Andresa Repšytė

Į Seimo plenarinių posėdžių salę ketvirtadienį paskutiniam balsavimui grįžta 2026-ųjų valstybės biudžeto projektas – parlamentas turės apsispręsti dėl galutinio kitų metų šalies viešųjų finansų plano, kuriame papildomus milijonus siūloma skirti žemės ūkio sektoriui. Šį antradienį Seimas apsvarstė Vyriausybės pakoreguotą biudžeto projektą, kuriame išlaidas numatoma papildomai didinti 116,8 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį skirti švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti.

Vėlų penktadienio vakarą Kaune sulaikytas dviejų merginų nužudymu kaltinamas 29-erių Benas Mikutavičius. Naktį jis praleido areštinėje, skelbiama, kad dar šiandien vidurdienį bus pradėta jo apklausa. Tai naujienų portalui lrytas.lt patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Auksė Lipkevičienė.  Sprendimas dėl kardomųjų priemonių Nurodoma, kad apklausa gali užtrukti ir kelias valandas.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paskelbė, kad, besitikint karo Ukrainoje pabaigos, jis artimiausiomis dienomis siųs verslo delegaciją į Rusiją.

Košmariškomis mirtimis pažymėtas ketvirtadienis Kaune. Vos kelių valandų skirtumu Dainavos mikrorajone aptikti dvejų jaunų merginų kūnai.  Policija skelbia apie įtariamąjį dėl nužudymo V. Krėvės prospekte. Tai 1996 metais gimęs Benas Mikutavičius. Gyventojai įspėjami pamačius šį asmenį nesiimti jo sulaikyti, bet pranešti tarnyboms numeriu 112. Minimas asmuo gali būti ypač pavojingas. Už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Lenkijos ministras Donaldas Tuskas griežtai sukritikavo Vengrijos premjero Viktoro Orbano laišką Europos Komisijos pirmininkei, kuriame raginama pritarti JAV prezidento planuikarui Ukrainoje užbaigti. D. Tuskas pasmerkė V. Orbano laišką, kurį, pasak portalo „Politico“, šis šeštadienį nusiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.

Latvija įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki pirmadienio, spalio 13 d., palikti šalį, kai jie neįrodė mokantys latvių kalbą ir neišlaikė privalomų saugumo patikrinimų, praneša „Politico“. Po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija pakeitė Imigracijos įstatymą, o 2024 m. jį dar labiau sugriežtino, nustatydama griežtesnes taisykles Rusijos piliečiams, norintiems likti Baltijos šalyje.

Jungtinės Valstijos vis dar turi daug kozirių, kuriuos gali panaudoti, norėdamos priversti Rusiją siekti taikos, teigia JAV atstovas NATO Matthew Whitakeris, praneša UNIAN.

Penktadienį prezidentai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas pasisveikino kaip seni draugai: pasakyti, kad jų susitikimas buvo šiltas, būtų beveik per maža, rašo CNN. Abu lyderiai paspaudė vienas kitam rankas ir palietė vienas kitam pečius, taip parodydami akivaizdžią simpatiją.

Penktadienį JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui pozuojant prieš kameras po susitikimo Aliaskoje, žurnalistai šūkavo klausimus lyderiams, praneša „SkyNews“. Vienas jų paklausė V. Putino, ar jis „nustos žudyti civilius gyventojus“. Rusijos prezidentas parodė į ausį ir atsakydamas gūžtelėjo pečiais, esą neišgirdęs klausimo.

Rusija ruošiasi išbandyti naują branduolinį užtaisą turinčią sparnuotąją raketą ir, jei tai pavyks, planuoja pasinaudoti rezultatais, kad sustiprintų savo derybines pozicijas su Vakarais, penktadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.

Aliaskoje rusų pilotai ir žurnalistai buvo apgyvendinti buvusioje COVID-19 ligoninėje, rašo Rusijos opozicijos leidinys „The Moscow Times“. Internete plinta nuotraukos ir pasakojimai apie Rusijos pilotų bei žurnalistų, skridusių į Aliaską nušviesti Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo, gyvenimo sąlygas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu Aliaskoje telefonu kalbėjosi su pagrindiniu jo sąjungininku – Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, praneša CNN. „Puikiai pasikalbėjau su labai gerbiamu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka“, – rašė D. Trumpas, nurodydamas, kad skambučio tikslas buvo padėkoti jam už kalinių paleidimą.

Šiandien įvyksiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas gali atverti galimybę pasiekti taiką kare Ukrainoje. Tai pranešė „RBK–Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimu „Telegram“. Pasak V. Zelenskio, jis jau laukia žvalgybos pranešimų apie dabartinius Rusijos planus ir pasirengimą aukščiausiojo lygio susitikimui Aliaskoje. „Statymai tikrai dideli.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas „gali būti pirmas žingsnis“ siekiant taikos kare Ukrainoje, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey, rašo BBC. Jis pridūrė, kad JK yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą, kad sustiprintų paliaubas, jei dėl jų būtų susitarta.

