Verslas

„The Financial Times“ grupės žurnalo „The Banker“ ekspertai metų banku Lietuvoje trečią kartą iš eilės šiais metais išrinko Šiaulių banką.  Vertindamas svarbiausius metų įvykius, „The Banker“ pabrėžė Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ mažmeninių verslų sujungimą.

 Tvarus gynybos finansavimas galimas tik iš vieno šaltinio – mokesčių, tačiau dėl konkrečių priemonių turėtų būti siekiama platesnio sutarimo tarp partijų, sako Seimo, Vyriausybės vadovės bei krašto apsaugos ministras.

 Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas. „Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Pagal galiojantį Socialinio draudimo pensijų įstatymą kiekvienais metais Lietuvoje yra ilginamas pensinis amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. Ne išimtis ir 2024 m. Nuo jų pradžios tiek vyrams, tiek moterims iki pensijos teks dirbti ilgiau. Nepaisant nuosaikaus pensinio amžiaus ir būtino stažo ilginimo, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, lietuviai į pensiją išeina anksčiau. Tiesa, tose šalyse žmonės paprastai gyvena ilgiau nei Lietuvoje.

Daugiau nei 35 milijonus klientų pasaulyje turinti britų finansų programėlė „Revolut“ pradeda vystyti būsto paskolų produktą. Inovatyviai namų įsigijimo paslaugai sukurti bendrovė pradeda specialistų paiešką, dalis pozicijų atviros ir lietuviams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje jau pasamdyti 3 būsto paskolų ekspertai, artimiausiu metu planuojama paskelbti dar apie 15 lietuviams atvirų pozicijų.

Ir toliau prekybos tinkle „Lidl“ apsipirkti galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Palyginti su kitais dviem didžiausiais Lietuvoje prekybos tinklais, kasdienėms reikmėms apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse galima ženkliai pigiau. Tai leidžia pirkėjams sutaupyti, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ Vilniuje įrengs pirmąjį butą Baltijos šalyse, kurio interjeras sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI). Išvysti ir įvertinti įdiegtus išmanius sprendimus bus galima jau kitų metų II ketv. Butą įmonė įrengs sostinės „Hill City“ projekte, jį bus galima įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Savo statybų projektuose siekiame naudoti kuo daugiau inovacijų ir išmaniųjų technologijų.

Prieš dvejus metus Kinijai įvedus prekybos apribojimus Lietuvai dvišalės prekybos padėtis stabilizuojasi, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Vis dėlto Aušrinė Armonaitė perspėja, kad tas stabilumas yra trapus. „Šiuo metu situacija stabilizuojasi, bet, kaip ir visada, kai darai verslą su komunistiniais režimais ar kitokias, negali būti tikras nei dėl savo nuosavybės, nei dėl tos partnerystės stabilumo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

Lietuvos paštas pirmąjį šių metų  pusmetį už periodinių leidinių prenumeratos pristatymą į kaimus ir mažus miestus patyrė 3,65 mln. eurų nuostolį – 15 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Todėl įmonė prašo Vyriausybės kompensuoti tokius nuostolius.       RRT vertinimu, Lietuvos pašto nuostolių suma turėtų sumažėti dar apie 4 proc., nes į prašomą kompensuoti sumą  nepagrįstai įtraukta per didelė investicijų grąža.

Alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kitų tabako gaminių kainos per pastaruosius kelerius metus didėjo ne taip sparčiai, kaip kitų prekių ir paslaugų. Dėl to šiuo žalingus sveikatai produktus reikia branginti labiau, o surinktus papildomus pinigus skirti krašto apsaugai. Taip yra įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir grupė kitų Seimo narių.

Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Man atrodo, kad tai, ką pavyko pasiekti, yra geras kompromisas. Kažkur čia mačiau komentarą, kad biudžetas nėra tobulas, tai aš nežinau, ar iš viso būna tobulas biudžetas, nes visada kalbi apie neribotus norus ir ribotus išteklius.

