Verslas

Nesulaukę kompensacijų už itin pabrangusias gamtines dujas, kurios sudaro apie 80 proc. energijos kaštų, paukštininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad Vyriausybės verslui siūlomas energijos kainų kompensavimo planas yra „fiktyvus, negyvybingas“. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Gyčio Kauzono, sektoriaus įmonėms nėra labai aktualus valdžios siūlomas elektros kainos dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas ar paskolos.

Aukštos infliacijos veiksniai liudija apie jos mažėjimą, tačiau mažesnių kainų vartotojams dar teks palaukti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anot jos, apie infliacijos mažėjimą signalizuoja tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ investuos į vėjo jėgainių parką „Baltic Power Farm“ Baltijos jūroje, už 23 kilometrų kranto, Lenkijos teritoriniuose vandenyse, skelbia „Evertiq“ portalas. Vėjo jėgainių parką sudarys 76 15 megavatų galios turbinos, jo bendra galia sieks iki 1,2 gigavato. „Baltic Power Farm“ numatyta pastatyti iki 2026 metų pabaigos, jis „žaliąja“ elektra aprūpintų daugiau kaip 1,5 mln. namų ūkių.

Baldų gamybos įmonių plėtrą stabdo karo pasekmės Ukrainoje, pabrangusios žaliavos ir elektra bei darbuotojų trūkumas, teigia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. „Pastarųjų kelerių metų baldų gamintojų finansinės ataskaitos rodo, kad šis sektorius išgyveno nuoseklaus augimo laikotarpį ir baldininkai palyginti greitai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius“, – pranešime sakė biuro strategijos ir verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.

Automobilių rinką paveikė tiek buvusi pandemija, tiek Rusijos karas prieš Ukrainą. Todėl jos atsigavimo ženklų kol kas nematyti. Priešingai – pirkėjai susiduria su kylančiomis kainomis ir automobilių trūkumu. Naudoti automobiliai pabrango daugiau nei 30 proc. Naudotas automobilis šiuo metu vidutiniškai kainuoja 8,4 tūkst. eurų. Automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt išanalizuotais duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta 79,2 tūkst.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius trasa eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio ir Kaišiadorių. Jau nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos bus tiesiamas dvikelis geležinkelis.  Planuojama jį tiesti šalia esamo 1520 mm vėžės geležinkelio.

Statybų versle jau 16 metų dirbantis vilnietis Vitalij Davgul, juokauja, kad Lietuvos sostinėje galėtų rengti ekskursijas ir rodyti pastatus, prie kurių yra tekę padirbėti. „Vilniaus oro uostas, teismo rūmai, kotedžų kvartalas Pilaitėje“, – vardija vyras ir prisipažįsta, kad kartu su suburta meistrų komanda uždirbdavo daug, tačiau ir problemų netrūko: rangovai vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus ar siūlydavo atlygį vokelyje.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ pirmadienį pristatė planus įsteigti naują tyrimų ir plėtros centrą Kanados sostinės Otavos priemiestyje, kuriame bus toliau plėtojamos ir tobulinamos kibernetinio saugumo ir mobiliosios technologijos.  Be laboratorijų, 26 akrų ploto sklype Kanatoje, esančioje į vakarus nuo Otavos centro, išdygs biurų ir gyvenamieji pastatai, taip pat įsikurs restoranai ir mažmenininkai.

Šprotų žvejybos galimybės kitąmet mažės 11 proc., o ne 20 proc., kaip siūlė Europos Komisija (EK). Tuo metu Centrinės dalies strimelių žvejybos galimybės bus padidintos daugiau – 32 proc. vietoj EK siūlytų 14 proc. Dėl to pirmadienį sutarė Europos sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba. Pelaginių rūšių žvejyba, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, yra vienintelė likusi Lietuvos žvejų veiklos atviroje Baltijos jūroje alternatyva.

Rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 12,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 7,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. 11,8 tūkst. automobilių buvo asmeniniai, o 827 – komerciniai, jų vidutinis amžius siekė 10,4 metų. Rugsėjį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1,9 tūkst.), BMW (1,6 tūkst.) ir „Audi“ (1 tūkst.) automobilių.  Per mėnesį pasikeitė 16,7 tūkst.

