Audrius Bareišis

Birželio 1-ąją beveik visose pasaulio šalyse minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Graži tradicija tęsiama jau daugiau kaip 60 metų. Todėl šia proga kalbiname Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorę Odetą Tarvydienę. Visą interviu klausykite ir stebėkite filmuotoje vaizdo medžiagoje. – Kokia šiuo metu yra situacija vaikų globos namuose? – Balsas.lt paklausė O. Tarvydienės. – Palyginti su pastaraisiais penkeriais metais, situacija gerėja.

Socialinių reikalų ir darbo komitete šiandien popietę susirinko įvairių vaiko teises ginančių institucijų atstovai, kurie su parlamentarais turėjo kalbėtis apie tolimesnius veiksmus dėl mažametės Drąsiaus Kedžio dukros. Buvo slapukaujama, kokiais klausimais konkrečiai ketinama kalbėti. Balsas.lt duomenimis, klausimai dėl mergaitės turėjo būti svarstomi nuo 15.15 iki 16.15 val.

Keletą metų iš eilės yra keliamas klausimas, ar Lietuvai nederėtų legalizuoti prostitucijos ir bent tokiomis priemonėmis ištraukti dalį prostitucija užsiimančių moterų iš taip vadinamo pogrindžio. Šis aštrus klausimas, prieš kurį yra itin aršiai nusiteikę bažnyčios atstovai, dar kartą paliestas Seime, kur diskutuota apie kovos su prekybos žmonėmis ir prostitucijos situaciją.

Lietuvoje prostitucija iki šiol nėra legalizuota, maža to ji itin sunkiai sukontroliuojama. Policijos pareigūnai gūžčioja pečiais. O ką daugiau jiems reikėtų daryti? Ypač su stoties rajonuose dirbančiomis prostitutėmis, kurias atvežus į policijos komisariatą, surašius protokolą ir vėliau išleidus, šios tiesiu taikymu grįžta į „darbo vietą“. Greičiausia dar garsiai išreikšdamos nepasitenkinimą, kad buvo sutrikdyta įprasta „darbo diena“. Nors kova su prostitucija primena garsaus Migelio de Servant...

Gyvenime žmogus gali atrodyti pilkas ir nepastebimas, tačiau prireikus jis nusimeta slegiančią kaukę ir pasineria į neribotą aistrų sūkurį. Tačiau dažniausiai seksualinėmis fantazijomis gyvenantys vyrai po darbo neskuba grįžti į namuose laukiančios šeimos glėbį, o prisidengę tais pačiais „darbo reikalais“ vyksta į susitikimus, kuriuose už pinigus gali pasijausti „galingais valdovais“. Tokios pozicijos laikosi mokslininkai, kurie gilinosi į prostitucijos paslaugas perkančių vyrų psichologiją.

Prieš 15 metų Lietuvoje sekso paslaugomis galėjo naudotis tik išrinktieji. Prostitucijos klientų tipas buvo aiškiai apibrėžtas. Sekso paslaugas galėjo įpirkti gana jaunas vyras, tarp 30–40 metų, kuris tuo metu uždirbo solidžius pinigus, buvo pradėjęs verslą. Tuo tarpu šių dienų situacija tiesiog apsivertė aukštyn kojomis. Lyčių studijų centro direktorė Dalia Leinartė pabrėžė, kad Lietuvoje nerasime paauglio, kuris nebūtų girdėjęs apie prekybą moterimis ir mergaitėmis bei pačią prostituciją.

Prieš porą mėnesių nepaklusę leidimo neišdavusiai sostinės savivaldybei ir vis dėlto surengę taikų mitingą „Už teisingumą“, akcijos organizatoriai Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas šiandien atsidūrė teisiamųjų suole. Mitingo organizatorių byla atversta Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme.

Neatsargus keturių draugų elgesys su benzinu ir ugnimi Plungėje baigėsi skaudžia nelaime. Vienas paauglys dėl krūtinės ir rankos nudegimų atsidūrė ligoninėje, o kitiems bent laikinai buvo uždėti antrankiai ir naktį jiems teko praleisti policijoje. Pareikšti įtarimai (papildyta 16:20) Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Loreta Tamaliūnaitė portalui Balsas.lt pasakojo, kad trims paaugliams yra pareikšti įtarimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Vidutiniškai 1000 eurų siekiantis atlyginimas atskaičius mokesčius, tokioje realybėje gyvenantys italai vis tiek nepatenkinti. Šį kartą siūlome susipažinti su praktine gyvenimo Italijoje puse. Per interviu su Milane gyvenančia Gintare Kaukyte paaiškėja, kad vidutinės lietuviškos algos greičiausia nepakaktų net išsinuomoti vieno kambario butą. Apie maisto produktų ir įvairių paslaugų bei pramogų kainas pasakoja G. Kaukytė. – Kiek Milane kainuoja išsinuomoti butą? – Balsas.

Šiandien naujienų portalo „Balsas.lt“ konferencijoje dalyvavo advokatas Gintaras Černiauskas, kuris atsakė į jūsų užduotus klausimus apie įvykius Garliavoje ir garsiąją pedofilijos bylą. Pateikiame interviu santrauką, o su išsamiais atsakymais galėsite susipažinti vaizdo įraše. - Kodėl Laimutė Stankūnaitė šiandien nesutiko atsakyti į Balsas.lt skaitytojų klausimus? Nors dar prieš daugiau kaip savaitę žadėjo atvykti į konferenciją. - Praėjo vos 8 dienos, kai mama su dukra yra kartu.

Seime minimas vienerių metų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo jubiliejus. Nors rezultatais džiaugiamasi, tačiau užsiminta, kad vien smurtautojų išvarymu iš namų problemos neišspręsime. Konferencijoje, kurioje dalyvauja įvairių organizacijų atstovai ir garbingi svečiai iš užsienio, buvo akcentuota, kad šio įstatymo priėmimas – didelis žingsnis stiprinant žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje.

Apie madų sostinėje Milane klojamus architektės karjeros pamatus papasakojusi Gintarė Kaukytė Balsas.lt skaitytojams suteikia galimybę pažvelgti ir į itališko gyvenimo virtuvę. Paprašyta prisiminti pirmuosius įspūdžius, vos tik atvyko į Italiją, mergina nusijuokia: „Šiluma, spiginanti saulė, vaisių ir daržovių gausa, nuostabaus skonio ledai, lengvas maistas, daug šypsenų ir komplimentų.

Sostinės oro uosto prieigose susirinko būrelis žmonių, kurie laukė prezidentės lėktuvo. Ketvirtadienį šalies vadovė turėjo parskristi iš JAV. Piketuotojai jos pasitikti atėjo nešini plakatais, kuriuose skelbiami įvairūs šūkiai: „Mes norime tiesos“, „Pasaulis stebi“ ir t.t. Mitingo dalyviai teigė, kad jie nepalaiko nei vienos pusės, tačiau siekia teisingumo. Anot jų, žmonės Lietuvoje yra įbauginti, jiems nesakoma tiesa.

Mažos algos ir menkos galimybės susirasti lūkesčius atitinkantį darbą – tokios priežastys dažniausiai lietuvius išgina ieškoti laimės svetur. Emigruoti pasiryžta tie, kurie jaučiasi socialiai nesaugūs, yra nepatenkinti darbdavių elgesiu su darbuotojais arba užsienyje mato geresnes karjeros perspektyvas. Stengiasi padėti Teigiama, kad net 85 proc. emigrantų prieš išvykdami į užsienį metus ar ilgiau neturėjo darbo.

„Reikia tikėti!“ – taip dviem žodžiais Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl Drąsiaus Kedžio dukrelės apibūdino JAV žurnaliste dirbanti Ligija Tautkuvienė. „Mano tėvai prieš daug metų išgelbėjo keturis žydų vaikus. Ant jiems įteikto medalio buvo parašyta: „Išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai tautą!“ Šie žodžiai giliai įstrigo mano atmintyje. Žvelgiant į niūrią šių dienų realybę, galima sakyti, kad tautą galima išgelbėti tik išlaisvinus mažametę mergaitę“, – pabrėžė L. Tautkuvienė.

Seime pristatyta visuomenės nuomonės apklausa dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai bijo branduolinių kuro saugyklų jų rajone ir fakto, jog tokios elektrinės statybos tik dar labiau padidins valstybės skolą.

Akcijos „Prieš alkoholį nepilnamečiams“ veidu tapęs Jonas Valančiūnas pripažįsta, kad nėra šventas, o alkoholio pirmą kartą paragavo būdamas nepilnamečiu. „Geri dėdės nupirko“, – atskleidė Lietuvos krepšinio talentas. Supo krepšinio aplinka Tada Jonui buvo 17 metų, tačiau priprasti prie „gerų dėdžių“ pagalbos krepšininkui neteko. Jį, kaip pasakojo pats krepšininkas, nuolat supo krepšinio aplinka, kuri su alkoholiu nėra suderinama. „Neturėjau tokių draugų, kurie nuolat kviestų išgerti.

Alkoholį vartojančius vaikus į doros kelią siekiama atvesti pateikiant žinomų lietuvių pavyzdžius. Šį kartą savo duoklę atidavė krepšinio žvaigždė Jonas Valnčiūnas, kuris socialinėje reklamoje pabrėžia, kad padėdamas įsigyti alkoholio nepilnamečiams, gali nužudyti ne vieną Lietuvos talentą. Bauginanti statistika Statistika, kurioje atsispindi, kiek nepilnamečių vartoja alkoholį, iš tiesų gali sukrėsti net daug ką mačiusius žmones.

Emocingi, bet, kai susipažįsti artimiau, nuoširdūs italai, kurių gyvenime svarbiausia: šeima, moterys, maistas ir, žinoma, futbolas. Tokią Italiją, o tiksliau Milaną, prieš trejus metus pažino architektūros studijas Lietuvoje baigusi Gintarė Kaukytė. Pažino ir įsimylėjo... Ir nors pastaruoju metu lietuvė vis dažniau susimąsto, kodėl gi nepabandžius kur nors kitur laimės paieškoti, pakeisti aplinką, tačiau, kaip pati sako, taip vis pamąsto ir lieka Milane.

Dėl penkių mėnesių kūdikio, kuris į sostinės ligoninę pateko praėjusią naktį, gyvybės kovojama reanimacijoje. Policija ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos nelaimės aplinkybių nekomentuoja, tačiau portalui Balsas.lt pavyko pabendrauti su kūdikio tėvu ir šios daugiavaikės šeimos kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis. Tikisi, kad pasveiks Pokalbis su kūdikio tėvu Danilu S. užtruko kelias minutes, tačiau po jo liko daugiau klausimų nei buvo gauta atsakymų. „Ką tik grįžau iš ligoninės.

Apie valandą su Laimute Stankūnaite ir jos mažamete dukrele bendravusi Seimo narė Virginija Baltraitienė Balsas.lt patikino, kad mergaitė, visų nuostabai, jaučiasi puikiai, nors dar vakar patyrė turbūt didžiausią sukrėtimą gyvenime. Atrodė guvi „Specialiai mergaitės nieko neklausinėjome. Ji pati bendravo su mumis. Iš pradžių įsijungė kompiuterį ir nuėjo žiūrėti kažkokio filmuko. Po to, vėl sugrįžo prie mūsų.

Penktadienį Lietuvos gėjų lyga (LGL), minėdama Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją (angl. International day against homophobia and transphobia – IDAHO), Vilniuje surengė spalvingą akciją.

Žmonės, protestuojantys prieš drastišką D. Kedžio dukters paėmimą iš globėjos Neringos Venckienės, šiandien Vilniuje prie prezidentūros pradėjo rinktis apie 10 val. ryto. Jau po pusvalandžio S. Daukanto aikštės prieigose buvo apie 40–50 protestuotojų. Laukiama, kad susirinks gerokai daugiau žmonių. Juolab, kad šiandien oro sąlygos yra gerokai palankesnės nei vakar.

Iš karto po Garliavos įvykių žmonės rinkosi prie prezidentūros, S. Daukanto aikštėje. Iš viso per kelias valandas atvyko apie 150–200 žmonių. Nors pareigūnams neprireikė panaudoti jėgos, tačiau jie kantriai išklausė valstybe nusivylusių žmonių priekaištų. „Ponia, aš nebuvau ten, esu iš Vilniaus. Ar jums lengviau pasidarė, kad ant manęs išsiliejote?“, – klausė senyvo amžiaus moters priekaištų tirados išklausęs policininkas. „Nelengviau, – atkirto moteris.

