, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, kad šie išreikštų nuomonę, kaip surasti papildomus apytiksliai 400 mln. eurų kasmet šalies gynybai, kad mūsų skiriama dalis nuo bendrojo vidaus produkto siektų apie 3 procentus.

Šiauliai šiuo metu yra saugiausias miestas Lietuvoje nuo atakų iš oro, nes netoli šio miesto yra įsikūrusi oro policijos misijos bazė ir čia yra dislokuota vienintelė Lietuvos turima vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS.  Tokią informaciją susitikime pas premjerę Ingridą Šimonytę dėl mokesčių didinimo gynybai pateikė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas – apie tai po susitikimo portalui tv3.lt papasakojo susitikimo dalyviai.

Viešųjų pirkimų tarnybai pareiškus neįpareigojančią nuomonę, kad Vilniaus miesto savivaldybė bei Švietimo mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti už Nacionalinio stadiono komplekso statybas indeksavus kainas, visos koncesijos sutarties šalys turės sėsti prie derybų stalo ir viską tikslinti iš naujo.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad ieškant papildomų lėšų gynybai nebus didinamas pridėtinės vertės mokestis, kuris paliestų visus gyventojus be išimties. „Man šiandien yra aišku, kad pridėtinės vertės mokestis nebus keliamas ir tą reiktų pasakyti“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė A. Armonaitė.

Iranui į Izraelį paleidus apie 300 kovinių dronų, sparnuotųjų ir balistinių raketų, Izraelis paskelbė, kad apie 99 proc. jų buvo numušta arba perimta. Per oro antpuolį nuolaužos sužeidė tik vieną mergaitę, daugiau aukų išvengta, tačiau pasigirdo nuogąstavimų, ar toks antpuolis galėtų reikšti platesnį karą Artimuosiuose Rytuose, kur Izraelis ir taip vykdo karinę operaciją Gazos Ruože.

Šiauliuose, Šatrijos gatvėje esančiame privačiame sklype dygsta statinys, kurį vienas sklypo savininkų Artūras Jarošas vadina mečete, o vietoje kabo plakatas, skelbiantis apie statomą musulmonų kultūros centrą-biblioteką.  Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimo šiuose sklypuose statyti visuomeninės paskirties pastato, todėl labai tikėtina, kad mečetės statybos čia vyksta nelegaliai.

Vakarų valstybės, padėdamos Ukrainai išguiti priešą iš savo teritorijos, turi ir kitų tikslų: tai yra, kartu stengiasi nesugriauti Rusijos, nesuskaldyti jos, mat šalies, turinčios branduolinį ginklą, dezintegracija galėtų turėti siaubingų pasekmių platesniam regionui.  Taip savo interviu portalui tv3.lt teigia buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas, atsargos generolas, dabartinis Lordų rūmų narys Richardas Dannattas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga eikvojo pinigus ir žmogiškuosius išteklius, bet galų gale nusprendė patraukti savo kandidatą prezidento rinkimuose Aurelijų Verygą bei paremti Igną Vėgėlę. Kol kas tik žodžiais. Pats A. Veryga nė mirktelėjimu neišsiduoda apie tokio sprendimo kainą, bet neslepia, kad be jo sutikimo tokie viražai nebūtų įvykę.  Politikas taip pat atskleidė, kodėl buvo paremtas būtent I. Vėgėlė, o ne dabartinis prezidentas G. Nausėda.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai nuolat turi idėjų, kaip dar kartą iš tribūnos pasmerkti buvusius komunistus. Štai Audronius Ažubalis su kolegomis Seime pateikė įstatymo projektą, pagal kurį įvairias pareigas ėję buvę Komunistų partijos nariai privalo deklaruoti šį savo biografijos faktą kandidatuodami rinkimuose ar pretenduodami į diplomatinę ir valstybės tarnybą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga penktadienį rengia tarybos posėdį, kuriame tvirtins kandidatų sąrašą į Europos Parlamentą. Prieš šį posėdį ėmė sklisti gandai, kad valstiečiai žalieji greičiausiai nuspręs daryti posūkį ir prezidento rinkimuose parems Igną Vėgėlę, o Aurelijus Veryga gali tapti kandidatu Nr. 1 Europos Parlamento rinkimuose.

Konstituciniam Teismui pasisakius, kad antroje pakopoje kaupiantys žmonės turėtų turėti galimybę savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių nutraukti kaupimą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, jog svarbiomis priežastimis galėtų būti kritinė liga, įgyta sunki kaupiančiojo arba šeimos nario negalia arba galbūt būsto netekimas, jeigu jis nebuvo draustas, nors dėl pastarosios nuostatos dar tariamasi.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio ir jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio liudijimai komisijai labai stipriai skyrėsi. Jis tai pasakė įvertinęs komisijai duotus pareigūnų liudijimus, kuriuos gali pamatyti tik tie asmenys, kurie turi leidimą susipažinti su įslaptinta informacija.

Laikinoji Seimo tyrimo komisija, kuri nagrinėjo galimą kišimąsi į 2019 metų prezidento rinkimus, padarė daug išvadų, bet viena svarbiausių yra susijusi su prezidentu – komisija sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas, nes jis ir jo aplinka palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra susiję su asmenimis, kurie verčiasi baltarusiškų trąšų verslu, yra verslo įmonių vadovai, akcininkai arba atstovai.   Tyrimo komisija trečiadienį surengė savo išvadų pristatymą.

Jeigu Seimas patvirtins Laikinosios tyrimo komisijos išvadas, kad prezidentas Gitanas Nausėda, neatsakydamas į klausimus komisijai, pažeidė priesaikos nuostatas bei Konstituciją, natūralus kitas žingsnis galėtų būti apkaltos organizavimas šalies vadovui, nors iki kadencijos pabaigos liko itin nedaug laiko.

