Verslas

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja gyventojus apie artėjančią krizę. Anot jo, šiuo metu gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad Lietuvos ekonomika įgauna didelį pagreitį, tačiau tai nereiškia, kad toks laikotarpis užsitęs. Ekonomistas sako, kad jau 2028 m. šalyje galima tikėtis ekonominio nuosmukio.

Antradienį įsigalioja papildomi draudimai šalies upėse žvejojantiems lašišas ir šlakius, pranešė Aplinkos ministerija. Anot jos, visą mėnesį, iki pat spalio 16 dienos, dvylikos šalies upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepaisant to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos. Juose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo.

Vasaros mėnesiais kai kuriose parduotuvėse Lietuvoje taros surinkimas išaugdavo net dešimt kartų. Tačiau prekybininkai teigia, kad iššūkiams buvo pasirengę, nes iš patirties žinojo, kad birželis–rugpjūtis yra ypač aktyvus taros grąžinimo metas, rašoma pranešime spaudai. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenimis, per šią vasarą gyventojai grąžino beveik 209,5 mln. užstato pakuočių. „Daugiau negu 200 mln.

Lietuvos ekonomikos raidai artimiausiais metais reikšmingą įtaką darys šią vasarą priimti vidaus ir išorės sprendimai – JAV prekybos muitai, II pakopos pensijų sistemos reforma bei mokestiniai pakeitimai. Tai padidins ekonomikos svyravimus, tačiau neišmuš iš augimo kelio. Artimiausiais metais ekonomikos raidai didesnį poveikį turės pensijų ir mokesčių reformos, tačiau per kelerius metus ūkio aktyvumą labiau veiks JAV muitai, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.

 Dalies „Sodros“ rezervo panaudojimas didinti senatvės pensijas turėtų būti vienas iš prioritetinių naujosios Vyriausybės darbų, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tai vienas iš ateities tokių darbų. Nenoriu šnekėti visos Vyriausybės vardu, bet turiu nuojautą, kad tai yra vienas iš prioritetų“, – susitikime su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Hanner Group“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis sako, jog bendrovės rezultatams 2024-aisiais didžiausios įtakos turėjo dar tik atsigaunanti būsto rinka, o šiemet šis segmentas toliau augs.   „Kas liečia biurų ir viešbučių nuomą, pajamos buvo gautos tokios, kokias ir planavome. Kas liečia butų pardavimus, tai 2024 metai dar buvo sukaustyti stagnacijos. Rezultatai, sakyčiau, nėra blogi, nes pernai jau buvo matomi rinkos atsigavimo ženklai.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad iki individualių namų modernizavimo kvietimo pabaigos liko kiek daugiau nei savaitė, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškas kompensacinei išmokai už įdiegtas energinio efektyvumo didinimo priemones gauti galima teikti iki rugsėjo 24 d. 17 val. Iš Klimato kaitos programos tam skirta 26 mln. eurų. Jau gauta daugiau kaip 400 paraiškų už beveik 3,5 mln. eurų. Lėšų  dar yra pakankamai, tad kviečiame pasinaudoti galimybe gauti paramą.

Nuo š. m. birželio 1 d. įsigaliojo energetikos ministro įsakymų pakeitimai, kurie įpareigojo nepriklausomus elektros energijos tiekėjus sąskaitose vartotojams aiškiai nurodyti ne tik galutinę kainą, bet ir pigesnius planus, kuriuos vartotojas gali rinktis iš to paties tiekėjo. Už elektrą permokančių buitinių nepriklausomo elektros energijos tiekimo vartotojų skaičius rugsėjo pradžios duomenimis toliau mažėjo.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina mažėjo visose Baltijos šalyse, informuoja energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra pigo 11 proc. iki 93,91 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina sumažėjo 12 proc. ir siekė 93,44 euro.  „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovo Mariaus Kiečio teigimu, kainos pokyčius Baltijos šalyse praėjusią savaitę lėmė 26 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Seimo kanceliarija vasarą už 807 eurus įsigijo tris neurostimuliatorius ir beveik 2 tūkst. eurų kainavusį masažinį fotelį.  Seimo kanceliarijos biuro vadovės Kristinos Šimkutės teigimu, šie įrenginiai įsigyti, siekiant  sumažinti Seime patiriamą įtampą. „Dirbant tiek su Seimo nariais, tiek su politiniais procesais, tenka sugerti politines įtampas. Prasidėjus sesijai kanceliarijos darbuotojai jaučiasi pakankamai gerai, bet būna, kad sesijos pabaigos mėnesiais kyla įtampa.

