Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Pacientus priima pagal pažįstamų sistemą? Medikai sureagavo į Dulkio siūlomą naujovę eilėms pažaboti
Netirpstant eilėms gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sumanė imtis drausminimo priemonės – naujoje švieslentėje ruošiasi viešinti tas įstaigas, kurios į e.sveikatą sukelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų. Vis dėlto pačios įstaigos tai vertina rezervuotai ir pažymi, kad yra kritikuojami be reikalo, mat pateikiami duomenys neatspindi tikrovės.
Kraupsta, kas darosi su vaikais: parūkę pavojingų medžiagų pakliūna į ligoninę, o nelegali prekyba klesti
Tėvai nebežino, ko imtis – teigia, kad situacija dėl elektroninių cigarečių vartojimo Lietuvoje darosi nekontroliuojama. Į šiuos įvairiais užpildais galimus papildyti tabako gaminius įninka jau mažamečiai, o galimybių sukontroliuoti prekybą viliojančiais skoniais vis dar trūksta. Nors šalyje yra įsigaliojęs draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su skoniais, to nėra paisoma.
Kaip atpažinti itin agresyvų vėžį ir kam susirgti rizika gerokai didesnė: gydytoja įvardijo, ką būtina padaryti kiekvienam
Nors išgirdus apie krūtų susirgimus pirmiausia galvojama apie blogiausią variantą, gydytojai pažymi, kad krūtų ligos yra labai įvairios. Vis tik kai kuriais atvejais ir kiekviena diena tampa aukso vertės siekiant kuo greičiau padėti pacientui. Gydytojai pažymi, kad kai kada krūtų vėžys itin agresyvus arba netikėtai užklumpa ir labai jauname amžiuje. Be to, nuo šių ligų neapsaugoti ir vyrai.
REKLAMA
REKLAMA
Kodėl lietuvių sveikata tokia prasta? Gimsta jau turėdami polinkį, o sulaukus 50-ies šių ligų grėsmė išauga visiems
Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta?
Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.
Arūnas Dulkys nuo lapkričio žada naujovę: teigia, kad padės pažaboti eiles pas gydytojus
Milžiniškos eilės pas gydytojus toliau kaip reikiant erzina gyventojus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ruošiasi iš esmės pažiūrėti į šią problema – pirmieji pokyčiai laukia jau lapkričio mėnesį.
Seimo narė Orinta Leiputė Vyriausybės valandos metu atkreipė dėmesį į jau ilgą laiką besitęsiančią problemą – didžiules eiles patekti pas gydytojus specialistus ir klausė, ko ministras ketina imtis.
Lietuvoje – gąsdinanti situacija dėl oru plintančios ligos: pagal šį rodiklį pirmaujame, nes gyventojai vengia gydytis
Nors sergamumas tuberkulioze šalyje nuosekliai mažėja, medikai pažymi, kad tai šiandien išlieka aktualia sveikatos bėda. Itin liūdina tai, kad Lietuva pirmauja pagal gydymui atsparios tuberkuliozės mastą Europoje. Tokiais atvejais gydymas gali trukti ne vienus metus, o negydoma tuberkuliozė dažniausiai baigiasi mirtimi.
Kasmet tuberkulioze pasaulyje užsikrečia apie 10 mln. žmonių, o miršta – apie 1,5 mln. Specialistų vertinimu, tai – gana įspūdingi rodikliai.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytoja rėžė tiesiai šviesiai: tai pirkdami žmonės tikisi pastiprinti sveikatą, o dažnai išmeta pinigus į balą
Itin lietuvių pamėgta prekė – įvairūs maisto papildai ir kiti vitaminai, mitybos specialistų vertinama rezervuotai. Nors jų vartoti tikrai gali prireikti, įprastai didžiąją dalį medžiagų įmanoma gauti su maistu. Pasak medikų, kartais žūtbūtinis noras vartoti kokius nors papildus prilygsta neracionaliam vaistų vartojimui.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje šių produktų populiarumas yra gana didelis.
