Andresa Repšytė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi galingų svertų priversti Rusijos autoritarinį lyderį Vladimirą Putiną greitai nutraukti prieš Ukrainą pradėtą karą.  Tokią nuomonę leidinyje „Time“ išsakė Jeilio universiteto Vadovų lyderystės instituto prezidentas Jeffrey Sonnenfeldas. „Putinas griauna Rusiją“ „Manau, kad Rusija turės rimtų problemų. Manau, kad Putinas griauna Rusiją“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją Ovaliajame kabinete pirmąją savo darbo dieną.

Slovakijos psichiatrai atvirame laiške išreiškė rimtą susirūpinimą dėl demokratijos būklės šalyje ir apkaltino Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico agresyvia, poliarizuojančia retorika ir užsienio politika, keliančia grėsmę Slovakijos pozicijai ES ir NATO, praneša „Euroactiv“. Pasak laišką pasirašiusiųjų, R. Fico agresyvumas ir emocinis sprogstamumas jo viešose kalbose išryškėjo po pasikėsinimo 2024 m. gegužės mėn.

JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje yra žmonių, kurie jam perduoda dezinformaciją ir prorusišką poziciją dėl Ukrainos. Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, praneša UNIAN. Pasak jo, su D. Trumpu jis palaiko tikrai gerus santykius, tačiau Ukrainos prezidentas įžvelgia, kad pastarajam gali būti meluojama dėl karo.

Ukraina pamažu praranda vieną iš nedaugelio savo pranašumų fronto linijoje. Dar visai neseniai šalies bepiločių orlaivių operatoriai galėjo veiksmingai naikinti rusų įrangą, tačiau padėtis pasikeitė, rašo „The Telegraph“. Pavyzdžiui, vienas tokių – šaukiniu „Darvinas“ – neseniai pasiekė asmeninį rekordą – per vieną dieną sunaikino arba apgadino devynias rusų kovos mašinas. Tačiau dabar to nepakanka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „Iranas jau dalyvauja kare“, tiekdamas Rusijai tolimojo nuotolio dronus ir licencijas jiems gaminti. Jis taip pat pasisakė, ar šios šalies kariai, Ukrainos žiniomis, dalyvauja mūšiuose fronto linijose, rašo UNN.

Oro linijų bendrovė „Ryanair“ sieks, kad oro uostuose keleiviams būtų leidžiama vartoti ne daugiau kaip du alkoholinius gėrimus, praneša „The Guardian“. Kaip pranešama, „Ryanair“ paragino Europos valdžios institucijas įvesti naujus alkoholio apribojimus, kad keleiviai prieš lipdami į lėktuvą neapsvaigtų. Nori, kad keleiviai baruose parodytų įlaipinimo bilietus ir mažiau gertų Aviakompanijos pasilieka teisę neleisti įlaipinti į lėktuvą asmenų, kurie, jų manymu, yra pernelyg apsvaigę.

Pernai metų rugpjūtį ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms įžengus į Rusijos pasienio teritorijas ir surengus didžiausią sausumos invaziją į šią šalį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, abi kariuomenės įsitraukė į vienus aršiausių susirėmimų. Mūšių intensyvumas pozicijose primena kai kurias baisiausias Rytų Ukrainos apgultis, įskaitant tokius miestus kaip Bachmutas ir Avdijivka, kurių pavadinimai dar ilgai kels prisiminimus apie masines žudynes.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimėjo Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu  „T-online“ išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Svarbiausios naujienos: 23:40 | „Bloomberg“: Ukraina iki pavasario gali prarasti Kursko sritį Jei Rusija suintensyvins savo veiksmus Kursko srityje, pavasarį ji gali išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš šios teritorijos. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi amerikiečių pareigūnais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį po vyriausiosios karinės vadovybės posėdžio informavo, kad Kursko srityje žuvusių ir sužeistų Šiaurės Korėjos kariškių skaičius jau viršija 3 tūkstančius. Svarbiausi įvykiai: 23:39 | Rusų dronas smogė Beryslavui, žuvo žmogus Chersono srities Beryslavo mieste apie vidurdienį Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Apie 11.45 val.