Maskvos priemiestyje esančiuose koncertų rūmuose „Crocus City Hall“ penktadienį vakare įvykdytas išpuolis, kurio metu nuo teroristų šūvių arba dėl gaisro mirė mažiausiai 139 žmonės, šimtai sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Islamo valstybės atšaka, veikianti daugiausia Afganistane ir besivadinanti Islamo valstybe Chorasano provincijoje.

Jeigu Rusija nuspręstų užpulti kurią nors NATO šalį, o Aljanso valstybėms užtruktų susitarti dėl atsako, Jungtinės Valstijos galėtų suteikti pagalbą dvišaliu lygmeniu ir taip yra dariusios jau anksčiau. Taip teigia buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Philipas Breedlove'as, viešėjęs Vilniuje vykusioje konferencijoje.

Buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas, atsargos generolas Rajmund Andrzejczak teigia savo tarnybos metu niekada negirdėjęs, kad Lenkija būtų politiškai apsisprendusi nepadėti arba turėtų teisinių apribojimų padėti kitoms šalims potencialios atakos metu, kai kalbama apie pilkąjį laikotarpį iki NATO politinio sprendimo priėmimo dėl atsako agresoriui.

Nors ministrų pakeitimas Vyriausybėje yra įprasta demokratinių valstybių praktika, tačiau premjerei Ingridai Šimonytei, ilgą laiką saugojusiai savo ministrus, šis veiksmas neišėjo sklandžiai. Informacija apie pasiūlytą rokiruotę išėjo į viešumą, o populiarusis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepasitraukė tyliai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo priverstas pasitraukti iš pareigų premjerei Ingridai Šimonytei sugalvojus į šias pareigas pasodinti dabartinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną. Ministro keitimas turėjo būti eilinis įvykis, bet tapo nedidele drama.

Premjerės Ingridos Šimonytės siūlymas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui atsistatydinti ir verčiau užleisti vietą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui išprovokavo ministro tolesnę reakciją, bet visiškai nepatiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikams.

Pas premjerę Ingridą Šimonytę pirmadienį antrą kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius. Tik šis susitikimas buvo tuštesnis, nes po premjerės siūlymo atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, jis pats nepasirodė susitikime, į jį neatvyko ir opozicinių partijų atstovai.

Likus apytiksliai pusmečiui iki Seimo rinkimų valdantieji apsisprendė padaryti rokiruotę Vyriausybėje. Aiškėja, kad ministrų kabinete gali nebelikti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko.  Penktadienį A. Anušauskas lankėsi Vyriausybėje ir susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Šeštadienį ministrui numatytas apsilankymas Prezidentūroje ir susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.

Baltarusijoje buvo sulaikyta šalčininkietė Tatjana Kanatova, vadovaujanti bendrovės „Vilatorika“ Šalčininkų filialui – ši bendrovė teikia kelionių agentūros paslaugas, organizuoja ekskursijas į Baltarusiją. Tai patvirtino pati T. Kanatova, bet moteris atsisakė plačiau komentuoti savo sulaikymą telefonu.  „Taip, taip, aš buvau Baltarusijos izoliatoriuje 50 dienų“, – sakė T. Kanatova.

Baltarusijos įkalinimo įstaigoje miręs Lietuvos pilietis Nikolajus Ribikovas dirbo Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikų“ ūkio dalyje santechniku. „Santaros klinikų“ Komunikacijos tarnyba patvirtino, kad asmuo tokiu vardu ir pavarde išties dirbo ūkio dalyje.  1953 metais gimęs N. Ribikovas gana dažnai keliaudavo į Baltarusiją, bet 2023 m. gruodžio 31 dieną buvo sulaikytas.

Palangoje su šauksmais iš mamos paimto berniuko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu Alytuje, nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Berniuko paėmimo proceso vaizdo įrašą į socialinį tinklą buvo įkėlusi berniuko mama, kuri ir pati nevaldė emocijų. Moteris sutuoktinį kaltina seksualiniu smurtu prieš vaiką, tačiau visi įtarimai nepasiteisino, ji taip pat bandė nušalinti visą teismą, bet nesėkmingai.  „Vaikas paliekamas gyventu su manimi.

Generalinis komisaras Renatas Požėla gana taupiai komentuoja tyrimą dėl Vilniuje gyvenančio opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimo, tačiau kalbėdamas apie situaciją jis minėjo iš viso 3 įvykius: L. Volkovo užpuolimą Vilniuje, netikrus pranešimus apie „Akropolio“ užminavimą ir Klaipėdoje sudegintas Lietuvos vėliavas, kur policija jau sulaikė įtariamąjį.  „Pastarosiomis dienomis yra įvykę kitokių įvykių, kurie aitrina visuomenę.

Plaktuku mėsai mušti Vilniuje sudaužytas Rusijos opozicijos veikėjas Leonidas Volkovas įsitikinęs, kad jo užpuolimas yra Rusijos slaptųjų tarnybų darbas. „Taip, žinoma“, – į klausimą, ar už to slypi Rusijos slaptosios tarnybos portalui tv3.lt sakė L. Volkovas.  „Bet atsiprašau, aš dar nekomentuoju. Aš dabar dirbu su policija, dabar tam ne laikas“, – atsiprašė L. Volkovas.

Baltarusijos įkalinimo įstaigoje mirė šovinių kontrabanda apkaltintas, prieš du su puse mėnesio sulaikytas Lietuvos pilietis. Neoficialiais duomenimis, tai Nikolajus Ribikovas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino žinią apie sulaikyto Lietuvos piliečio mirtį bei pranešė Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui įteikusi notą, nes egzistuoja tikimybė, kad sulaikytas Lietuvos pilietis galėjo negauti būtinos medicininės pagalbos.