Lietuvoje nuo senatvės mirti negalima? Gydytojai prabilo, ko sulaukė už tokį įrašą
Net ir šimtą metų nugyvenęs, dėl ligų labai nesiskundęs senolis Lietuvoje vargiai gali numirti tiesiog nuo senatvės. Specialistai tokią tvarką kritikuoja pažymėdami, kad tai ne tik verčia gydytojus įrašyti nebūtinai tiksliausią mirties priežastį, bet ir iškreipia statistiką.
Panašu, kad teisę mirti nuo senatvės turi tik karaliai, bet ne paprasti mirtingieji.
Unikalias nutukimo operacijas be pjūvio Šiauliuose darantis gydytojas: nežinau, ar kitur galėčiau tiek daug pasiekti
Į gimtuosius Šiaulius po studijų dirbti grįžęs 35-erių gydytojas gastroenterologas Justas Birutis įsitikinęs: geriausia dovana medikui – laimingas iš jo kabineto išėjęs pacientas. Neeilines operacijas nutukimui gydyti atliekantis gydytojas sako abejojantis, ar kažkur išvykęs būtų galėjęs savo srityje tiek daug pasiekti kaip dirbdamas Šiauliuose.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau kurį laiką atliekamos unikalios endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius pasakė, koks maistas labiausiai trumpina gyvenimą: dar toli gražu ne visi tai supranta
Neskirdami pakankamai dėmesio savo mitybai lietuviai patys artina lėtines ligas ir ankstesnę mirtį. Pasak specialistų, tinkama gyvensena sudaro net 50 proc. įtakos sveikatai, o vien tai, kaip maitinamės, – 30 proc. Deja, tyrimai rodo, kad toli gražu ne visi žmonės tam skiria pakankamą dėmesį.
Gydytojas atsakė, kiek kartų per parą šlapintis normalu: įspėja nepainioti dviejų būklių
Su šlapimo nelaikymo problema susiduria tiek moterys, tiek vyrai, bet apie tai atvirai kalbėti ryžtasi toli gražu ne kiekvienas. Dar didesnė problema, kad dėl to kitą kartą neskubama kreiptis į gydytojus. Šie savo ruožtu primena, kada tą daryti būtina ir kas gali padėti išvengti šlapimo nelaikymo.
Plačiau apie šlapimo nelaikymą papasakojo VUL Santaros klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Brazauskienė ir gydytojas urologas Aivaras Grybas.
Prabilo apie „tyliąją“ epidemiją ir situaciją šalyje: „Negalime su tuo taikstytis ir sakyti, kad normaliai gyvename“
Atrodo, didžioji COVID-19 „audra“ jau tikrai liko praeityje, tačiau į pakankamai didelį užsikrėtimų skaičių specialistai nesiūlo žiūrėti pro pirštus. Kasdien ne tik vis dar miršta žmonės, bet ir įspėjama dėl naujos – ilgojo kovido epidemijos. Negana to, nerimą kelia ir atsirandantys vis nauji viruso variantai.
REKLAMA
REKLAMA
Medikų atstovė – apie apverktinas algas ir „visažinius“ pacientus: „Konfliktai jau užprogramuoti“
Šalį purtant energetinei krizei ir toliau laikantis milžiniškai infliacijai medikai konstatuoja, kad ministerijos žadamas algų kilimas – tik lašas jūroje. Tuo metu pacientų nepasitenkinimas ir reikalavimai tik auga. Juo labiau liūdina tai, kad daugėja užleistų būklių ir klesti savigyda.
Net po pandemijos gydytojai mieliau konsultuoja telefonu? Atšauna, kad patys pacientai taip nori
Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“.
Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.
Neįspėjus neatvykai pas gydytoją – bauda? Siūlo to imtis kuo greičiau, nors kiti laiko kraštutine priemone
Gydytojų kantrybės taurė perpildyta – dėl nusprendusių neatvykti ir apie tai nepranešusių pacientų ne tik trikdomas jų darbas, bet ir ilginamos eilės. Svarstoma, ar pagaliau nereikėtų tokiems piktybiniams pacientams už neatvykimą pas gydytoją paskirti baudas. Vis tik tokią idėją palaiko ne visi ir pirmiausia siūlo labiau šviesti žmones.