Latvijos energetikos rinkos reguliavimo tarnyba – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – planuoja Inčukalno požeminės gamtinių dujų saugyklos naudojimo taisyklų pataisas, kurias patvirtinus dujas į saugyklą bus leidžiama pumpuoti ir per jų išėmimo sezoną – nuo spalio 15-osios iki balandžio 30 dienos.

Pirmadienį paminėjus Tarptautinę kovos su skurdu dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė Seimą ragina svarstyti įstatymų projektus, kurie gyventojams palengvintų augančių kainų naštą, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Lietuva Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje ir toliau palaikys dujų kainų lubų nustatymą kaip sprendimą Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų skubiai sumažinti kainas vartotojams, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų.   Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti bankrutavusios individualios įmonės savininko skundą, kuriuo jis prašė priteisti 1,7 mln. eurų skolą iš vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė. Įmonės savininkas V. G. nurodė, kad buvo pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos, tačiau nepateikė tai įrodančių teisinių argumentų, konstatavo teismas.

Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.

Vyriausybė neketina didinti mokesčių, net jei ekonominė situacija būtų prastesnė už dabartinę prognozę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai nemanau, kad kalbėtumėme apie kokį nors mokesčių didinimą, jeigu ekonomikos scenarijus pasirodytų prastesnis“, – LRT televizijai pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas.

Taivano ekspertai pirmadienį pradėjo Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą. Per beveik dvi ateinančias savaites truksiantį auditą Taivano gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir karantino biuro bei Maisto ir vaistų administracijos atstovai vertins, kaip įgyvendinami reikalavimai trijose mėsos įmonėse, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Atrodytų, kad šitaip viskam brangstant prekybininkai turėtų iš paskutinių kovoti dėl pirkėjų eurų ir pardavinėti tik kokybiškas prekes. Tačiau net ir dabar parduotuvių lentynose pasitaiko šleikštulį keliančių produktų. Prekybininkai dėl to atsiprašo.

Norint paskatinti žmones daugiau keliauti traukiniais, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovės „LTG Link“ vadovas žada, kad nuo 2023 metų vidurio jų bilietų bus galima įsigyti prekybos tinkluose, kaimo parduotuvėse, pašte. Tačiau prekybininkai sako apie tokius planus dar nesantys informuoti.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia ketvirtadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 60 žmonių atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva. „Pagal pateiktus pranešimus įspėta 60 iš 245 sanatorijos darbuotojų. Jiems įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – BNS teigė M. Jankauskienė.

Vienas iš didžiausių šalies bankų praneša apie trikdžius ir galimus nesklandumus, su kuriais pirmadienį susiduria jo klientai. „Informuojame, kad šiuo metu dėl techninių priežasčių dalis klientų gali susidurti su trikdžiais, jungdamiesi prie interneto banko, atlikdami mokėjimus interneto banke ar mobiliojoje programėlėje, taip pat atsiskaitydami el.

Kroatija rengia strateginį planą, kaip padvigubinti „Adria“ naftotiekio pajėgumus – iki 2 mln. tonų per mėnesį, kad pasiūlytų alternatyvą rusiškai naftai pirmiausia artimiausioms kaimynėms – Vengrijai, Slovakijai, Serbijai, rašo „The New York Ledger“. „Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir problemos, susijusios su Rusijos energijos išteklių tiekimu, suteikia Kroatijai turi puikią galimybę tapti energetiniu prieigos tašku daugeliui kaimyninių valstybių“, – sakė Zagrebo universiteto Geologijos ir...

Naujasis Didžiosios Britanijos finansų ministras Jeremy Huntas pirmadienį atsisakė viešąją skolą galėjusių smarkiai padidinti mokesčių mažinimo planų, vyriausybei toliau siekiant nuraminti rinkas, o šis posūkis, regis, dar labiau susilpnins ministrės pirmininkės Liz Truss pozicijas.  J. Huntas apskaičiavo, kad dėl mokesčių politikos pakeitimų per metus bus surinkta apie 32 mlrd. svarų (36 mlrd. JAV dolerių), ekonomistams paskelbus skaičiavimus, kad vyriausybei gresia 60 mlrd.

