Redakcija rekomenduoja

Dalis lietuvių domisi pakeitimais, susijusiais su antrosios pensijų pakopos sistema. Ekspertai neslepia, kad dalis žmonių gali nuspręsti pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas. Tad verslo atstovai jau trina rankomis ir ruošiasi galimam pirkimų bumui. Tiesa, kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad didelė dalis gyventojų šias lėšas gali skirti naujo automobilio įsigijimui.

Lietuvą artimiausiomis dienomis pasieks stiprus speigas – sinoptikai įspėja apie smarkiai krentančią temperatūrą, savaitgalį termometrų stulpeliai kris iki –30 laipsnių ir daugiau.

Trečiadienio rytą Kauno apskrities policija pranešė, kad antradienį, sausio 27 d., galimai apiplėšta moteris. Aiškėja, kad nukentėjusioji – ne lietuvė, o konfliktas galėjo kilti moteriai teikiant seksualines paslaugas. Policijos suvestinėse pasirodęs pranešimas iš pirmo žvilgsnio ne itin išsiskiria. Kauno policija nurodo, kad antradienį apie 16 val. 20 min. į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) kreipėsi 27 metų moteris.

Kiekvienais metais iki gegužės pradžios didelė dalis Lietuvos gyventojų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikia praėjusių metų pajamų mokesčio deklaracijas. Tik tą padarius galima pasinaudoti kai kuriomis lengvatomis ir susigrąžinti pinigų, jeigu praėjusiais metais sumokėjote daugiau pajamų mokesčio, nei priklauso.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie taršos mažinimą – steigiamos ne tik mažos taršos zonų miestuose, bet ir planuojami realaus laiko taršos matuokliai keliuose. Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai atvirauja – vien kontrolė ir baudos vairuotojų neprivers persėsti į netaršius automobilius. Jų vertinimu, be realios finansinės pagalbos ir infrastruktūros kūrimo, bet kokie nauji reikalavimai tik didins žmonių nepasitenkinimą.

Į Lietuvą valstybinio vizito trečiadienį atvyko Danijos karalius Frederikas X ir karalienė Mary. Danijos karališkosios šeimos garbei buvo surengta ir valstybinė vakarienė, į kurią pakviesti kviestiniai svečiai. Tačiau kvietimo nesulaukęs dizaineris Juozas Statkevičius, kurio ilgametė klientė yra Danijos karalienė, įtūžo. Nors ketvirtadienį yra rengiamas dar vienas priėmimas, dizaineris ir čia nėra pakviestas.

Automobilį pardavėte, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašėte, o raktelius ramia sąžine perdavėte naujam savininkui. Tačiau po kelių mėnesių pašto dėžutėje randate „kalėdinį sveikinimą“ – reikalavimą sumokėti 1000 eurų už avariją, kurios nepadarėte. Būtent į tokius spąstus pateko į portalą tv3.lt kreipęsis vyras, kuris teigia, kad įprastas automobilio pardavimo procesas tapo savotišku košmaru ir nervų išbandymu.

Kalbėdami apie pensijas Lietuvoje politikai ir valdininkai mini vidutinę senatvės pensiją visoje Lietuvoje. Tai yra apie visų šalies pensijų vidurkį. Tačiau, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, ji gali gerokai skirtis. Juo labiau, kad „Sodros“ duomenys rodo: skirtingose šalies savivaldybėse vidutinė pensija skiriasi net 254 eurais per mėnesį.

Naujo nerimo pasėjo Indijoje fiksuojamas itin mirtino Nipos viruso protrūkis. Azijoje dėl to jau skubiai imtasi sugriežtintų patikrų oro uostuose. Ką reikia žinoti apie šį pavojingą Nipos virusą ir kiek jis turėtų potencialo naujai pandemijai sukelti? Mirtino Nipos (angl. Nipah) viruso protrūkis Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje dalyje Azijos jau spėjo sukelti nerimą – oro uostuose ir kituose sausumos punktuose pradėti tikrinti iš Indijos atvykstantys žmonės.

Po nemalonių lijundrų, jau visai netrukus Lietuvoje prognozuojamas didelis atšalimas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dalyje Lietuvos rajonų šį savaitgalį netgi galime sulaukti speigo, o kai kur atšalti nakties metu gali ir iki –32 laipsnių šalčio.  Meteorologų duomenimis, jau nuo ketvirtadienio Lietuvoje pragiedrės, tačiau pradės intensyviai šalti.

Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo darbuotojai skundžiasi, kad jų darbo sąlygos pastaruoju metu ženkliai pablogėjo. Pasak jų, ribojamos atostogos, sumažintos ligos išmokos, o bandymai aiškintis ar kelti klausimus esą baigiasi spaudimu ir grasinimais. Tuo metu Lietuvos oro uostai (LTOU) tvirtina, kad visi sprendimai priimti laikantis įstatymų ir siekiama efektyvesnio darbo organizavimo.

Lietuvą užklupus lijundrai gyventojai vargsta keliuose. Vieniems kelionė dėl slidaus asfalto ilgėjo valandomis, kitiems eismą apsunkino nenumatyti incidentai keliuose. Viskas prasidėjo jau nuo pirmadienio, kai lijundra Lietuvoje pridarė bėdų. Vieni gyventojai sako vos kelis kilometrus važiavę valandomis, kiti dalijasi, kad stichija visiškai sugriovė planus. „Dar taip netekę, kad 7 km važiuočiau 2 val.“, – feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ pirmadienį, 20 val.

Leistiną greitį stipriai viršijęs Mantas sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo niekuo dėta BMW vairuotoja. Teisme paaiškėjo, kad per šį tragišką incidentą mamos neteko du nepilnamečiai. Vilniuje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl mirtino eismo įvykio Galvės plente teismas kaltu pripažino „VW Sharan“ vairuotoją Mantą. Byloje nagrinėtas dar 2023-siais balandį įvykęs susidūrimas. Per šį incidentą žuvo BMW vairuotoja, o „VW Sharan“ keleivei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Socialiniuose tinkluose plinta sukrečiantis vaizdo įrašas iš autobuso – jame matyti, kaip suaugęs vyras tuščiu plastmasiniu buteliu galimai smurtauja prieš vaikus. Šis įvykis sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir nerimą dėl vaikų saugumo. Kaip suaugęs vyras galimai smurtauja prieš du vaikus, nufilmavo šalia sėdintys žmonės. Vaizdo įraše matyti, kad viskas vyksta ne viešajame miesto transporte, o vieta panašesnė į tarpmiestinį autobusą.

Remigijus Žemaitaitis savo konfliktus su konservatoriais gali išnaudoti ne tik asmeninei naudai, bet ir opozicijai pakenkti. Ekspertai svarsto, ar jo veiksmai iš tiesų padeda konservatoriams, ar tik silpnina jų pozicijas. Taip pat kalbos sklinda apie jo galimybes siekti prezidento posto ir tai, kas laukia jo politinėje karjeroje artėjant rinkimams.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie pasitraukimą iš II pensijų pakopos ir kiek pinigų atgaus tokį sprendimą pasirinkę gyventojai. Dažniausiai visas dėmesys nukreipiamas į sumą, kuri bus išmokėta į kaupusiojo banko sąskaitą.

Nuo birželio 1-osios už gimusį vaiką skiriama vienkartinė išmoka didės iki 1,036 tūkst. eurų – valdžia tikisi, kad tai taps bent mažu postūmiu šeimoms ir demografijai. Kartu žadama plėsti paramos paketą: kasmet augantys vaiko pinigai, palaipsniui plečiamas nemokamas maitinimas mokyklose, subsidija auklei, o socialinė parama ir šildymo kompensacijos bus „taiklinamos“ pagal atnaujintus normatyvus, kad pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.

Politikai vis garsiau kalbant apie neišvengiamą būtinybę mažinti transporto sektoriaus taršą. Tuo metu vairuotojai su nerimu laukia, kada į Lietuvą bus perkelta Vakarų Europoje paplitusi praktika dėl automobilių apmokestinimo.  Registracijos mokestis, siekiantis 100 proc. automobilio vertės, ar tūkstančius eurų atsieinanti kasmetinė rinkliava. Tai – ne gąsdinimai, o realybė, kuria siekiama vairuotojus persodinti į mažiau taršias transporto priemones.

Seimo nariai praėjusiais metais parlamentinei veiklai išleido per 2,5 mln. eurų, ši suma daugiau kaip pusę milijono eurų viršija užpernykščias išlaidas. Tai rodo šią savaitę viešai pateikta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. 2024 metais, kai didžiąją metų dalį dar dirbo buvusios kadencijos Seimo nariai, parlamentinei veiklai panaudota 1,893 mln. eurų, 2023 metais – kiek daugiau nei 2 mln. eurų. Tuo metu 2025-aisiais – 2 mln. 515 tūkst. 424 eurai.

