Mokslas ir IT

JAV nacionalinio ekonominių tyrimų biuro mokslininkai paskelbė kasmetinį socialinių grupių Amerikoje tyrimą ir aptiko ryšį tarp aukštų pajamų ir „Apple“ išmaniųjų telefonų. Pasirodo, kad turėti „iPhone“ – patikimiausias požymis to, kad žmogus gerai uždirba. Savo tyrime ekonomistai Marianne Bertrand ir Emiras Kamenika išsiaiškino, kad nė vienas kitas prekės ženklas nenurodė aukštų pajamų taip tiksliai, kaip „iPhone“. Anot mokslininkų, 69,1 proc. „iPhone“ turėtojai buvo gerai uždirbantys žmonės.

Net kuomet žodis „mirtis“ pasirodo kompiuterio ekrane vos vienam mirksniui, tai priverčia žmogų keisti savo elgesį. Ir ne visada į gerąją pusę. O kas būtų, jeigu mums įvardintų tikslią mūsų mirties datą? Jūs, neabejotinai, mirsite, rašoma BBC straipsnyje apie šį jautrų kiekvienam klausimą. Ir visi, su kuo esate pažįstami, taip pat kada nors numirs.

„Titaniko“ katastrofa įvyko prieš 106 metus. Visame pasaulyje nuskambėjusi tragedija nusinešė apie 1500 žmonių gyvybes. Daug jų tiesiog sušalo vandenyje, kiti - nuskendo su laivu. Bet kas nutiko su jų kūnais? Ar jie tebėra prie beveik visiškai išnykusio „Titaniko“? „Titanikas“ neturėjo pakankamai gelbėjimosi valčių, o ir nemažai turimų išplaukė nepilnos. Taigi, daugybė žmonių atsidūrė šaltame šiaurės Atlanto vandenyje.

NASA neseniai paskelbė, kad jos marsaeigis Curiosity Marso paviršiuje aptiko sudėtingas organines molekules – pagrindines mums pažįstamos gyvybės žaliavas. Bet dabar aiškėja, kad ankstesnis NASA zondas galėjo padaryti tokį pat atradimą daugiau nei prieš prieš 40 metų, tik netyčia jį sudegino. 1976 metais, NASA'os Viking dvyniai atliko pirmuosius organinės medžiagos paieškų Marse eksperimentus.

Pažvelkite į veidrodį ir vidiniuose savo akių kampučiuose pamatysite rožines audinio klostes. Kartais šis darinys klaidingai pavadinamas ašarų liaukomis. Taip iš tiesų nėra, nors šio rožinio audinio paskirtis iš tiesų yra susijusi su ašaromis. Tai - plica semilunaris. Trumpai tariant, tai yra evoliucijos iš mūsų atimto trečiojo akies voko likučiai. Trečiąjį voką tebeturi kai kurie gyvūnai (pavyzdžiui, naminės katės), bet primatams trečiasis vokas tapo nebereikalingu ir evoliucijos eigoje išnyko.

Privalomas kiekvieno kompiuterio atributas – klaviatūra – atsirado dar tais laikais, kai apie elektroninius skaičiavimo įrenginius žmonės nė nesvajojo, o spausdintą žodį tarškino mechaninėmis spausdinimo mašinėlėmis. Vis dėlto, tuo metu ne itin patogi ir spausdinimą lėtinanti QWERTY klaviatūra išliko iki šių dienų, o žinant kelias gudrybes ja dirbti galima patogiai ir greitai.

Kai kas nors yra labai specializuota, visada įdomu pamatyti, kas nutinka tos specializacijos rėmus peržengus. „Viagra“ tabletės yra skirtos erekcijos sutrikimams gydyti. Bet būta atvejų, kai šios tabletės siūlytos ir moterims. 2003 metais eksperimentai buvo nesėkmingi, bet dabar Australijoje bandymai vėl atliekami su šimtais moterų.   „Viagra“, kas, beje, yra prekinis ženklas, veikia gerindama kraujotaką apatinėje kūno dalyje.