REKLAMA
REKLAMA
Užvirė diskusijos dėl nemalonaus tyrimo vėžiui diagnozuoti vertės: chirurgas paaiškino, kaip yra iš tiesų
Neseniai publikuoti naujų tyrimų rezultatai, pasėję abejonę dėl storosios žarnos vėžio prevencijai atliekamo ne itin malonaus tyrimo – kolonoskopijos vertės, spėjo sukelti audringas medikų diskusijas. Chirurgas Audrius Dulskas patikina, kad skubėti taip interpretuoti šių duomenų nereikėtų, o kolonoskopijos vaidmens prevencinėje programoje niekas neatšaukė.
Krizė pasiekė ir privačias gydymo įstaigas: pasakė, kiek gali brangti paslaugos ir kas visada priklauso nemokamai
Energijos kainų šuolis ir infliacija ieškotis gelbėjimo plano privertė ir gydymo įstaigas. Nors per pandemiją ir turėjo progą pasiauginti „storesnius lašinius“, privatininkai neslepia, kad dėl to gali laukti kainų kilimas. Tiesa, primenama, kad kai kurias nemokamas paslaugas privačioje įstaigoje galima gauti greičiau.
Skundžiasi, kad nebenori moterų kaip anksčiau: specialistai paaiškino, ar vyrus irgi užklumpa klimaksas
Nors viešumoje dažniausiai kalbama apie moterų amžėjimo pokyčius, tačiau sensta ir vyrai. Kas lemia vyrų senėjimą, kodėl yra normalu lytinio potraukio mažėjimas ir kada tai – kitų ligų pranašas, išsamiau pasakoja Santaros klinikų gydytojai.
Visų pirma paaiškinęs, kad amžėjimas ir senėjimas – iš esmės dvi tos pačios sąvokos, VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas prof. Virginijus Šapoka konstatavo, kad šiam procesui pasmerkti yra visi.
REKLAMA
REKLAMA
Medikai pasijautė kaip sukčiai: pagrasinus baudomis Dulkys „išrašė velnių“ biurokratams – jie nemato toliau savo nosies
Netikėto Valstybinės ligonių kasos (VLK) akibrokšto sulaukę gydytojai sako dabar turėsiantys vaistų receptus pacientams rašyti su baime. Gydytojai kraipo galvomis, mat gavo įspėjimus apie neva nepagrįstai išrašytus receptus ir galimai švaistomus biudžeto pinigus. Ministras Arūnas Dulkys gi pripažįsta klaidą ir apgailestauja, kad medikai turėjo pasijausti it sukčiai.
Staigi krepšininko mirtis Anykščiuose atvėrė skaudžias žaizdas: „Yra situacijų, kai tiesiog nepavyksta“
Savaitgalį Lietuvą sukrėtė žinia apie staiga aikštelėje užgesusią 39-erių krepšininko Beno Steponėno gyvybę. Žinia apie jo mirtį pasidalinęs vienas Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus su apmaudu teigė, kad greitosios pagalbos reikėjo laukti net pusvalandį. Pati greitoji tai neigia ir kritikuoja praktiką, kad draugiškose rungtynėse medikai budėti neprivalo.
32-ejų Dovilę pakirto vėžys: abi krūtis pašalinusi moteris dabar gailisi tik vieno
Gąsdinančią diagnozė „krūties vėžys“ Dovilė išgirdo būdama vos 32-ejų, tačiau teigia niekada nesijautųsi auka ir neklaususi, kodėl būtent jai teko toks likimo iššūkis. Vis tik šiandien ji neslepia, kad norėtų atsukti laiką atgal ir pasinaudoti gydytojos patarimu prevenciškai pašalinti abi krūtis dar būnant 28-erių.
REKLAMA
REKLAMA
Gyventojai skundžiasi, kad vis daugiau išleidžia ir vaistinėse: galvoji, ar papildą pirkti, ar laukti, kol iš buto išmes
Įsisukusi kainų pasiutpolkė neaplenkė ir vaistinių. Gyventojai skundžiasi, kad vis daugiau pinigų priversti išleisti ir maisto papildams, vaistams, kitoms medicinos priemonėms. Vaistinės neslepia, kad kai kurių prekių kaina didėjo ir 10 proc., tačiau tą labiausiai sąlygoja gamintojų didinamos kainos.
