Verslas

Trečiadienio vakarą SEB bankas informuoja klientus apie sistemos sutrikimus. „Informuojame, kad šiuo metu dėl techninių priežasčių SEB banko interneto svetainė yra nepasiekiama. SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė veikia kaip įprastai. Jei reikia prisijungti prie interneto banko, tai galite padaryti naudodamiesi tiesiogine nuoroda: https://login.seb.lt/ Rekomenduojame prie interneto banko jungtis naudojantis šia nuoroda, o ne per paieškos sistemas.

Butų skiltyje rastas būstas gali būti parduodamas kaip namo dalis. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo menkas. Tačiau ką tai reikštų, jei būstą norėtumėte pirkti su paskola? Vienas toks skelbimas įdėtas į butų skiltį. Jame siūlomas 41 kv. m būstas Vilniuje, Untulių gatvėje. Aprašyme patalpos ne kartą vadinamos butu, tačiau pardavėjas taip pat aiškiai nurodo, kad parduodama „namo dalis pagal notarinę naudojimosi tvarką“. Skelbiama kaina – 1 200 eurų už kvadratinį metrą.

Seime kelią skinasi įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei juridinių asmenų galimybes įsigyti nekilnojamojo turto (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų.  Taip pat siūloma apriboti šių šalių fizinių ir juridinių asmenų galimybes vykdyti viešąją veiklą Lietuvoje švietimo, mokslo, studijų, kultūros, sporto ir meno srityse.

Finansų ministras Taurimas Valys, vengęs susitikti su opozicija, pristatęs Seimui valstybės biudžetą ryžosi susitikti su konservatoriais ir liberalais. Ir iškart sulaukė kaltinimų, kad skandina šalį į vis gilesnes skolas. Ministrui kliuvo ir dėl abejingumo kylančioms degalų kainoms. T. Valys teisinasi nedrįstantis mažinti degalų akcizų, mat ir taip sunkiai sekasi rinkti suplanuotus mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kaip ir kasmet – spalio pabaiga reiškia prasidedantį tamsųjį metų laiką. Spalio 25-ąją laikrodžius pasuksime valanda atgal, o dienos taps dar trumpesnės. Idėja, gimusi dar I-ojo pasaulinio karo metais, turėjo padėti taupyti energijos išteklius. Tačiau ar tikrai trumpesnė diena vis dar reiškia mažesnes sąnaudas? Trumpesnė diena tiesiogiai susijusi su anksčiau įjungiamu apšvietimu namuose, kitais buities įpročiais, kuriems be elektros energijos – niekaip.

Daug į gynybą ir atsinaujinančią energetiką investuojanti bei finansinių technologijų (fintech) centru laikoma Lietuva – logiška vieta vienos didžiausių JAV finansų grupių „Citigroup“ atstovybei Baltijos šalyse, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas „Citi“ banko plėtros Baltijos šalyse perspektyvas trečiadienį Vilniuje aptarė su jo vadovu Grantu Carsonu, pranešė Prezidentūra.

Finansų ministerija Europos Komisijai (EK) pateikė pirmąjį prašymą paskolinti 1,06 mlrd. eurų pagal Europos saugumo veiksmų (SAFE) priemonę. EK patvirtinus šį prašymą Lietuva kartu su birželį gautu avansu bus gavusi jau 1,86 mlrd. eurų pagal šią priemonę – 29 proc. visos šaliai skirtos 6,375 mlrd. eurų paskolos.