Kauno kojinių ir pėdkelnių gamintoja „Skinija“ numato atleisti 29 darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė nurodė, kad darbuotojai atleidžiami dėl gamybos apimčių ir  pardavimų mažėjimo.  Iš numatomų atleisti darbuotojų septyni yra sulaukę senatvės pensijos. Pagal profesijas daugiausiai atleidžiama mezgėjų, rūšiuotojų, pakuotojų ir siuvėjų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 198 darbuotojai.

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebi  ekonomistai. Visgi artėjant žiemai ir planuojant didesnius šildymo kaštus, gyventojai teigia vis atidžiau sekantys savo išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apie tai rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės.

Šią savaitę didieji šalies miestai pradeda šildymo sezoną. Tačiau net ir pradėjus tiekti šilumą, ne visi daugiabučių gyventojai pajus šylant radiatorius. Daugelį sostinės daugiabučių administruojanti bendrovė „Mano būstas“ klientams išsiuntė laiškus, kuriuose primena, ką reikia daryti, jeigu taip nutinka. Svarbu nuorinti radiatorius Pasak įmonės pranešimo, paskelbus šildymo sezono pradžios datą šildymas namuose turi būti įjungtas per 3 darbo dienas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovei „LTG Link“ nuo Naujųjų metų žadant panaikinti dalį nuostolingų traukinių maršrutų kai kuriuose Lietuvos regionuose, juos išlaikyti būtų įmanoma, jeigu savivaldybės sutiktų iš dalies finansuoti, sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.   „Yra galimybė išgelbėti tam tikrus maršrutus, jeigu savivaldybė sutiktų prisidėti“, – Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje pirmadienį teigė viceministrė.

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Brangstant komunalinėms paslaugoms, maistui gyventojui skundžiasi, kad sunkiai pragyvena. Todėl jie ieško būdų papildomai užsidirbti. Štai panevėžietė prie 600 eurų pensijos bando prisidurti pardavinėdama kojines.

Latvijos valstybinė elektros energetikos monopolininkė „Latvenergo“ pranešė planuojanti iki 2026 metų šalyje ir užsienyje įgyvendinti 600 megavatų (MW) galios atsinaujinančios energijos projektus. Bendrovė tikisi, kad iki 2030-ųjų jos atsinaujinančiosios energijos projektų bendra galia išaugs iki 2300 MW.

Sumažėjus gamtinių dujų kainai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 203 eurus už megavatvalandę (MWh) – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina spalio 10-16 dienomis siekė 202 eurus, o Estijoje – 179 eurus, pranešė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, visoje Europoje pigesnę elektrą daugiausia lėmė nukritusios dujų kainos.

Dėl beveik milijoną eurų siekiančios skolos Pakuočių tvarkymo organizacijai (PTO) iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22-ąją  konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų. Nemokumo bylą įmonei iniciavo PTO vadovas Valentinas Miltienis.

Antradienį į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą turėtų atplaukti didelis dujų krovinys iš JAV. Tai bus jau antras SGD krovinys šį mėnesį.   Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ BNS informavo, kad su Graikijos vėliava plaukiojantis dujovežis „Isabella“ gabena 153 tūkst. kubinių metrų SGD.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per tris šių metų ketvirčius eksportavo 22,6 proc. daugiau nei prieš metus – 16,3 mlrd. kubinių metrų, 51 proc. šio kiekio teko Europai, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, cituodama energetikos ministrą Parvizą Šachbazovą. Anot jo, tiekimas į Europą siekė 8,3 mlrd. kubų, į Turkiją – 6,1 mlrd. kubų, į Sakartvelą – 1,9 mlrd. kubų. Gamtinių dujų gavybą Azerbaidžanas palyginamuoju laikotarpiu padidino 8,6 proc. iki 34,4 mlrd. kubų.