Ketvirtadienio rytą, po ankstyvo policijos įsiveržimo, kai buvo pasitelkta gerokai daugiau pareigūnų nei tuo metu Garliavoje prie Kedžių namų budėjusių žmonių, pradėta ruoštis protesto akcijai prie prezidentūros. „Visus Lietuvos žmones kviečiame prie prezidentūros protestuoti prieš tokį gyvulišką elgesį. Atsiliepkite visi, kas galite. Nebūkite abejingi. Matėte, kaip pareigūnų banda per prievartą išneša mergaitę“, – piktinosi Garliavoje esantys žmonės.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją išvakarėse Seime prabilta apie homoseksualių žmonių situaciją Lietuvoje. Itin jautria lietuviams tema kalbėjo Seimo ir gėjų lygos atstovai bei svečiai iš Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Esame provincialai Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė pabrėžė, kad turime gerbti žmogaus teises, todėl negalime leisti, kad tam tikra grupė žmonių būtų žeminama.

„Trečios stadijos skydliaukės vėžys“, – tokią netikėtą diagnozę prieš daugiau nei metus išgirdęs Panevėžio rajone, Velžio kaime, gyvenantis 59-erių Rimantas Velička netikėtai lengvai susitaikė su liga. „Kaip bus taip, o verkšlendamas nieko nepakeisiu“, – iš karto nusiteikė R. Velička. Ir toks nusiteikimas netrukus davė teigiamų rezultatų. Po sėkmingai atliktos operacijos vyrui dar keletą mėnesių buvo skirtas specialus gydymas.

Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes. – Ką prieš 40 metų žmonėms reiškė drastiškas R. Kalantos poelgis? – Balsas.lt paklausė signataro A. Patacko.

Narkotikuose slypinčius pavojus mąstantis žmogus įžvelgia akimirksniu. Bet galinga psichotropinių medžiagų pramonė stengiasi įtraukti vis jaunesnius ir labiau pažeidžiamus vartotojus. O pagalbos į specialistus kreipiasi jau ne tik jauni žmonės, bet ir nepilnamečiai. Pastarieji, greičiausia patys niekada nesikreiptų, bet už juos tą padaro sunerimę tėvai. Merginos veidmainystės Balsas.lt susipažino su 23 metų vilnietės Jurgos (vardas pakeistas) istorija.

Lietuvoje sergančių onkologinėmis ligomis žmonių likimai skirtingi. O didžiausia problema, kad pagalbos į specialistus kreipiamasi gerokai per vėlai. Net 4 iš 10 pacientų nustatoma vėlyva vėžio stadija, kai vilties gyventi lieka vos 10-15 proc. ligonių. Tikslių skaičių pateikti neįmanoma, nes kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau praktika rodo, kad užleistos stadijos onkologinės ligos gydymas kainuoja bene 6 kartus brangiau nei tas, kai vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šiandien Seime pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis siekiama ateinančiais mokslo metais priimti beveik dvigubai daugiau karininko amato siekiančių jaunuolių nei pernai. Nors R. Juknevičienė pripažįsta, kad tiek paruoštų leitenantų tikrai nereikės, tačiau atkerta, jog rezervas valstybei būtinas, o į civilinį gyvenimą patenkančius karininkus akimirksniu pasiglemžia darbo rinka. „Siūlau pataisas dar praėjusiais metais priimtiems dokumentams.

Bendrovė „Žinių radijas“ sulaukė solidaus pastiprinimo, tokia informacija pasiekė Balsas.lt redakciją. Pranešta, kad prie „Žinių radijo“ komandos prisijungė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas. Šią informaciją netrukus patvirtino LVDK atstovai ir bendrovės „Žinių radijas“ vadovė-vyriausioji redaktorė Laima Abromaitytė. Viskas suderinama Kaip Balsas.