Rusijos centrinis bankas nuo metų pradžios sumažino savo aukso atsargas maždaug 62 tonomis, tai didžiausias nuoseklus aukso atsargų mažinimas nuo 1998 m. šalį ištikusios finansų krizės. Remiantis antradienį paskelbtais duomenimis, banko aukso atsargos mažėjo kiekvieną 2026 m. mėnesį. Rugsėjį jos sumažėjo maždaug 6 tonomis – iki maždaug 2 264 tonų. Pasak centrinio banko vadovės Elviros Nabiulinos, Rusija vis dar turi šeštas pagal dydį aukso atsargas pasaulyje, o auksas sudaro apie 41 proc.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pradėjo oficialią procedūrą, kad įvertintų, ar „Booking.com“ platforma galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA), nes kruopščiai neįvertino ar veiksmingai nesumažino rizikos, susijusios su apgaulingais skelbimais ir duomenų viliojimu (vadinamuoju fišingu). Platforma taip pat galėjo pažeisti SPA skaidrumo reikalavimus, nes aiškiai nepažymėjo kaip reklamos tų skelbimų, kurių skelbėjai mokėjo už aukštesnę vietą vartotojams rodomuose paieškos rezultatuose, t...

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.  Vis dėlto, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, šalies deficitas padidėjo 2,4 proc. punkto, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos biudžeto deficitas siekė 0,8 proc. BVP, o antrąjį išaugo iki 3,2 proc. BVP.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį bendru sutarimu pritarė nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatoms verslams, kurių veiklą paveikė sostinėje vykdomi remontai.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ieško, kas atliktų būsimos penktos jungties su Latvija statybos teritorijų planavimą ir poveikio aplinkai vertinimą – paskelbtas rangovo konkursas, trečiadienį pranešė „Litgrid“. Jungties Varduva–Bruocėnai ilgis Lietuvoje preliminariai sieks apie 14 kilometrų. Ši linija – viena iš tarpsisteminių jungčių stiprinimo su Latvija programos dalių.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos finansinės paramos) pe 9 šių metų mėnesius gavo 16,34 mlrd. eurų pajamų – 8,6 proc. daugiau nei tuo pat  laiku pernai, skelbia Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą surinkta 12,94 mlrd. eurų pajamų – 8,4 proc. daugiau nei pernai, arba 74,7 proc. metinio pajamų plano (17,31 mlrd. eurų). Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį-rugsėjį gauta 5,84 mlrd. eurų – 11 proc. daugiau, o tai lėmė didėjęs vidaus vartojimas.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė siūlymui įteisinti skaitmeninės pilnametystės amžių ir įpareigoti socialinių tinklų paslaugų teikėjus neleisti jaunesniems nei 16 metų asmenims tapti savarankiškais socialinių tinklų vartotojais. Kultūros ministerijos parengtoje konservatorės Daivos Ulbinaitės pateiktų pataisų išvadoje iš esmės pritariama projekto siekiams, bet siūloma Seimui jo nesvarstyti, nes panašius ribojimus šiuo metu svarsto Europos Sąjunga.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2026–2040 metų Lietuvos skaitmeninės plėtros strategiją, kuria siekiama stiprinti skaitmeninius įgūdžius verslo, viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros srityse.  „Nustatome aiškią ilgalaikę kryptį, kuri leis koordinuotai stiprinti Lietuvos skaitmeninius pajėgumus, skatinti inovacijas, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir sudaryti geresnes sąlygas verslui augti“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Per savaitgalį Prancūzijoje dėl riaušių nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. parduotuvių – dvigubai daugiau, nei buvo skelbta vos prieš dieną. Tikimasi, kad didžiąją dalį nuostolių padengs draudikai, tačiau kol kas jie neturi net preliminaraus įvertinimo, kiek kainuos šie niokojimai. Prancūzijos draudikų federacija „France Assureurs“ naujienų portalui „Euronews“ pasakojo, kad jos nariai visais būdais bando padėti nukentėjusiems.

Sostinės valdžia bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia pakeisti nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje bendradarbiavimo, arba įveiklinimo sutartį – pagal poreikius perdėlioti būsimų renginių tinklelį, pakeisti Sporto muziejaus veiklos modelį.  Miesto administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad pakeitus sutartį savivaldybė galėtų savo poreikiams panaudoti iki septynių ministerijos nepanaudojamų renginių dienų per metus.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ trečiadienį pasiūlius atidėti maždaug 3 mlrd. eurų vertės pirmojo komercinio vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje projektą, Energetikos ministerija teigia sudarysianti sąlygas bendrovei jį įgyvendinti vėliau, padėsianti rasti naują partnerį arba užsitikrinti europinį finansavimą. „Esame informuoti, kad įmonė, siekdama išlaikyti įdirbį šiame projekte, linksta prašyti pratęsti įgyvendinimo terminus.