Pirmadienį Vengrijos žemų sąnaudų oro linijų bendrovė „Wizz Air“ siūlo įsigyti bilietų su 24 proc. nuolaida, praneša bendrovė. Bilietus atrinktiems skrydžiams galima įsigyti tik šiandien internetinėje svetainėje wizzair.com ar mobilioje programėlėje, nuolaida galioja skrydžiams, vyksiantiems visą lapkričio mėnesį.

Prancūzijos ministrė pirmininkė sekmadienį perspėjo streikuojančius naftos pramonės darbuotojus, kad vyriausybė dar kartą gali panaudoti savo rekvizavimo galias, kad priverstų darbuotojus grįžti į darbą. Taip siekiama sumažinti kuro trūkumą šalyje. Tuo metu kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas pritarė kai kurių profesinių sąjungų raginimams antradienį surengti visuotinį streiką.

Susisiekimo ministras tikisi „Lietuvos geležinkelių“ valdybos ir vadovų lyderystės plečiant grupės veiklą naujose rinkose. Atnaujiname lūkesčių laiške grupei Marius Skuodis rašo, kad grupė turi didinti konkurencingumą bei visuomenės informavimą apie sprendimus bei pokyčius.  „Geopolitinė situacija skatina daug greičiau priimti sprendimus ir sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, kuo labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis iš Rytų į Vakarus.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorei „Klaipėdos nafta“ ruošiantis išpirkti SGD laivą iš jį nuomojančios Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ įmonė ieško, kas mažiausiai penkerius būtų laivo operatorius.

Lietuva ieško komercijos atašė Singapūre – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Kaip pirmadienį informavo ministerija, tikimasi, kad naujasis komercijos atašė sustiprins dvišalių Lietuvos ir Singapūro tiesioginių užsienio investicijų, eksporto ir bendradarbiavimo galimybes. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvai būtina rasti naujų galimybių ir rinkų realizuoti savo paslaugas bei gaminius.

Viena iš 30 metų gimtadienį mininčio prekybos tinklo „Iki“ stiprybių – svajonių komanda, kurią burti bei išlaikyti ypač padeda ilgamečiai „Iki“ darbuotojai.

Prancūzijos valstybinė energetikos įmonė EDF šeštadienį pranešė atidedanti planus vėl pradėti eksploatuoti penkis sustabdytus branduolinius reaktorius. Toks bendrovės sprendimas reiškia, kad energijos kainos gali dar labiau išaugti artėjant žiemai.  Prancūzija gauna apie 70 proc. jai reikalingos elektros energijos iš 56 branduolinių reaktorių, tačiau 30 reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl planinės priežiūros darbų arba dėl avarinių aušinimo sistemų korozijos.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.

Turto bankas planuoja atlikti būtiniausius remonto darbus Vilniaus sporto rūmuose. Kaip pirmadienį informavo įstaiga, siekiant apsaugoti pastatą nuo aplinkos poveikio, skelbiamas konkursas rūmų stogo sandarinimo ir tvarkymo darbams, taip pat bus demontuojamos pavojų šiuo metu keliančios pakabinamos lubos. Pasak Turto banko, neatidėliotino rūmų remonto nuspręsta imtis atlikus techninę pastato ekspertizę.

Rugpjūtį šalyje atlikta statybos darbų už 441,6 mln. eurų to meto kainomis – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, tai 2,5 proc. mažiau nei liepą (nepašalinus – 4,9 proc. daugiau). Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 4 proc. mažiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,5 proc. (nepašalinus – atitinkamai 1,4 proc. ir 8,9 proc. daugiau), pranešė Statistikos departamentas. Per metus – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – atliktų statybos darbų padaugėjo 1 proc.

Vilniui pradedant šildymo sezoną ir centralizuotos šilumos tiekimo įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketinant vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, įmonė leidimą jį deginti tikisi gauti šią savaitę, o kūrenti šį kurą – nuo kitos savaitės. Tačiau leidimas bus suteiktas tik Vyriausybei papildžius ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą, sako sostinės vicemeras.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo mokėti išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas. Vienam pareiškėjui bus išmokėta vidutiniškai po 4872 eurus. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc.