Aktualijos

Pirmadienį Vilniuje lankysis rugsėjo viduryje patvirtintos naujos Latvijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis. Latvijos diplomatijos vadovas su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptars aktualius dvišalių santykių klausimus, nuolatinės pagalbos Ukrainai užtikrinimą, paramą šios šalies euroatlantinei integracijai, saugumo padėtį Baltijos jūros regione, taip pat prieš daugiau nei savaitę įvykusį incidentą Suomijos–Estijos dujotiekyje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir devynių profesinių sąjungų, vienijančių medicinos darbuotojus, atstovai pirmadienį pasirašys atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį. Kaip pranešė ministerija, pirmą kartą vieninga sektoriaus kolektyvinė sutartis su visomis jo profesinėmis sąjungomis buvo pasirašyta 2021 metų lapkritį. Ji apima įsipareigojimus darbuotojų atlygio, socialinių garantijų ir kitose srityse. Pasirašyta atnaujinta sutartis įsigalios nuo kitų metų sausio.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmą kartą kraujo donorais nusprendusiems tapti šalies gyventojams siunčia svarbią žinią. Tam, jog visi kraujo komponentai po donorystės būtų sėkmingai panaudoti, rekomenduojama sugrįžti pakartotinei donorystei. Priešingu atveju, kai kurių kraujo komponentų panaudojimas atidedamas ir tokiais atvejais donoro auka iš dalies gali tapti nepilnaverte. Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, kraujo donorystę kartoti rekomenduojama bent du kartus metuose.

Ištisus mėnesius Lenkiją skaldžiusi aštri ir pagiežinga rinkimų kampanija pasiekė kulminaciją. Milijonai lenkų traukia prie balsadėžių ir sprendžia, kam patikėti šalies valdymą. Į rinkimus užsiregistravo ir rekordinis skaičius – daugiau nei pusė milijono – užsienyje gyvenančių lenkų, kurie tikisi pokyčių. Tačiau apklausos rodo, kad įtaką rankose išlaikys valdantieji.

Po Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio pažeidimo Baltijoje, Klaipėdoje atsakingos tarnybos treniravosi, kaip reiktų elgtis, jei įvyktų avarija prie Suskystintų gamtinių dujų terminalo. Tačiau pratybose buvo daugiau chaoso nei realių pamokų, taip tikino pačių pratybų dalyviai. Tarnybos per pratybas klaidžiojo, kaip elgtis ištikus nelaimei mokė ne šalia uosto gyvenančius žmones, o aštuntokus. Jiems dar ir išdalijo biurokratiškai surašytas saugos taisykles.

Kalbant apie nepilnamečių vartojamus narkotikus dažnai išskiriama, kad nėra visiškai aišku, ką tiksliai vartoja nepilnamečiai. Vis pasigirsta baimių, kad į elektroninių cigarečių įmaišoma ne tik sintetinių kabinoidų, bet ir stipresnių medžiagų – opioidų, tarp jų ir karfentanilio. Nors toksikologai teigia, kad kol kas su tokiais atvejais susidurti netenka, karfentanilis išlieka pavojinga medžiaga – vien šiemet ja mirtinai apsinuodijo 37 asmenys.

Aplinkos ministerija tebenarplioja skandalą, kuomet saugomoje Šimonių girioje neteisėtus kirtimus stabdė ne aplinkosaugos pareigūnai, o visuomenininkai. Aiškėja, jog institucijos neteikia informacijos miško savininkams, kad jų valdose prikūrė saugomų plotų. Valdininkai nori, kad visą naujausią informaciją susirankiotų patys savininkai. Beje, aplinkos ministro nurodymu teisėsaugininkai aiškinsis, kodėl vienas miškų tarnybos darbuotojas išdavė leidimą kirsti saugomą Šimonių mišką.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiais bendru pareiškimu pasmerkė palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolius Izraelyje, sekmadienį pranešė Prezidentūra.  „Europos Sąjunga kuo griežčiausiai smerkia „Hamas“ ir jos žiaurius bei beatodairiškus teroristinius išpuolius Izraelyje ir labai apgailestauja dėl aukų“, – teigiama prie Prezidentūros pranešimo pridėtame pareiškimo tekste.

Kazlų Rūdoje trečiadienį atšaukta ekstremali situacija dėl Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje išgaišusių žuvų. „Ekstremali situacija yra baigta, priimtas mero potvarkis vakar (antradienį – BNS) dėl to, jog nebetaikomi jokie apsaugos režimai ir visos užduotys, kurios buvo keltos situacijos pradžioje, yra įvykdytos“, – BNS šią savaitę sakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Anot jo, Lietuvos geologijos tarnyba įvertino, kad esamo ar ilgalaikio pavojaus geriamojo vandens kokybei nėra.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Sekmadienį Lenkijoje vykstant parlamento rinkimams, visuomenės priešpriešą balsavimo vietose labiausiai parodo dalies rinkėjų atsisakymas priimti tą pačią dieną rengiamo referendumo biuletenį, sako rinkimus kaimyninėje šalyse stebintis parlamentaras Andrius Vyšniauskas.

Kas yra pilietinis pasipriešinimas? Į šį klausimą vis dar geba atsakyti retas lietuvis, tad internete veikti pradeda nauja edukacinė platforma „Mobilizacijos mokykla“. Valandos trukmės kursą galės išeiti visi norintieji, užduotis įveikę tautiečiai gaus ir sertifikatą. Žmonės internete galės įgyti žinių apie pilietinį pasipriešinimą ir pasirengimą mobilizacijai.

Seimas ėmėsi grupės parlamentarų parengto siūlymo leisti kariuomenei pačiai rengti karinių transporto priemonių vairuotojus. Pataisos numatytų galimybę kariams, turintiems B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, juos parengus ir išdavus tai patvirtinantį dokumentą, leisti vairuoti karines transporto priemones, priskiriamas ir kitoms nei B kategorijoms.

Dar rugsėjį paskelbus skandalingus farmacininkų apklausos duomenis užvirė aštrios diskusijos. Atvėrę skaudulį, kad daugelis jų siūlydami įsigyti tam tikrų prekių vadovaujasi ne vien savo kompetencija, bet yra spaudžiami darbdavių, vaistininkai sako tiesiog yra spraudžiami į kampą. Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, 85 proc.

Seimas šią savaitę atidarė platformą „Atviras Seimas“, per kurią visuomenei siūloma aktyviau įsitraukti į teisėkūros procesą. Joje piliečiai ir organizacijos kviečiami teikti pasiūlymus dėl svarstomų projektų, remti kitų pateiktus pasiūlymus, dalyvauti diskusijose. Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, pasiūlymus pateikę gyventojai bus pakviesti dalyvauti Seimo komitetų klausymuose, kur jie galės pristatyti savo idėjas, jas argumentuoti, dalyvauti diskusijoje su Seimo komiteto nariais.

Tikrinamos kuprinės, atliekami narkotinių medžiagų tyrimai, griežtesnės bausmės už platinimą – tai tik kelios „kietosios“ priemonės, kurias augant narkotikų vartojimui siūlo Seimo nariai. Vis dėlto, kriminologo M.Lankausko teigimu, kietąsias priemonės jau išbandė kitos valstybės – jos nėra efektyvios. Tuo tarpu paauglių psichologo Edvardo Šidlausko teigimu, paauglių psichologinė būsena šiuo metu dažnai yra apleidžiama.

Dar vienas iššūkis ir galvos skausmas mokytojams – net du trečdaliai moksleivių naudoja dirbtinio intelekto technologijas. Tiesa, ne tik ieško informacijos, bet ir dirbtinio intelekto programoms deleguoja už juos atlikti namų darbus, parašyti rašinius, išspręsti užduotis. Mokytojai dar tik suka galvas, kaip neapsigauti ir atskirti moksleivių gudrybes. Kelia ir probleminį klausimą: ką daryti, kad vaikai sugebėtų mokytis patys, įdėtų pastangų į darbus ir neužaugtų nieko taip ir neišmokę.

Po savaitgalį Baltijos regioną ant kojų sukėlusio dujotiekio nuotėkio Suomijoje Lietuvos politikai pripažįsta, kad viena iš didžiausių mūsų šalies energetikos problemų yra priklausymas BRELL žiedui. BRELL žiedas tapo vienu paskutinių su Rusija Lietuvą jungiančių aspektų. Ši energetikos sistema teoriškai leidžia Rusijai panaudoti elektros tinklus šantažui ar netgi energetiniam puolimui.

Baigiasi dešimtmetį trukusios diskusijos dėl Paluknio pievų biosferos poligono kūrimo – šiemet šalyje ketinama įsteigti dar vieną, 967 hektarų ploto saugomą teritoriją.  Aplinkos ministras, gavęs paskutines institucijų pastabas ir jas įvertinęs, netrukus žada pasirašyti įsakymą dėl tokios teritorijos Trakų savivaldybėje sukūrimo.

Dėl didelių eilių pas gydytojus, ne visada kokybiškai suteiktų paslaugų gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema tik auga. Netyla kritika, kad viešosioms gydymo įstaigoms laiku neužtikrinant pacientams reikiamos pagalbos šalies medicina tik stumiama privataus sektoriaus link. Viešųjų šalies sektorių vadinamojo privatizavimo rizikoms aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof.

Šiemet Meilės Lukšienės premija įteikta Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos geografijos, gamtos ir žmogaus dalyko mokytojai Ligitai Urbonienei. Vos 5 metus mokykloje dirbanti mokytoja teigia, jog tai yra didelis pripažinimas, be to, leidžia suprasti, jog dirba teisinga kryptimi. Apie darbo mokykloje keliamus iššūkius bei neseniai sulauktą pripažinimą kalbamės su Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos geografijos, gamtos ir žmogaus dalyko mokytojai Ligita Urboniene.

Prasidedant peršalimo ligų sezonui dalis lietuvių ima galvoti kaip sustiprinti imunitetą ir atsigręžia į rudenines miško gėrybes. Sveikatos specialistai pritaria – pavyzdžiui, spanguolėse, bruknėse ar šaltalankiuose vitamino C daugiau nei citrinose. O šis vitaminas, anot specialistų, itin svarbus stiprinant imunitetą ir saugantis nuo rudeninių ligų. Pensininkė Onutė nusipirko kelis litrus bruknių. Sako, kad užtektų visai žiemai, vėliau pirks dar kelis litrus. Žiemai senjorė bruknes šaldo.

Kenotafas partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui Antakalnio kapinėse Vilniuje, partizanų pažinimo centrai sostinėje ir Utenos rajone, laisvės kovų vietų įamžinimas – šios ir kitos priemonės numatytos Seimo priimtoje XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, jų sklaidos ir įamžinimo programoje. Šią savaitę už ją balsavo 110 Seimo narių, susilaikė keturi.

Seimo opozicijoje gimė siūlymas dar greičiau didinti senatvės pensijas iš perteklinių „Sodros“ lėšų. Esą iš 700 milijonų eurų planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus išmokoms atiteks 47 milijonai, visi kiti, pagal valdžios planus, keliaus į rezervą. Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nepaskyrus buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, šis nusprendė siekti advokato karjeros. „Šią savaitę išlaikiau egzaminą. Dabar reikia Advokatūros tarybos sprendimo mane įrašyti į advokatų sąrašą, tuomet turės būti priesaika, kiti formalumai, o galiausiai – įrašymas į praktikuojančių advokatų sąrašą“, – BNS sakė E. Misiūnas. Pasak jo, šios procedūros gali užtrukti dar kelis mėnesius.

Lenkijos parlamento rinkimų baigčiai ir galutinei dėlionei išliekant intriga, dvišalių santykių jie neturėtų pakeisti, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, tai lemia tiek geresnės Lietuvos lenkų sąlygos, tiek Lenkijos pusėje išmoktos pamokos, tiek kontekstą pakeitęs Rusijos karas prieš Ukrainą.

Kiek lietuviai išmeta drabužių, batų ir kitos tekstilės? Miestuose dygstantys tekstilės atliekų konteineriai parodė, kiek spintose turime prikaupę nereikalingų apdarų. Tūkstančiai tonų per metus – tiek lietuviai atsikrato nereikalinga tekstile, kuri atsiduria konteineriuose. Marijampolėje tekstilės konteineriai pastatyti maždaug prieš metus. Ir jų turinys parodė, kiek drabužių, batų ir kitos tekstilės suvalkiečiai turėjo prikaupę ir vis dar tebeturi.

Lietuvos jūrų muziejų pasiekė duomenys, kaip gyvena pavasarį į laisvę Baltijoje išleisti ten išslaugyti ruoniukai. Mokslininkai jiems užkabino specialius siųstuvus, tad dabar seka dešimties mažylių gyvenimą. Pasirodo, prie Lietuvos krantų nei vienas neužsibuvo – vieni pasirinko Daniją, kiti Estiją. Mokslininkus pritrenkė žinia, į kokį gylį ruoniai sugeba nunerti, ir kad per dieną įveikia net 100 kilometrų. Ruoniukus dar pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus biologai paleido į laisvę.

Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą.

Lietuvos kariuomenės orlaivis „Spartan“ iš Turkijos, Antalijos miesto, apie 21 val. į Vilnių atgabeno 30 anksčiau šią savaitę iš Izraelio evakuotų žmonių.   Apie tai BNS patvirtino kariuomenės atstovas majoras Jurgis Norvaiša.