Karinės oro pajėgos yra didžiulė karinė jėga, kurią sunku sustabdyti. Nuolat kuriami nauji ginklai, radarų sistemos, naujos kartos orlaiviai. Tačiau ir šiame aukštųjų technologijų pasaulyje pasitaiko buitinių problemų. Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos imasi 3D spausdintuvais gaminti puodelių rankenas. Ir kai sužinosite kodėl, šis sprendimas neatrodys toks kvailas. Tikriausiai niekam nekils mintis, kad darbas karinėse oro pajėgose yra lengvas. Taip tikrai nėra, ypač misijų metu.

Kiekvienais metais nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, lėktuvų važiuoklėse žūva bent keletas žmonių. Tikslus skaičius iš tikrųjų net nėra žinomas - manoma, kad nemažai nelaimėlių nukrenta į vandenį ir taip niekada ir nėra surandami. Bet kodėl jie veržiasi į tokią pavojingą kelionę? 1947-2015 metų laikotarpyje į JAV skrendančių lėktuvų važiuoklėse buvo aptikta 113 žmonių, 86 iš jų žuvo, likę buvo stipriai sužaloti ir nušalę.

Šiluminiai pirštų pėdsakai – plika akimi nematomi išdavikai. Gerai, kad nešiojamieji kompiuteriai vis populiaresni. Iš šiluminio pėdsako, liekančio ant paspausto klavišo, galima nustatyti įvestą slaptažodį ar kokią nors kitą žmogaus įvestą simbolių seką, teigia tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Irvine. Per eksperimentą su įvairiais klaviatūrų modeliais, savanoriai sugebėjo nustatyti nuspaustus klavišus netgi praėjus kelioms dešimtims sekundžių nuo jų paspaudimo.

Ar žinote tą jausmą, kai apie kokią gerą, neįprastą ar naudingą išmaniųjų telefonų programėlę sužinote per vėlai? Arba kai ją pagaliau išbandote, o visi draugai tik numoja ranka: „Oi, šią jau metus naudoju!“ Bet to išvengti labai sunku – kasdien atsiranda šimtai naujų programėlių ir arba apie jas sužinai iš karto bei sėkmingai pradedi naudotis arba rizikuoji praleisti ir vėliau tikėtis sužinoti netyčia iš draugų ar pažįstamų.

Medžiagų mokslas yra seniausia mokslo ir technologijų sritis. Medžiagų poveikis civilizacijos eigai atsispindi erų pavadinimuose: akmens amžius, bronzos amžius, geležies amžius. Dabar mes gyvename pažangiųjų medžiagų amžiuje. Kokios medžiagos bus naudojamos netolimoje ateityje ir kaip jos keis mūsų kasdienį gyvenimą? Pasaulyje medžiagų mokslas daro sparčią pažangą.

Kai jūs kur nors pastatote savo automobilį, jį mikliai užrakinate. Vienas mygtuko paspaudimas ir bent jau jums ramiau, kad niekas lengvai neatidarys durelių ir nepavogs jūsų turto. O kaip būna su lėktuvais? Ar kas nešiojasi didžiųjų lainerių raktelius, o gal jie paliekami oro uoste? Mažieji lėktuvai iš tikrųjų turi rakteliu rakinamas dureles. Centrinio užrakto ten dažnai nėra, tačiau įvairūs keturviečiai propeleriniai lėktuvai dažnai turi spyneles, kuriomis pilotai mielai naudojasi.

