Akvilė Razmarataitė

Mokslininkai mano, kad vienas iš pavojingiausių pasaulio superugnikalnių gali išsiveržti anksčiau, nei manyta. Tai kelia grėsmę milijono žmonių saugumui. Pirmadienį paskelbtame tyrime mokslininkai iš Londono ir Italijos pristatė naują tyrimų modelį, kuris nagrinėjo Campi Flegrei ugnikalnio aktyvumą nuo 1950 metų. Šis ugnikalnis yra Italijos Flegrėjaus laukuose, jis tik 10 km nutolęs nuo Neapolio, kuriame gyvena daugiau, nei milijonas žmonių.

Gegužės mėnesį, kai jau nebesninga, įprastai atkeliauja šiltojo sezono reiškiniai. Ima maišytis šiltos ir šaltos oro srovės, kurios ir sukelia tokius reiškinius, kaip kruša, škvalas ar viesulas. Manoma, kad jie gali pasibelsti pas mus gegužės pabaigoje. „Gegužės mėnesį paprastai ima formuotis škvalai, viesulai, bet kad tai įvyktų turi būti orų kontrastai. Pro Lietuvą turi praeiti šiltosios oro masės, nes jos maišosi su šaltu oru ir susidaro tie reiškiniai.

Artimiausiomis dienomis orai toliau sėkmingai šils, bet kartais gali praslinkti ir lietaus debesys. Šią naktį numatomos šalnos. Trečiadienio naktį vyraus giedri orai. Kritulių nenumatoma. Daugelyje rytinių ir vietomis vakariniuose Lietuvos rajonuose numatomos šalnos minus 0–4 °C.Vilniuje bus apie 0 laipsnių, Kaune bei Panevėžyje +2 laipsnis, Šiauliuose +3, Klaipėdoje +6 laipsniai. Dieną vakariniuose rajonuose vietomis palis. Trečiadienis dovanos +17–20 laipsnių temperatūrą.

Indonezijos Seramo salos pakrantėje buvo rastas didžiulis, negyvas jūros padaras. Jį rado vietos gyventojas. Niekas nežino, kas yra ši būtybė. Šiuo metu jo mėginiai tiriami laboratorijoje. Milžiniškas padaras yra maždaug 15 metrų ilgio. Kai kurie žmonės sako, kad tai buvo milžiniškas kalmaras, kuprotasis banginis ar delfinas. Padarą rado Asrul Tuanakota, 37-erių metų žvejys. Iš pradžių jis manė, kad tai buvo valtis. Vėliau jis suprato labai klydęs, rašoma Independent.

Šios savaitės pradžioje oras bus pakankamai šiltas, bet karščio, žinoma, dar teks palaukti. Antroje savaitės pusėje, orams pasisukus iš pietų, įsitvirtins ir labai vasariški orai. Taigi savaitgalio laukti bus verta. Artimiausią naktį kai kur trumpai palis. Temperatūra naktį sieks +9 - 11 laipsnius šilumos, Klaipėdoje +8 laipsniai, Panevėžyje +12 laipsnių. Antradienio dieną +14 - 15 laipsnių šilumos. Bus saulėta, kai kur praplauks vienas kitas debesėlis.

Gegužės 3-ąją minima Saulės diena. Ja skatinama atkreipti dėmesį į natūralius energijos šaltinius, tokius kaip saulė, vėjas. Juk saulė šildo žemės paviršių pastoviai, tiesa, ne visur vienodai. Lietuvoje būna itin daug apsiniaukusių dienų, tačiau gegužės mėnuo saulės spindulių atžvilgiu – labai dosnus.  Lietuvoje per metus pasitaiko apie 135-140 apsiniaukusių dienų. Tai yra trečdalis mūsų metų.

Lietuvoje aptiktas naujas voras – vapsvavoris. Tai gana stambus į vapsvą panašus voras plačiai paplitęs Lietuvoje, nors ankščiau čia jis nesisvečiuodavo. Pievoje ar kitur sutikę šį vorą neišsigąskite, žmogui jis nepavojingas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca pasakojo, kad į Lietuvą atsikraustė gana egzotiškas, kryžiuočio dydžio voras. Šių vorų patinų ilgis siekia 5-9 mm, o patelių 19-28 mm „Vapsvavoris gana stambus, didelis egzotiškas voras.

