Verslas

Augant elektroninei prekybai bei didėjant poreikiui siuntas atsiimti būtent paštomatuose, bendrovė „DPD“ šiemet į terminalų plėtrą Lietuvoje investuos 2 mln. eurų. Planuojama, kad iki metų pabaigos įvairiose šalies vietose bus įrengti dar 75 nauji paštomatai. „Šiuo metu Lietuvoje yra 325 „DPD“ paštomatai, o įrengus 75 naujus atsiėmimo terminalus, suteiksime galimybę tiek išsiųsti, tiek atsiimti siuntas dar patogiau.

Per mažiau nei keturias savaites nuo tada, kai Vilniuje prie 600 elektrinių paspirtukų buvo pridėti šalmai, dingo beveik 500 šių saugumo priemonių, skaičiuoja judumo platforma „Bolt“. Įmonė planuoja, kad iki gegužės pabaigos į miestą išriedės dar keli šimtai paspirtukų su šalmais ir tikisi, kad su jais paspirtukų naudotojai elgsis atsakingiau.

Turto bankas Šiauliuose atidarė atnaujintą pastatų komplekso korpusą. Darbai atlikti 910 kv. m pastatui. Projekto vertė siekia beveik 1,2 mln. eurų. Patalpose įsikūrė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) darbuotojai. Darbų metu atnaujintas vienas iš trijų esančio pastatų komplekso korpusų. Kiti du korpusai buvo modernizuoti VMI iniciatyva dar iki šį turtą perimant Turto bankui. Bendra visų darbų vertė siekia daugiau kaip vieną milijoną eurų (1,185 mln.

Lietuvos bankas (LB) antradienį pranešė planuojantis atnaujinti savo pastatus Vilniuje – Žirmūnuose bei Gedimino prospekte.  Modernizuojant Žirmūnų g. 151 esančius pastatus numatoma iš esmės pertvarkyti, racionaliai suplanuoti ir šiuolaikiškai įrengti čia esančias patalpas.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų savivaldybėms savarankiškai imtis priemonių sprendžiant oro taršos problemas ir ribojant taršų kurą. Už projektą po svarstymo balsavo 89, susilaikė – 18, prieš 3 parlamentarų. Projekte teigiama, kad Lietuvos miestuose dažnai viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojami oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygiai, ypatingai šildymo sezono laikotarpiu.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragina Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“. „Suprantame, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta rinkimų kampanija, – rašoma trečiadienį BNS pateiktame atstovybės komentare. – Taivaniečių atstovybė Lietuvoje norėtų dar kartą pabrėžti, kad mūsų atstovybės pavadinimas grindžiamas abiejų šalių vyriausybių bendru sutarimu po daugybės dvišalių konsultacijų.

Seimas linkęs pritarti pataisoms, kuriomis griežtinamos baudos nelegaliai asmenis įdarbinančioms įmonėms, griežčiau reguliuojamas iš Trečiųjų valstybių atvykusių asmenų įdarbinimas. Be to, anot įstatymų paketą teikiančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), būtų sudarytos geresnės sąlygos skolą valstybei turintiems gyventojams.

Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ministerijos inicijuotam nutarimo projektui dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo kaip ypatingos valstybinės svarbos. Už projektą po svarstymo balsavo 93, susilaikė – 5, prieš 1 parlamentaras.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laiomas Talino regionas – Harju apskritis. Tačiau 2022 m., kaip teigė Ž. Mauricas, Vilnius išsiveržė į priekį ir galiausiai aplenkė Taliną.

Kaip rodo „4 procentų“ iniciatyvos užsakymu šių metų balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, beveik visų valdančiųjų ir opozicinių partijų rinkėjai palaiko siekį Lietuvos gynybos finansavimui skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis „Norstat“ apklausos duomenimis, siekį didinti BVP gynybai palaiko 89 proc. valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 84 proc. Laisvės partijos bei 75 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų.

Per mažiau nei keturias savaites nuo tada, kai Vilniuje prie 600 elektrinių paspirtukų buvo pridėti šalmai, dingo beveik 500 šių saugumo priemonių, skaičiuoja „Bolt“. Įmonė planuoja, kad iki gegužės pabaigos į miestą išriedės dar keli šimtai paspirtukų su šalmais ir tikisi, kad su jais paspirtukų naudotojai elgsis atsakingiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) pirmadienį paskelbė apie naują tyrimą dėl „Boeing“, kuris inicijuojamas po to, kai šis sunkumų kamuojamas lėktuvų gamintojas atskleidė, kad kai kurie jo darbuotojai praleido „787 Dreamliner“ modelio tolimųjų reisų orlaivių patikrinimus. Pasak „Boeing“, buvo praleisti kai kurie fiuzeliažo ir sparnų jungties patikrinimai, bet vis tiek buvo užregistruota, kad jie buvo atlikti.