Nepaisant to, kad JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas, karas Ukrainoje greičiausiai baigsis kitais metais, rašo „The New York Times“ apžvalgininkas Julianas Barnesas. „Tiek Ukrainai, tiek Rusijai trūksta karių ir joms sunku pašaukti daugiau jaunų vyrų į fronto linijas. Tokia realybė visada reiškė, kad 2025–ieji bus derybų metai“, – rašo jis.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra vienintelis asmuo, galintis sustabdyti karą Ukrainoje, ir su jo pagalba karas gali baigtis per kelis ateinančius mėnesius.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį perspėjo JAV vadovaujamą transatlantinį aljansą, kad jis nepasirengęs grėsmėms, su kuriomis per ateinančius kelerius metus gali susidurti iš Rusijos, ir paragino pereiti prie karo meto mąstysenos – su daug didesnėmis išlaidomis gynybai, praneša „Reuters“. M. Rutte sakė, kad būsimos išlaidos turės būti daug didesnės nei dabartinis aljanso tikslas – 2 proc.

Darbą užsienio reikalų ministro kėdėje šiandien užbaigęs Gabrielius Landsbergis paskelbė paslaptingą žinutę dėl ateities planų. „Aš neisiu į pensiją“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis. „Brangūs draugai, Šiandien baigėsi mano, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministro, kadencija, tačiau pasaulinė kova už laisvę tęsiasi. Mano maža šalis šioje kovoje atliko didelį vaidmenį, o jūsų parama buvo didžiulė to dalis, todėl dėkoju jums visiems.

Ilgus mėnesius tęsiantis rusų puolimui, aplink svarbų Rytų Ukrainos Pokrovsko miestą verda itin intensyvūs mūšiai, sako Ukrainos vyriausiasis karinių pajėgų vadas, o analitikai skelbia, jog Rusijos pajėgos dabar vos keli kilometrai nuo pačio miesto.

ES ambasadoriai planuoja aptarti sankcijas prieš Rusijos hibridines grėsmes. Kalbama apie kišimąsi į rinkimus, kibernetines atakas ir ekonominį sabotažą, praneša „Reuters“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:23 | Putinui teks ieškoti naujų būdų finansuoti savo karo mašiną: sutriko prekybos konvejeris su Kinija Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus.

„Nemuno aušros“ kandidatas į aplinkos ministrus – prieš 23-ejus metus teisėsaugos akiratyje dėl jaunos moters mirties atsidūręs Tomas Kovėra. 2001-ųjų spalį jam buvo iškelta baudžiamoji byla, kai tuometinė širdies draugė bendrabučio kambaryje nusišovė, prieš tai patyrusi sužalojimus konflikto metu. Nors teismas versiją dėl nužudymo atmetė, T. Kovėrai buvo pateikti kaltinimai dėl lengvo kūno sužalojimo ir netinkamo šaunamojo ginklo laikymo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasisakė už diplomatinį Rusijos karo Ukrainoje užbaigimą ir iškėlė idėją, kad jo vadovaujamoje šalyje galėtų būti dislokuoti užsienio kariai, kol ji įstotų į NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį išreiškė viltį, kad Europos sąjungininkės siųs savo pajėgas į Rusijos karą šalyje, kol jo vadovaujama šalis įstos į NATO. Tuo metu Kremlius reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ambicijų Aljanse, ir kalba apie tariamą nepriimtiną grėsmę saugumui.

Vėlų šeštadienį Sakartvelo sostinėje Tbilisyje susirinkę tūkstančiai žmonių protestuoja prieš vyriausybę, taip išreikšdami nepasitenkinimą nutrauktomis derybos dėl šalies stojimo į ES. Kaip praneša „Reuters“ prie parlamento išdygo barikados, dužo langai, skriejo petardos. Riaušių policija į tai atsakė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.

Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos. Apie tai pranešė Ukrainos sostinės meras savo „Telegram“ paskyroje. „Dešiniajame miesto krante dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Likite slėptuvėse!“ – rašė Vitalijus Kličko. Pasak Kyjivo mero, raketos nuolaužos nukrito ant privačios įmonės teritorijos Darnycko rajone. Gaisro ir aukų nėra. Apgadinti patalpų langai ir durys, sunkvežimis ir vartai į teritoriją.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.

Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso  5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.

Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai vis dažniau kelia susirūpinimą dėl branduolinio karo ir galimybės grąžinti branduolinius ginklus Ukrainai. Tačiau ar JAV pasirengusi žengti šį rizikingą žingsnį? Baltieji rūmai atsakė, ar teiks tokią pagalbą Kyjivui, skelbia „Newsweek“. Svarbiausi įvykiai: 23:17 | Kyjive nugriaudėjo sprogimai Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) svarsto galimybę atlikti prevencinius tikslius smūgius Rusijos teritorijoje, jei kilus ginkluotam konfliktui su ja, šalys narės nuspręstų veikti. Apie tai konferencijoje Briuselyje prakalbo NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, praneša UNIAN. „Kompetentingiau yra ne laukti, o smogti į paleidimo įrenginius Rusijoje tuo atveju, jei Rusija mus užpultų.

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris įspėja, kad didžiųjų Vakarų bendrovių vadovai turi būti pasirengę karo sąlygoms ir pakoreguoti savo gamybos ir paskirstymo linijas, kad taptų mažiau pažeidžiami galimo Rusijos ir Kinijos šantažo atveju. „Jei galėsime užtikrinti visų gyvybiškai svarbių paslaugų ir prekių tiekimą bet kokiomis sąlygomis, tai bus pagrindinė mūsų atgrasymo priemonės dalis“, – „Reuters“ citavo R. Bauerį.

Su išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija karas Ukrainoje baigsis greičiau, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Be abejo, vykdant šios komandos, kuri dabar vadovaus Baltiesiems rūmams, politiką, karas baigsis greičiau. Toks yra jų požiūris, jų pažadas visuomenei, ir tai jiems taip pat labai svarbu“, – komentare „Suspilne“ sakė jis.

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose priartino derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje pradžią, todėl Kyjivas stengiasi užimti kuo stipresnes pozicijas, užsitikrindamas daugiau ginklų ir pasipriešindamas mūšio lauke. Kaip agentūrai „Reuters“ teigė aukštas Ukrainos pareigūnas, ateinantys keturi ar penki mėnesiai bus lemiami, ir tai rodo, kad D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sutelkia Kyjivo dėmesį į galimą karo pabaigą.

Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino „jį nutraukti ir išvesti kariuomenę“. Šį vokiečių lyderio žingsnį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vertina kritiškai ir teigia, kad tai Pandoros skrynia.

Siųsdama karius į Rusijos karą prieš Ukrainą, Šiaurės Korėja priartina pasaulį prie galimo pasaulinio konflikto. Tokią nuomonę „The Telegraph“ išdėstė Ramiojo vandenyno regiono užsienio ir saugumo politikos programos vyresnysis direktorius Johnas Hemmingsas. Ekspertas pabrėžė, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai didelį kiekį karinės pagalbos, įskaitant 8 mln. šovinių ir keletą balistinių raketų.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą iš Bendrijos biudžeto finansavo valstybių narių bendrą ginklų pirkimą, įskaitant raketas ir sviedinius, dalis kurių bus išsiųsta į Ukrainą. Svarbiausios dienos naujienos: 23:07 | Ukraina ir branduoliniai ginklai: ekspertė atsakė, ar Kyjivas pajėgus žengti tokį žingsnį   Dabartinėmis sąlygomis Ukraina neturi galimybių pasigaminti branduolinių ginklų.

Ukraina galėtų sukurti elementarią branduolinę bombą per kelis mėnesius, jei Donaldas Trumpas nutrauktų JAV karinę pagalbą, rodo dokumentas, parengtas Ukrainos gynybos ministerijai.

Rusai su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių uniformomis mėgino pralaužti gynybą Kupjansko kryptimi. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:06 |  Navalnaja: rusų opozicija dar neturi plano, kaip nutraukti Putino valdymą Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno našlė trečiadienį pareiškė, kad Kremliaus kritikai kol kas neturi jokio plano, kaip nutraukti Rusijos prezid...

Jungtinei Karalystei (JK) gali tekti siųsti karius į Ukrainą, jei Donaldas Trumpas, užėmęs JAV prezidento postą, sumažins finansavimą nuo Rusijos besiginančiai šaliai. Tai interviu „GB News“ pareiškė buvęs JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Jis pabrėžė, kad parama Ukrainai yra labai svarbi, kad Rusija nekeltų grėsmės kitoms Europos šalims.

Rusija prieš planuojamas atakas palei Ukrainos pietinį frontą stiprina pėstininkų pajėgas ir šarvuočių dalinius bei intensyvina bombardavimus iš oro. Tai antradienį pareiškė Kyjivo kariuomenės atstovas. Svarbiausios dienos naujienos: 23:22 | Rusai antradienį atakavo Nikopolio rajoną iš „Grad“ sistemų, artilerijos ir bepiločiais orlaiviais Antradienį rusai kelis kartus atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną. Nukentėjo pramonės įmonė, infrastruktūra ir pastatai.

Kursko srityje rusai įvykdė dar vieną karo nusikaltimą, žiauriai nužudydami mažiausiai du neginkluotus ukrainiečių karo belaisvius. Pasak Ukrainos ombudsmeno Dmytro Lubincevo, šis incidentas rodo, kad Rusija ir toliau pažeidžia tarptautinę teisę. „Karo belaisvius visada reikia saugoti, ypač nuo smurto veiksmų. Rusija dar kartą padarė karo nusikaltimą, kuris yra rimtas Ženevos konvencijos pažeidimas“, – pabrėžė D. Lubinecas, nurodydamas, kad karo belaisviai buvo nušauti iš arti.

Rusija gali pradėti naują puolimą pietų Ukrainoje. Tai turėtų įvykti artimiausiu metu, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Svarbiausios dienos naujienos: 23:18 | Rusai smogė ambulatorijai Dnipropetrovsko srityje, žuvo gydytojas Rusijos kariuomenė atakavo Nikopolio rajoną. Vienoje iš bendruomenių buvo smogta ambulatorijai, žuvo gydytojas. Dar viena medikė buvo sužeista.

Lietuvos europarlamentaras, kandidatas į Europos Sąjungos (ES) gynybos postą Andrius Kubilius teigia, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą tapo „pažadinimo signalu“ visai Europai, kuri suvokė savo pažeidžiamumą ir būtinybę suvienyti jėgas, kad galėtų apsisaugoti nuo šiuolaikinių saugumo iššūkių.

Seimo rinkimai baigėsi – juos laimėjo socialdemokratai, pralaimėjo konservatoriai, o rinkimų staigmena tapo politinė partija „Nemuno aušra“. Būsimos koalicijos dar nėra, ir nėra net aišku, kas bus būsimasis premjeras. Apie vykusius rinkimus ir kas po jų – naujausioje „Didžiųjų TV3 debatų“ laidoje su Edmundu Jakilaičiu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) štabe ant stalo puikuojasi didžiulė raudonų gėlių puokštė, kurias pirmininkas Ramūnas Karbauskis paruošė Seimo rinkimuose triumfavusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDPS) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei. Ją pasveikinti R. Karbauskis vyksiantis dar šiąnakt neslepia – laukia kvietimo į koaliciją. LVŽS iškovojo 8 mandatus, o R. Karbauskis tvirtina, kad partijos tai netenkina, bet koalicijai esą pakaks.

Kas formuos valdančiąją koaliciją Seime 2024-2028 metams – vis dar diskusijų klausimas. Rinkimuose triumfavusi Lietuvos socialdemokratų partija įvardijo dvi opozicines politines jėgas, kurias kvies prie diskusijų stalo, tačiau tarp jų nėra trečios pagal daugumą parlamente partijos „Nemuno aušros“. Vis tik pastarosios pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtina – net ir gavęs kvietimą nebūtų panoręs žengti kartu. „Mes nė kiek nepergyvename.

Seimo rinkimuose 2024-2028 m. kadencijai – rinkėjų niuksas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Akivaizdu, kad norėtų laimėti papildomų mandatų per antrąjį turą nepavyko – valdančiosios koalicijos jie neformuos. Fiasko patyrė ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, sulaukęs nesėkmės vienmandatėje apygardoje. Specialioje TV3 Seimo rinkimų laidoje partijos atstovas Laurynas Kasčiūnas įvardijo priežastį, kodėl konservatoriai pralaimėjo.

Socialdemokratai triumfuoja 2024 m. Seimo rinkimuose ir skelbia pergalę. Nors premjero posto klausimas vis dar nėra aiškus, jau žinoma, kurios dvi partijos bus pakviestos prie derybų stalo formuoti valdančiąją koaliciją. Viena iš galimų socialdemokratų koalicijos partnerių – Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų Sąjunga „Vardan Lietuvos“ sako „ne“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), bet pasisako už partnerystę su Liberalų sąjūdžiu.

Seimo rinkimų rezultatų belaukiant „Nemuno aušros“ štabe – lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasiteisinimai žurnalistams dėl tam tikrų jo partijos kandidatų, teistų ir už muštynes, ir už narkotikus. „Ką reiškia teistų? Žmogus jaunystėje už tai, kad po diskotekos su kažkuo susimušė gavo teistumą. Tai jeigu grįžtume į 1996 metus, koks Žemaitaitis Šilutėje turėtų 30 teistumų.

Kovoje dėl vienmandačių – užtikrinta socialdemokratų lyderystė. Emocijų neslėpusi partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė štabe šluostosi laimės ašaras ir teigia – pergalė jau čia. Sekmadienio vakarą V. Blinkevičiūtė LSDP štabe pasitikta ovacijomis ir šūksniais: „Ačiū!“ „Pirmiausia labai esu dėkinga Lietuvos žmonėms, kurie balsavo taip aktyviai, tiek daug balsų atidavė už mus, socialdemokratus. Ačiū visiems.

Sekmadienį 20 valandą baigėsi balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture. Rinkėjai savo balsą už kandidatus atidavė 63 vienmandačių rinkimų apygardose. Kaip vyko pakartotinis balsavimas renkant parlamentarus, spaudos konferencijoje aptarė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. VRK duomenimis, per antrąjį rinkimų turą balsavo 41,31 proc. rinkėjų. 30,52 proc. rinkėjų balsavo rinkimų dieną sekmadienį, dar 10,8 proc. atidavė balsą iš anksto.

Ukrainos strateginių komunikacijų centras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai, priimantys karinę įrangą iš Rusijos kariuomenės, praneša rusų opozicinis portalas „Meduza“. „Neseniai gauta filmuota medžiaga, kuri yra ne senesnė nei 72 valandų senumo. Tai Sergejevo poligonas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose“, – nurodoma pranešime.  Kaip rašo leidinys „Važnyje istoriji“, nutekintame vaizdo įraše girdima korėjiečių kalba.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – ligoninėje. Jam atliekama medicininė apžiūra, praneša valstybinė žiniasklaidos agentūra TASS. Pasak atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas neturi sveikatos problemų. „Žinoma“, – atsakė jis, paklaustas, ar kalba apie įprastą profilaktinę priežiūrą, o ne apie sveikatos problemas. „Turima omenyje įprasta medicininė patikra“, – teisinosi Kremliaus atstovas spaudai.

NATO neplanuoja „artimiausiu metu“ pakviesti Ukrainos prisijungti prie Aljanso, nors tai yra pirmasis prezidento Volodymyro Zelenskio pristatyto pergalės plano punktas.

Trečiadienį virš Baltijos jūros buvo aptiktas skrendantis Rusijos žvalgybinis lėktuvas, dėl to į orą buvo pakelti du Vokietijos naikintuvai. Rusijos lėktuvas „Iljušin“ IL-20 skrido be radijo ryšio ar skrydžio plano virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje, pranešė Vokietijos oro pajėgos. „Iljušin“ naudojamas vadinamajai signalų rinkimo žvalgybai, renka informaciją apie NATO šalis.