Po to, kai Vilniuje neliko galimybės įsigyti viešojo transporto bilietų grynaisiais pas vairuotoją, o paslaugos brango, gyventojai iki šiol skundžiasi, kad paprasčiausiai nebeturi galimybių įsigyti bilietų. Pvz., neturintys programėlės ar iš anksto nusipirkto bilieto keleiviai yra priversti mokėti visą kainą už 60 min. trukmės bilietą. Tuo skundėsi vilnietė Elena. Ji pabrėžė, kad jokių programėlių neturi ir neturės, o specialiai dėl bilietų į kioskus neturi laiko vaikščioti.

Nepaisant to, kad daugelis būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD), už dantų tvarkymą gyventojams dažniausiai vis tiek tenka mokėti tūkstančius eurų. Tačiau ką daryti, jei dantys sutvarkomi netinkamai – ar yra vilties susigrąžinti sumokėtus pinigus? Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet, pvz., dėl implanto atsiranda šalutinių sveikatos sutrikimų, protezai ar varžtai iškrenta, nulūžta ir pan., o pacientai nežino, ko imtis. Pvz.

Prie vilkiko vairo išvysta moteris jau mažai ką stebina, tačiau šio darbo kasdienybė ne vieną domina. Šią profesiją pasirinkusi 27-erių Viktorija neslepia – toks darbas leidžia pamatyti pasaulį ir gerai užsidirbti, o įsimylėjusi vilkiko vairuotojos profesiją prie jos prisijungti prikalbino ir savo vyrą.  Viktorija pripažįsta – per tuos metus buvo ir pauzių: buvo laikas, kai ji išėjo iš darbo ir ėmėsi kitos profesijos, tačiau vis sugrįžta ten pat – į vilkiką.

Praėjusią savaitę Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) sulaukė beveik 0,5 milijardo eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, o likusi paramos dalis turėtų būti išmokėta įgyvendinus dar kelias reformas. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, kada Lietuva taps ne europinių pinigų gavėja, o davėja kitoms valstybėms. Ne ką mažesnį susirūpinimą kelia ir dabartinė valstybės skola, kuri didėja.

Pastaruoju metu Lietuva ir kitos Europos Sąjunga (ES) šalys nuolat didina gynybos išlaidas, o ekonomistai tikisi, kad tai šiek tiek paskatins ekonomikos augimą. Visgi kai kurie pastebi, kad ilgalaikis gamybos atsilikimas ir struktūriniai sunkumai gali riboti ekonominę plėtrą. Paprastai didesnės investicijos reiškia daugiau geriau apmokamų darbo vietų, efektyvesnį, daugiau eksportuojantį verslą, daugiau mokesčių ir gerovės.

Pastaruoju metu pensijų tema yra viena aktualiausių šalyje. Nepaisant to, kad aktyviausios diskusijos šiuo metu vyksta dėl II pensijų pakopos, paraštėse nelieka ir „Sodros“ mokamos pensijos, dėl kurių ateities kyla nerimas. Būtent todėl vis pasigirsta minčių apie pensinio amžiaus ilginimą. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio proceso Lietuvoje susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus.

Lietuvoje orai pasikeitė: jie tapo debesuoti, saulės nebeliko, kai kur pasnigo, o pats oras tapo drėgnesnis. Artimiausia naktis irgi bus debesuota, kai kur pasnyguriuos. Diena irgi debesuota, naujo sniego tikimybė menka. Rytų vėjas bus juntamas ir naktį, ir dieną, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Anot jo, šaltis truputį atlėgs, bet naktį bus tai smarkesnis, tai ne toks kandus.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkai turi galimybę per pirmus tris metų mėnesius pateikti prašymą patikslinti jų turimo NT mokestinę vertę, ir atkreipia dėmesį į svarbiausius akcentus, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Registrų centras kiekvienais metais atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto (statinių ir žemės sklypų) masinį vertinimą ir perskaičiuoja vidutines rinkos vertes.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė perspėja – žiema dar tikrai nepasiduoda. Nors vienas šalčius nešęs anticiklonas jau traukiasi, į Lietuvą skverbiasi nauja šalto oro banga, kuri artimiausiomis dienomis primins, ką reiškia tikra žiemos žvarba. Pasak sinoptikės, pajusime ne tik šaltį, bet ir stiprų vėją. Anot sinoptikės, „kol kas šiltesnių žinių nėra ir dar nesimato.