Eidama 96-sius metus, į Amžinybę iškeliavo Vilniaus pedagoginio universiteto veteranė, chemijos mokslų daktarė, docentė Antanina Mickienė, rašoma Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugijos pranešime. A. Mickienė, gimė 1928 m. birželio 13 d. Mažeikiuose.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Šeštadienio vakarą žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniuose tinkluose pranešė, kad mirė jo tėtis Jonas Jakilaitis. „Po sunkios ligos mirė mano tėtis Jonas“, – „Facebook“ rašo žurnalistas. Su J. Jakilaičiu bus galima atsisveikinti antradienį, spalio 17 d., laidojimo namuose Rekviem, Jonavos g. 41A, Kaune, nuo 14 val. ir trečiadienį nuo 11 val. Karstas išnešamas trečiadienį 13:30, laidotuvės vyks Karmėlavos kapinėse. Šv. mišios vyks Vytauto Didžiojo Švč.

Lenkija šį savaitgalį sprendžia savo ateitį. Daugybę aistrų ir ginčų sukėlusi rinkimų kampanija sekmadienį pasieks finišo tiesiąją, kai paaiškės, kuria kryptimi pasuks ši valstybė. Įvykius kaimynėje įdėmiai stebi ir Lietuva, kadangi nuo rezultatų ir naujų/senų Lenkijos valdančiųjų priklausys ir mūsų santykiai su viena svarbiausių sąjungininkių. Sekmadienį Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai – kaimynai rinks 460 Seimo narių ir 100 Senato narių.

Izraelis pradeda Gazos Ruožo šturmo operacijas. Per pirmuosius reidus į teroristų irštvas Izraelio kariai rado įkaitais savaitgalį paimtų žydų kūnų ir daiktų. Izraelis skelbia, kad aviacijos smūgiais sunaikino dar du teroristų vadeivas. Susišaudymai nesiliauja ir Izraelio bei Libano pasienyje – ten per sprogimą žuvo žurnalistas. Tuo metu „Hamas“ teroristai ciniškai platina vaizdo įrašus, kaip išžudytose gyvenvietėse žaidžia su žydų vaikais ir kūdikiais, ir apsimeta nekaltais.

Makabriška situacija Kaune. Audra nuvilnijo dėl Šančių parapijoje esančios šarvojimo salės remonto. Dalis gyventojų kritikuoja kleboną dėl atlikto euroremonto ir sudarkyto originalaus interjero, kurį, kaip paaiškėjo, dar prieš 20 metų sukūrė žinomas Kauno architektas. Šančių parapijos klebonas atrakina duris, o už jų – šarvojimo salė. Tai jos remontas tarp kauniečių sukėlė didžiulį šaršalą.

Iš Vidaus reikalų ministerijos nuo kitų metų perimamą tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ Kauno klinikos planuoja paversti reabilitacijos įstaiga, į kurią galėtų vykti po traumų ar protezavimo sveikstantys pacientai. Lovų skaičius Druskininkuose esančioje įstaigoje galėtų padidėti kelis kartus, o naujos paslaugos papildyti šiuo metu teikiamą reabilitaciją širdies ir kraujagyslių ligų pacientams, teigia Klinikų atstovai.

Už automobilio stovėjimą gatvėse nesusimokėjusiems vairuotojams išsisukti bus sunkiau. Kauno gatves kontrolieriai jau stebi specialiomis ant automobilio montuojamomis išmaniomis kameromis, kurios per valandą gali patikrinti tūkstantį automobilių. Neatsilieka ir Vilnius: tokia pat įranga greitai pradės veikti ir sostinėje. Miestų kontrolieriai nori ateityje iš viso atsisakyti už valytuvų kaišiojamų popierinių įspėjimų dėl neapmokėtos parkavimo paslaugos, tačiau negali.

Iš Turkijos miesto Antalijos šeštadienį 15 val. skrydžiui į Vilnių pakilo Lietuvos kariuomenės orlaivis „Spartan“ su 30 keleivių, tarp kurių – vienas kūdikis. Evakuaciniams lietuvių skrydžiams iš Izraelio pasitelktas lėktuvas baigė trečiadienį Turkijoje pradėtą budėjimą.  Apie skrydį BNS patvirtino Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Jurgis Norvaiša. Jo teigimu, orlaivis Vilniuje turėtų nusileisti šeštadienio vakarą apie 20–22 val.

