Pamatę pacientų elgesį ruošia pokyčius: dalis šią paslaugą matys kaip savo ausis

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) aiškinimu, pacientų pavėžėjimo paslauga buvo įdiegta tam, kad optimizavus sveikatos paslaugų teikimą Lietuvoje ir toliau būtų užtikrinamas jų prieinamumas visiems gyventojams.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Buvęs administracijos direktorius Pudževelis siunčiamas į kalėjimą 4 metams

„Penktas kėlinys“: aukštyn Eurolygoje žiūrintis „Žalgiris“ ir gerokai sumenkę „Ryto“ šansai

Lovų pritrūko dar viena ligoninė: nenustebkite, jei nukreips gydytis kitur

„Pavėžėjimo paslauga teikiama pacientams, kurių sveikatos būklė objektyviai riboja galimybę savarankiškai pasiekti asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ši paslauga užtikrina, kad dėl sunkių ar lėtinių sveikatos sutrikimų mobilumo netekę ar ribotai judantys pacientai galėtų laiku patekti pas gydytojus specialistus, atlikti tyrimų, į procedūras, vykti į kontrolinius vizitus ar grįžti į gyvenamąją vietą po gydymo“, – akcentavo ministerija.

Siūlo griežčiau apibrėžti kriterijus pacientų pavėžėjimui

Vis tik pastebėta, kad pavėžėjimo paslaugomis šiuo metu dažnai naudojasi pacientai, kurių sveikatos būklė ar socialinė padėtis leidžia jiems savarankiškai keliauti viešuoju transportu.

„Be to, didžiuosiuose Lietuvos miestuose viešojo transporto sistema bei keleivinio pavėžėjimo paslaugos teikėjai užtikrina kokybišką ir prieinamą susisiekimą šių miestų teritorijose visą parą.

Tokiais atvejais pacientų pavėžėjimo paslaugos poreikis neatitinka jos tikslų – ištekliai skiriami tiems, kuriems jie nėra gyvybiškai būtini, o tai gali mažinti paslaugos prieinamumą tiems pacientams, kuriems pavėžėjimas dėl jų sveikatos ir fizinės būklės yra objektyviai reikalingas.

Todėl būtina tikslinti paslaugos teikimo atvejus, paliekant tik tuos pacientų pavėžėjimo atvejus, kai pavėžėjimas tampa būtina sąlyga pacientui gauti jam kritiškai svarbias sveikatos priežiūros paslaugas. Nauji pavėžėjimo atvejai turėtų užtikrinti tai, kad turimos ribotos pacientų pavėžėjimo lėšos būtų skiriamos regionuose gyvenantiems pacientams, kuriuose tiek būtinų paslaugų prieinamumas, tiek viešojo susisiekimo sistema nėra pakankama“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Pasak ministerijos, būtent nepakankamai aiškiai apibrėžti kriterijai šiandien neleidžia užtikrinti efektyvaus pavėžėjimo paslaugos teikimo ir racionalaus išteklių panaudojimo.

Kas galės pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis?

Kaip pabrėžia SAM, nutarimo projektu nėra keičiamos bendrosios pacientų pavėžėjimo paslaugos gavimo sąlygos. Tačiau yra siekiama išgryninti ir naujai detalizuoti valstybės lygmens nespecializuoto pacientų pavėžėjimo teikimo atvejus. Numatoma, kad toks pavėžėjimas būtų teikiamas, jei atitinka bent vieną iš toliau nurodytų atvejų:

1. paciento funkcinis savarankiškumas pagal Bartelio kasdienės veiklos skalę yra mažesnis nei 60 balų ir dėl riboto savarankiškumo pacientas objektyviai negali naudotis viešuoju ar individualiu transportu, o kelionė į įstaigą yra būtina, kad pacientas gautų sveikatos priežiūros paslaugas;
2. pacientas vyksta gauti specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (onkologinių paslaugų, paliatyvios onkologinės pagalbos ir kt.);
3. pacientą dėl būklės būtina transportuoti gulintį;
4. pavėžėjimas reikalingas dėl organų transplantacijos ar pasirengimo transplantacijai;
5. pacientas iš skubiosios pagalbos skyriaus grįžta į gyvenamąją vietą po suteiktų paslaugų;
6. pacientas grįžta namo po gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, kai pavėžėjimą užsako gydymo įstaigos darbuotojas;
7. pacientui teikiamos paliatyviosios priežiūros paslaugos.

„Skiriant pacientų pavėžėjimą pirmiau minėtais septyniais atvejais dėl socialinių ir ekonominių priežasčių, naujai bus vertinama, ar pacientas atitinka socialinius ir ekonominius kriterijus (nustatytas dalyvumo lygis ≤ 40 proc., sunkus neįgalumo lygis ar teisė į kompensaciją už vaistus dėl nepakankamų pajamų), ir bus atsižvelgiama į asmens amžių (80 metų ir daugiau).

Skiriant pacientų pavėžėjimą pirmiau paminėtais septyniais atvejais dėl pacientų sveikatos būklės, bus vertinama, ar pacientas turi judėjimo sutrikimų, dėl kurių negali savarankiškai vaikščioti (...); ar pacientas turi sveikatos sutrikimų, trikdančių orientaciją aplinkoje ir komunikaciją (pavyzdžiui, psichikos, kalbos, regos, klausos), dėl kurių savarankiškai negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu; ar pacientas vyksta atlikti gydymo procedūrų, kurių sukeltas šalutinis poveikis apriboja paciento galimybę savarankiškai naudotis individualiu ar viešuoju transportu (pavyzdžiui, chemoterapija), arba dėl organo (-ų) transplantacijos“, – dėstoma nutarimo projekte.

Teigiama, kad priėmus nutarimo projektą būtų užtikrinamas gydymo prieinamumas pažeidžiamiausioms pacientų grupėms, be to, būtų prisidedama prie socialinės atskirties mažinimo.

Pažymima, kad sukūrus specializuotą pavėžėjimo sistemą, taip pat mažėtų greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadų krūvis, nes GMP pajėgos nebebūtų kviečiamos neekstremaliais atvejais, o operatyvumas kritinių iškvietimų atveju išlieka aukštas ir ištekliai taupomi.

Nuogąstauja, kad paslaugą gaus ne visi, kuriems reikia

Išvydę siūlomus keitimus Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai atkreipė dėmesį, kad tvarka vis tik sudaro prielaidas pavėžėjimo paslaugas gauti ne visiems, kuriems tai išties gali būti reikalinga. 

„Nustatomas naujas kriterijus – beveik visais atvejais reikalaujama turėti teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus, dėl ko net ir sunkų neįgalumo lygį turintys asmenys gali netekti teisės į pavėžėjimo paslaugą.

Galiojančioje tvarkoje galimybė naudotis pavėžėjimo paslauga grindžiama neįgalumo, darbingumo ar dalyvumo lygiu, socialinėmis aplinkybėmis ir faktiniu asmens negalėjimu savarankiškai vykti. Po pakeitimo Bartelio indekso reikšmė (mažiau nei 60 balų) tampa pagrindiniu valstybės lygmens nespecializuoto pacientų pavėžėjimo kriterijumi. Tai reiškia, kad paslauga būtų prieinama tik didelę priklausomybę nuo kito asmens turintiems asmenims“, – nurodė LSA.

Pasak jos, socialiniu požiūriu riba tarp, pavyzdžiui, 60 ir 65 Bartelio balų yra labai siaura, o asmenys, turintys pusiausvyros, regos, orientacijos ar kognityvinių sutrikimų, gali būti faktiškai tokio paties priklausomumo lygio kaip ir asmenys, kurių Bartelio balai mažesni nei 60.

„Be to, Bartelio balus nustato gydytojas, remdamasis medicininiais kriterijais, todėl socialiniai veiksniai ir realios gyvenimo aplinkybės nėra vertinamos. Siekiant išvengti nepagrįsto asmenų atskyrimo, siūlytina aiškiai reglamentuoti išimtis, numatant, kad pavėžėjimo paslauga gali būti skiriama ir asmenims, kurių Bartelio balai yra 60 ar daugiau, jei gydytojas pagrįstai konstatuoja, kad asmuo dėl kognityvinių, sensorinių, psichikos ar kompleksinių sveikatos sutrikimų objektyviai negali naudotis transportu be pagalbos“, – siūlė asociacija.

LSA rašte ypač atkreipiamas dėmesys į amžiaus susiejimą su pajamų kriterijumi – 80 metų ir vyresniems asmenims pavėžėjimas teikiamas tik turint teisę į kompensuojamųjų vaistų priemokas:

„Pažymėtina, kad priemokos negavimas savaime nereiškia asmens gebėjimo savarankiškai vykti į gydymo įstaigą. Taip pat įžvelgiama rizika dėl galimybės asmeniui likti be paslaugos tais atvejais, kai paslaugos inicijavimas ir užsakymas pavedamas tik įstaigos specialistui (pvz., grįžtant iš skubiosios pagalbos skyriaus). Jei paslauga neinicijuojama dėl laiko stokos, patirties ar netinkamo situacijos įvertinimo, pacientas netenka realios galimybės grįžti į gyvenamąją vietą.“

SAM: dalis gali nebeatitikti pavėžėjimo paslaugos kriterijų

Vis dėl to SAM nematė pagrindo atsižvelgti į tokius siūlymus. Pasak jų, neįgalumo, darbingumo ar dalyvumo lygis savaime ne visais atvejais atspindi faktinį asmens funkcinį savarankiškumą ir gebėjimą vykti į sveikatos priežiūros paslaugas:

„Bartelio indekso taikymas leidžia objektyviai ir vienodai įvertinti asmens priklausomybę nuo kito asmens kasdienėje veikloje, todėl šis rodiklis pasirinktas kaip pagrindinis kriterijus valstybės lygmens nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugai gauti.“

Tuo metu papildomas kriterijus – teisė gauti priemokas už kompensuojamuosius vaistus – taikomas kaip socialinio pažeidžiamumo indikatorius, leidžiantis įvertinti ne tik sveikatos būklę, bet ir finansines galimybes.

„Tai sudaro prielaidas nukreipti ribotus pavėžėjimo paslaugų išteklius asmenims, kuriems alternatyvios vykimo galimybės yra labiausiai apribotos.

Nors po pakeitimo dalis asmenų, turinčių nustatytą sunkų neįgalumo lygį, gali neatitikti pavėžėjimo paslaugos skyrimo kriterijų, pažymėtina, kad valstybės lygmens nespecializuota pavėžėjimo paslauga nėra universali socialinė garantija, o tikslinė priemonė, skirta labiausiai priklausomiems ir socialiai pažeidžiamiems pacientams. Kiti asmenys gali pasinaudoti savivaldybių organizuojamomis pavėžėjimo paslaugomis, individualiomis pagalbos priemonėmis ar kitomis alternatyvomis“, – dėstė ministerija.

Šį nutarimą dar turės patvirtinti Vyriausybė, numatyta, kad jis įsigaliotų kovo 1 d.