Viena kinų bendrovė planuoja policininkams perduoti visiškai naujo tipo ginkluotės pavyzdį: automatinį lazerinį šautuvą, kuris lazerio spinduliu gali pradeginti drabužiuose ar potencialaus pažeidėjo odoje skylę net 800 metrų atstumu. Naujieji ginklai nekelia jokio triukšmo, spindulys yra nematomas ir juo galima pašauti už stiklo esantį priešininką. Šautuvą sukūrė „ZKZM Laser“ bendrovės, Siano universiteto ir Kinijos mokslų akademijos tiksliosios mechanikos ir optikos mokslininkai.

Įsisiūbavus vasarai sunku susilaikyti neišsitraukus savo išmaniojo telefono ir neįamžinus akimirkų iš kelionių, pramogų ar tiesiog atostogų. Dėl to su šiuo metų laiku pagausėja viena už kitą gražesnių ar egzotiškesnių nuotraukų virtinė, kuriose figūruoja ananasai, palmės, ežerai, jūros ir, kaip taisyklė, geras oras.

„Facebook“ žino daugybę dalykų apie jus, tai jokia paslaptis. Kiekviena jūsų siųsta žinutė ar nuotrauka, visi jūsų kontaktai, jūsų buvimo vietos, jūsų politinės ir religinės pažiūros ir dar daugybė informacijos apie jus nugula šio giganto rankose. Todėl menkai stebina tai, kad kompanija jau turi patentus ir patentuotas programėles, kurių algoritmai gali bandyti nuspėti jų ateitį.

Milžiniškas asteroidas, savo dydžiu prilygstantis valstijai – skrieja pro Žemę taip arti, kad jį galima pamatyti net be teleskopo, praneša news.com.au. Žvalgymasis į dangų šiuo metu gali pasiūlyti kur kas daugiau nei pasigrožėjimą žvaigždėmis. Pro žemę skrieja milžiniškas asteroidas, kuris dydžiu prilygsta 809 tūkst.

Oregono universiteto mokslininkai sukūrė preparatą, kuris blokuoja keturių vėžio tipų plitimą: pieno ir prostatos liaukos, storosios žarnos ir plaučių. Apie naują mokslinį tyrimą paskelbė leidinys „Nature Communications“. Mokslininkai sukūrė preparatą pavadinimu KBU2046 ir išbandė jį ant pelių, kurios turėjo „žmogišką“ prostatos ar pieno liaukos, taip pat storosios žarnos ar plaučių vėžį. Sugirdžius joms vaistų, pavyko sustabdyti metastazes ir sumažinti kaulų pažeidimus.

Daugelis sirgalių priima sportą kaip talento, įnirtingo darbo bei sėkmės mišinį. Iš dalies jie, aišku, teisūs. Usainas Boltas už kitus sprinterius yra pranašesnis ir dėl įgimto gebėjimo bėgti trumpas distancijas. O štai Christiano Ronaldo be nuožmaus darbo, tikėtina, būtų gana vidutinis puolėjas.  Tačiau ne viskas taip paprasta. Akivaizdu, kad kai kurios valstybės yra labiau sėkmingos sporte, negu likusios.

Lėktuvai nėra sraigtasparniai ir kaboti vietoje negali. Keliamoji sparnų jėga kuriama tik lėktuvui judant pirmyn ir oro srautams glostant sparnų paviršių. Tačiau koks lėktuvas gali skristi lėčiausiai? Ir ar patikėtumėte, kad yra lėktuvų, kurie gali skristi atbuli? Tam, kad būtų kuriama didelė keliamoji galia, reikia, kad lėktuvas turėtų didelį sparnų plotą, o pats sparnų profilis pasižymėtu aukštu aerodinaminiu efektyvumu.

Tai yra tikrai ne ta funkcija, apie kurią norisi pranešti, bet „Facebook Messenger“ pradės rodyti video reklamas. Galbūt jas jau matote. Šis „pagerinimas“ ima pasiekti pirmuosius naudotojus, tad jei kol kas pokalbių lange nematote video reklamų, tai yra tik laiko klausimas. Ši pokalbių programėlė jau seniau pradėjo rodyti statines reklamas. Jos, pasak „Facebook“, nesumažino naudojimosi „Facebook Messenger“ programėle.