Butus turintys lietuviai jau už sausį daugiabučių administratoriams turės mokėti daugiau, o nuo liepos mokestis už namų priežiūrą daliai gyventojų pabrangs ir 4 kartus. Kasmet indeksuoti ir priklausomai nuo namo būklės didinti kaupiamųjų lėšų (skirtų daugiabučių priežiūrai ir remontui) tarifus pernai nusprendė Vyriausybė. Specialistai paaiškino, kiek tiksliai dėl to didės mokestis butų savininkams ir kokių pokyčių tikėtis.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą užklupę šalčiai, panašu, kad tęsis ir vasarį. Klimatologai teigia, kad šaltis laikysis iki vasario antrosios pusės. Klimatologas dr. Gintautas Stankūnavičius išskiria kelias versijas, kokių orų būtų galima tikėtis vasarį. Viena jų – sausio pabaigoje ir vasario pradžioje gali atšilti. Vis dėl to klimatologas pabrėžia, kad tikimybė, jog paskutinį sausio savaitgalį atšils – 30 proc.

Už sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras šeštą kartą prašo teismo skirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. „Aš pensininkas ir ligotas, esu nuteistas pačia griežčiausia bausme Lietuvoje. Prieš teismą su viltimi stoju jau šeštą kartą”, – iš ekrano į Kauno apygardos teismo teisėjus trečiadienį kreipėsi 68 metų H. Daktaras.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasidalino gera žinia – nuo šiol ir mokamos specialisto konsultacijos metu pacientams galės būti išrašomi receptai kompensuojamiesiems vaistams. Kaip skelbia SAM, tai leis užtikrinti mažiau vizitų ir daugiau patogumo pacientams. „Nuo šiol receptus kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms gydytojai galės išrašyti ir mokamų konsultacijų metu“, – žinia dalinosi SAM.

Ketvirtadienį Trakuose po ledu nardžiusio 36-erių gydytojo osteopato Adomo Miklio mirtis sukrėtė ne tik artimuosius, bet ir patyrusius narus. Kol įvykio aplinkybės yra tiriamos, specialistai jau dabar įvardija kelias galimas lemtingas klaidas ir pavojus, tykančius po storu ledu. Nors mirties aplinkybės kol kas nėra žinomos, vis dėlto versijų, kas galėjo nutikti 36-erių Adomui Mikliui, yra kelios.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt) praneša, kad šiandien Lietuvoje sniego nenumatoma. Rytą kai kur rūkas, šerkšnas. Vėjas rytinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12, vietomis 4–6 laipsniai šalčio.  Ketvirtadienį be žymesnio sniego. Vėjas rytų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 12–17, kai kur iki 19 laipsnių šalčio, dieną 6–11, kai kur iki 13 laipsnių šalčio. Penktadienį vietomis truputį pasnigs.

Šiemet sidabro kainos pasaulinėse rinkose pasiekė istorines aukštumas – už Trojos unciją (apie 31,1 gramo) jose jau mokama apie 90 JAV dolerių (apie 77,38 euro). Per metus šis metalas pabrango net virš 200 proc. Tą netruko pastebėti ir tautiečiai. Tačiau lietuviai, nusinešę senus sidabrinius papuošalus ar stalo įrankius į lombardą, dažnai lieka nusivylę – už juos siūlomos sumos neretai siekia vos keliasdešimt eurų.

Jungtinėms Valstijoms siekiant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, už Atlanto gyvenanti lietuvė, nuomonės formuotoja Nerija Laurinavičius papasakojo, ką apie šį Donaldo Trumpo užmojį mano ir kalba amerikiečiai. Socialiniame tinkle „Instagram“ Nerija paviešino įrašą, juo sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Šiais metais planuojama peržiūrėti ir iš esmės perskaičiuoti antstolių paslaugų įkainius. Nors konkrečių jų dydžių kol kas nėra, jau dabar aišku, kad pokyčiai palies tūkstančius skolininkų.  O diskusijos dėl to, kas ir kiek už tai turės mokėti, kelia vis daugiau klausimų. Antstoliai įsitikinę, kad šių pokyčių reikėjo jau seniai. Tuo metu kiti specialistai juose pastebi ir rizikų.