Atvykstantis į Aliaską Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turėtų būti iškilmingai sutiktas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas jį asmeniškai pasveikins, praneša „NBC News“, remdamasi savo šaltiniais. „Dviejų aukštų administracijos pareigūnų teigimu, tikimasi, kad D. Trumpas penktadienį nuties raudoną kilimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvykimo į Elmendorfo-Richardsono karinių oro pajėgų bazę proga ir planuoja pasveikinti Rusijos vadovą jam atvykus“, - rašoma straipsnyje.

Prieš prasidedant JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino deryboms, proukrainietiški protestuotojai Ankoridže išsirikiavo prie kelio netoli JAV karinės bazės, rašo CNN. Protestuotojai mojavo Ukrainos vėliavomis bei mėlynos ir geltonos spalvų plakatais, reikalaudami, kad D. Trumpas nedarytų jokių nuolaidų V. Putinui mainais už tai, kad Kremlius nutrauktų karą Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva pateiks „aiškią ir suprantamą poziciją“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui per jo aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo CNN. Atvykęs į viešbutį Aliaskoje, Ankoridže, S. Lavrovas trumpai kalbėjosi su žurnalistais, vilkėdamas megztinį su užrašu kirilicos raidėmis SSRS.

Praėjus daugiau nei šešeriems metams po paskutinio susitikimo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas vėl susitiko akis į akį.

Trečiadienį po galingo 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo daliai Rusijos Tolimųjų Rytų ir Japonijos smogė cunamiai, o aplink Ramųjį vandenyną buvo paskelbti perspėjimai, kad vietomis bangų aukštis gali siekti daugiau nei tris metrus.

Penktadienį vakare visoje Izraelio teritorijoje buvo paskelbtas oro pavojus. Buvo paskelbta apie šimtą Irano paleistų raketų. Anksčiau Izraelis įspėjo, kad smogs visoms Irano naftos perdirbimo gamykloms ir gamtinių dujų gavybos objektams Persijos įlankoje, jei Iranas nuspręs smogti Izraelio gyvenvietėms savo atsakomąja ataka, rašo UNIAN. Atakai pasibaigus, pranešta apie mažiausiai 7 sužeistuosius.

Dėl Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš Ukrainą buvo Lenkija pakėlė oro pajėgų lėktuvus. Apie tai X tinkle pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Dėl Rusijos Federacijos atakos, kuria smogta į Ukrainos teritorijoje esančius taikinius, Lenkijos ir sąjungininkų aviacija pradėjo veikti mūsų oro erdvėje“, – rašoma pranešime.

Europos Sąjungos plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje nėra tolimas siekis, bet strategiškai būtina sąlyga. Savo pastabas ji išsakė po to, kai Rusija praeitą naktį surengė masinę raketų ir dronų ataką Ukrainoje.

Ukraina yra pasirengusi imtis veiksmų, kad būtų nutraukta ugnis fronto linijoje. Tai savo kasdieniame kreipimesi ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ketvirtadienį tūkstančiai susirinkusių tikinčiųjų Šv. Petro aikštėje džiūgavo, kai virš Siksto koplyčios ėmė veržtis balti dūmai, pranešdami apie naujojo popiežiaus rinkimus.  Dar gausesnė minia triukšmingai plojo, kai buvo paskelbta, kad per antrąją konklavos dieną išrinktas pirmasis JAV gimęs pontifikas Robertas Francis Prevostas, kuris bus vadinamas popiežiumi Leonu XIV.

Gegužės 8 d. džiaugsminga minia Šv. Petro aikštėje plojo ir šaukė, kai iš mažo kamino, esančio ant Siksto koplyčios stogo, pasirodė balti dūmai. Tūkstančiai žiūrovų stebėjo naujojo amerikiečių popiežiaus Leono XIV kalbą. Tuo tarpu amerikiečiai džiūgavo, kai paaiškėjo, jog naujasis popiežius – jų tautietis.

Antradienį Indijos karinės pajėgos surengė smūgius prieš „teroristų stovyklas“ Pakistane, įskaitant ginčijamą Kašmyro regioną. Operacija surengta reaguojantį praėjusį mėnesį įvykdytą kruviną išpuolį, per kurį žuvo 26 žmonės, dauguma jų – turistai. Indijos valdžia dėl šio išpuolio kaltina Pakistaną. Kašmyras – musulmonų daugumos gyvenamas Himalajų regionas, dėl kurio nuo XX a. vidurio nesutaria Indija ir Pakistanas.