Šios dienos sujudimą Garliavoje akimirksniu apgaubė kelios sąmokslo teorijos. Pasklido kalbos, kad policijos pareigūnai telkia pajėgas, nes nori patikrinti, kaip greitai gali mobilizuotis Garliavoje mergaitę saugantys žmonės. Tačiau nesulaukus greitų pareigūnų veiksmų pradėta manyti, kad policijos pareigūnai išsigando dėl nutekėjusios informacijos, todėl pačią operaciją ir planuotą šturmą tiesiog atšaukė. Bet nerimo nuotaikos Garliavoje iki šiol neišsisklaidžiusios.

Korupcija įtariamo Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Ryšardo Skirtuno teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas šiandien svarstytas Seime. Prieš Seimo posėdį buvo perskaitytas kyšininkavimu įtariamo teisėjo laiškas. „Man yra žinoma, kad šiandien bus svarstoma pažyma dėl sutikimo patraukti teisėją R. Skirtuną į baudžiamąją atsakomybę. Prašau svarstyti pažymą man nedalyvaujant.

Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui šiandien Seime buvo nesėkmingai inicijuojama interpeliacija. Seimo narių nemalonės ministras užsitraukė dėl teismų reformos, visuomenės nepasitikėjimo teismais, dėl situacijos teismo medicinos srityje, laisvės atėmimo įstaigose, informacijos apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį perdavimo Baltarusijai bei dėl įvykių Garliavoje ir teisingumo nevykdymo.

Generalinis prokuroras Darius Valys šiandien kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti dviejų parlamentarų Vito Matuzo bei Arvydo Vidžiūno teisinę neliečiamybę. D. Valys Seimo tribūnoje dar kartą pakartojo kaltinimus, kurie yra mesti V. Matuzui. Anot prokuroro, Seimo nario kaltė grindžiama tiek surinktais įrodymais, tiek specialistų išvadomis. Iš viso įtarimai šioje byloje pareikšti 22 asmenims. Dauguma jų, anot D. Valio, noriai bendradarbiauja su teisėsauga.

Seimo narys Saulius Stoma įsitikinęs, kad teisingumo ministras Remigijus Šimašius atsistatydinimo prašymą turėjo įteikti iš karto po šių metų kovo 23-sios įvykių Garliavoje. O, anot jo, nutaręs nesielgti garbingai, galėjo griežtai pareikalauti už prievartą atsakingų pareigūnų atsakomybės. Privalėjo atsistatydinti „Pasisakau „už“ interpeliaciją R. Šimašiui vien dėl to siaubingo atvejo, kai valstybės vardu buvo terorizuojama ir prievartaujama maža mergaitė.

Gegužės 7-ąją, kai Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, anot kalbininko Antano Smetonos, dažnai susimąstoma, ar tikrai mūsų žiniasklaida žengia teisingu keliu. Solidumo trūkumas – Ko šių dienų žiniasklaidoje yra per daug ir ko pasigendate? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė žinomo kalbininko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docento daktaro A. Smetonos.

Kodėl metais vyresnis Artūras Sinkevičius smeigė peilį į 20-mečio brolio Dmitrijaus krūtinę paaiškės tik įtariamajam išsiblaivius. Policijos areštinėje jis atsidūrė visiškai girtas, A. Sinkevičiaus kraujyje rasta 2,7 promilės alkoholio. Daug nežinomųjų Skaudi nelaimė Naujųjų Valkininkų kaime (Varėnos r.) įvyko vėlyvą sekmadienio vakarą apie 22 val. Po pusvalandžio policijos pareigūnams apie mirtinai peiliu sužalotą jaunuolį pranešė medikai.

Patirtį ES kaupiame nuo 2004-ųjų gegužės. Apie tai portalas Balsas.lt kalbino įvairių sričių specialistus ir eilinius šalies piliečius. Daugelis jų džiaugėsi šalies naryste Sąjungoje, tačiau negailėta ir kritikos. Nedaug naudos Kritiškai apie šalies narystę ES atsiliepė ekonomistas Povilas Gylys. Jis neslėpė, kad apčiuopiamos naudos Lietuvai gauti nepavyko. Anot P. Gylio, aštuntųjų metinių proga galima pažerti daugiau kritikos nei kuo nors pasidžiaugti.

Beveik ketverius metus Gruzijoje gyvenanti lietuvė Rasa Kuzmaitė papasakojo ne tik apie svečioje šalyje pradėtą turizmo verslą, bet ir apie daugelį galintį nustebinti pačių gruzinų gyvenimo būdą bei kasdienybę.