Ši diagnozė sukrečia visą šeimą, tačiau pagalba kaip reikiant šlubuoja: „Tu išeini visiškai į niekur“
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kone 50 tūkst. gyventojų serga demencija. Šios ligos diagnozė – sukrečianti patirtis visai šeimai, tačiau su tuo susidūrusieji konstatuoja, kad šiandien tokie žmonės neretai paliekami vieni su liga. Demencija dažnai ne tik kad ilgai nenustatoma, bet ir jau išgirdę diagnozę artimieji tiesiog nežino, ko imtis.
Susidūrusieji su šia liga pasakoja, kad tuo metu susipina daugybė jausmų – sumišimas, baimė, nežinomybė, ką daryti toliau.
Gydytojas Rauba – apie COVID-19 „pavogtą“ uoslę ir eiles: tokie pacientai įtraukiami į „juodąjį sąrašą“
Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas – darbymetis ne tik šeimos gydytojams, bet ir otorinolaringologams, tai yra ausų, nosies ir gerklės ligų specialistams. Ilgametę patirtį turintis gydytojas Darius Rauba neslepia, kad vis dar tenka stebėtis pacientų elgesiu. Jei vieni skuba pas medikus be didesnio reikalo, kiti netausodami savęs „prisižaidžia“ iki rimtų komplikacijų. Be kita ko, patys pacientai kitą kartą prisideda ir prie eilių didėjimo.
REKLAMA
REKLAMA
Medikų verdiktas: kam delsti pasiskiepyti šį rudenį negalima, o kam didelės naudos gali ir nebūti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės?
Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.
Medikai kelia reikalavimus Dulkiui: kitaip gresia ne tik didesnės eilės pas gydytojus, bet ir streikai
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.
Dulkys meta gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms: nereiks taupyti nei algų, nei paslaugų kokybės sąskaita
Reaguojant į energijos kainų krizę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms. Jų vadovams imantis už galvų dėl kosminių kainų, SAM sako skirsianti papildomus 49 mln. eurų ne tik energijos kainoms, bet dar ir pandemijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat 20 mln. eurų jau papildomai suplanuota kitiems metams.
Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą.
REKLAMA
REKLAMA
Džiaugsmą dėl didesnių algų temdo nerimas: neaišku, ar visi jaunieji gydytojai ras, ką veikti regionuose
Gydytojai rezidentai džiaugiasi – pagaliau pajudėta iš mirties taško ir pamiršti jų atlyginimai augs. Tarp Vyriausybės siūlomų pokyčių – ir daugiau praktikos laiko regioninėse gydymo įstaigose. Vis tik patys universitetai čia įžvelgia iššūkių ir nuogąstauja, ar visoms regiono įstaigoms pakaks kompetencijų būsimiesiems gydytojams ugdyti.
Bene skaudžiausia jaunųjų gydytojų seniai pažymima sveikatos sistemos vieta – per žemi, dvejus metus apskritai nedidėję atlyginimai.
Girtas ryte, po pietų – be darbo: atskleidė, kiek darbuotojų girtauja net darbe ir kaip su tuo kovoti
Nors traukiantieji dūmą darbe pertraukėlių metu seniai nieko nestebina, pasirodo, daugėja ir vartojančiųjų alkoholį darbovietėse. Profsąjungų atstovai konstatuoja, kad sutramdyti taurelę mėgstančius kilnoti darbuotojus būdų yra, tačiau jie nesprendžia pačios priklausomybės problemų.
Nors stebimos bendros alkoholio vartojimo tendencijos visuomenėje, vartojančiųjų alkoholį darbo vietose per pastaruosius aštuonerius metus padaugėjo.