Norite pagaliau pradėti sportuoti, tačiau vis nerandate laiko apsilankyti sporto klube? Šiandien mobiliųjų programėlių parduotuvėse apstu programėlių, kurios skirtos sportuojantiems namie. Birželio 21 d. minint Pasaulinę jogos dieną siūlome jums išbandyti programėles, kurias pasitelkę sportuoti galėsite jums tinkamiausiu metu ir patogiausioje vietoje. Nuo jogos ir meditacijos jūsų dvasinei savijautai gerinti iki 7 minučių treniruočių per dieną jūsų kūnui stiprinti.

Sakytinėje kalboje žodis apibrėžiamas kitaip nei rašytinėje: kalbant žodžių savarankiškumą gali lemti ne vienas veiksnys. Manoma, kad vienas iš jų – tarp žodžių daromos pauzės. Tiksliai žinoti kalboje daromų pauzių trukmę ypač pravartu vis populiarėjant audioknygoms. Išaiškinta pauzių trukmė gali padėti kuriant įvairias kalbos technologijas – toks tyrimas ypač aktualus kalbos sintezatorių kūrėjams.

Cheopso piramidė yra laikoma vienu iš pasaulio stebuklų. Jos aukštis - beveik 140 metrų, o svoris - beveik 6,5 milijonai tonų. Akmens luitai, sudarantys piramidės konstrukciją, yra ypatingai tiksliai suleisti - iki šiol žavimasi, kaip kruopščiai šis statinys buvo statomas. Tiesa, Cheopso piramidė pastatyta 2580–2560 metais prieš mūsų erą, todėl šiandien pastatyti tokį statinį tikrai įmanoma.

Vėžinių susirgimų, siejamų su krūties implantais, skaičius ženkliai išaugo per pastaruosius pusantrų metų, skelbia britų žiniasklaida. Siejama tai su pigiai implantais prekiaujančių bendrovių veikla. Labiausiai vartotojas piktina tai, kad susirgusioms vėžiu moterims yra atsisakoma suteikti kompensaciją. Vėžinių susirgimų, susijusių su krūtų implantais, skaičius išaugo net 56,5 proc. per pastaruosius 18 mėnesių. „Daily Mail“ pažymima, kad specialistai tai sieja su pigiais implantais.

Vienam berniukui iš Aidaho valstijos neseniai buvo oficialiai diagnozuotas maras. Tai pirmasis toks atvejis šioje valstijoje per beveik 30 metų. Oficialūs JAV sveikatos apsaugos institucijų atstovai patvirtino, kad berniukas iš tiesų užsikrėtė maru. Šiuo metu vaikas jau sveiksta, tačiau tai yra pirmas toks susirgimas nuo pat 1990-ųjų. Šiais metais JAV taip pat dar nebuvo užregistruotas nė vienas maro atvejis, išskyrus šį berniuką.

Kreivai sklindantys šviesos pluoštai – galimybė išgauti netolygų pjūvį, kuris ypač pravartus kuriant atsparius prietaisus stikliniais paviršiais: pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus. Tačiau specifiškai iškreipti šviesos trajektoriją gali atsieiti tūkstančius eurų. Mykolas Karpavičius iš Vilniaus universiteto rado būdą, kaip tą padaryti paprasčiau. Kreivomis trajektorijomis sklindantys pluoštai pademonstruoti palyginus neseniai – 2007-aisiais.

Kad ir kaip keistai ir šiurpokai tai beskambėtų, „Google“ gali jums padėti sužinoti, kada mirsite, rašoma „The Mirror“. Kaip skelbiama, tam reikalingi kai kurie jūsų asmeniniai duomenys ir medicininiai įrašai. Pagal kuriuos programa „Al“ atsakys jums, kada mirsite.  Panašu, kad teiginys apie šių dienų galimybę viską rasti internete, tampa teisingu. Netrukus galėsime „išsigūglinti“, kada mirsime.

Procesorius ir vaizdo plokštė yra du svarbiausi elementai, kurie turi didžiausią įtaką kompiuterio našumui. Vaizdo plokštės reikšmė didesnė tais atvejais, jei kalbame apie žaidimams skirtų kompiuterių konfigūracijas. Pasak Varle.lt eSporto ir žaidimų įrangos specialistų, vaizdo plokščių rinka sparčiai kinta, todėl mažiau patyrę klientai neretai susiduria su problema bandant suvokti esminius parametrus. Dėl šitos priežasties Varle.

Daugelis mūsų net neįsivaizduoja, kokios naudingos ir praktiškos funkcijos slepiasi išmaniajame telefone. Šiame straipsnyje surinkta informacija, kuri leis jums geriau išnaudoti savo įrenginį. Paaiškės, kad šimtus eurų mokame ne tik už žadintuvą ir galimybę sklaidyti naujienų portalų puslapius ar feisbuką. Arčiau žvaigždžių Jūsų telefonas gali tapti astronomijos ekspertu ir žvaigždžių skaitytoju.

Su įsibėgėjančia vasara prasideda ir atostogų karštinė. Vis dėlto poilsio malonumus dažnai gali apkartinti įvairiausi mūsų įrenginių tykantys pavojai. Kaip netapti sukčių taikiniu, neprarasti duomenų ir nenukentėti, pataria „ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas. 1 patarimas: pirkdami lėktuvo bilietus įsitikinkite, kad svetainė patikima Su kibernetinėmis rizikomis galime susidurti dar tik planuodami būsimą kelionę.

Žurnalistė Emily Witt pernai išleido knygą skambiu pavadinimu „Future Sex“. Knygoje autorė aptarė jau dabar atsiradusias ar ateityje dar tik atsirasiančias technologijas, kurios gali pakeisti mūsų visų intymų gyvenimą. Galima visus nuraminti, sprendžiant iš jos pastebėjimų, kažkokių kardinalių pokyčių nenusimato. Taip pat reikia pažymėti, kad savo knygą rašyti ji pradėjo sulaukusi 30-ies – po skaudaus išsiskyrimo su ilgamečiu partneriu.

JAV mokslininkai išsiaiškino, kad uodų įkandimai žmogaus organizme iššaukia visą eilę nekasdienių imuninių reakcijų. Eksperimentas buvo paliktas su laboratorinėmis pelėmis. Gyvūnams buvo perkeltos žmogaus kamieninės ląstelės, iš kurių vėliau išskyrė atskirus žmogaus imuninės sistemos komponentus. Vėliau Beiloro koledžo mokslininkai leido keturiems uodams be kliūčių kandžioti kelis graužikus.

Gyvenant šalyje, kur orų prognozė – bene trečioji valstybinė religija (po krepšinio), noras žinoti tiksliausias orų prognozes – būtinybė. Šiandien, kai taip nekantriai lauki laikraščių prognozių, šiuolaikinės technologijos leidžia nuolatos stebėti, kaip keičiasi oras ir bet kuriam iš mūsų tapti meteorologu. „Šiais laikais būtų sunku surasti išmanųjį telefoną, kuris nerodytų orų prognozės – tokią funkciją turi didžioji dalis modernių telefonų.

Televizorius vis dar užima garbingiausią vietą daugelio namuose, bet žiūrėti vaizdo transliacijas internete žiūrovai dažniausiai renkasi visai ne jį, o kompiuterį. Būtent kompiuterio ekrane vaizdo transliacijas internete žiūri 42 proc. lietuvių, net 57 proc. latvių ir 40 proc. estų. Kas trečias lietuvis bent kartą per pastaruosius tris mėnesius vaizdo turinį internete žiūrėjo ar parsisiuntė naudodamas nelegalius interneto kanalus.

1938 metų spalio 31 dieną Johnas Deeringas stengėsi išlikti ramus. Neišvengiama jo gyvenimo baigtis jam atrodė banali, bet būtina. Tačiau po šaltakraujo žudiko fasadu slėpėsi baimė. Visgi Deeringas sutiko dalyvauti viename šiurpiausių tyrimų, todėl prieš pat egzekuciją prie jo riešų buvo pritvirtinti elektrodai. O tada ant krūtinės uždėtas taikinys. Stephenas H. Besley norėjo pamatyti, kaip mirties bausmė sustabdo širdį ir ar žmogus kankinasi.

JAV mokslininkai pristatė pirmą psichopatinį dirbtinį intelektą, kurį pavadino Normanu. Projekto tikslas – paaiškinti kiekvienam žmogui suprantama kalba, kaip yra kuriami algoritmai, ir leisti žmonėms suvokti galimus dirbtinio intelekto pavojus. Normanas „yra analizė pavojingų atvejų, kada dirbtinis intelektas suveikia blogai dėl iškraipytų duomenų, kurie buvo panaudoti kompiuterių mokymo algoritmuose“, sako prestižinio Masačusetso technologijų instituto (MIT) atstovai.

JAV kosminių technologijų korporacija „SpaceX“ tikisi netrukus pradėti nepilotuojamu režimu bandyti pirmąjį savo daugkartinį erdvėlaivį „Dragon V2“ artimiausiais metais planuojamiems turistiniams kruizams aplink Mėnulį. „Kosminis laivas „Dragon V2“ į Kanaveralo kyšulį bus atgabentas liepos viduryje. Ten šis daugkartinis erdvėlaivis bus ruošiamas bandomiesiems nepilotuojamiems skrydžiams, kurių pirmasis numatytas rugpjūtį.

Net ir su šiuolaikine mokslo pažanga žmogaus kūno gerai nepažįstame. Internete dažnai kartojami mitai, susiję su sveikata, o kai kuria ligas patariama gydyti tikrų tikriausiais prietarais. O ar jūs galite atskirti mitus nuo faktų? Štai 5 teiginiai apie sveikatą, jums tereikia atskirti, kurie yra tiesa, o kurie - melas. Ar Jums pavyks? 1. Įmanoma mirti nuo sudaužytos širdies. Žmonės dažnai patiria širdies smūgius po artimųjų mirties ar kitokių asmeninių tragedijų.

Taip prasideda siaubo filmai. Prionai yra bauginantys baltymai, sukeliantys nemažai žalojančių, užkrečiamų smegenų ligų. Pirmą kartą mokslininkai susintetino dirbtinį žmogaus prioną laboratorijoje. Bet užuot pradėjęs zombių pandemiją, šio tyrimo produktas iš tiesų gali padėti kurti vaistus nuo prioninių ligų. „Šis pasiekimas yra itin svarbus,“ - sako neurologas Jiri G. Safar iš Case Western Reserve medicinos mokyklos. „Lig šiol apie prionus smegenyse žinojome nedaug.

Ramiai sau važiuojate tiesiu ir lygiu keliu. Automobilio variklis dirba maždaug 1500 sūkių per minutę greičiu, tačiau jūs staiga priartėjate prie gerokai lėtesnio sunkvežimio. Įsitikinate, kad lenkti saugu ir pradedate manevrą. Ar įsijungiate žemesnę pavarą, jei automobilis puikiai susitvarko ir su esama? Tai padaryti būtina, jei nenorite kenkti savo varikliui. Jei vairuojate automobilį su automatine pavarų dėže, tai jo transmisija tai atliks pati.

NASA robotas Marse 3,5 mlrd. metų senumo uolienose aptiko daugiau gyvybei reikalingų „statybos blokų“ – kol kas sudėtingiausių ten aptiktų organinių medžiagų, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai. Nepilotuojamas marsaeigis „Curiosity“ taip pat randa vis daugiau įrodymų apie sezonines metano Marse variacijas, rodančias, kad šių dujų šaltinis tikriausiai yra pati planeta ar galbūt jos gruntinis vanduo.

Kompiuterio pelės naudojimo ypatumai gali padėti diagnozuojant Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Tyrėjai nustatė, kad tokie veiksniai, kaip drebantis kompiuterio pelės žymeklis gali būti ankstyvas šių ligų požymis. Bendro Djuko universiteto ir „Microsoft“ projekto metu, dirbtinio intelekto pagalba buvo išanalizuotą 31 mln. užklausų paieškos sistemoje „Bing“. Mokslinio darbo autoriai sulygino žmonių, kurie domisi Parkinsono ir Alzheimerio ligų simptomais, elgesį, su kontroline grupe.

Griežtėjant ekologijos normoms automobilių gamintojai ieško būdų, kaip tobulėti. Vieni investuoja į dyzelinius variklius, kiti – į benzininius, treti testuoja elektromobilius, ketvirti bando prisijaukinti hibridines jėgaines. Jas dėl didelio efektyvumo ir nedidelės kainos bando vis daugiau automobilių gamintojų ir pasiekia labai neblogų rezultatų. O juos galima skirstyti į dvi dalis.

Amerikiečių mokslininkų naujausios technologijos leido išgelbėti moterį, kuriai buvo nustatyta paskutinė krūties vėžio stadija, nuo greitos mirties. Moteriai buvo pasakyta, kad gyventi liko trys mėnesiai, tačiau, pritaikius naujausią imunoterapijos metodą, liga atsitraukė ir per porą metų buvo pasiekta visiška remisija. Auglys išnyko vos per kelias savaites Prieš dvejus metus Floridos gyventojai Judy Perkins medikai pranešė niūrią žinią – gyventi jai liko apie tris mėnesius.

Ligas prognozuojančios išmaniosios programėlės ir lūžius gydantys įtvarai – tai faktai ne iš fantastikos filmo, o lietuvių mokslininkų kūriniai.  Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra skelbia, jog Lietuva ne tik sulaukia vis daugiau tarptautinio pripažinimo, bet ir investuotojų dėmesio. Kaip gi atrodo sveikatos sutrikimų nustatymas su išmaniosiomis programėlėmis, netrukus ir išvysite.

Jungtinių valstijų Sausumos pajėgos atlieka įdomaus įrenginio bandymus. „Trečiąja ranka“ pavadintas įtaisas yra tvirtinamas prie automatinio šaunamojo ginklo ar net nedidelio kulkosvaidžio ir turėtų gerokai palengvinti karių darbą. Tačiau kaip baterijų neturintis ir visiškai pasyvus įrenginys tai gali padaryti? Pirmasis „Trečiosios rankos“ prototipas turėjo didelį trūkumą - kariui buvo sunku parkristi ant žemės ir šaudyti gulomis.

Į amžinybę iškeliavus brangiems žmonėms, artimiesiems vienas iš likusių galvos skausmų – sprendimas, kaip elgtis su socialiniuose tinkluose esančia informacija. Bene dažniausiai lietuviai linkę tiesiog užblokuoti, pašalinti mirusio žmogaus anketą. Kiti, mažiau sureikšminę socialinių tinklų svarbą, palieka iki tol buvusią paskyrą jos daugiau neliesdami. Visgi, visuomenėje gerai žinomų žmonių paskyros po jų mirties vis dažniau paliekamos aktyvios, sukuriant savotišką atminimo vietą.

Prancūzų fizikas ir politikas Josephas-Ignace'as Guillotinas 1789 metais išrado giljotiną, kuri vėliau buvo pavadinta jo vardu. Šis mirties bausmės vykdymo įrankis vėliau buvo plačiai naudojamas Prancūzijoje ir jos kolonijose.