Augustina Kizelytė

Dirbtinis intelektas (DI) gali būti vertingas pagalbininkas sveikatos klausimais: jis gali padėti pasiruošti konsultacijoms, suprasti tyrimų rezultatus ir praplėsti žinias. Tiesa, galutinius sprendimus dėl diagnozės ar gydymo visada reikia priimti pasitarus su specialistais, nes aklas pasitikėjimas technologija gali būti pavojingas.

Viešojoje erdvėje kyla įtampa dėl gynybos biudžeto ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės. KAM ministrė Dovilė Šakalienė yra spaudžiama politinių interesų, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras atsidūrė tarp politinių intrigų, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kritikuoja jo veiksmus, o visuomenėje yra keliami klausimai dėl gynybos biudžeto paskirstymo skaidrumo.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kartais pasitelkdamas aršesnę kalbos manierą ar išsakydamas savo mintis, siekia vieno tikslo – išlaikyti tam tikrą pozciiją ir primesti savo valią tiek oponentams, tiek sąjungininkams. Specialisto manymu, ilgametė patirtis jam leidžia tai daryti efektyviai, nors ir valstybei gali būti žalinga. R. Žemaitaitis neretai kada savo „Facebook“ paskyroje pateikia nuomonę tam tikromis temomis.

Premjerė Ingrida Ruginienė Vyriausybės valandos metu, kada ministrų kabineto atstovams buvo uždavinėjami klausimai, patvirtino, kad naujajame biudžete 5,38 proc. bus iš tiesų skiriami krašto gynybai. Taip pat kilo klausimų dėl planuojamo „Embraer“ lėktuvų pirkimo sprendimas bei apskritai – dėl aiškesnės politikos dėl finansavimo šaltinių. I. Ruginienė ketvirtadienį vykstančioje Vyriausybės valandoje sulaukė klausimų dėl gynybos finansavimo biudžeto paskirstymo.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau dar pareiškė, kad netvirtins nė vieno „Nemuno aušros“ kandidato į kultūros ministrus. Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo ieškoti bendro sprendimo kartu su socialdemokratų partija. Ekspertas teigia, kad, nors politikoje šiuo metu netrūksta chaoso, kol kas koalicijos griūties tikimybė yra nedidelė. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad G. Nausėda neseniai pareiškė, jog netvirtins nei vieno „Nemuno aušros“ kandidato į kultūros ministrus.

Nors pasaulyje netrūksta geopolitinių įtampų, ekspertai teigia, kad mūsų šalis išlieka viena saugiausių vietų Europoje. Pagal ekonominius rodiklius ir būstų įsigijimo paklausa gyventojai taip labai nebesibaimina karo scenarijų ir aktyviai perka būstus tiek apsigyvenimui, tiek investicijai. Tuo pat metu, auganti imigracija bei teigiamas migracijos balansas rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi Lietuvą kaip vietą sugrįžti ir gyventi.

Telefoniniai sukčiai nesiliauja ieškoti naujų būdų išvilioti žmonių pinigus. Šiemet jie dažniausiai prisistatė bankų, investavimo bendrovių ar net valstybės institucijų atstovais. Tokie telefoniniai sukčiai skambina iš nežinomų numerių, žada greitą pelną ar gąsdina „užblokuotomis“ sąskaitomis. Ekspertai ir policija ragina būti budriems ir niekada nesidalinti asmeniniais duomenimis telefonu.

Ekspertai, svarstydami apie Vyriausybės planą kitąmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą iki 5,2 proc. bendro vidaus produkto (BVP), įvertino įgyvendinimo galimybes bei pareiškė, kad tai yra būtina šalies saugumui užtikrinti. Tiesa, kad būtų pasiektas toks tikslas, reikėtų atsargiai derinti mokesčių didinimą ir skolinimąsi, kad papildomos lėšos nepakenktų ekonomikos augimui.

Nors vos 15 kilometrų nuo Lietuvos sienos nutolusi Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) jau dešimtmetį laikoma potencialia grėsme Lietuvos saugumui dėl abejotinos statybos kokybės, institucijų požiūris į ją nepakito. Grėsmės dėl saugumo išlieka, o naujų pavojų nematyti. Tiesa, prieš kelias dienas sostinės gyventojus nustebino iš Astravo AE kylantys garai, kurie buvo puikiai matomi, todėl šie suskubo dalintis vaizdais.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį prieš skrendant iš Varšuvos į Vilniaus oro uostą, rusakalbis vyras rėkė ant avialinijų darbuotojų, naudojo rusiškus keiksmažodžius ir teigė, kad greitai visi kalbės rusiškai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis pasakojo, kad Lietuvos pasieniečiai pasitiko lėktuvu atvykusį asmenį, apie kurio agresyvų elgesį įlaipinimo metu Lenkijoje buvo gauta informacija.