Beveik pusšimtį metų Biržų rajone dirbantis šeimos gydytojas: „Jei visi bus mieste, kas gydys kaime?“
Romualdas Rupkus jau 46 metus dirba šeimos gydytoju Biržų rajone, Papilio miestelio ambulatorijoje. Nors kolegos dar jaunystėje sukiojo pirštu prie galvos ir stebėjosi, ką jis veikia kaime, gydytojas teigia net neturėjęs minties skubėti darbuotis į miestą. Pasak jo, kaime ir oras grynesnis, ir žmonės geresni.
Nors iš pradžių R. Rupkus pasakojo pirmiausia ruošęsis stoti į teisę, susiklostė taip, kad atsidūrė medicinoje. Tačiau dėl šio sprendimo vyras sako niekada nesigailėjęs.
REKLAMA
REKLAMA
Pacientų laukiami pokyčiai virs šnipštu? Bijo, kad rajone paliks ir be sveikatos paslaugų, ir pavežimo
Gyventojai laukia jau nuo kitų metų dalyje savivaldybių startuosiančio pacientų pavėžėjimo pilotinio modelio. Neabejojama, kad tokios sistemos reikėjo jau vakar, dar labiau jos reikia dabar, kai reformuojant sveikatos įstaigas dalis paslaugų persikels toliau nuo namų. Vis tik kai kurie pacientai pavėžėjimo paslaugą gali matyti kaip savo ausis.
Pacientai bijo dėl savo gydymo: paliks su pigiausiais vaistais arba teks mokėti pilną kainą?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiami vaistų kompensavimo tvarkos pokyčiai toliau kelia aistras. Pacientai nuogąstauja, kad tai tik atneš daugiau žalos žmonių sveikatai ir nuostolių valstybei. Vaistų gamintojai irgi mato prielaidas, kad vaistų pasirinkimas gali mažėti. Ministerija gi sako siekianti, kad gyventojai vaistams išleistų mažiau.
Specialistė – apie 100 gramų „sveikatai pataisyti“, lietuvių priklausomybę ir kada vaistai pridaro daugiausiai žalos
Nors medicina ir farmacija žengia sparčiais žingsniais žengia į priekį pasiūlydami naujų, efektyvesnių vaistų, gydytojai apgailestauja, kad vartojant medikamentus vis dar labiau pasitikima ne jų, o kaimyno ar giminaičio žodžiu. Be kita ko, vis dar dažnos ne tik liūdnai galinčios pasibaigti vaistų vartojimo klaidos, bet ir mitai apie vaistų šalutinį poveikį.
REKLAMA
REKLAMA
Andriukaitis: didelė rizika, kad rudenį gali smogti mišri banga, galėtų grįžti ir dideli suvaržymai
Sunkus šis ruduo grasina būti ne tik dėl energijos kainų krizės, bet ir galimos naujos COVID-19 ir gripo bangos. Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad rizika yra didžiulė ir tam pasiruošti būtina jau dabar. Neatmetama, kad reaguojant į infekcijos protrūkius gali tekti prisiminti ir itin griežtus ribojimus.
Persirgus COVID-19 apie rimtą pažeidimą nė neįtaria: to pasekmės – visam gyvenimui
Širdies magnetinis rezonansas – dar gana jauni tyrimai, leidžiantys ne tik diagnozuoti retas ar kitais tyrimais taip gerai neidentifikuojamas ligas, bet ir nustatyti anksčiau įvykusį infarktą ar miokarditą. Tai itin aktualu ir COVID-19 persirgusiems asmenims – daliai jų pažeidimai išlieka visam gyvenimui didindami kitų širdies ligų riziką.
Apie visa tai medikai pasakojo VUL Santaros klinikoms minint išskirtinę sukaktį – širdies magnetinio rezonanso tyrimų dvidešimtmetį.
Arūnas Dulkys: laukia pats sudėtingiausias pandemijos „uždarymo“ klausimas
Po susitikimo su už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos (EK) nare Stella Kyriakides sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį apžvelgė ir pandeminę situaciją Lietuvoje bei galimus scenarijus žiemos sezonui. Nors vis dažniau kalbama apie pandemijos pabaigą, eurokomisarė ragino būti pasiruošus žiemai.