Į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtrauktos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ prašymas leisti atsiskaityti su darbuotojais turi būti svarstomas iš naujo, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį iš dalies tenkino įmonės prašymą bei įpareigojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) iš naujo svarstyti bendrovės prašymą šešiems darbuotojams išmokėti iš viso 41 tūkst. eurų atlyginimą už darbą 2022-ųjų spalį ir lapkritį.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Seimo opozicija ketvirtadienį pateiks svarstyti nutarimo projektą kitąmet surengti patariamąjį referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Šį projektą teikia beveik pusšimtis parlamentarų. Referendumą siūloma surengti kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais. Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Didžiuosiuose miestuose įžiebus kalėdines eglutes, šalia jų ėmė veikti ir kalėdinės mugės. Jose ko gero populiariausia prekė – kalėdinis vynas. Tačiau jau užsienyje spėję apsilankyti gyventojai skaičiuoja, kad svetur karštas vynas ir kiti užkandžiai beveik dvigubai pigesni. Vilniaus kalėdinėje mugėje karštas vynas gali atsieiti ir 8 eurus, o tuo metu Vokietijoje Hamburgo kalėdinėje mugėje vos 4 eurus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Kelių transporto kodekso pakeitimams, kuriais nuo kitų metų gegužės būtų keičiama keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais tvarka. Jiems dar turės pritarti Seimas.  „Tarp svarbiausių pokyčių – šio verslo atstovai privalės turėti europinį ar NATO šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą“, – pranešė  Susisiekimo ministerija.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė trejiems metams atidėti muitų prekyboje elektromobiliais tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, taikymą, kurie turėtų įsigalioti nuo sausio mėnesio, taip iš esmės pakeisdama savo ankstesnę poziciją. EK pareiškė, kad dabar nori vienkartinio atidėjimo iki 2026-ųjų pabaigos, ES automobilių pramonei išreiškus susirūpinimą dėl didžiulių išlaidų, kurios atsirastų dėl po „Brexit“ numatyto 10 proc. tarifo.

Preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statybos projekto žemės paėmimą visuomenės poreikiams suprojektuos ir įgyvendins konkursą laimėjusios bendrovės „Kelprojektas“ ir „Atamis“.  Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su įmonėmis gruodžio pradžioje  pasirašė 620 tūkst.

 Vyriausybei ruošiantis 2025 metais atsisakyti privalomo turto vertinimo licencijavimo, šią funkciją turėtų perimti naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija. Tačiau verslo atstovai abejoja, ar tokią organizaciją įmanoma sukurti.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pataisoms.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad vadinamasis „žaliasis investicijų koridorius“ nuo 2024 metų liepos būtų taikomas didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, bet įdarbina nebūtinai daug žmonių.  Užtektų, kad būtų sukurta bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas siekti bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai yra toks investuotojas įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ Kelmės rajone už 150 mln. eurų statys 90 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas artimiausiu metu planuoja uždaryti kelias parduotuves mažesniuose miestuose ir didmiesčiuose. Tačiau taip pat žada atidaryti ir naujų. Tačiau kas nutiko, kad reikia visiškai uždarinėti ilgai veikusius prekybos taškus? Vienas uždaro, kitas atidaro „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė priminė, kad jos atstovaujama bendrovė veikia jau daugiau nei 30 metų.

Oro bendrovė „Ryanair“ savo oficialioje svetainėje skelbia, kad nuo 2024 metų aviacijos vasaros sezono pradžios planuoja pasiūlyti keleiviams naujas reguliarias skrydžių kryptis iš Kauno oro uosto.  Skelbiama apie planuojamus skrydžius tarp Kauno ir Berlyno (Vokietija), Zadaro (Kroatija) ir Pizos (Italija), rašoma oro uostų pranešime spaudai.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo padidino kai kuriuos bazinius dydžius. Nuo jų priklauso, kokio dydžio bus socialinės išmokos kitais metais.