Antradienį Tauragėje atidaromas mokymų centras „Airtech“, kuriame tiek vaikai, tiek suaugusieji galės įgyti dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių. „Airtech“ – tai naujas žingsnis integruojant dronų technologijas į švietimą.

Biologinių preparatų gamybos technologijų kūrimo bendrovei „Wellgem Biopharma“, Kaune planuojančiai 50 mln. eurų investicijas, pritaikytas 2,59 mln. eurų turto areštas, skelbia portalas „Verslo žinios“. Vieno iš įmonės akcininkų Giedriaus Žundos teigimu, tai įmonės planų nekeičia. 2026 metais „Wellgem Biopharma“ yra numačiusi paleisti bandomąją gamybą, o 2027 metais judėti prie didesnės apimties gamybos.

Į Seimą antradienį grįžta kailinių žvėrelių ūkių draudimo klausimas – parlamentui teikiami siūlymai jį atidėti dvejiems metams bei išplėsti kompensacijas gaunančių ūkininkų ratą. Liberalas Viktoras Pranckietis teiks jo parengtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, pagal kurias kailinių žvėrelių verslo draudimas įsigaliotų 2029 metų sausio 1 dieną. Dabar šių fermų Lietuvoje turi nelikti iki 2027 metų.

Seimui antradienį ketinama teikti siūlymą žemės ūkio ir maisto sektorius pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui. Tai numato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriems jau pritarė Vyriausybė. Šiuo metu tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių šalies politikos nuostatų išskiriamos vidaus saugumo užtikrinimo, ekonominė, viešojo saugumo, socialinė, kultūros, švietimo ir mokslo, aplinkos apsaugos, sveikatos ir tautinė politikos.

Kai didžioji dalis valstybės turto priklauso tik nedidelei daliai visuomenės, tai išryškina gyventojų ekonominę atskirtį ir riboja daugumos galimybes užsitikrinti finansinį saugumą, kaupti santaupas ar investuoti į ateitį. Naujausi duomenys rodo, kad Europoje šis pasiskirstymas labai skiriasi. Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje vos 5 proc. euro zonos turtingiausių gyventojų priklausė 45 proc. viso grynojo namų ūkių turto.

Prasidėjus rugsėjui, į miestų gatves sugrįžo spūstys. Specialistai pripažįsta – situacija kiekvienais metais tampa sudėtingesnė. Negana to, didesnis spūsčių mastas miestuose dar tik atkeliauja. Gyventojams sugrįžus iš atostogų ir prasidėjus mokykliniam sezonui, miestų gatvėse rytais ir vakarais nusidriekia spūstys. O kantrybės išbandymas vairuotojams dėl to papildomai iš kasdienės veiklos gali atimti ir beveik valandą laisvo laiko.

Prekybos ir pramogų centrų valdymo bendrovės „Akropolis Group“ konsoliduotos nuomos pajamos 2025-ųjų pirmąjį pusmetį siekė 46,3 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 5,4 procento. Kaip pirmadienį pranešė įmonė, nuomojamų erdvių vakancijos rodiklis siekė 1,3 proc., kai pernai jis buvo 1,9 proc., tuo metu grupės pajamos sudarė 63,3 mln. eurų ir palyginamuoju laikotarpiu augo 4,4 procento.

Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ sudarė sandorį dėl karo laivų statybos įmonės perėmimo, pranešė abi bendrovės.  Tai yra naujausia gynybos pramonės milžinės plėtra, kuria siekiama patenkinti augančią paklausą, Europos valstybėms skubant apsiginkluoti.  Grupė susitarė įsigyti „Naval Vessels Luerssen“ (NVL) – laivų gamintojos „Luerssen Group“ karinį padalinį, įsikūrusį Vokietijos šiauriniame Brėmeno uoste.

Pastaruoju metu padažnėjo kibernetinio sukčiavimo būdų, kuomet sukčiai, manipuliuodami oficialių paieškų sistemomis, apgaulės būdu įtikina gyventojus pasirinkti suklastotą interneto svetainę. Žmonės, nepastebėję, kad paieškos sistema pateikė netikrą institucijos svetainę, jungiasi prie jos ir atsidariusiame lange suveda savo banko internetinės bankininkystės duomenis, asmens kodą, ar kortelės duomenis – taip patys atiduoda šią informaciją sukčiams, rašoma SEB banko pranešime.