Visą Lietuvą pašiurpinęs dviejų jaunų merginų nužudymas Kaune įgauna naujų atspalvių. Praėjus daugiau nei mėnesiui aiškėja dar neskelbtos aplinkybės – įtariamajam Benui Mikutavičiui paskirta psichiatrinė ekspertizė, o tyrėjų dėmesį traukia detalės, kurios, anot paieškas organizavusių kauniečių, rodo šaltą protą ir galimą planą.

II pensijų pakopos reformai įsibėgėjant, gyventojai skuba apsispręsti – stabdyti kaupimą, atsiimti iki 25 proc. lėšų ar likti kaupime. Tačiau tikrieji mastai paaiškės suvedus galutinius duomenis, o didžiausias klausimas lieka tas pats: kur nukeliaus papildomos „Sodros“ pajamos ir ar jos virs realesniu dabartinių pensininkų pensijų augimu? Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Nuo 2026 m. Lietuvoje padidėjo senatvės pensijos. Prieš metų pradžią buvo prognozuota, kad vidutinė senatvės pensija paaugs apie 12 proc., o turintiems būtinąjį stažą – apie 12,5 proc.  Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.

Kapčiamiestyje kariuomenė pradėjo diskusijas akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių jau nematyti, nors patenkinti ne visi. Tiesa, atsirado jau ir tokių gyventojų, kurie nori parduoti valstybei savo turtą, nors jis į poligono teritoriją ir nepapuola. Vis tik palikti savus namus nori ne visi – „TV3 Žinios“ nuvyko į Žmirklių kaimą, kur sodybų apskritai turės nebelikti.

Praėjusią savaitę paskelbtas šauktinių sąrašas. Jame – apie 43 tūkst. jaunuolių nuo 17 iki 22 m. Visgi paskelbus sąrašą daug kam kilo klausimų, mat atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) pakviesti ir vyresni nei 22 m. jaunuoliai, ir studentai, ir kiti. Lietuvos kariuomenė paaiškino, kas ir kokios trukmės tarnybai yra kviečiami. Į 2026 m. sąrašą pateko karo prievolininkai nuo 17 iki 22 metų.

Rajonines ligonines ir gyventojus kamavusi nežinia, kuriose įstaigose liks stacionarinės akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugos, iš dalies išsklaidyta. Jei gimdymų kartelė vis tik nebus pakelta skyriams išlikti, dėl stacionarinių chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų dar žinių nėra.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

„Nors vėjukas kai kur didesnę žvarbą atnešė, žiemos pasaka tęsis“, – sako sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Pasak jos, iš rytų vis labiau stiprėja sausas, be sniego, bet kaip ir priklauso rytiečiui, šaltas anticiklonas, vardu Christian. Jis užguls didžiąją dalį Europos-nuo Skandinavijos iki Balkanų ir Turkijos.

Vos prasidėjus naujiems metams Kelmės rajone įvyko nemalonus incidentas – į Šiaulių ligoninę atvežtas sužalotas vyras. Jo artimieji mano, kad vyrą per išgertuves sužalojo draugas, tačiau policija teigia įtariamųjų neturinti. Be to, reanimacijoje gulintis vyras, dabartiniais policijos duomenimis, patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apie įvykį žiniasklaidą gavo pranešimą iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sausio 3 d. Policijos duomenimis, sausio 2 d. 8.08 val.

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai daliai žmonių to padaryti neleidžia būsto savininkai, baimindamiesi didesnių mokesčių ar apsunkinto iškraustymo. Dėl šios priežasties gyventojų nepasiekia laiškai, išmokos, nėra galimybių gauti paskolų ar vietų darželiuose. Vis tik ne visi žino, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir be būsto savininko žinios.

Europos Komisija (EK) dar lapkritį apskundė Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl esą nevykdomo įsipareigojimo mažinti oro taršą. Jei įsipareigojimas nebus įgyvendintas grėstų ir didelės baudos. Tiesa, jau dabar kalbama apie naujas priemones keliuose, o dalis ekspertų, tarptautinių agentūrų atstovai siūlo netgi įvesti taršos mokestį.

Ketvirtadienį keturi bičiuliai nardė po ledu, tačiau įvykiams pasisukus ne ta linkme – vienas jų nebeišniro. Pasirodo, kad lemtingas panėrimas tą dieną turėjo būti paskutinis, po jo šios pramogos turėjo baigtis. Trakų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas papasakojo daugiau nelaimės detalių bei kas galėjo nutikti po ledu. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Takuose, Galvės ežere benardydamas žuvo 36-erių buvęs Nhat Nam treneris Adomas Miklys.