REKLAMA
REKLAMA
Susikirto dėl kotletukų Seime: kol vieni ieškojo daugiau vitaminų, kiti ragino nešvaistyti tam laiko
Seime nebeveikiant nė vienai maitinimo įstaigai, dalis seimūnų ir kitų parlamento darbuotojų kaip reikiant susirūpino, kur gi reikės pasistiprinti. Jie skundėsi, kad parlamente, priešingai nei kitose darbovietėse, kuriama ne visai sveika aplinka. Subalansuotos mitybos svarba neabejoja ir specialistai, vis tik kai kurie parlamentarai tokius aptarimus pavadino tik laiko gaišimu.
Šį klausimą trečiadienį parlamentarai aptarinėjo Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Ligoninės ruošiasi naujam sunkmečiui: drakoniškai išaugusios kainos gali atsiliepti ir paslaugų kokybei
Jau gavę kelis kartus didesnes sąskaitas už elektrą ligoninių vadovai su siaubu laukia šildymo sezono pradžios. Jie konstatuoja, kad sunkmetis jau atrodo neišvengiamas, o jo pasekmes pajaus ne tik medikai, bet ir pacientai. Politikai savo ruožtu ramina, kad pagalvę gydymo įstaigoms paruoš, tačiau ragina ir patiems labiau pasistengti pataupyti.
Naują tvarką medikai vadina chaosu: gali ne tik brangti dantų gydymas, bet ir liks mažiau laiko pacientams
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis kartojant, kad nuo rugsėjo 1 d. visos gydymo įstaigos turi būti prisijungusios prie e.sveikatos, medikai nepaliauja stebėtis, kodėl viskas, panašu, daroma tik dėl pliusiuko. Odontologai pažymi, kad e.sveikata ne tik gadina nervus dėl nuolatinio strigimo, bet yra visiškai nepritaikyta jų įrašams. Negana to, dėl tokios prievolės ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet ir gali tapti dar viena priežastimi paslaugoms brangti.
REKLAMA
REKLAMA
Pasakė, nuo ko moterys mirti ėmė dažniau ir ar tikrai vyrus infarktas ištinka „iš giedro dangaus“
Nors lietuvių gyvenimo trukmė pastarąjį dešimtmetį nuosekliai ilgėjo, pandeminiais metais ši tendencija kiek pasikeitė. Nepaisant to, nepasikeitė tai, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau už vyrus. Gyventojų žudiku numeris vienas toliau išlieka kraujotakos ligos, tačiau neatsilieka ir onkologiniai susirgimai, kurie stipriosios lyties atstovus tiek dažniau susargdina, tiek ir pasiglemžia jų gyvybes. Be to, pandemija įnešė ir pokyčių lietuvių mirčių struktūroje.
Ar taupydami neprisižaisime su sveikata? Specialistai įvertino siūlymą prisukti karštą vandenį ir mažinti temperatūrą
Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.
Oficialu: štai kas nuo pirmadienio galės pasiskiepyti adaptuota COVID-19 vakcina
Lietuvoje startuoja skiepijimas adaptuota COVID-19 vakcina. Tiesa, jo pradžia kiek nukeliama – tą bus galima padaryti nuo pirmadienio, o ne šios savaitės, kaip buvo žadėta iš pradžių. Pirmiausia pasiskiepyti kviečiami didžiausios rizikos grupėms priklausantys žmonės. Kiti pilnamečiai asmenys adaptuotą vakciną galės gauti spalio pradžioje.
SAM dar praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvą pasiekė pirma adaptuotų vakcinų siunta.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorė – apie ilgai lauktus skiepus ir 4-ąją dozę: „Nemanau, kad bus kažkoks primygtinis raginimas“
Lietuvą jau pasiekė pirmosios omikron atmainai adaptuotos vakcinos, o skiepytis ketvirtąja skiepo doze nuo kitos savaitės ketinama leisti visiems norintiems nuo 18 metų. Kaip atrodys nauja vakcinacijos tvarka ir kokio rudens su koronavirusu galima tikėtis šiemet, teiraujamės imunologės Aurelijos Žvirblienės.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad naujosios, omikron atmainai adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje.