Siekiant mažinti transporto sukeliamą taršą visuose šalies miestuose turės būti nustatytos mažos taršos zonos, į kurias patekimas bus ribojamas. Panašu, kad Kaunas bus bene pirmasis, kuriame vien pravažiavimas tokia zona bus apmokestintas. Tai numato oficialiai registruotas miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Senamiesčio sumažintos taršos zonos ir vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti į ją projektas.

Netikėtai patekus į eismo įvykį kaltininko draudimo bendrovė atlygina nukentėjusiojo automobilio remonto išlaidas. Tam tikrais atvejais gali būti atlyginami ir automobilio prarastos prekinės vertės nuostoliai, tačiau daugelis apie šią galimybę nežino. Kas gali kreiptis dėl šios kompensacijos ir kokiais atvejais ji suteikiama – pasakoja specialistai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su JAV Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu aptars galimybes stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą, antradienį pranešė ministerija.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad jo iš dalies valdomos  žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupės“ verslo Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse pardavimas ilgiau nei tikėtasi užtruko dėl trukdžių Lietuvoje.   „Taškas padėtas – viskas. Ir visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas. Kitaip net negalėjo būti.

Kandidatai į prezidentus sako, kad dabartinė situacija elektros rinkoje, kuomet didžiausią elektros rinkos dalį be didesnės konkurencijos turi nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“, yra neraminanti. Jų teigimu, konkurencijos nebuvimas gali lemti oligopolinę arba monopolinę situaciją energetikos rinkoje, o kai kurie siūlo „Ignitį“ ir nacionalizuoti. Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė teigia, kad jau šiuo metu esanti padėtis prilygintina oligopolijai.

Nei vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimui, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir kritikos Vyriausybei dėl šios neįvykdytos NT reformos. Tokią poziciją išreiškė ir valdančiosios Laisvės partijos iškeltas kandidatas Dainius Žalimas, pabrėžęs, kad siūlytas mokestis būtų buvęs per regresyvus.

Kartais pasitaiko atvejų, kai parduotuvėse pirkti maisto produktai būna pasenę, sugedę ar net su kirmėlėmis. Vis tik kenkėjų gali būti ne tik maiste, bet ir pačioje parduotuvėje. Prekybininkai tikina, kad skiria daug dėmesio švarai ir tvarkai palaikyti, tačiau dalis pirkėjų tuo abejoja. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje marijampolietė pasidalino nuotraukomis, kuriose neva buvo užfiksuotos pelių išmatos prekybos tinklo „Maxima“ lentynose.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“.  „Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

Molėtų miesto gyventojams pranešus apie galimą geriamojo vandens taršą, UAB „Molėtų vanduo“ atliko bakteriologinį ir parazitologinį tyrimus. Specialistai pranešė, kad iš Molėtų vandenvietės miestui tiekiamas vanduo atitinka visas higienos normas, vandens taršos atvejų nerasta. UAB „Molėtų vanduo“ direktorius Gintautas Maniušis Eltą informavo, kad apie galimai užterštą geriamąjį vandenį balandžio 29 d. sužinojo socialiniuose tinkluose.

Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Valstybinių miškų urėdija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl sklandaus medienos vežimo Vilniaus rajono savivaldybės gatvėmis. „Miškovežių apgadinti keliai, kuriais važiuojant neretam tenka gadinti savo automobilius – didelė problema (...). Siekiant tinkamai spręsti šią situaciją, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su miškininkais. Jos esmė – vykdyti sklandų medienos išvežimą ir kelių priežiūrą, taip užtikrinant eismo saugumą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su Kinijos ir Prancūzijos prezidentais pareikalavo ryžtingesnių veiksmų, kad Rusijos nepasiektų prekės, kurias galima naudoti karinėms reikmėms. „Turi būti dedamos didesnės pastangos, kad būtų pažabotas dvejopos paskirties prekių, kurios atsiduria mūšio lauke, tiekimas Rusijai“, – sakė U. vaon der Leyen, pirmadienį Paryžiuje susitikusi su Kinijos ir Prancūzijos vadovais Xi Jinpingu ir Emmanueliu Macronu.