Vyriausybė pritaria šalies vadovo iniciatyvai leisti valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į ekonomiką, tačiau siūlo atsisakyti projekte numatytų fiksuotų palūkanų normos ribų. Tokiai Finansų ministerijos išvadai pritarta trečiadienio ministrų kabineto posėdyje. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui daug elektros vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra apsirūpins pati. Tačiau projektą siūloma tobulinti – tokia Vyriausybės išvada dėl Energetikos įstatymo pataisų bus teikiama Seimui.

Maitinimo verslui toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą finansų viceministras dar kartą pareiškė, kad per pandemiją įvesta lengvata buvo laikina ir jos grąžinti nesvarstoma. „Ištiko covidas – tai yra kritinė situacija, kurios niekas negalėjome prognozuoti ir valstybė turėjo susitelkti, kad šitą situaciją suvaldytų. Tai buvo laikina priemonė ir turime tai suprasti“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje trečiadienį teigė Kęstutis Kvaraciejus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) 20 metų patikėjimo teise būtų perduotas valdyti valstybės nekilnojamasis bei ilgalaikis materialusis turtas, kurio bendra likutinė vertė siekia beveik 10,9 mln. eurų. LRT perduodamas 21 nekilnojamojo turto objektas, kurio likutinė vertė 2025 m. pabaigoje siekė 9,02 mln. eurų, ir 2 160 ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurių likutinė vertė šių metų birželio pabaigoje sudarė 1,86 mln. eurų.

Finansų viceministrė sako, kad į kitų metų valstybės biudžeto projektą įtraukta didesnė kintama degalų akcizo dalis, vadinamoji anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kaip suplanuota jau anksčiau, nes kol kas nėra aišku, kada bus priimtas politinis sprendimas ją didinti mažiau ir taip amortizuoti aukštas degalų kainas, išaugusias dėl krizės Artimuosiuose Rytuose. „Sudėtinga labai tiksliai atsakyti, nes tai yra politinės valios klausimas.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) numatyta 79,6 mln. eurų – tiek pat, kiek šiemet ir 2025 metais. Kam nacionalinis transliuotojas 2025 metais sumokėjo daugiausia už turinį ir kokias laidas pirko? Anksčiau LRT finansavimas buvo skaičiuojamas pagal tai, kiek prieš dvejus metus valstybė surinko gyventojų pajamų ir akcizo mokesčių. Surinkus daugiau mokesčių, augdavo ir LRT skiriama suma.

Lietuvos valdžios skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 4,9 proc. punkto ir buvo vienas didžiausių ES. Labiau šis santykis augo tik Lenkijoje – 6,7 proc., skelbia Eurostatas. Tuo metu per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – santykio augimas taip pat buvo vienas didžiausių ES.

Finansų ministras sako, kad su naująja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovybe būtų įmanoma sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir jau kitais metais pasiekti Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Taurimo Valio teigimu, PVM atotrūkį iki ES vidurkio būtų galima sumažinti jau kitais metais, o 2028-aisiais jis galėtų būti net mažesnis.

Verslo atstovai ir politikai sutaria, kad gynybos pramonės projektų koordinavimą būtina centralizuoti – tai padėtų juos įgyvendinti sparčiau. Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis sako, kad gynybos pramonės problemoms aptarti dabar yra per daug formatų, todėl, jo žodžiais, reikalingas „politinis šeimininkas“, kuris tai koordinuotų.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatih Birol antradienį pareiškė nematantis didelių galimybių, kad naftos rinka kitais metais normalizuosis, nes aukštas kainas išlaiko tebesitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose. „Aš asmeniškai nematau jokio realaus kelio, kad 2027-ieji taptų normalizavimosi metais“ po tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje, kuriuos sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui praėjusį vasarį, dienraščio „Financial Times“ surengtoje konferencijoje sakė F. Birol.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos trečiadienio rytą Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 1,28 proc. ir 0,98 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,35 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 2,10 euro iki 2,35 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,24 euro ir buvo 0,98 proc.

