Verslas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo lošimų organizatorių mokamą 20 proc. tarifą pakelti iki 22 proc. Anot ministrės, iš padidinto mokesčio surinkti 4,4 mln. eurų būtų skirti socialinės reklamos, siekiančios kovoti prieš žalingus įpročius, sklaidai. „Ieškant geriausio rezultato bei siekiant mažinti žalingos reklamos kiekius ir padidinti socialinės reklamos, skatinančios žmones atsisakyti žalingų įpročių, aš parengiau ir šiandien registruoju pasiūlymą įstatymo projektui.

Lietuvoje gyventojams yra suteikta apie 250 tūkst. būsto paskolų. Tačiau tik 50 iš tokių paskolų buvo refinansuotos. Taigi, net kai rinkoje sumažėja paskolų palūkanos nemažai turinčių paskolas ir toliau jas moka didesnes. Imant būsto paskolą, dalį jos bendrų palūkanų sudaro banko marža – mokestis jam už pinigų paskolinimą. Net, jeigu šiuo metu jis didesnis, nei siūlo kiti bankai, retas į juos kreipiasi dėl paskolos refinansavimo ir mažesnių mokesčių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. „Šiuo metu Lietuvos bankas pateikęs paskaičiavimą pagal formulę, kaip galėtų atrodyti MMA, jeigu išlaikytume tą pačią formulę, kuri buvo laikoma baze diskusijai ankstesniais laikotarpiais.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl parlamentarų pradėtų svarstyti pataisų, kuriomis iš valstybinių viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti verslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą – veikia Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose, arba yra susiję su tokiomis įmonėmis.

Šiuo metu Lietuvoje verslui yra taikomi dvigubi standartai, nes užsienio įmonėms yra sukuriamos geresnės sąlygos nei vietos bendrovėms, teigia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidentas Sigitas Leonavičius. Anot jo, Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą parodo, kad institucijos pasiruošusios klausyti tik užsienio bendrovių nusiskundimų.

Iš pradžių gali atrodyti, kad pavalgyti kavinėje ir pabėgti nesusimokėjus nėra taip paprasta. Vis tik nemažai lietuvių tuo užsiima netgi reguliariai – brangiais patiekalais ir gėrimais vaišinasi nemokamai. Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle klientai šiemet nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuvos skolai siekiant vos 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), yra vietos skolintis gynybai ar kitiems svarbiems tikslams. Anot jo, skolinimasis taip pat padėtų mažinti ekonomikos sektoriaus lėtėjimo pasekmes. „Ypač dabar, kai yra tiek galimybių investuoti ir į krašto apsaugą, energetikos infrastruktūrą ir tą pačią pramonę. Tai turint omenyje, kad Lietuvos BVP ir skolos santykis yra 40 proc., o Europos yra 100 proc.

Pramogų portalo etiketę nusimetęs naujienų portalas tv3.lt įvertintas prestižine „Paparazzi“ forumo nominacija „Už žmogų“. Nominacija įteikta Spaudos dieną Vilniuje vykusiame metiniame forume „Paparazzi 2024“, kurį jau devynioliktą kartą organizavo lyderiaujanti Lietuvos komunikacijos agentūra „Publicum“.  Renginio metu „Paparazzi“ įvertinti svarbiausi praėjusių metų įvykiai, reiškiniai ir žmonės Lietuvos žiniasklaidoje.

Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nustatyti didesnę maksimalią įsigyjamo būsto kainą.   Taip pat pakeitimais siekiama leisti šeimoms įsigyti būstus su daline apdaila bei statytis juos savo paveldėtuose, dovanotuose ar kitaip įsigytuose sklypuose.

Vilniuje pradėti Žvėryno tilto planinio remonto darbai. Paskutinį kartą tiltas buvo atnaujintas prieš 20 metų, rašo portalas „Made in Vilnius“. Anot Vilniaus savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko, tilto atnaujinimo darbus numatoma baigti ir jį atverti miestiečiams dar šią vasarą. „Žvėryno tiltui atliekamas planinis remontas: valomi grafičiai, perdažomos fasadinės sijos, tvarkomi laiptai ir kitos dangos.

Parlamentinių partijų atstovai tvirtina, kad pernai Seime pateikta mokesčių reforma žlugo, nes buvo „prastūminėjama“ neradus sutarimo tarp skirtingų politinių jėgų. Taip pat, anot dalies politikų, mokestiniams pokyčiams šiuo metu nėra būtinybės. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas aiškino, kad kol neįvyks tinkamos diskusijos parlamente, mokesčių reforma pasisekimo neturės. „Iš esmės be diskusijų pradėta prastūminėti mokesčių reforma.

Nepaisant gražių valdžios kalbų ir pažadų, kai kuriems šalies gyventojams pensija šiemet pakilo vos 5 eurais arba 1 procentu. Tačiau politikai vis tiek žeria skaičius, kad vidutinė pensija didėjo greičiau, o palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, dabar pensininkai gauna 6 kartus didesnes pensijas.

Finansų ministerija paskelbė energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos nepriklausomo nario strateginio valdymo ir tarptautinės plėtros srityje atranką. Kaip rašoma ministerijos išplatintame pranešime, kandidatuoti į šią poziciją galima iki šių metų gegužės 28 dienos. Atrinktas kandidatas bus skiriamas „Ignitis grupės“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Vilniuje inicijuojant viešojo transporto paslaugų konkursą, skelbiama rinkos konsultacija – numatyta, kad sostinėje atsiras 297 elektriniai autobusai, vežėjai aptarnaus 56 maršrutus, trečiadienį pranešė „Susisiekimo paslaugos“. Anot pranešimo, konkursą laimėję vežėjai keleivius veš naujais žemagrindžiais elektriniais mažos talpos midi, dviašiais, triašiais autobusais, metrobusais. Visos transporto priemonės turės būti pritaikytos individualių poreikių turintiems keleiviams.

Šiaulių bankas įsikurs investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomo nekilnojamojo turto (NT) fondo „Right Bank Development Fund“ Vilniuje, Konstitucijos pr. 14A, statomame verslo centre. Trečiadienį išplatintame „Lords LB Asset Management“ pranešime skelbiama, kad tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų biurų nuomos sandorių Baltijos šalyse, o bankas užims beveik pusę naujojo verslo centro ploto.

Seimas neprivalo tvirtinti Vilniaus daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos koncesijos sutarties, aiškina Finansų ministerija.   Kai kurie parlamentarai baiminasi, kad po Seimo rinkimų rudenį, nauja valdžia dėl stadiono statybų finansavimo poziciją gali pakeisti ir lėšas nukreipti kitoms reikmėms.    „Dabar atnaujintas koncesijos sutarties pakeitimo sprendimas skaičiuoja, (kad – BNS) valstybės dalis siekia 45,3 mln. eurų diskontuota verte.

Elektros tiekimo bendrovė „Enefit“ kreipsis į teismą dėl vasarį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) elektros tiekėjams išsakyto raginimo grąžinti nuo 2021 metų liepos vidurio gyventojų, mažų bei labai mažų įmonių sumokėtas netesybas, tiekėjo keitimo ar sutarties nutraukimo mokesčius.   „Enefit“ trečiadienį pranešė, kad tokia energetikos rinkos reguliuotojo pozicija bendrovei gali kainuoti 51 mln. eurų.

Europa ketina palūkanas, kurios susikaupė įšaldžius rusų milijardus, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. Būtent dėl to Rusijos propagandistai griebiasi naujų grasinimų. Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ir kitose valstybėse buvo įšaldyti šimtų milijardų JAV dolerių vertės Rusijos centrinio banko turto.