Balandį lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai iš lentynų šlavė kepintas sūdytas pistacijas, ledus, vaisvandenius, skalbiamąsias kapsules ir daugybę kitų prekių. Pirkėjus viliojo prekybos tinklo skelbiami „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymai, kurių metu populiarių ir pirkėjų pamėgtų prekinių ženklų produktų visą mėnesį buvo galima įsigyti už juokingai mažą kainą. Naudodamiesi šiais pasiūlymais prekybos tinklo pirkėjai balandį sutaupė apie 3,8 mln. eurų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

Lazdijuose už 1,2 mln. eurų ketinama statyti dar vieną socialinį būstą. Tokiam sprendimui prieš savaitę vieningai pritarė savivaldybės taryba, rašo portalas „Lazdijų žvaigždė“. Skelbiama, kad daugiabutį gyvenamąjį namą planuojama statyti Gustaičio gatvėje esančiame žemės sklype. Kaip numatoma projekte, daugiabučiame namas iš viso bus dvylika butų. Penki iš jų bus skirti gausioms šeimoms, o septyniuose apsigyvens negalią turintys rajono gyventojai. Preliminari projekto vertė siekia 1,2 mln.

Praėjusią savaitę pasibaigė praėjusių metų pajamų deklaravimas ir terminas, iki kada reikėjo sumokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar sveikatos ir socialinio draudimo įmokų nepriemokas. To nepadarė tūkstančiai gyventojų. Dėl to jų atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ imasi priemonių. Geriausiu atveju tokių gyventojų sąskaitose turime pinigų suma sumažės arba jie gaus mažesnes išmokas. Blogiausiu – tokiems skolininkams gresia administracinė atsakomybė.

Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

Vilniaus senamiestyje greitu metu prasidės Trakų gatvės rekonstrukcija. Kaip rašo portalas „Made in Vilnius“, nors gatvę ir planuojama siaurinti, tačiau automobiliams stovėti skirtos vietos išliks.

Virš 1,5 mln. arba daugiau kaip pusė šalies gyventojų turi vairuotojo pažymėjimus. Kartais jie pametami ar pavagiami, taip pat baigiasi jų galiojimas, o kartais pažymėjimas yra išduodamas pirmą kartą. Iki šiol įprastine tvarka pažymėjimai buvo išduodami per 10 dienų, tačiau šis terminas ilginamas perpus. Tai numato Vidaus reikalų ministro įsakymo projektas, kurį parengė valstybės įmonės „Regitra“ specialistai.

Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, pranešė Finansų ministerija.  Anot ministerijos, EK įvertino, kad Lietuva 50 proc. pasiekė su mokesčių lengvatomis susijusį rodiklį.  Dėl to gegužę Lietuvai papildomai bus išmokėta 14,88 mln. eurų RRF lėšų suma.

Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 7,8 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti duomenys. Kovas buvo vienuoliktas iš eilės gamintojų kainų metinio smukimo mėnuo, daugiausia dėl bazinio poveikio, kurį sukėlė energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą.  Vien tik energijos kainos šiemet kovą buvo 20 proc. mažesnės nei prieš metus.

Prekybininkai sako, kad dėl neįprastai šilto šių metų balandžio, išaugo kai kurių prekių pardavimai, anksčiau prasidėjo šaltibarščių sezonas, daugiau parduota skėčių, lauko baldų, purškalų nuo vabzdžių įkandimo.  Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS teigė, kad vasaros prekės lentynose pasirodė iškart po Velykų. „Jaučiame, kad pirkėjai reaguoja į orų permainas.

Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Kaip praneša „Klaipėdos energija“, tam įtakos turėjo kritusios gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainos.

Atšilę orai anksčiau nei įprastai lemia sezonines pieno produktų pardavimo tendencijas, tačiau matomi ir visiškai nauji šių gaminių vartojimo pokyčiai. Kokių seniai pamėgtų ir naujų pieno produktų pardavimai auga, kaip keičiasi šių gaminių vartojimas bei kaip prekybininkai siekia išlaikyti žemą jų kainą, pasakoja „Lidl Lietuva“ pirkimų skyriaus vadovas Domantas Vizbaras. „Pienas ir pieno produktai – neatsiejama Lietuvos gyventojų kasdienio raciono dalis.

Gegužės mėnesį gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už balandį suvartotą elektros energiją. Anksčiau nei įprastai peržiūrėjus valstybės reguliuojamą dalį, kaina mažės apie 0,5 cento už kilovatvalandę, vidutiniškai elektros energijos vartojančiam būstui kas mėnesį gaunama elektros sąskaita bus 1–1,5 euro mažesnė, praneša „Elektrum Lietuva“. „Valstybės reguliuojamos dalies dedamosios – tai bendros elektros sąskaitos dalis, kuri įprastai peržiūrima du kartus per metus.

NT plėtotoja „Galio Group“ išparduoda paskutinius likusius butus gyvenamajame komplekse „Jomanto parkas“. Įsigyjant butus su pilna apdaila, dovanojama parkingo vieta, o perkant butą su daline apdaila – iki 10 tūkst. eurų nuolaida. „Galio Group“ kviečia apžiūrėti likusius butus atvirų durų renginyje gegužės 9 dieną.