Nuo kitų metų liepos mėnesio ruošiami pokyčiai dėl ligos išmokų – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, kurios apmokamos ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Kartu su 2027 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektu teikiami įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų lengvatą.

JAV pareigūnai antradienį galutinai patvirtino lėktuvo „Boeing 737 MAX 10“ konstrukcijos atitiktį reikalavimams ir sertifikavo šią ilgai vėlavusią populiaraus siaurafiuzeliažio orlaivio versiją. Bendrovė tikisi šio modelio lėktuvų tiekimą pradėti 2027 metais. Federalinė aviacijos administracija (FAA) išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad didžiausias MAX šeimos lėktuvas „atitinka visus taikomus projektavimo ir saugos reikalavimus“, teigiama Transporto departamento pranešime spaudai.

Toje pačioje įmonėje, parduodant tuos pačius produktus ir dirbant su panašiais klientais, vienų pardavėjų rezultatai gali būti kelis kartus geresni nei kitų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viską lemia charakteris, iškalba ar įgimtas gebėjimas įtikinti. Tačiau praktikoje skirtumus dažniau sukuria ne viena išskirtinė savybė, o visa darbo sistema: kaip pardavėjas ruošiasi pokalbiui, kokius klausimus užduoda, kaip supranta kliento poreikius, valdo derybas ir analizuoja savo rezultatus.

Po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose sparčiausiai augo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai, tuo metu specialistų darbo užmokestis didėjo lėčiau, rodo Valstybės kontrolės apžvalga. Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristatydama apžvalgos rezultatus Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė pažymėjo, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga išaugo 47 proc.

Pirmojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytoja valstybinė „Ignitis grupė“ Vyriausybei siūlo koreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, numatant galimybę jį atidėti, dėl to kreiptasi į Energetikos ministeriją.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) – apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti 65,4 mln.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius teigia kol kas negalintis patvirtinti, kad jo vadovaujamos partijos atstovai Seime palaikys 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pasak politiko, nors dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuva negali likti be biudžeto, Vyriausybė turi parodyti didesnes pastangas mažinti numatomą valdžios sektoriaus deficitą.

Vilniaus krepšinio klubo „Rytas“ kontrolę perimanti pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupė „Civinity“ į klubo dalies įsigijimą, infrastruktūrą, paramą jam ir galimą nacionalinio stadiono komplekso valdyme preliminariai investuotų apie 10 mln. eurų. „Civinity“ savininkas ir valdybos pirmininkas Deividas Jacka BNS teigia, jog anksčiau skelbta 1,5 mln.

Konkurencijos tarybai prieš metus įpareigojus kino teatrų tinklą „Apollo“ valdančią Estijos investicijų bendrovę „MM Grupp“ parduoti Vilniaus ir Kauno „Akropoliuose“ veikiančius kino teatrus „Apollo“, teismas nutarė, kad ji kol kas to neturi daryti.  Taryba žada skųsti sprendimą tik dėl kino teatro Vilniuje.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nutraukia 8 mln. eurų (su PVM) vertės žemės ūkio paramos informacinės sistemos (ŽŪPAIS) atnaujinimo sutartį su informacinių technologijų bendrovėmis (IT) „iTree Lietuva“ ir „ISense technologies“. Toks sprendimas priimtas po to, kai per 2023 metais pasirašytos ir vėliau pasiektos taikos sutarčių nustatytą galutinį terminą nebuvo tinkamai įvykdyti įsipareigojimai, pranešė NMA.