Vėlų antradienio vakarą Indija raketomis atakavo Pakistaną. Į jį netrukus sureagavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.  „Tai gėda“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė jis, pridurdamas, kad apie ataką „išgirdo vos įžengęs pro Ovaliojo kabineto duris“. „Tikiuosi, kad tai labai greitai baigsis“, – pridūrė D. Trumpas.

Pakistane ir jo administruojamame Kašmyre žuvo 31 žmogus, dar 57 asmenys yra sužeisti, trečiadienį vakare pranešė Pakistano kariuomenės atstovas Ahmedas Sharifas Chaudhry.

Lietuva ir Latvija uždraudė Serbijos prezidentą Aleksandrą Vučičių skraidinančiam lėktuvui skristi per jų teritoriją į Maskvą. Pasak Serbijos leidinio „Novosti“, Vilnius atsisakymą leisti skristi paaiškino „techniniu ir diplomatiniu jautrumu“. Vėliau panašų sprendimą priėmė ir Ryga, aiškindama jį Serbijos lėktuvo „politiniu skrydžio tikslo jautrumu“. Be to, leidinys praneša, kad Lenkija ir Lietuva anksčiau yra uždraudusios Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico skraidyti jų oro erdvėje...

Vėlų antradienio vakarą Rusijos kariuomenė pradėjo naują masinį Zaporižios puolimą, virš miesto skraido daugybė dronų kamikadzių. Karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė apie sprogimus Zaporižios srityje 22.07 val. Vėliau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietė pranešė, kad prie miesto iš įvairių krypčių artėja kelios rusų „šahedų“ grupės. Naujausiais pranešimais, per išpuolį buvo sugriauti pastatai, o viename iš rajonų kilo gaisras.

Pirmadienį Rumunijoje – siaubinga tragedija. 18-metė nuskendo ežere, kai bandė pabėgti nuo staiga pasirodžiusios meškos, praneša „Digi24“. Anot pirminių policijos duomenų, mergina su draugais vaikštinėjo miške prie Frumoasos ežero, kai netikėtai pasirodė meška. Išsigandusi jaunuolių grupė puolė bėgti, tačiau mergina prarado pusiausvyrą ir nukrito iš aukštai tiesiai į gilų vandenį.

Ketvirtadienį Jungtinėse Valstijose, Niujorke – skaudi tragedija. Į Hadsono upę nukrito sraigtasparnis, žuvo 6 žmonės. Pranešta, kad orlaiviu „Bell 206“ skrido į Niujorką atvykusi ispanų šeima. Visi jie ir pilotas žuvo. Tarp žuvusių yra ir trys vaikai. Avarija įvyko apie 15 val. vietos laiku (22 val. Lietuvos). Kaip praneša BBC, sraigtasparnyje buvo mažiausiai trys vaikai ir trys suaugusieji.

Naujasis Jungtinių Valstijų požiūris į Europą dar niekada nebuvo išreikštas taip brutaliai kaip prezidento Donaldo Trumpo administracijos pokalbyje programėlėje „Signal“, kuriuo netyčia buvo pasidalinta su „The Atlantic“ vyriausiuoju redaktoriumi. „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą“, – rašė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, turėdamas omenyje planuojamus oro smūgius prieš husius Jemene.

Respublikonų įstatymų leidėjai ir JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas pasisakė prieš karių išvedimą iš žemyno, prieštaraudami galimam prezidento Donaldo Trumpo administracijos planui, rašo „Politico“. Antradienį Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių, kuris žemyne yra nuo Rusijos plataus masto invazijos&nb...

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai atakavo sprogmenų gamyklą „Promsintez“ Samaros srityje, Rusijoje. UNIAN praneša, kad „Promsintez“ užfiksuota mažiausiai 20 sprogimų ir keli gaisrai. Dėl įvykio gamyklos vadovybė sustabdė gamybą. „SBU toliau vykdo tikslines operacijas Rusijos įmonėse, kurios priklauso kariniam–pramoniniam kompleksui ir gamina ginklus karui prieš Ukrainą.

Siekdamos paliaubų Ukrainoje, Jungtinės Valstijos praranda kantrybę su Rusija, rašo vokiečių leidinys „Der Spiegel“, remdamasis informacija NATO sluoksniuose. Pasak leidinio, Aljanso susitikime penktadienį Briuselyje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio leido suprasti, kad prezidentas Donaldas Trumpas veikiausiai nepritars dabartinei Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino vilkinimo taktikai.

Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai, tačiau Kremlius neketina apriboti savo agresijos, net jei JAV suteikia patogią dingstį. Atrodo, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog karo pabaiga jam pačiam kelia kur kas didesnį pavojų nei jo tęsimas, „Foreign Policy“ rašo Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas Janas Garneris.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Ukraina iki 2025 m. pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Šią idėją palaiko ir Kremlius, o tai gali būti rusų bandymas „supriešinti Kyjivą ir Vašingtoną“, rašo „Politico“. Savaitgalį Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad „daugumoje demokratinių valstybių rinkimai vyksta net karo metu“. „Manau, kad tai svarbu. Manau, kad tai naudinga demokratijai.

Iranas kuria branduolines raketas, kurių veikimo nuotolis siekia 3 tūkst. km, remdamasis Šiaurės Korėjos islamo režimui perduotais projektais. Apie tai rašo leidinys „The Telegraph“. Irano nacionalinė pasipriešinimo taryba (NCRI), kuri anksčiau atskleidė informaciją apie slaptus Teherano urano sodrinimo įrenginius, su leidiniu pasidalijo informacija apie tai, kaip Islamo revoliucijos gvardija plečia savo ginklų programas.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo organizacija skelbia, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdytas egzekucijas prieš Ukrainos karius, paimtus į nelaisvę.  Nuo 2024 metų rugpjūčio pabaigos užfiksuota 79 egzekucijų per 24 skirtingus įvykius.

Danijos Ministrė Pirmininkė Mette Frederiksen perspėjo, kad Europos Sąjunga turės griežtai reaguoti, jei JAV Prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo pažadą įvesti muitus, praneša „Danmarks Radio“. „Deja, turėsime griežtai atsakyti. Kai sakau „deja“, tai reiškia, kad tai paveiks paprastus žmones. Tai paveiks darbuotojus ir įmones JAV, Europoje, Kanadoje ir kitose susijusiose šalyse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos vadovas Friedrichas Merzas po mirtino išpuolio peiliu prieš vaikų darželio grupę paskelbė pareiškimą dėl būtinybės de facto uždrausti nelegaliems migrantams atvykti į Vokietiją.  Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta po kruvino įvykio Vokietijos Bavarijos žemėje, jis pabrėžė, kad tokios priemonės taps pagrindiniu jo prioritetu nuo pirmosios kanclerio kadencijos dienos, praneša BILD.

Airija, Šiaurės Airija ir Škotija ruošiasi vienai stipriausių audrų per pastaruosius dešimtmečius, o sinoptikai įspėja apie itin retus uraganinius vėjus ir pavojų gyvybei, ketvirtadienį praneša agentūra „Associated Press“. Tiek Airijos, tiek Jungtinės Karalystės nacionaliniai sinoptikai ketvirtadienį paskelbė rimčiausius orų perspėjimus dėl audros „Eowyn“, kuri, kaip tikimasi, ankstyvą penktadienio rytą pasieks Airijos pakrantę, o paskui keliaus į šiaurės rytus, į Škotiją, poveikio.

Ukrainai reikia ne tik gintis, bet ir pulti, mokytis gelbėti karių gyvybes – apie operaciją Rusijos Kursko srityje prakalbo šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Pirma, neturėtume nuvertinti priešo. Antra, turime išmokti kovoti, išmokti laimėti, išmokti daryti išvadas, galbūt iš savo klaidų. Ir, žinoma, turime įgyti ir nugalėti technologijų srityje. Tai yra, turėti techninį pranašumą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketina gerokai sumažinti JAV karių skaičių Europoje. Italijos naujienų agentūra „Ansa“, remdamasi diplomatiniu šaltiniu, praneša, kad jau planuojama iš Europos teritorijos išvesti apie 20 tūkst. karių. Kartu Amerikos prezidentas nori reikalauti iš Europos partnerių didesnio finansinio dalyvavimo išlaikant likusias JAV pajėgas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė paramą pasiūlymams sugriežtinti taisykles, susijusias su vaiko išmokomis, mokamomis beveik milijonui šalyje prisiglaudusių Ukrainos pabėgėlių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino savo kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo „dabar“, antraip grės muitai ir sankcijos. Svarbiausios dienos naujienos: 23:55 | Siųs Rusijai pastiprinimą į karo „mėsmalę“: diktatoriui karių gyvybės nė motais Artimiausiais mėnesiais Šiaurės Korėja atsiųs pastiprinimą savo kariuomenei, kuri jau kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praleido užsibrėžtą terminą, iki kurio turėjo užbaigti karą Ukrainoje, rašo CNN. Žinoma, niekas tikrai netikėjo, kad D. Trumpui pavyks užbaigti tris metus trunkantį karą per 24 valandas, kaip jis neįtikinamai žadėjo būdamas kandidatu į prezidentus. Netgi jo naujasis specialusis pasiuntinys Ukrainai paprašė 100 dienų sprendimui rasti.