„Lidl“ bendrovėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vadovavęs Maciejus Urbanskis spalio pabaigoje paliks šias pareigas, o nuo lapkričio 1 d. jas pradės eiti Marinas Dokozičius, skelbia prekybos tinklas. Kaip rašoma pranešime spaudai, M. Dokozičius yra sukaupęs beveik 20 metų patirtį „Lidl“, vadovavo šio prekybos tinklo bendrovėms Kroatijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje.

„Lidl“ bendrovėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vadovavęs Maciejus Urbanskis spalio pabaigoje paliks šias pareigas, o nuo lapkričio 1 d. jas pradės eiti Marinas Dokozičius, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.   M. Dokozičius yra sukaupęs beveik 20 metų patirtį „Lidl“, vadovavo šio vokiečių prekybos tinklo bendrovėms Kroatijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje.

Vilniaus senamiestyje veikiančio penkių žvaigždučių viešbučio „Radisson Collection Astorija“ generaline direktore tapo Indrė Ragelevičienė, iki šiol septynerius metus vadovavusi viešbučiui „Stikliai“.  Ji pakeitė Laurą Vaitukaitienę, šias pareigas ėjusią nuo 2023 metų gegužės, pirmadienį pranešė įmonė.   „Prisijungdama prie „Radisson Collection Astorija“ komandos atsinešu ilgametę patirtį“, – pranešime sakė I. Ragelevičienė.

Pieno produktų kainos pagrindinėse pasaulio biržose per pirmąsias rugsėjo savaites reikšmingai smuko, rodo pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenys. Skelbiama, kad JAV rinkoje pieno produktų, tokių kaip sūrio, sviesto ir pieno miltelių, kainos vidutiniškai sumažėjo 4 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 2 proc. Tuo metu pasaulinėje prekybos platformoje „Global Dairy Trade“ smuko beveik visų produktų, išskyrus sūrį, kainų indeksai.

Užsitęsęs naujosios Vyriausybės formavimas nekelia rizikų strateginio projekto – europinės vėžės „Rail Baltica“ – įgyvendinimo terminams, sako „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas. „Nėra jokių rizikų, pats projektas yra koordinuojamas iš Europos Komisijos, projektas yra sudėliotas fazėmis ir atitinkamomis atkarpomis, kurios tvirtinamos Vyriausybės“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo LTG vadovas.

Pastarąją savaitę, išaugus vėjo elektrinių gamybai, didmeninė elektros kaina šalyje mažėjo 11 proc. Minimu laikotarpiu 0,2 proc. pigo ir biokuras, o naftos kainos sumažėjo 1,2 proc.,  pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje rugsėjo 8–14 dienomis sumažėjo 11 proc. – nuo 106 iki 93,9 euro už megatvatvalandę (MWh). Agentūros teigimu, tam įtakos daugiausia turėjo išaugusi vėjo elektrinių generacija.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamybai išaugus tris kartus didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse mažėjo, pranešė „Litgrid“. Mažiausios elektros kainos buvo ne savaitgalį, kaip įprasta, o itin vėjuotą ketvirtadienį. Vėjuoti orai vyrauja ir šią savaitę – pirmadienį Vakarų Europoje fiksuojamos minimalios kainos: Vokietijoje ji siekia 8 eurus už MWh, Prancūzijoje – 3 eurus.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ iki rugsėjo mėnesio pabaigos planuoja išjungti 3G ryšio technologiją Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse. Vietoje jos vietos gyventojams bus prieinamas spartesnis 4G ir 5G ryšys, praneša bendrovė. „Išjungus 3G galėsime dar labiau pagerinti ryšio kokybę „Bitės“ tinkle – atlaisvinti 3G ryšio dažniai bus perleidžiami 4G ir naujos kartos 5G ryšiui“, – pranešime cituojamas „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Arūnas Mickevičius.

Baigiantis dabartinio vadovo penkerių metų kadencijai, naujosios energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ dukterinė bendrovė „Litgrid“ skelbia bendrovės vadovės (-o) viešą atranką. Kandidatuoti į šią poziciją galima iki spalio 27 d. imtinai.

Lietuva, Latvija ir Estija uždegė žalią šviesą 1,77 mlrd. eurų (be PVM) vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ elektrifikavimui – pirmadienį Vilniuje visų trijų valstybių atstovai pasirašė susitarimą dėl projekto. „Pirmą kartą turime pilną visų trijų Baltijos šalių („Rail Baltica“ – BNS) statybos ir dizaino kontraktą, skirtą elektrifikuoti geležinkelį visose trijose šalyse“, – žurnalistams po pasirašymo teigė bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadovas Markas Kivila.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje veikiančios Kelių eismo taisyklės (KET) vėl turėtų pasikeisti. Į jas bus perkeltas naujas reikalavimas dėl šalmų dėvėjimo, taip pat dėl važiavimo geležinkelio pervaža, kelio darbų žymėjimo. Atitinkamus pakeitimus registravo ir teikia derinti Susisiekimo ministerija.

Ne gyvybės paslaugas ir Lietuvoje teikianti bendrovė „Balcia Insurance“ („Balcia“) paskelbė per pirmąjį pusmetį trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje uždirbusi 4,485 mln. eurų pelno – 49,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius pritraukta 104,088 mln. eurų draudimo įmokų – 34,7 proc. daugiau nei prieš metus, o kompensacijų suma padidėjo 13,1 proc. iki 49,683 mln. eurų. Daugiausiai pasirašyta vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (62,527 mln.

Dalis suaugusiųjų mokymo programų valstybės inicijuotoje „Kursuok“ platformoje gali būti sukurtos tik Europos Sąjungos (ES) fondų ir nacionalinio biudžeto lėšoms įsisavinti, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta korupcijos rizikos analizė.

Paskirtojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, naujoji Vyriausybė naujų mokestinių pakeitimų įvesti neplanuoja, tačiau, pasak jo, esamų mokesčių didinimo idėja nėra visiškai atmesta.  „(Vyriausybės – ELTA) programoje yra tik įsipareigojimas neįvesti naujų mokesčių. Vis dėlto tas mokesčių didinimo kelias nėra visiškai uždarytas“, – interviu portalui „15min“ sakė K. Vaitiekūnas.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį uždarame posėdyje pradeda iš esmės nagrinėti buvusio „Achemos grupės“ prezidento ir jos smulkiojo akcininko Arūno Laurinaičio ieškinį dėl teisės įsigyti kontrolinį koncerno „Achemos grupė“ akcijų paketą, pranešė jo atstovai. A. Laurinaitis teigia teisme siekiantis apginti savo ir kitų mažumos akcininkų teises. „Teisme ginu ne tik save – šis procesas svarbus mums visiems“, – pranešime pabrėžė A.Laurinaitis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) praneša, kad dalyvavimui Europos kosmoso agentūros (EKA) programose papildomai bus skiriama 5,5 mln. eurų.  Numatoma, kad 2026–2028 m. laikotarpiu bendra Lietuvos investicijų suma EKA programoms sieks 14,5 mln. eurų – 62 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pradeda tiekti tvarius aviacinius degalus.  Degalus galės naudoti visos oro bendrovės, skraidinančios iš Vilniaus, Rygos ir Talino oro uostų, pirmadienį pranešė įmonė.  „Tai svarbus žingsnis aviacijos sektoriaus dekarbonizacijos link. Suteikiame oro bendrovėms ir keleiviams galimybę rinktis tvaresnes keliones bei kartu prisidėti prie Europos Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo.

Klaipėdos rajone esančiame Dituvos kaime dar rugsėjį ketinama pradėti rajoninio kelio Dituva–Priekulė–Dreižiai 300 metrų ilgio ruožo rekonstrukciją, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Skelbiama, kad darbų metu šiame kelyje ketinama  įrengti žiedinę sankryžą, atnaujinti asfalto dangą, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką bei atnaujinti viešojo transporto infrastruktūrą.

Pastarąjį pusmetį apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje fiksuojamas darbo vietų mažėjimas, tačiau kvalifikuotų darbuotojų poreikis išlieka didelis, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmuosius šešis metų mėnesius šiame sektoriuje užregistruota 5,5 tūkst. laisvų darbo vietų – penktadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas užtikrinti klientų saugumą, patogų apsipirkimą, švarią ir malonią aplinką, skatina pirkėjus nepamiršti atsakingo elgesio ir primena apie parduotuvėse galiojančią tvarką, rašoma bendrovės pranešime. „Laikomės savo įsipareigojimo klientams užtikrinti saugią ir patogią aplinką, todėl reguliariai primename apie prekybos tinklo parduotuvėse galiojančias elgesio taisykles.

Pirmadienio rytą nutrūko Elono Musko vadovaujamos bendrovės „Space X“ palydovinio interneto paslauga „Starlink“, rašoma pirmadienį jos interneto svetainėje paskelbtame pranešime, kurį cituoja „Reuters“. „Starlink“ paslaugų teikimas šiuo metu nutrūkęs. Mūsų komanda atlieka tyrimą“, – sakoma pranešime, nepateikiant išsamesnės informacijos.

Kiekvienais metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje didėja. Tačiau susitarti dėl jos dydžio darbuotojų ir darbdavių atstovams vis sunkiau. Tad jį vienašališkai galiausiai ir vėl tvirtins Vyriausybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo Vyriausybės nutarimo projektą dėl MMA ir minimalaus valandinio atlygio (MVA) nuo 2026 m. pradžios. Jame numatoma, kad MMA kitais metais turėtų siekti 1153 eurus, o MVA – 7,05 euro neatskaičius mokesčių.

Baltijos šalyse veikiančios statybos, remonto ir buities prekių prekybos grupės „Kesko Senukai Lithuania“ vadovo Artūro Rakausko ir pagrindinės grupės akcininkės, Suomijos korporacijos „Kesko“ ginčas dėl A. Rakausko atstatydinimo grįžta į Helsinkio apeliacinį teismą – Suomijos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino jam nagrinėti iš naujo.

Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ kartu su Lietuvos įmonėmis šiemet pradedant statyti kelių šimtų milijonų eurų vertės šaudmenų gamyklą Baisogaloje, Radviliškio rajone, vienos projekto dalyvių – valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris sako, jog darbai būsimos gamyklos sklype prasidės jau netrukus.  Vis dėlto M. Keizeris pripažįsta, kad projektas nevyksta tiksliai pagal anksčiau suplanuotą grafiką.

Nepaisant to, kad dažniausiai amžius negali būti priežastis atleisti darbuotojo iš darbo, tačiau praktikoje darbdaviai neretai bando su dirbančiais senjorais atsisveikinti apeidami įstatymus. Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su spaudimu darbe, nes darbdaviai nori juos pakeisti jaunesniais darbuotojais.  Todėl dirbantys pensininkai dažnai yra spaudžiami išeiti „savo noru“, o darbdaviai dar ir vengia išmokėti jiems priklausančias išmokas.

Pati aktualiausia rudens tema – artėjantis šaltasis sezonas ir kaip jam tinkamai pasiruošti. Neišvengiamai artėjantis šildymo sezonas vėl tampa diskusijų ir sprendimų lauku– kokią šildymo sistemą rinktis, ką namuose pakeisti, ką įsirengti, kokie sprendimai užtikrina komfortą ir racionalias išlaidas. „Eko2šiluma“ vadovas Romualdas Grikšas ir statytojas, NT brokelis Artūras Adamonis tinklalaidėje „Statybų gidas“ įvardijo veiksmingiausią šildymo rūšį.

Skirtingos valstybės ieško būdų, kaip padidinti saugumą keliuose. O kai kurios naujovės išbandomos ir Lietuvos keliuose, pavyzdžiui, naktį žalia šviesa švytinčios linijos. Praėjusiais metais Europos Sąjungos keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių. Tačiau Europos vizija – pasiekti nulį žūčių keliuose iki 2050 m. Tad skirtingos valstybės išbando įvairiausius būdus, kaip gi būtų galima sumažinti nelaimių skaičių keliuose.

Algų augimo galime tikėtis ir kitąmet, tačiau galimybė atsiimti sukauptus II-osios pensijų pakopos pinigus gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikai, tikina rinkos ekspertai. Apie tai, kokie mūsų laukia ateinantys metai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Atostogų sezonas vasarą dažniausiai nesibaigia. Žmonės dažnai renkasi atostogauti rudenį, nes geri orai šiltuose kraštuose vis dar lepina, tačiau sumažėja turistų ir galima poilsiauti ramiau. Kadangi ir rudenį nemažai darbuotojų išvyksta atostogų, kaip ir visada, likusiems tenka juos pavaduoti. Tačiau ne visi žino, kaip už tokį papildomą krūvį turėtų būti atlyginama. Neretai kolegai išvykus atostogauti kažkam tenka perimti jo darbus.

Naujajai valdančiajai koalicijai į Vyriausybės programą įtraukus punktą, kad bankams bus taikomas finansinio stabilumo mokestis, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikina, kad tai gali itin neigiamai paveikti investuotojų pasitikėjimą šalimi. „Sektorius nepritaria mokesčiams, kurie diskriminuoja atskirą sektorių – bankų ar bet kokį kitą.