Savanoriauti prieš beveik ketverius metus į Gruziją atvykusi Rasa Kuzmaitė prisipažįsta nuo pat pirmų akimirkų pamilusi šią šalį. Nors iš pradžių moters planuose buvo tik išbandyti save ir svečioje šalyje praleisti daugiausia metus, vėliau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Prieš kelias savaites Rasa su dar dviem lietuviais Tbilisyje įsteigė turizmo agentūrą ir bandys, kaip ji pati sako, išmokyti gruzinus atsakomybės ir paprasčiausio punktualumo.

Apie Lietuvos aštuonerių metų įstojimo į Europos Sąjungą metines savo nuomonėmis pasidalijo menininkė, jauna mama ir studentė. Visos trys pašnekovės įžvelgė nemažai teigiamų dalykų, tačiau pro akis nepraslydo ir tam tikri kritikos strėlių verti niuansai. Menas – entuziastų reikalas Etnomuzikologė Loreta Sungailienė teigia, kad dėl ES paramos menininkai turėjo daug galimybių atstovauti Lietuvai, surasti papildomo finansavimo tiek kultūros, tiek meno sričiai.

Aštuonerių metų narystės Europos Sąjungoje laikotarpis buvo itin jautrus švietimo sistemos ir statybų sektoriaus atstovams. Vieniems teko sukti galvas, kaip modernizuoti švietimo sistemą ir renovuoti mokymosi įstaigas, o kitiems apskritai, kaip išgyventi krizės akivaizdoje – kai šalyje tarsi grybų pridygo pradėtų, bet dėl lėšų stygiaus tiesiog akyse sustingusių įvairiausių statybos objektų Tarptautinių projektų svarba Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pabrėžė, kad Lietuv...

Per aštuonerius Europos Sąjungoje praleistus metus Lietuvoje itin didelis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. Šios itin svarbios valstybei ekonomikos šakos atstovai sutartinai kartoja, kad narystė ES buvo daugiau naudinga nei kažkuo pakenkė. Gauta parama buvo stimulas, kuris prisidėjo prie žemės ūkio vystymo ir modernizacijos. Nors privalumų dėl ES ir žemės ūkio „partnerystės“ sąrašas yra gerokai ilgesnis nei trūkumų, tačiau šių taip pat išvengti nepavyko.

Lietuvos valstybės aštuntosios įstojimo į Europos Sąjungą metinės jau visiškai ant nosies. Kol lietuviai ryt mėgausis raudonu skaičiuku kalendoriuje įrašyta nedarbo diena, bus prisiminta ir kita mūsų šaliai itin svarbi data. 2004-aisiais gegužės 1-ąją Lietuva tapo ES nare. Todėl kuklaus „jubiliejaus“ proga Balsas.lt nusprendė pasidomėti, kokią ekonominę naudą Lietuvai davė tie aštuoneri itin greitai praskrieję metai.

Policijos departamentas baigė tarnybinį patikrinimą dėl kovo pabaigoje nepavykusio bandymo perduoti mažametę Drąsiaus Kedžio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Nuspręsta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai turėjo teisę būti Garliavoje.

Kova dėl mažametės D. Kedžio dukros vyksta ne tik Garliavoje „prie tvoros“ ar teismuose, bet ir virtualioje erdvėje. Teisėja Neringa Venckienė ir mažametės motina Laimutė Stankūnaitė turi internetines tribūnas – http://www.drasiauskelias.lt ir http://www.stankunaite.lt, kuriose reikšdamos savo nuomonę stengiasi išplėsti jų pusę palaikančių žmonių ratą. Statistinis pranašumas Balsas.lt pasidomėjo, kurios pusės viešieji ryšiai veikia sklandžiau ir daro didesnį poveikį Lietuvos visuomenei.

Kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad 85 proc. nepilnamečių pataisos namuose atsidūrusių paauglių bent kelerius savo gyvenimo metus praleido vaikų globos namuose. Tokius skaičius įvardijo Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Seime surengtoje diskusijoje „Psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimo prevencija vaikų globos namuose“ paliesta keletas jautrių temų.