2024 metais Lietuvoje turėtų atsirasti pirmasis restoranas su „Michelin“ įvertinimu, trečiadienį pareiškė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Lietuvoje atsiras „Michelin“ restoranas, ties tuo dabar mes labai aktyviai dirbame, tačiau daugiau detalių kol kas atskleisti negaliu“, – spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė.

Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ano jo, rengiant kitų metų biudžetą nebuvo tinkamai išspręsti mokytojų atlyginimų ir kelių finansavimo klausimai.

Knygos „Lyderystė“ autoriai leidosi į dar vieną kūrybinę kelionę ir šiandien pristato knygą „Organizacijų ligos ir jų gydymas“. Tai vadovams, norintiems jais tapti ir apskritai besirūpinantiems savo organizacijų gerbūviu skirta knyga, kurioje rasite naudingų įžvalgų, kaip išvengti klaidų ar kaip jas išspręsti ir judėti toliau.

Ruošiantis skelbti būsimo ministerijų miestelio Vilniuje, Goštauto gatvėje, pirmojo etapo  rangovo tarptautinį konkursą bus konsultuojamasi su rinka, trečiadienį pranešė Turto bankas. Laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas sako, kad siekiama pavyzdinio projekto. „Nuolat deklaruojame, kad esame atviri diskusijai ir siekiame įsiklausyti į rinkos lūkesčius, pastabas. Norime, kad Turto banko projektai būtų pavyzdiniai“, – pranešime teigė E. Česokas.

Greitai praturtėti norintys gyventojai renkasi paprasčiausią kelią – įsigyja loterijos bilietą. Tačiau vieniems pasiseka, kitiems – ne. O ir laimėtos sumos ne visus džiugina. Laimėti milijoną ar dar daugiau pasiseka tik nedaugeliui. Tačiau loterijos jau sukūrė net 70 naujų milijonierių. „Loterijos sukūrė Lietuvoje 70 naujų milijonierių, o jiems buvo išmokėti 700 milijonų eurų“, – sakė Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas. Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 2,8 mln.

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ su 1 megavato (MW) pajėgumu galės dalyvauti Baltijos šalių elektros balansavimo rinkoje.  Lietuvos tinklo operatorė „Litgrid“ trečiadienį pranešė su „Enefit“ pasirašiusi elektros paklausos telkimo sutartį.

Tarptautinio žurnalistinio tyrimo „Cyprus Confidential“ metu tarp nutekintų dokumentų rasti duomenys atskleidė, kad dvi garsaus Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus atžalos įgijo, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes.  Į žurnalistų rankas patekę susirašinėjimai parodė, kad Arkadijaus ir Annos Abramovičių lietuviški pasai buvo panaudoti operacijoms, neretai vertinamoms kaip bandymas apeiti milijardieriui pritaikytas sankcijas.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusią beveik 160 mln. eurų vartotojų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, BNS patvirtino šaltiniai. Tai, kad skolą numatoma grąžinti nuo kitų metų liepos, trečiadienį patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Neseniai Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai. Šie pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d. „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis.

Rusams užpuolus Ukrainą Vladimiro Putino režimas sulaukė Vakarų, o taip pat ir Lietuvos, sankcijų. Tačiau, nepaisant jų, neseniai Rusijos žiniasklaida skelbė apie gerokai išaugusį vyno eksportą iš mūsų šalies. Dabar gi skelbiama, kad viskio eksportas iš Lietuvos į Rusiją išaugo 9 kartus. Režimui palankus portalas „Ria novosti“ skelbia, kad, nepaisant ekonominių sankcijų, kai kurios šalys gerokai padidino viskio eksportą į Rusiją.