1930 metais liepos 24 dieną nedidelis Montello miestas Venecijos lygumose, šiaurės rytų Italijoje, šiek tiek į pietus nuo pietinės Alpių papėdės buvo nuniokotas stipriausio, kada nors Europoje užfiksuoto viesulo. Šis viesulas Fujita skalėje buvo įvertintas F5 balais, jis sukėlė daug žalos, buvo sunaikinta net tvirta mūrinė bažnyčia, kaip rašoma severeweather.eu. Viesulai yra vertinami pagal Fujita skalę, svarbiausi kriterijai yra vėjo greitis ir padaryta žala.

Mokslininkai įspėja, jog milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus visam laikui, nes stipriai pakils jūros lygis. Pakrantėse esančių gyvenviečių tiesiog nebeliks, jas užlies vanduo. Jūros lygis kyla, dėl tirpstančių ledynų. Ledynai visame pasaulyje sparčiai nyksta ir tai turėtų tapti „tarptautiniu interesu“, kaip rašoma žurnale „Science“. Manoma, kad milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus dėl kylančio jūros lygio.

Savaitgalis jau čia, smagu, kad pagaliau galėsime džiaugti išsvajota šiluma. Bus iki + 21 laipsnio, tad čiupkite draugus ir pirmyn į gamtą. Penktadienio dieną daugelyje rajonų bus saulėta. Lietaus nebus. Oras šils iki 10–15 laipsnių šilumos. Šeštadienį verta keliauti į gamtą Šeštadienio naktį Vilniuje bus +6 laipsniai, Kaune bus +7 laipsnis, Klaipėdoje +5 laipsniai, Šiauliuose ir Panevėžyje +2 laipsniai. Naktį lietus neprognozuojamas. Dieną visur bus giedri ir gražūs orai.

Antarktidą tyrinėjantys mokslininkai neseniai pastebėjo retą jūros ledo rūšį, kuri vadinama „drakono oda“. Manoma, kad ji susidarė dėl tvyrančio chaoso ledu apsitraukusiuose žemės plotuose. 27 mokslininkai ledlaužiu – mokslinių tyrimų laivu neseniai išplaukė į Antarkties atviro vandens sritis, kurias supa jūrų ledas (angl. polynya). Jų tikslas buvo ištirti ledo formavimosi procesus rudens - žiemos sezono metu, kaip rašoma livescience.

Savaitgalis jau ant nosies ir panašu, kad visą savaitę vyravusios šalnos bei erzinanti šlapdriba pasitrauks iš Lietuvos. Šeštadienį bei sekmadienį numatomos gražios ir saulėtos dienos. Kitą savaitę taip pat išliks malonūs orai. Penktadienio naktį vyraus giedri orai. Kritulių nenumatoma. Daug kur prognozuojamos šalnos iki 0–5, dirvos paviršiuje vietomis iki 8 laipsnių šalčio, kai kur oro temperatūra sieks 1–3 laipsnius šilumos. Dieną daugelyje rajonų saulėta. Lietaus nebus.

Šaltas oras iš tolimos šiaurės pasiekė ne tik mus, bet ir šalis iki pat Juodosios jūros ir Europos vidurio – smarkiai atvėso visur. Aišku, ir krituliai pasidarė mišrūs ne tik Lietuvoje. Žinoma, kad panašūs orai čia išliks iki pat savaitės pabaigos. Ketvirtadienis puikus Graikijoje ir Turkijoje Šią dieną lietus numatomas Ispanijoje ir Portugalijoje. Jis bus stiprus ir audringas, kartais nusidriekiantis į šiaurę ir į vakarus. Pietų ir rytų sritys turėtų būti saulėtos ir sausesnės.

Nors šiemet pavasaris šiluma nelepina, artėjant vasarai neišvengiamai susidursime su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Beje, uodai aktyviausi būna būtent vasaros pradžioje. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienės mano, kad uodų piko metas yra vasaros pradžioje.

Šiemet pavasaris mums vis primena, kas čia vadovauja ir šilumos šykšti. Net gegužės mėnesį iškritęs sniegas daugelį stebina ir neramina. Tačiau už kantrybę mums bus atlyginta, nes šiluma turi kažkada pasirodyti. O kol kas pasižiūrėkite, kaip gegužės sniegą užfiksavo mūsų skaitytojai. Alma Bajorienė nusprendė gegužę sulipdyti sniego senį, tiesa, nešiną tulpėmis, o ne kalėdiniais atributais, kaip ir priklauso pavasariniam sniego seniui.

