Leidinio teigimu, toks kontaktas skiriasi nuo pastarųjų metų Vakarų Europos lyderių praktikos, kai jie vengė tiesioginių pokalbių su Kremliaus vadovu. Sprendimas surengti pokalbį sulaukė sąjungininkų kritikos.
Trečiadienį, spalio 28 d., J. Støre vėl apgynė šį pokalbį. Pasak jo, kartu su Suomijos prezidentu A. Stubbu jie sutelkė dėmesį į tai, ką reikia padaryti, kad karas baigtųsi.
„Mes su Stubbu sutelkėme dėmesį į ateitį – į tai, kas turi įvykti, kad šis karas nesitęstų be galo ištisus mėnesius, kad rasti sprendimą netaptų dar sunkiau“, – sakė J. Støre.
Nemano, kad Putinas pakeis savo nuomonę
Vis dėlto Norvegijos premjeras nesitiki, kad pokalbis paskatins V. Putiną pakeisti savo poziciją. Tačiau jis mano, kad svarbu, jog Rusijos diktatorius išgirstų Europos šalių požiūrį, o ne vien Jungtinių Valstijų poziciją.
„Nemanau, kad V. Putinas pakeis savo nuomonę, tačiau mūsų poziciją jis išgirsta labai aiškiai. Nerimauju, kad kai kurios iš šių žinučių jo nepasiekia, kai su juo kalbasi amerikiečiai“, – paaiškino Norvegijos vyriausybės vadovas.
Kokius žingsnius taikos link siūlo Norvegija?
J. Støre pareiškė, kad Norvegija suinteresuota priemonėmis, kurios padėtų sumažinti įtampą ir karo veiksmų intensyvumą.
Tarp galimų žingsnių jis įvardijo atakų prieš energetikos infrastruktūrą Rusijoje ir Ukrainoje nutraukimą. Taip pat kalbėta apie smūgių Ukrainos grūdus eksportuojantiems laivams nutraukimą ir apsikeitimą karo belaisviais.
Telefoninis pokalbis įvyko prieš lapkritį numatomas Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybas Abu Dabyje.
Atskirai Norvegijos ministras pirmininkas pakomentavo Ukrainos teritorijų klausimą galimo taikaus susitarimo kontekste.
Pasak jo, šiuo metu Rusija kontroliuoja beveik 20 proc. Ukrainos teritorijos. Vis dėlto J. Støre pabrėžė, kad Ukraina nepasirašys susitarimo, kuriuo teisiškai pripažintų praradusi savo teritorijas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą klausimą – ar dabartinė fronto linija galėtų tapti atspirties tašku deryboms, net jei Ukraina nepripažintų okupuotų žemių Rusijos teritorija.
„Ukraina niekada nepasirašys susitarimo, kuriuo pripažintų praradusi teritorijas, tačiau ar ji galėtų dabartinę fronto liniją laikyti realybe ir atspirties tašku – jau kitas klausimas“, – pareiškė J. Støre.
Dar vienu esminiu klausimu jis įvardijo saugumo garantijas Ukrainai po taikos susitarimo sudarymo. Norvegijos premjero nuomone, būtent nuo jų labai priklausys tolesnė taikos proceso eiga.
„Pagrindinis klausimas yra tai, kokios saugumo garantijos gali būti suteiktos Ukrainai po taikos susitarimo sudarymo? V. Putinas pripažįsta, kad tai yra pagrindinis klausimas“, – sakė J. Støre.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
