Donatas Puslys

Nė vienas bent per nago juodymą Rusijos politinę realybę išmanantis žmogus negali abejoti, kad kovo 2 dieną vyksiančius prezidento rinkimus laimės Vladimiro Putino įpėdiniu pasirinktas pirmasis vicepremjeras Dimitrijus Medvedevas. Kas jis per žmogus ir ko galime iš jo tikėtis? Būsimasis Kremliaus vadovas nuo daugumos dabartinio prezidento aplinkos narių skiriasi vienu esminiu bruožu – jis niekada nėra tarnavęs KGB ar kitose saugumo struktūrose.

Separatizmas graso ne tik Balkanams, tačiau ir Europos sąjungos valstybėms. ES institucinė sandara sukuria palankią dirvą separatistiniams judėjimams. Kai kurių ekspertų paskaičiavimais, per XXI amžių Europoje gali iškilti net 10 naujų valstybių. Tai tėra prognozės, o, kaip teigė Nobelio premijos fizikos srityje laimėtojas Nielsas Bohras, prognozuoti itin sunku, ypač ateitį. Tačiau svarstyti verta.

Pasibaigus dvi dienas trūkusiam neformaliam NATO gynybos ministrų susitikimui Vilniuje, pats metas trumpai pažvelgti, kokios temos dominavo susitikime. Oro policijos misija Šis klausimas Lietuvai buvo bene svarbiausias. Pagal dabartinius įsipareigojimus NATO sąjungininkės Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tačiau Lietuvos vyriausybė jau dabar žvelgia į priekį ir viliasi, kad oro policijos misija bus pratęsta bent iki 2018 metų.

„Liga netikėtai gali pakirsti kiekvieną, tame tarpe ir mane bei jus visus“ – taip NATO generalinis sekretorius Jaapas De Hoopas Scheferis reagavo į žurnalistų klausimus, ar Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo neatvykimas į neformalų NATO gynybos ministrų susitikimą Vilniuje neturi kokių nors gilesnių politinių poteksčių. Šis Rusijos gynybos ministro vizitas turėjo būti pirmasis nuo to laiko, kai Lietuva prisijungė prie NATO aljanso.

Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui vakar prakalbus apie tai, kad būtina stiprinti NATO aljanso dialogą su Rusija, penktadienį paaiškėjo, jog šios šalies gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas į Vilnių neatvyks.J. Olekas kol kas nenorėjo spėlioti dėl kokių priežasčių pasikeitė Rusijos gynybos ministro planai.

Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui (nuotraukoje) vakar prakalbus apie tai, kad būtina stiprinti NATO aljanso dialogą su Rusija, penktadienį paaiškėjo, jog šios šalies gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas į Vilnių neatvyks. J. Olekas kol kas nenorėjo spėlioti, dėl kokių priežasčių pasikeitė Rusijos gynybos ministro planai.

Antroji neoficialaus NATO gynybos ministrų susitikimo Vilniuje diena prasidėjo tuo pačiu visą darbotvarkę persmelkusiu klausimu – bandymu rasti išeitį iš Afganistano krizės. NATO generalinis sekretorius Jaapas De Hoopas Scheferis pradėjo neformalų susitikimą su NATO aljansui nepriklausančiomis šalimis bei organizacijos, prisidedančiomis prie aljanso misijos Afganistane. Į susitikimą atvyko atstovai iš Jungtinių Tautų, Europos sąjungos bei Pasaulio banko.

Vilniui bent jau porai dienų tapus NATO būstine, Lietuvos sostinėje ne tik diskutuojama aktualiais aljanso politikos klausimais. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad į sostinę sugužėjus visų NATO valstybių narių bei aljanso partnerių gynybos ministrams bei gausybei žurnalistų, Vilnius įgavo progą pristatyti planuojamus Europos kultūros sostinės renginius. Sprendimų nepriimta Pirmoji neformalaus NATO narių gynybos ministrų susitikimo diena prabėgo be jokių didelių netikėtumų.

Per neoficialaus NATO gynybos ministrų susitikimo atidarymą Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pareiškė, kad deramas dėmesys kalbant apie Aljanso ateitį turi būti skiriamas NATO transformacijai. Ministro teigimu, Aljansas privalo būti pasirengęs pasitikti galimus XXI amžiaus iššūkius saugumui. „Dėl šios priežasties turime nenustoti kurti mūsų paties pažangiausio karinio įrankio – NATO Greitojo Reagavimo Pajėgų.

Ketvirtadienį bei penktadienį Vilniaus Litexpo parodų rūmuose šeimininkauja NATO šalių gynybos ministrai. Programoje numatoma svarstyti daug įvairių klausimų – nuo NATO misijos Afganistane likimo iki kibernetinio gynybos centro įkūrimo Estijoje. Vis dėlto bene didžiausias aistras bent jau kol kas kelia Afganistano klausimas, keliantis didelius nesutarimus pačio Aljanso viduje.

„Be abejo, mūsų laikai labiau vertina reginį nei daiktą, kopiją nei originalą, atvaizdavimą nei tikrovę, išorę nei būtį...“ L. Feuerbachas Šaltojo karo pabaiga pasaulyje atvėrė sienas, sulaužė geležinę uždangą, iš „raudonosios“ tironijos išlaisvino milijonus vardan „šviesaus komunistinio rytojaus“ pavergtų žmonių. Tačiau kai kurių filosofų įsitikinimu tai buvo paskutinis istorijos kvėptelėjimas, o nuo to laiko pati istorija nebegalima.

Futbolas, be jokios abejonės, populiariausia pasaulyje sporto šaka. Per televiziją pasaulio čempionatus stebi dešimtys milijonų žmonių. Dalis pesimistiškai nusiteikusių kultūrologų šią futbolo aistrą prilygina Romos imperijos saulėlydžio situacijai. Tuomet visuomenės moto buvo tapęs šūkis „duonos ir žaidimų“. Mūsų laikais jau kalbama apie Vakarų civilizacijos saulėlydį. Bažnyčia savo kalbomis nemažai prisidėjo prie tokių idėjų sklidimo.

Per savo istoriją futbolas nuo britų liaudies žaidimo išsivystė į pasaulinę isteriją keliantį masinį reginį.Glazgo derbis, kuriame akis į akį susitinka mirtini priešai „Celtic“ ir „Rangers“, futbolo gerbėjams geriau žinomas „Senosios firmos“ vardu, dažnai yra vadinamas pasauline gentinės neapykantos sostine. Per savo istoriją futbolas nuo britų liaudies žaidimo išsivystė į pasaulinę isteriją keliantį masinį reginį. Savo ruožtu kito ir futbolo kaip socialinio identiteto raiškos arenos vaidmuo.

Dabar nepamenu kur, tačiau teko skaityti, kad futbolas yra karas, o karas – futbolas. Su tokiu teiginiu galima sutikti, galima ir įnirtingai įrodinėti, kad taip nėra, tačiau galų gale teks pripažinti, kad futbolo arena yra tik erdvė, suburianti įvairių pažiūrų, įvairių tikėjimų, tautybių žmones.

Į nuolat užduodamą hamletišką klausimą „būti ar nebūti?“ patys anglai atsakė neigiamai. Futbolo gimtinės atstovams tereikėjo savo „Wembley“ stadiono tvirtovėje nepralaimėti vietą Europos čempionate jau užsitikrinusiai Kroatijai ir jiems būtų įteikę bilietą į birželio mėnesį apsilankyti Austrijos bei Šveicarijos stadionuose. Tačiau būtent lietus bei trys taiklūs kroatų smūgiai nuplovė visas anglų viltis dalyvauti Europos futbolo čempionate.