Peršalimo ligų sezonas dar neprasidėjo, tačiau jau neranda vaistų: paaiškino, kas kaltas
Nors peršalimo ligų sezonas dar tik artėja, kai kuriose vaistinėse gyventojai pasigenda tam tikrų vaistų. Vaistinės neslepia, kad dalies prekių trūksta tiek dėl išaugusios jų paklausos, tiek ir dėl dar nuo pandemijos besitęsiančių bei augančių energetinių kaštų sąlygotų žaliavų tiekimo trikdžių.
Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rima (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – red. past.
Rudeniui – trys skiepai vieno vizito metu: perspėja, kad šiemet gripas gali pažerti staigmenų
Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.
Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.
REKLAMA
REKLAMA
Pokyčiai dėl COVID-19 skiepų – jau nuo kitos savaitės: pasakė, kas galės gauti adaptuotą vakciną
Lietuvą pasiekė pirmosios COVID-19 omikron atmainai pritaikytos vakcinos, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, dar rugsėjo mėnesį daugelis turėsime galimybę vakcinuotis sustiprinamąja naujosios COVID-19 vakcinos doze.
Kaip nurodė viceministrė, iš viso gausime 100 tūkst. „Pfizer“ ir 10 tūkst. „Modernos“ vakcinos.
Gera žinia: nuo kitų metų dėl šių genetinių ligų tirs visus naujagimius
Nuo 2023 m. Lietuvoje žadamos naujovės – siekiant nustatyti 8 sunkias genetines ligas bus tiriami visi naujagimiai. Iki šiol jie būdavo tiriami tik dėl 4 įgimtų medžiagos apykaitos ligų, norint išsitirti papildomai tą buvo galima padaryti tik savo lėšomis.
Kaip konstatavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, taip žengtas dar vienas žingsnis civilizuotų šalių link.
„Tai – didelis žingsnis siekiant anksti išaiškinti ligas ir kuo anksčiau pradėti gydymą.
Kainų šokas neaplenkė ir gydymo įstaigų: neatmeta ir apokaliptinio scenarijaus – nurėžtų medikams algas
Nors jau COVID-19 pandemija atrodė kaip didžiausia gydymo įstaigas galėjusi ištikti neganda, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai pripažįsta, kad laukia naujas sunkmetis – kaip ant mielių augančios elektros ir šilumos energijos kainos verčia sukti galvas, kokiomis lėšomis reikės padengti išaugusias išlaidas. Neatmetama, kad tai gali prireikti daryti net medikų algų sąskaita. Savo ruožtu ministerija ramina, kad to tikrai neprireiks, ir ruošia taupymo rekomendacijas.
REKLAMA
REKLAMA
Ar omikron išties toks „nekaltas“? Net persirgus lengvai varginanti būklė gali užsitęsti ir iki 9 mėnesių
Nors šiuo metu dauguma susirgimų koronavirusu yra lengvi ir pandemijos valdytojai yra nubrėžę aiškią ribą – pacientų reanimacijos skyriuose skaičių, kada reikėtų skelbti aliarmo signalą, specialistai ir dabar ragina neprarasti budrumo. Nepaisant to, kad paprastai omikron atmaina nesukelia sunkios ligos, liekamieji infekcijos reiškiniai gali varginti net ir 9 mėnesius.
Dažnas, užsikrėtęs omikron atmaina, perserga lengvai ar net beveik gali nepajausti išreikštų simptomų.
Sukritikavo gydytojus, kad dėl naujo skundo pacientą siunčia ateiti kitą kartą: „Jie net negirdi, ką sakai“
Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai viešai sudrausmino šeimos gydytojus, kad jie vengtų perteklinių konsultacijų ir vieno vizito metu išklausytų kuo daugiau paciento sveikatos problemų. Gydytojus tokie pareiškimai suglumino – panašu, kad valdininkai visiškai nesuvokia, kaip atrodo mediko darbo kasdienybė. Pacientai gi skundžiasi, kad kokiu sveikatos klausimu į gydytoją besikreiptų, jis vos pakelia akis nuo kompiuterio ir esą net neįsiklauso į nusiskundimus.