Praėjusią naktį skrydis iš Varšuvos į Vilniaus oro uostą gyventojams virto labai nemaloniu įvykiu. Keleiviai išvydo šokiruojančią situaciją, kai rusakalbis vyras prieš skrydį Varšuvos oro uoste ėmė rėkti ant avialinijų darbuotojų ir reikšti nepasitenkinimą rusiškais keiksmažodžiais. Pasak keleivių, vyras rėkė, kad greitu metu visi čia kalbės rusiškai ir leido suprasti, kad rusai ateis jėga.

„Nemuno aušros“ reitingai per pastarąjį mėnesį gerokai išaugo – partiją dabar palaiko 8,5 proc. rinkėjų, kai liepą jų buvo tik 3,4 proc. Vilniaus universiteto (VU) politikos komunikacijos tyrimų centro vadovo Lino Kontrimo teigimu, šį šuolį galėjo lemti visuomenės supriešinimas ir protesto nuotaikos, kurias „Nemuno aušra“ sėkmingai pavertė savo naudai.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė Seimo posėdžio metu griežtai sukritikavo opoziciją, teigdama, kad jos veiksmai prieš valdančiąją koaliciją peržengia demokratinės kritikos ribas. Politikė pabrėžė, jog Vyriausybės sudėtį formuoja rinkimus laimėjusi Seimo dauguma, o opozicijos bandymai daryti įtaką šiam procesui esą prilygsta politiniam spaudimui ir šantažui.

Pasak visuomenininko Andriaus Tapino, Kultūros ministerijos darbuotojas jam pranešė, kad dieną prieš buvusio ministro Ignoto Adomavičiaus atsistatydinimą ministerijoje esą galėjo būti neteisėtai kopijuota jautri informacija. Ekspertai įspėja, kad jeigu toks duomenų pasisavinimas tikrai buvo, tai jis kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, dalyvaudamas Rūtas Grinevičiūtės-Janutienės laidoje, transliuojamoje per „Youtube“ platformą, papasakojo, kur mokosi buvusio kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus vaikai. Vaiko teisių tarnyba atskleidė, ar teisiškai taip galima elgtis. I. Adomavičius, sulaukęs premjerės Ingos Ruginienės skatinimo, atsistatydino iš kultūros ministro pareigų.

Naktį, iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidė 25 iš Baltarusijos atskridę meteorologiniai balionai, dėl kurių Vilniaus oro uoste kelioms valandoms buvo sustabdyti skrydžiai. Incidentas sukėlė chaosą tarp keleivių, dalis jų buvo nukreipti į Rygą bei Kauną ir patyrė didelių nepatogumų: pavežinėjimo paslaugos siekė kelis šimtus eurų, kol kas neiaški situacija dėl kompensacijų.

Ukrainoje jau ilgą laiką veikia programėlė, kuri perspėja apie oro pavojų šalyje. Papildomos gyventojų informavimo programėlės idėja Lietuvoje nėra neįmanoma – šalyje jau veikia „EU-Alert“ (visuomenės įspėjimo) sistema bei LT72 programėlė. Tiesa, Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) svarsto sukurti mobiliąją programėlę, konkrečiai skirtą karinėms grėsmėms ir perspėjimams apie jas. „Air Alert“ (liet.

Apsipirkimas su vaikais virto netikėtu išbandymu: moteris paliko pirkinius prie „Nordikos“, o juos greičiausiai pasiėmė šalia stovėjusi porelė. Moteris rašė, kad ji, būdama pavargus ir benešdama daugybę daiktų, ir bebūnant kartu su vaikais netyčia paliko visus pirkinius prie savo automobilio. Apie tai buvo rašoma „NEPATIKIMI ASMENYS“ „Facebook‘o“ grupėje. „Buvau su vaikais „Nordikoje“, užėjome apsipirkti vakarienei, dukra jau irzli, visi pavargę.

Kultūros ministras Ignotas Adomavičius atsistatydino. Eksperto įžvalgomis, jo vakarykščiai pasisakymai apie Krymą galėjo tapti paskutiniu lašu tokiam sprendimo priėmimui. Pasiūlymo laikas pasirinktas specialiai taip, kad susilpnintų planuojamą streiką, vyksiantį spalio 5 dieną. Po skandalą sukėlusio pasisakymo, kai „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras I. Adomavičius nepanoro atsakyti, kam priklauso Krymas, galėjo turėti įtakos jo atsistatydinimui.

Jau savaitė praėjo nuo tada, kai Lietuvos kultūros bendruomenė, susirinkusi Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros, viešai protestavo prieš naująjį kultūros ministrą Ignotą Adomavičių ir „Nemuno aušrą“. Iki dabar atsiranda vis naujų iniciatyvų ir protesto akcijų, kurios jungia didžiuosius muziejus, filharmonijas, teatrus ir įvairias kitas profesines asociacijas, kurios skirtingais būdais siekia pademonstruoti nepritarimą sprendimui „Nemuno aušros“ atstovams lik...

JAV Vyriausybė dabar yra uždaryta pirmą kartą per beveik septynerius metus. Ekspertai įvardijo, kuo tai atsilieptų Lietuvai, kokį poveikį tai turės JAV gyventojams, kadangi tai jau daro žalą šalies ekonomikai.  „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad JAV Vyriausybės, t.y. valstybės veiklos sustabdymas, vienai savaitei smarkiai sumažina bendro vidaus produkto (BVP) 0,15 proc., nes valstybė atlieka svarbias ekonomikos ir paslaugų funkcijas.

Politinė kultūra Lietuvoje prastėja, o ekspertai teigia, kad tam įtakos turi ne tik politikų kompetencijos trūkumas, bet ir visuomenės bei kultūros atstovų elgesys. Tiesa, tokių atvejų, kada įvairūs politikai yra nelaukiami įvairiose vietose, kaip kad kultūros ministras buvo nepageidaujamas Varėnos teatrų festivalyje, tik daugės.

Dėl karinių veiksmų pažeidus vienintelę Zaporižės atominės elektrinės (Zaporižios AE) elektros tiekimo liniją, reaktorių aušinimui jau kelias dienas yra naudojami dyzeliniai generatoriai. Tai gali kelti didelį pavojų visos elektrinės stabilumui ir žmonių saugumui. Lietuvos kariuomenės atstovai dalijasi Vyriausybės žinia, jog šiuo metu jokio radiologinio pavojaus Lietuvos teritorijoje nėra.

Antradienį po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su kultūros bendruomenės nariais buvo pristatyta, apie ką buvo diskutuojama ir išryškėjo abiejų pusių pozicijos: šalies vadovas padėkojo už pilietinę laikyseną ir ragino siekti dialogo, o kultūrininkai toliau reikalauja, kad „Nemuno aušra“ būtų atitraukta nuo Kultūros ministerijos.

Pirmadienį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pripažino, kad niekas nesitikėjo tokios audringos kultūros bendruomenės reakcijos į praeitą savaitę kilusį protestą. Ji pabrėžė, kad menininkų nepasitenkinimas yra labiau nukreiptas ne į kultūros ministrą Ignotą Adomavičių, o į Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją „Nemuno aušra“. Ji taip pat aptarė klausimus dėl „dronų sienos“ įgyvendinimo.

Naujausių reitingų duomenimis, socialdemokratai toliau išlieka populiariausia partija, o jų sėkmę, pasak politologo Vytauto Dumbliausko, lėmė lyderių sprendimai bei atsargus kandidatų pasirinkimas. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos reitingams vėliau gali pakenkti kultūros ministro skandalas.

Pastaruoju metu vis daugėja žmonių, kurie skundžiasi, jog jiems skambinėja sukčiai. Socialiniuose tinkluose viena moteris perspėjo apie įtartiną skambutį, kurį gavo anksti ryte. Viena iš teorijų – sukčiai įrašinėja jūsų balsą, kad, panaudodami dirbtinį intelektą (DI), paskui galėtų jį atkartoti. Viena moteris pranešė, kad jai skambino nepažįstama moteris, apsimesdama institucijų atstove. Jai tai atrodė labai įtartina.

Į skandalą įsivėlęs paskirtasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius atsidūrė visuomenės ir ekspertų akiratyje. Paviešintas vaizdo įrašas iš jo linksmybių kubile sukėlė klausimų dėl tinkamumo eiti pareigas. Politologai kalba apie posovietines praktikas, klaniškumą ir kompetencijų stoką valdžioje.

Šiąnakt virš keturių Danijos oro uostų buvo pastebėti neatpažinti dronai. Pastaruoju metu vis daugėja incidentų, kada dėl kibernetinių atakų ar dronų įskridimo į įvairių šalių teritorijas, tenka sustabdyti daugybę skrydžių. Prieš porą savaičių vienam lietuviui Lenkijoje teko laukti savo skrydžio, nes ore buvo pastebėti priešiškų šalių dronai. Jis pasidalijo savo liudijimu, kas vyko tuo metu oro uoste ir kiek įvairių nesusipratimų bei nepatogumų teko patirti.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu kardinaliai pasikeitė – nuo skepticizmo iki paramos ir tikėjimo jos pergale. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad nors santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerėjo, realūs JAV prezidento veiksmai išlieka riboti, o atsakomybę dėl karo sprendimo jis vis dar perkelia Europai.

Politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad Lietuvos neutralumas Palestinos klausimu tėra tradicinės proizraelietiškos politikos tąsa. Kai kurios Europos šalys pripažįsta Palestiną, tačiau vargu, ar tai ką nors pakeis. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva kol kas nemano, jog Palestinos pripažinimas padėtų užtikrinti taiką regione ir to nesiruošia daryti. Tiesa, T. Janeliūnas mano, kad taip yra todėl, kad Lietuva labiau palaiko Izraelį nei Palestiną.

Tarnybos praneša, kad praeitą savaitę laukuose, kasant bulves, į kasimo mašiną buvo įtrauktas vyras. Ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas teigia, kad ypatingai tokias nelaimes lemia tiek sezoniškumas, tiek neatsargus elgesys su technika. Paprastos saugos taisyklės, pasak specialistų, galėtų apsaugoti nuo sunkių sužalojimų.

Ketvirtadienį, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje, praėjus vos 11-ai dienų nuo naujųjų mokslo metų pradžios, viena 5-okų klasė sužinojo, kad jiems teks išsiskirti. Jų klasė buvo išformuota. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje bei naujienų portalui tv3.lt pasisakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, S. Daukanto progimnazijos direktorius bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, kad mažumos Vyriausybė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip gera idėja, tačiau ilgainiui pareikalautų politinio atlygio. Jis taip pat paatviravo, kad prezidentas Gitanas Nausėda, dėl vis dar nežinomų ir nepatvirtintų aplinkos bei energetikos ministrų ir delsimo formuojant Vyriausybę, peržengia savo įgaliojimus.

Šiandieną Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su paskirtąja ministre pirmininke Inga Ruginiene ir valdančiosios koalicijos partijų vadovais, kurie pateikė savo komentarus. Tiesa, susitikimas praėjo be aiškių žinių, kas yra pateiktieji asmenys vadovauti aplinkos ir energetikos ministerijoms. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius juokavo, kad dėl teikiamų ministrų jie davė tylos įžadus ir apie juos žino per mažai. „Davėme tylos įžadus [dėl kandidatų].

Ekspertai teigia, kad mažumos Vyriausybės įgalinimas būtų itin drastiškas ir nepageidaujamas scenarijus, ypatingai dabartinei valdančiajai daugumai. Tai, galimai, reikštų nuolaidžiavimą konservatoriams ir sudarytų jiems sąlygas perimti valdžią po kitų rinkimų. Tiesa, Seimo paleidimas, prezidento iniciatyva, pagal Konstituciją, yra praktiškai neįmanomas.

Seime šiandien pasisakė neseniai išlaisvinti Baltarusijos politiniai kaliniai ir Lietuvos parlamentarai. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad 52 kalinių „išlaisvinimas“ tėra deportacija. Tuo pat metu politiniai kaliniai (opozicija) ragina nepamiršti daugiau kaip 1 200 vis dar kalinamų žmonių ir tęsti spaudimą Aleksandro Lukašenkos režimui.

Penktadienį Kaune esančiuose gimdymo namuose, gyvybės langelyje, buvo palikta naujagimė. Tokį nelengvą mamų apsisprendimą dažniausiai lemia keli veiksniai. Tam gali daryti įtakos oksitocino stoka, pogimdyvinė depresija, vienišumo jausmas ar net visuomenės spaudimas. Svarbiausia – teikti emocinę paramą ir informaciją, kad vaikas nebūtų laikomas problema, o mamos gautų reikiamą pagalbą.

„Zapad“ pratybų metu ekspertai ragina išsitrinti „TikTok“ programėlę, kadangi ji kelia pavojų, pateikdama politinį turinį, kuris formuoja specifinę nuomonę. Politologas patikina, kad ši programėlė gali tapti galingu propagandos įrankiu, keliančiu grėsmes kritiniam mąstymui, demokratijai ir informacijos kokybei. Prasidėjus Baltarusijos ir Rusijos bendroms pratyboms, šalia Lietuvos sienos, iš anksto yra pasiruošiama įvairioms grėsmėms atremti.

Vilniaus centre, Kalvarijų gatvėje esančių sandėliukų teritorija jau daugelį metų kelia nerimą vietos gyventojams – jų teigimu, ši vieta virto narkotikų vartojimo ir platinimo židiniu, kur lankosi ir suaugusieji, ir nepilnamečiai.

Seimas priėmė keletą svarbių teisės aktų bei jų pakeitimų, apimančių įvairias sritis – nuo Vokietijos brigados iki atsakingo lošimo. Kviečiame susipažinti su pagrindiniais šių įstatymų pokyčiais, naujausiais teisės aktais, priimtais Lietuvos Respublikos Seimo. Šie keli iš daugelio Seimo priimtų ar pakeistų teisės aktų įsigaliojo jau rugsėjo pirmosiomis dienomis arba dar įsigalios spalio bei lapkričio mėnesiais.

Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje, užsidegus dujų vagonui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai perspėja, kokį kenksmingumą jis sukėlė aplinkiniams gyventojams.

Trečiadienio rytą, apie 10 val., į Lietuvos oro erdvę įskrido du neaiškūs objektai, o tuo pat metu Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, užsidegė vagonai su cheminėmis medžiagomis. Specialistas pastebi, kad vyraujant tokiems įvykiams, svarbiausia, kad būtų skaidri komunikacija. Tai, jo nuomone, nebūtinai reikia laikyti suplanuota provokacija.

Formuojant naują Vyriausybę vėl išryškėjo įtampos, ypač energetikos ir aplinkos ministerijų postuose. Kandidatai į šias dvi pozicijas dar neaiškūs, pasirinkimų ratas siaurėja, o ministrų kompetencija nevertinama palankiai. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Ignas Kalpokas pasakojo, kad sunkumai formuojant Vyriausybę kartojasi ir rodo įtampas, ypač energetikos srityje. „Tai nėra visiškai naujas reiškinys.

Nors Lietuva neplanuoja uždaryti pasienio kontrolės punktų su Baltarusija, dėl šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ pasienyje dirbama padidinto budrumo režimu – stiprinama kontrolė, patruliavimas ir stebėjimas. Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad prireikus, jos yra pasirengusios imtis griežtesnių priemonių.

Lietuva, nors ir neturinti tokių išteklių kaip didelės valstybės, Ukrainai teikia įvairiapusę paramą – nuo gynybos technologijų kūrimo iki finansinės pagalbos bei visuomeninių iniciatyvų. Ekspertų teigimu, tokios pastangos, nors ir mažesnio masto, yra svarbios tiek Ukrainos kovai fronte, tiek Vakarų solidarumo demonstravimui. Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą.

Prezidentas Gitanas Nausėda, nesulaukęs kandidatų į vadovus Aplinkos ir Energetikos ministerijoms, pareiškė galintis tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę arba paskirti dabartinius laikinus vadovus – Povilą Poderskį ir Žygimantą Vaičiūną. Jis taip pat pristatė, kad valstybės prioritetais išlieka šalies saugumas, gynyba, socialinės atskirties mažinimas ir kelių būklės gerinimas.

Jauni darbuotojai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau jų atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo srities – vieni gauna tik minimalią algą, kiti peržengia ir 3 tūkst. eurų ribą. Tuo metu specialistai vis daugiau kalba apie didėjantį specialistų trūkumą – nuo programuotojų ir inžinierių iki mokytojų bei medicinos darbuotojų.

Jungtinėse Valstijose skelbiama, kad šalis nuo 2026-ųjų nebetęs specialios saugumo paramos programos Baltijos šalims ir kitoms Rytų Europos valstybėms. Geopolitikos ir Saugumo Studijų Centro (GSSC) direktorius, politologas Linas Kojala teigia, kad Lietuva dėl to gali sulaukti nemalonių pasekmių. L. Kojala pabrėžė, jog, pirmiausia, svarbu yra suprasti, kad šis sprendimas dar nėra galutinai priimtas.