Darbdaviai ėmėsi aktyviau prašyti pažymų, ar įdarbinami žmonės nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį pusmetį tokių užklausų gauta beveik 3,2 tūkst., o vien per trečiąjį šių metų ketvirtį – 3,5 tūkstančio. Atitinkamai per šiuos laikotarpius išduota 15 ir 17 pažymų su apribojimais.

Modernizuojant Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą joje sumontuotas vasarą atgabentas milžiniškas reaktorius, BNS patvirtino įmonės atstovė.  „Reaktorius jau tikrai stovi sumontuotas, pritvirtintas ant pamato“, – trečiadienį BNS sakė Kristina Gendvilė.

Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos. Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje. Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse.

Nuo gruodžio 6 d. gyventojai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir teikti paraiškas verslo kūrimui ir darbo vietų steigimui. Tarnyba praneša, kad norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu.

Lietuvos oro uostams (LTOU) ateityje tikintis uždirbti iš skrydžių tarp Vilniaus ir Londono, bendrovei prašoma skirti 3 mln. eurų – lėšos būtų panaudotos jos įstatiniam kapitalui didinti, jos būtų skirtos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų. Sprendimą turėtų priimti Vyriausybė.   Ministerija teigia, kad valstybė turi investuoti į skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų, kuriuos pagal rugsėjį pasirašytą investicijų sutartį vykdo Lenkijos oro bendrovė LOT.

Iki šių metų pabaigos planavusi nugriauti Maskvos namus Vilniuje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija koreguoja grafiką, trečiadienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  Inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė portalui teigė, kad griovimo darbų grafikas keičiasi, dėl šiemet užsitęsusių viešųjų pirkimų. Pasak jos, artimiausiu metu ketinama organizuoti pirkimą statinio griovimo darbams, o jų terminas priklausys nuo to kaip vyks pirkimų procedūros.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nuo kitų metų didinti rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad bazinės išmokos dydis didės 6 eurais iki 55 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamos pajamos – 19 eurų iki 176 eurų, o šalpos pensijų bazė – 13 eurų ir siektų 197 eurus. Šiuos dydžius kasmet tvirtina Vyriausybė, jos nutarimas įsigalios nuo kitų metų.

Darbo metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Taip numato Darbo kodeksas. Tačiau teisininkai pastebi, kad žmonės darbo metu bijo ilsėtis, nes nenori išsiskirti iš kolegų ar supykdyti darbdavio. Tačiau kitas dalis darbuotojų darbo metu randa laiko ne tik poilsiui, bet ir apsipirkinėjimui. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu, sukėlė audringas diskusijas.

Armėnijos nacionalinė statistikos tarnyba pranešė lapkritį šalyje užfiksavusi 0,5 proc. metų (12-os mėnesių) defliaciją. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai praėjusį mėnesį buvo 4,4 proc. pigesni nei prieš metus. Be to, vartotojų kainų indekso pokytį per metus nusmukdė menkę kainų prieaugiai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, drabužių ir avalynės, buitinės įrangos ir namų apyvokos daiktų, negrupuojamų prekių ir paslaugų.

Slovakija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 1,1 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos augimas per metus sulėtėjo nuo 1,5 proc. balandį-birželį, tai yra nuo solidžiausio per pastaruosius penkis metų ketvirčius. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį menko 1,8 proc., valdžios sektoriaus išlaidos augo 2,9 proc., o investicijos į ilgalaikius aktyvus didėjo 2,8 procento.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės antradienį paskelbė naujas taisykles, įskaitant draudimą naikinti neparduotus drabužius, kuriomis siekiama kovoti su greitąja mada ir mažinti atliekų kiekį. Naujosiomis taisyklėmis, kurias pirmą kartą praėjusiais metais pasiūlė Europos Komisija, nustatomi griežtesni reikalavimai siekiant užtikrinti, kad gaminiai ilgiau tarnautų, būtų lengviau pataisomi ir perdirbami. Įstatymu draudžiama naikinti neparduotus tekstilės gaminius ir avalynę.