Nepageidaujami vaikai restoranuose – diskriminacija. Tokią išvadą pateikė Lygių galimybių kontrolierė. Tokį kirtį gauna jau ne pirma kavinė ar restoranas. O Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija mano, kad vidinės taisyklės turėtų būti nustatomos paties savininko. Tokio kontrolierės kirčio dėl diskriminacijos pastaruoju metu sulaukė restoranas „Meat SteakHouse“. Čia vaikai nuo 10-ies metų po 17 val. – nepageidaujami. Dėl tokių restorano taisyklių pasiskundė klientė.

Marijampolės savivaldybės siūlymas naikinti beveik 200 kaimų ir gyvenviečių pavadinimus nesulaukė gyventojų palaikymo. Etnologai įspėjo, kad priėmus tokį sprendimą būtų padaryta žalos tradicijoms ir mokslui. Nors savivaldybės surengtoje apklausoje dalyvavo vos 3,5 proc. suinteresuotų gyventojų, jie pareiškė neigiamą nuomonę dėl siūlomų pakeitimų, todėl savivaldybė ketina atsižvelgti į šią poziciją.

Šeimos bilieto Pakruojo dvare negalėjusi nusipirkti moteris su dviem savo vaikais patyrė diskriminaciją, nusprendė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Vis dėlto įstaigai tyrimo metu pranešus, kad tokią praktiką pakeitė ir apgailestauja dėl situacijos, tyrimą nuspręsta nutraukti. Kaip nurodoma sprendime, pareiškėja rugpjūtį norėjo įsigyti pigesnį šeimos bilietą sau ir dviem nepilnametėms dukroms į Pakruojo dvaro vasaros festivalį.

2024 m. Jungtinėse Amerikos valstijose vyksiantys prezidento rinkimai daug nerimo sėja visame pasaulyje. Ne viena šalis nerimauja, ar būsimas prezidentas toliau noriai tieks paramą Ukrainai.  Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. Pakalbėkime apie 2024 m. Jungtinėse Amerikos valstijose vyksiančius rinkimus.

2024 metais prokurorų algų didinimui turėtų būti skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Pasak jos, dėl nedidelių atlyginimų prokurorai palieka darbą, o naujų neateina.  2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai numatyta iš viso 50,3 mln. eurų asignavimų (8,3 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš jų atlyginimams – beveik 44,9 mln. eurų (8,6 mln.

Daugiau nei pusantro milijardo europinių lėšų lyg žemai kabantis vaisius laukia, kol Lietuva juos pasiims, tačiau ministerijos jau trečius metus nesugeba suderinti plano. Savivaldybės skundžiasi, kad projektus infrastruktūros remontams, dviračių takams ar socialinėms reikmėms jau seniausiai parengė ir laukia pinigų, tačiau centrinė valdžia jų nepatvirtina, ar vis keičia. Vinco Kudirkos progimnazija Šiauliuose pastatyta tarpukariu, vos ne prieš šimtą metų. Atėjo laikas ją iš esmės atnaujinti.

Lietuvos piliečius, kuriems reikalinga pagalba išvykstant iš Izraelio, ministerija ragina kreiptis į Lietuvos ambasadą Izraelyje. „Visus Lietuvos piliečius, kuriems reikalinga pagalba išvykstant iš Izraelio, kviečiame nedelsiant kreiptis į Lietuvos ambasadą Izraelyje el. paštu ([email protected] arba [email protected]) ar telefonu (+972 3 6958685) ir pateikti savo tikslius asmens duomenis: - Vardas, pavardė - El. paštas ir tel. nr. - Gimimo data - Paso Nr.

Kitų metų biudžete penkioms statutinėms Vidaus reikalų ministerijos (VRM) institucijoms numatyta 706 mln. eurų – 62,5 mln. eurų daugiau nei pernai. Vis dėlto tarnybų vadovai sako biudžete norintys daugiau pinigų, tačiau kol vyksta derybos konkrečių, sumų neįvardija. 2024 metų biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta daugiausia lėšų – 332,8 mln. eurų. Šiais metais policininkams skirta 313,8 mln. eurų.

Viena baisiausių tragedijų, kurią pasaulis pavadino teroristiniu išpuoliu ir genocido aktu – rusofašistų išžudytas Hrozos kaimas. Rusų paleista raketa „Iskander“ pataikė į vietos kavinę, per ukrainiečio kariškio laidotuves. Per ataką žuvo ir vaikas. Aukų skaičius viršijo penkiasdešimt. Aiškėja, kad rusofašistams kažkas perdavė tikslias koordinates, kur buvo susirinkę vietos gyventojai, o tada ir smogė raketa.  „Telefonu kalbėjau su seserimi. Ir staiga bum.