Pasak jos, tokia nuostata neatitinka galiojančio Darbo kodekso nuostatų ir gali lemti, kad darbuotojai praranda jiems priklausančias garantijas.
Atskleidė, kokia išeitinės suma priklauso darbuotojui
Ji detaliai paaiškina, kada priklauso išeitinė išmoka, kokios sąlygos turi būti tenkinamos ir kokios klaidos dažniausiai daromos pateikiant prašymus. Teisininkės teigimu, svarbiausia yra teisingai nurodyti atleidimo pagrindą, nes nuo to tiesiogiai priklauso teisė į išmoką.
„AR TIKRAI IŠEITINĖ PRIKLAUSO TIK IŠĖJUS IŠ DARBO TĄ PAČIĄ DIENĄ, KAI SULAUKIATE PENSIJOS AMŽIAUS?
Daugelis darbuotojų ir net darbdavių vis dar vadovaujasi klaidinga nuostata, kad išeitinė išmoka priklauso tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukiama iš karto, vos sukakus senatvės pensijos amžiui.
Būtent dėl šio mito darbuotojai neretai praranda jiems priklausančias garantijas.
Kas numatyta įstatyme?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jeigu:
- dirba pagal neterminuotą darbo sutartį;
- sukako senatvės pensijos amžių;
- šį amžių sukako dirbdamas pas tą darbdavį.
Svarbu: galiojančioje normoje nebėra reikalavimo būti įgijus teisę į visą senatvės pensiją.
Kokia išeitinė priklauso?
Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu:
- mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka;
- jei darbo santykiai truko trumpiau nei 1 metus – 1 VDU.
Esminis klausimas: ar būtina išeiti iš karto?
Ne. Įstatymas nenustato termino, per kurį darbuotojas turi pasinaudoti šia teise.
Tai reiškia:
- galite nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną, kai sukako pensinis amžius;
- galite tai padaryti po kelių mėnesių ar net metų;
- teisė į išeitinę išlieka, jei tenkinamos DK sąlygos.
Kada išeitinė nebus mokama?
Svarbiausios situacijos:
- darbuotojas dirba pagal terminuotą sutartį;
- darbuotojas buvo priimtas į darbą jau būdamas pensinio amžiaus;
- darbuotojas pats pasirenka kitą atleidimo pagrindą (pvz., „savo noru“ pagal DK 55 str.);
- kai išeinama į priešlaikinę pensiją.
Kur dažniausiai daroma klaida?
Didžiausia – netinkamai suformuluotas prašymas. Jei darbuotojas nurodo tik „prašau atleisti savo noru“, darbdavys turi teisę taikyti DK 55 straipsnį, o tai reiškia – išeitinė išmoka nepriklausys.
Patarimas.
Prašyme būtina aiškiai įrašyti: „Prašau nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes dirbdamas(-a) pas Jus sukakau senatvės pensijos amžių.“
Taigi:
- išeitinė priklauso ne „už momentą“, o už teisinį pagrindą;
- laikas, kada nusprendžiate išeiti, nėra ribojamas;
- viską lemia teisingai pasirinktas ir įformintas atleidimo pagrindas“, – rašoma įraše.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