Gavus ESO kompensacijas už ilgiau nei tris paras trukusį elektros atkūrimą – šokas ir nusivylimas. Po audros savaitėmis be elektros gyvenę žmonės socialiniuose tinkluose piktinasi, kad ESO išmokos mažesnės, nei jie tikėjosi. Pavyzdžiui, už 10 parų be elektros vieni žmonės gavo 102 eurus, kiti už 8 paras – vos 9 eurus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Kadangi jis išpuvęs viduje, nulaužė.“    „Paskui tiesiog taip ir paliko, visi laidai čia, visa juosta, mūsų juosta ir gulėjo.

Lietuvoje siūloma įteisinti naujas trijų kalendorinių dienų apmokamas atostogas po nėštumo netekties. Jomis galėtų pasinaudoti ne tik moterys, bet ir jų sutuoktiniai ar partneriai, o už šį laikotarpį būtų mokama speciali „Sodros“ išmoka. Tokius Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus siūlo Seimo narė Rūta Miliūtė.

Seimas pradeda dėlioti kitų metų deficitinį valstybės biudžetą. Nors valdantieji žadėjo stabdyti degalų mokesčių kėlimo planą, Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte tai neatsispindi – nuo sausio suplanuota dar viena degalų mokesčių kėlimo banga. Negana to, didės mokesčiai ir ligoniams. Opozicija projekte neranda ir kūdikių priežiūros išmokų kėlimo. Tad panašu, kad valdančiųjų dar laukia karštos derybos dėl mokesčių pakeitimų ir gresiančių naujų milijardinių skolų visai šaliai.

Atlyginimai Lietuvoje vis dar kyla sparčiai. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas abejoja, ar tokį tempą pavyks išlaikyti ir ateityje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas šalies ūkyje be individualiųjų įmonių siekė 2628,2 euro prieš mokesčius ir 1594,9 euro „į rankas“. Per metus šios sumos padidėjo atitinkamai 10,1 ir 9,1 proc.

Lietuvoje ruošiami svarbūs vairuotojų egzaminavimo tvarkos pokyčiai. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė derinti Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimo projektą. Jame numatytos naujovės, be kita ko, susijusios su egzaminų registracijos tvarka ir praktinio vairavimo vertinimu.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ išleido naują 300 mln. eurų nominalios vertės penkerių metų trukmės žaliųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bendrovė. Pranešama, kad metinė fiksuota obligacijų palūkanų norma siekia 4,5 proc., o jų išpirkimo data – 2031-ųjų spalio 27 diena. Obligacijos buvo išplatintos už 115 bazinių punktų maržą virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos, emisijos kainai siekiant 99,676 proc. nominaliosios vertės.

Net jei žmogus apie antrosios pusės skolas nieko nežino, susituokus jos gali turėti pasekmių ir paties asmens piniginei. Iki vestuvių paimta paskola išlieka asmenine skola, tačiau tam tikrais atvejais kreditoriai gali nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, įskaitant dalį darbo užmokesčio. Susituokus bendru turtu paprastai tampa ne tik kartu įsigytas būstas ar automobilis, bet ir abiejų sutuoktinių gaunami atlyginimai bei santuokos metu sukauptos santaupos.

ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 20 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Antradienį Seimui pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame – limitą viršijantis deficitas, auganti skola, didinamos pensijos ir išmokos, viešojo sektoriaus atlyginimai. Dabar projektas bus svarstomas parlamento komitetuose.

Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias numatyti galimybę gyventojams skirti kultūros įstaigoms dalį – iki 1,2 proc. – gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Už tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurias antradienį pateikė Seimo narė socialdemokratė Ingrida Braziulienė, po pateikimo balsavo 37 parlamentarai, 11 buvo prieš, 25 susilaikė.

Lietuvai neturint atskiro ir aiškaus vandenilio rinkos reguliavimo Seimas svarstys Energetikos ministerijos siūlymą nacionalinėje teisėje įtvirtinti šio žaliojo kuro gamybos, perdavimo, tiekimo bei skirstymo tvarką. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatantį specialų Vandenilio įstatymo projektą bei Energetikos ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pataisas. „Šio įstatymo tikslas yra padėti teisinius pagrindus vandenilio sektoriui Lietuvoje.