Gegužės mėnuo, kaip ir balandis, šiemet stebina mus savo keistomis orų išdaigomis. Kiekvieną domina, kada tai baigsis, kodėl tai vyksta, ar kada taip yra buvę? Visi atsakymai čia pat.  Gegužės mėnesio vidutinė temperatūra šiemet numatoma žemesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato normą, kuri yra +12,4 laipsnių). Normą temperatūra pasieks tik gegužės antroje pusėje. Kol kas dar numatomos šlapdribos, lietus, gūsingi vėjai ir nelepinanti temperatūra.

Žemėje užfiksuotas nerimą keliantis rekordas, dėl kurio įžengėme į pavojingą klimato kaitos etapą. Havajų Mauna Loa observatorijoje, kurioje fiksuojamas anglies dioksido (CO2) kiekis ore, Balandžio 18 dieną užfiksuota, kad vienam milijonui oro dalių tenka 410 dalių CO2 dujų (ppm). Toks lygis buvo užfiksuotas pirmą kartą žmonijos istorijoje.

Po itin šilto savaitgalio vėl atkeliavo nelauktas šaltukas. Naktimis temperatūra kris žemiau 0 laipsnių, dienomis šiluma taip pat nepavyks pasilepinti bus 6 - 8 laipsniai šilumos. Trečiadienį sulauksime ir šlapdribos. Šilt pradės nebent savaitgalį. Gegužės 9-13-os naktimis daugelyje Lietuvos rajonų numatomos šalnos. Antradienio naktį daugelyje rajonų žadami krituliai, vyraus šlapdriba, vietomis šalnos sieks iki 3 laipsnių šalčio. Dieną numatomas nedidelis lietus, vėjas liks gūsingas.

Lietuvoje aptiktas naujas vabalas, aukštai medžiuose gyvenantis medienvabalis. Jį atrado Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca, kuris šį atradimą pavadino atsitiktinumu, nes šis vabalas Lietuvoje – senas svečias, tačiau iki jo aukštai esančių namų niekas neprisibelsdavo. Medienvabalį atradęs R. Ferenca sako, kad tai nėra jokia sensacija, o eilinis įvykis, nes entomologai naujų vabalų rūšių randa kasmet.

Temperatūra poliariniame regione kyla didesniu greičiu, nei bet kada, nuo pat duomenų rinkimo pradžios. Pasak mokslininkų, Arktis nyksta akyse, nes regionas šyla dvigubai greičiau, nei likusi planeta. Šį atradimą padarė daugiau nei 90 mokslininkų, kurie taip pat pranešė, apie mažėjantį jūros ledą ir tirpstančius ledynus, kaip rašoma independent.

Savaitgalį Lietuvą aplankys šilti ir saulėti orai, tačiau po savaitgalio plūstelės šaltasis atmosferos frontas, todėl orai drastiškai atšals. Atšalimas lems šalnas, tad ūkininkai turėtų būti tam pasiruošę.  Penktadienį ir šeštadienį bus labai gražūs orai. „Dabar į Lietuvą patenka šiltas oras iš žemyninės kontinento gilumos. Jis atkeliauja nuo Ukrainos, iš ten keliauja toks gana šiltas oras. Tačiau šiaurėje kaupiasi šaltis.

Savaitgalis jau čia ir jis neša gerą žinia – bus šilta. Šeštadienį kais net iki +22 laipsnių. Galima drąsiai planuoti išvykas, o motociklininkai galės sausi pradėti važinėjimo sezoną. Deja, mūsų džiaugsmas truks neilgai, sekmadienį orai bjurs, o apie pirmadienį geriau išvis negalvoti. Penktadienio naktį daugelyje pietinių rajonų palis. Žemiausia temperatūra sieks 5–10, šiauriniuose rajonuose vietomis 2–4 laipsnius šilumos. Dieną pietiniuose rajonuose kai kur truputį palis.

Gegužės mėnesio danguje galėsite pamatyti: gėlių pilnatį, meteorų lietų bei jaunaties supermėnulį. Tie, kurie turi žiūronus ar teleskopą, galės stebėti ir daugiau įdomių reginių, kurie viešpataus naktiniame danguje. Meteorų lietus Kasmetinis (Eta-Aquariid) meteorų lietus prasidėjo balandžio 19 dieną ir ir tęsis iki gegužės 28 dienos, kulminacija bus pasiekta gegužės 5-6 dienomis, remiantis space.com.

Pirmoji gegužės savaitė jau čia. Nors esame pratę gegužės mėnesį nusimesti šiltus megztinius, kol kas, geriau juos pasilikti prie savęs. Artimiausios naktys bus vėsios – temperatūra laikysis apie 0 laipsnių, tiesa, dienomis saulė pakaitins ir iki +15 laipsnių. Deja, savaitgalį temperatūra sumažės iki +9 -10 laipsnių. Trečiadienio naktį bei dieną lietaus tikimybė bus nedidelė. Temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną šils iki +14 -15 laipsnių.

Jūrų mokslininkų komanda mano, kad banginių ir valčių susidūrimai Naujosios Anglijos pakrantėje yra dažnesni, nei manyta anksčiau. Pasak naujo tyrimo, beveik 15 procentų nykstančių kuprotųjų banginių, kurie kiekvieną pavasarį atplaukia į pietinę Meino įlanką maitintis, nukenčia nuo valčių ir kitų laivų. Susidūrimai sukelia traumas, randus arba pražudo banginius, susidūrimai taip pat kelia pavojų ir jūrininkams.

Jau atkeliavo paskutinysis pavasario mėnuo – gegužė. Visiems įdomu kokia ji bus, ar pagaliau ateis išsvajotoji šiluma. Atsakymas gana dvejopas, ji ir ateis ir neateis, nes gegužės pradžia numatoma vėsi, o antroji jos pusė šilta ir tokia, kokios mes taip ilgimės. Tad gerų orų dar reiks palaukti. Gegužės mėnesio vidutinė temperatūra numatoma šiek tiek žemesnė už vidutinę daugiametę normą, kuri siekia +12,4 laipsnių.

Mokslininkų komanda išrado dirbtinės fotosintezės formą, kuri sugers anglies dioksidą iš atmosferos ir pavers jį kuru. Teigiama, kad šis įrenginys gali būti naudojamas siekiant sumažinti pasaulinį atšilimą. Augalai vykdydami fotosintezę naudoja saulės šviesą ir paverčia anglies dvideginį į gliukozę.

Paskutinės balandžio dienos ir ilgasis savaitgalis jau čia pat, deja, jos nebus šiltos. Puse Europos apgobęs iš šiaurinių kraštų plūstelėjęs vėsus oras laiko savo pozicijas ir neleidžia šiltam orui plūstančiam į šiaurę nuo Graikijos ir Turkijos užimti Europos. Na, o kuomet šios priešingos, šilta ir šalta srovės susiduria, laukite bėdos, susidaro ciklonai, kurie ir apgaubs Lietuvą šį savaitgalį. Penktadienio naktį kai kur iškris nedidelis lietus, vietomis susidarys rūkas.

Šis balandis išties neeilinis. Sulaukėme ir sniego, ir lietaus, ir perkūnijos, o kartais visi trys dalykai pasirodydavo tą pačią dieną. Taigi, ar normalu, kad šiluma dar neateina, vyrauja krituliai, ir kada ji ateis? Panašūs orai Lietuvoje yra pakankamai normalus reiškinys. Apžvelgiant daugiamečius (1961–2016 metų) duomenis galima pastebėti, jog skirtingais metais balandžio mėnesio orų sąlygos gali skirtis.

Šiemet pavasaris yra itin užsispyręs ir šilumos duoda tik šiek tiek, lyg paerzinti norėdamas. Tačiau tas gražių orų akimirkas mūsų skaitytojai puikiai spėja užfiksuoti. O užfiksavę pasidalina ir su mumis. Štai patys pasižiūrėkite:   Vida Žarinskienė pasidalino nuostabiu vaizdu iš Telšių, kuriame užfiksuotas rūkas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje per metus pasitaiko 41-105 rūko dienos. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, mažiausiai Rytų Lietuvoje.

Mokslininkai ištyrė, kad Arktyje susiformavo dvi didelės šiukšlių salos. Jos susidarė taip vadinamose aklavietėse, esančiose Grenlandijos ir Barenco jūrose, kuomet šiukšlėms nebebuvo, kur daugiau plaukti. Po šių išvadų, Greenpeace paragino įmones veikti ir mažinti problemą, kuri ne tik teršia aplinką, bet ir kenkia jūrų gyventojams. Mokslininkai įspėja dėl dviejų, Barenco ir Grenlandijos jūrose, susidariusių šiukšlių salų.

Grupelė entuziastingų šiaurės pašvaisčių stebėtojų naktiniame danguje pastebėjo naują, dar neregėtą šviesos tipą ir pavadino jį Styvu. Eric Donovan iš Kalgario universiteto Kanadoje pastebėjo vieną ypatybę štai šioje fotografijoje, tuomet nusprendė ja pasidalinti feisbuko grupėje ir išsiaiškint, kas gi tai yra. E. Donovan neatpažino šio reiškinio, ir nerado jo žinomų fenomenų sąraše. Nors feisbuko diskusijoje dalyvavę žmonės manė, jog tai yra protonų lankas, jis žinojo, kad tai ne jis.

Paskutinė balandžio savaitė bus paskutinė vėsi savaitė. Taip nuo gegužės pirmosios atkeliauja šiluma. Iš pradžių sulauksime 15, o paskui ir dar daugiau laipsnių. Trečiadienio naktį daugelyje rajonų palis. Vės iki 0–5 laipsnių šilumos. Dieną vietomis praslinks trumpas lietus. Pietvakarių, vakarų vėjas pūs 7–12 m/s greičiu. Oras šils iki 6–11 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį Vilniuje bus +3, Kaune +4, pajūryje apie 0 laipsnių, Šiauliuose ir Panevėžyje maždaug +1 laipsnis.

Milijonai Europos gyventojų pastarąją savaitę pasijautė, kaip žiemą. Daugelyje valstybių temperatūra staigiai nukrito ir didelė sniego banga užklojo žydinčią gamtą. Pastarąją savaitę beveik 30 cm sniego danga buvo užfiksuota rytinėje Ukrainos dalyje, taip pat apie 20 cm sniego iškrito Šveicarijoje. Apie sniegą buvo pranešta ir Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje ir kitur, kaip rašoma Euronews.

Paskutinė balandžio savaitė numatoma įvairi. Antradienis – šilčiausia savaitės diena, kurią gali lydėti perkūnija, o štai penktadienis – pati šalčiausia, tądien šils vos iki +2 laipsnių. Tad išsvajotosios šilumos bangos kol kas nesulauksime. Antradienis bus šilčiausia savaitės diena. Antradienį daug kur palis, dieną pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose galima perkūnija.

Sinoptikai aiškiai pabrėžia, kad pavasaris dar nusiteikęs pajuokauti. Ištikimais šio savaitgalio palydovais taps lietus ir šlapdriba. Penktadienį atkeliauja pokyčiai. Daug kur prognozuojami krituliai, dieną vyraus nedidelis lietus, pasitaikys ir šlapdribos. Naktį kai kur silpna lijundra, plikledis.

Prieš porą mėnesių Šiaurės jūros krante, Vokietijoje, buvo rasti negyvi kašalotai. Neseniai buvo paviešinta šių gyvūnų skrodimo informacija. Mokslininkai buvo labai sujaudinti to, ką rado gyvūnų skrandžiuose. Remiantis Šlėzvigo-Holšteino Vatų jūros nacionalinio parko pranešimais spaudai, daugelio kašalotų skrandžiai buvo pilni plastiko. Skrandžiuose taip pat rastas 13 metrų ilgio žvejybos tinklas, 70 cm ilgio automobilio plastiko gabalas ir kitos plastikinės šiukšlės.

Pavasario šiluma į Lietuvą keliauja nenoriai. Sulauksime vėjuotų dienų bei kritulių. Vairuoti reiktų atidžiai, taip pat šilčiau apsirengti. Šeštadienio naktį temperatūra Lietuvoje iš minusinės persikels į pliusinę, bus kritulių (lietaus). Numatomi +3 - 4 laipsniai. Dieną numatoma +6 - 8 laipsnių šiluma, vyraus trumpalaikiai lietūs, gali iškristi ir šlapdriba.

Šiemet pavasaris neskuba ateiti. Mes jo laukiame, tačiau per Velykas jis padovanojo sniego, o ir visą šią savaitę naktimis mus žnaibo šaltukas. Tai neabejotinai paveikia ir augalus. Pasak specialistų, kai kurie jų gali nukentėti, tad reikia imtis atsargumo priemonių.

Visi laukiame šiltų orų bei kitų pavasario dovanų, tikrai ne per Velykas užgriuvusio sniego. Tačiau panašu, kad pavasaris šiemet ateiti neskuba. Šiltesnių orų galėsime tikėtis tik kitos savaitės pabaigoje.

Velykos šiemet buvo kupinos staigmenų, didžiausia jų buvo sniegas, o kai kam ir rytas be elektros. Panašu, kad tokių staigmenų daugiau nebus. Dar porą dienų vyraus saulėti ir žvarboki orai, o penktadienį atkeliauja krituliai. Trečiadienio dieną kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. Vilniuje numatomi +6 laipsniai, Kaune taip pat +6 laipsniai, pajūryje šils iki +7, Šiauliuose +6 laipsnių, Panevėžyje +7 laipsnių.

Praėjusios Velykos mums atnešė įvairiausių netikėtumų. Vieni džiaugėsi gražiais orais, kiti turėjo nemenkų sunkumų. Dėl stipraus vėjo ir kritulių beveik 80 tūkst. vartotojų liko be elektros. Sinoptikai, panašu, nelabai sureikšmino artėjančių pavojų ir apie juos daug kalbų nebuvo. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį pasipylė snaigės. Vilniečiai, kauniečiai ir kiti pietryčių bei vidurio Lietuvos gyventojai ryte išvydo gana retą reginį – baltas Velykas.

Savaitgalį mus aplankė gražioji pavasario šventė - Velykos. Tikriausiai ne vienam ji sukėlė nuostabą, galbūt ironišką šypseną, kuomet ryte pasižiūrėjus pro langą pamatėme krūvas sniego. Dalis gyventojų netgi liko be elektros, dėl sniego nusvertų medžių, kurie ir lėmė elektros sutrikimus. Tad pasižiūrėkime, kaip atrodė mūsų Velykos.   Andrius iš Jurbarko užfiksavo štai tokį Velykų rytą.  Tuo tarpu Plateliai sniego Velykų rytą išvengė. Ten buvo graži diena.

Honkonge atrasta nauja krabų rūšis. Ji ypatinga tuo, kad gali lipti medžiais (laipioja mangrovėmis – medžių ir krūmų ekosistema). Šis krabas yra mažas, vos centimetro ilgio, jis yra pavadintas Haberma tingkok.  Krabų tyrimui vadovavo Dr. Stefano iš Cannicci Swire jūrų mokslų instituto (SWIMS) ir Dr. Peter Ng iš Singapūro Universiteto. Haberma tingkok, pirmoji ant medžių gyvenančių krabų rūšis, ji atkeliavo iš Tolo uosto Hongkonge. Krabai gyvena ant šakų, pridengtų mangrovių lapais.

Velykos jau ant nosies ir panašu, kad orai toliau pokštauja. Pirmąją Velykų dieną bus vėjuota ir šalta, o antrąją – iškris sniego. Taip pat artimiausiomis dienomis saugokitės plikledžio. Šeštadienio naktį daugelyje rajonų praslinks krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Kai kur tvyros rūkas, formuosis silpna lijundra, plikledis. Žemiausia temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Vėsiausia bus šiaurės vakariniuose rajonuose.

Japoniją pažįstame kaip tekančios saulės, samurajų bei, žinoma, sakurų šalį. Beje, įrašus apie sakurų žydėjimą japonai kaupia jau labai seniai. Kioto mieste sakurų žydėjimo pradžia fiksuojama jau 1200 metų. Surinkti duomenys atskleidė faktą, kad nuo 1829 metų, vyšnių žydėjimas kasmet prasideda vis anksčiau. Tokios tendencijos pastebimos ne tik Japonijoje, o ir visame pasaulyje, dėl klimato kaitos.

Beveik sulaukėme savaitgalio ir Velykų. Šiemet Velykos nors ir vėlyvos, tačiau numatomos gana bjaurios. Sulauksime įvairių kritulių: lietaus, šlapdribos. Tad jei galvojate kokius rūbus susikrauti išvykai – rinkitės šiltesnius. Penktadienio naktį vietomis pasirodys nedideli krituliai, kai kur susidarys plikledis. Vilniuje bus apie -1 laipsnį, Kaune taip pat numatomas -1 laipsnis, Šiauliuose -2 laipsniai, Panevėžyje -2 laipsniai. Klaipėdoje apie 0 laipsnių. Vėjas bus nežymus.

Per pastaruosius tris šių metų mėnesius JAV išgyveno rekordišką klimato nelaimių skaičių. Nuo sausio iki kovo JAV patyrė 5 milijardų dolerių nuostolius, kuriuos skyrė orų ir klimato nelaimių žalai taisyti, tai rekordinė metų pradžia. Šios nelaimės apėmė potvynius, šalčio bangas bei tris stiprias audras. Visos nelaimės kartu nusinešė 37 žmonių gyvybes.

Prisiminus pastarųjų metų šiltus balandžio mėnesius viltingai žiūrime į šį, laukiame tos išsvajotos pavasario šilumos, kuri vis neateina. Klimatologai sako, kad šiemet pavasario šiluma dar kiek užsilaikys, tad teks palaukti.