Aktualijos

Dėl techninių problemų pirmadienį neveikia Seimo interneto svetainė, pranešė Seimo kanceliarija. „Informuojame, kad dėl techninių problemų neveikia Seimo interneto svetainė. Gedimas šiuo metu yra šalinamas“, – rašoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime. Seimo interneto svetainės veikla dėl techninių problemų jau buvo sutrikusi prieš porą savaičių.

Pedofilijos skandalui krečiant Vilniaus arkyviskupiją, aiškėja naujausia žinia – seksualiai išnaudoti jaunuolį galėjo siekti ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Dainius Kunigėlis, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą. Pranešama, kad dėl galimai netinkamo prokuroro elgesio ikiteisminį tyrimą pradėjo generalinė prokurorė.

Praėjo savaitė po trankaus vokiečių grupės „Rammstein“ koncerto Vilniuje, tačiau atgarsiai vis neslūgsta. Prabilo mergina, kuri pasakoja, kad dalyvavo vakarėlyje kartu su žinomos grupės nariu Tillu Lindemannu. Ji tikina, kad galimai buvo apsvaiginta, pateikė šokiruojančių detalių, kas vyko uždarame vakarėlyje, o ryte atsikėlė su didžiule mėlyne ant kūno ir ašaromis akyse. Policija patvirtino gavusi iškvietimą, tačiau mergina jokio nepateikė pareiškimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę rengia pasitarimą su mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų, tačiau jų stabdyti praneša neketinanti. „Pastaruoju metu buvo pasirodę siūlymų stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą.

Dešimtadalis gyventojų per pastaruosius metus davė kyšį, labiausiai korumpuotomis sritimis jie laiko sveikatos apsaugą, Seimą, teismus, partijas, savivaldybes, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenys.

Dėl liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo patekti į riboto judėjimo teritorijai priskiriamas Vilniaus gydymo įstaigas, maldos namus, darželius bus galima tik pėsčiomis. Kaip pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, toks ribojimas galios ir kitoms įstaigoms, esančioms riboto judėjimo teritorijoje.

Liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas. Kaip ir kitose šalyse, kuriose anksčiau vyko šis renginys, sostinėje numatomi eismo ribojimai ir kiti įprastam miestiečių gyvenimo ritmui įtakos turintys pokyčiai. Vilniaus savivaldybė pirmadienį informavo apie numatomus pokyčius.

Praėjo savaitė po trankaus vokiečių grupės „Rammstein“ koncerto Vilniuje, tačiau atgarsiai vis neslūgsta. Prabilo mergina, kuri pasakoja, kad dalyvavo vakarėlyje kartu su žinomos grupės nariu Tillu Lindemannu. Ji tikina, kad galimai buvo apsvaiginta, pateikė šokiruojančių detalių, kas vyko uždarame vakarėlyje, o ryte atsikėlė su didžiule mėlyne ant kūno ir ašaromis akyse. Grupės nariai taip pat pateikė savo atsakymą apie šiuos sukrečiančius liudijimus.

Trys pareigūnų profesinės sąjungos pareiškė nepritariančios planuojamam Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimui prie policijos. Lietuvos policijos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų vadovai teigia, kad šis žingsnis bus žalingas abiem tarnyboms.

Penktadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalijo 1 numeriu pažymėtame troleibuse užfiksuota nekasdiene situacija – jaunuolis į troleibusą įlipo su motoroleriu. „Jaunuolis įsistūmė motorolerį į troleibusą. Vairuotoja nelabai prieštaravo“, – penktadienį neeiliniais vaizdais iš troleibuso dalijosi kaunietis. Kaip matyti kauniečio atsiųstose nuotraukose, vaikinas net nesivargino nulipti nuo motorolerio ir kone įriedėjo į troleibusą.

Per praėjusią parą nustatyti aštuoni nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 29,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 8,5 procento. Ligoninėse gydomi 38 COVID-19 sergantys pacientai, du iš jų – reanimacijoje. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę dukart kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Ketvirtadienį NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos orlaivį TU-134. Jis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado į Rusijos pagrindinę dalį.

Pirmadienį Vilniuje, Karoliniškių rajone – neįprastas vaizdas. Gyventojas Edgaras Jančevskij paryčiais atklydusį vilką.   „Nubėgo link [Televizijos] bokšto. Būkite atsargūs“, – įspėja E. Jančevskij.  Kaip teigia jis, plėšrūną apylinkėse jis pastebėjęs pirmą sykį.  Apie jį pranešta tarnyboms.

Vilniui ruošiantis didžiausiam ir svarbiausiam iki šiol renginiui Lietuvoje – liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, vieni sostinės verslininkai tikisi iš jo gerai uždirbti, tuo metu kiti gali patirti nuostolių. Visi verslo klasės viešbučiai Vilniuje bus visiškai užpildyti, tačiau mažesni gali likti ir be svečių, restoranai taip pat gali sulaukti kur kas mažiau lankytojų – visi susitikimo svečiai bus maitinami „Litexpo“ ir Valdovų rūmuose, o juos aptarnaus dvi įmonės.

Vyriausybė šį trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos siūlymą nuo liepos pratęsti valstybės kompensacijas už gamtines dujas buitiniams vartotojams, tačiau jos bus mažesnės nei šiuo metu, o dujų kaina taip pat mažės keliais centais. Tuo metu subsidijas už elektrą antrąjį pusmetį siūloma panaikinti.

Antradienį į Lietuvą atvyks Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tai BNS pirmadienį patvirtino Prezidentūra. Kaip pranešė Vilniaus universitetas (VU), šalies vadovai ir universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas antradienį VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidarys parodą „Curriculum Vilnae“, kurioje bus eksponuojami trys Gedimino laiškai, atvežti iš Vokietijos.

Lygiai po savaitės Lietuvos mokyklose startuos pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių mokiniai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Airijai ketinant tapti pirmąja šalimi pasaulyje, kur ant alkoholio produkcijos būtų pateikiami įspėjimai apie žalą, kai kurie Lietuvos parlamentarai mano, kad tai gera pradžia Europoje, kiti sako, jog tai tik simbolinė priemonė, o verslo atstovai idėją vadina naivia.   „Valstietis“ Aurelijus Veryga BNS tvirtino, kad apie iniciatyvą ant alkoholinių gėrimų butelių klijuoti etiketes apie jo daromą žalą sveikatai kalbama jau ne vienus metus.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, jog esama tarybos narių darbo apmokėjimo tvarka sukuria galimybes piktnaudžiauti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. 70,5 proc. respondentų teigė, jog esamą tvarką reikia keisti, nes ji sukuria galimybes piktnaudžiauti išmokomis. 26,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog neturi šiuo klausimu nuomonės. Jog dabartinė tvarka yra gera ir jos keisti nereikia, teigė 2,9 proc. respondentų.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti penki neteisėti migrantai, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį užsieniečiai sieną neteisėtai bandė kirsti 14 kartų, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 32 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1114 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį išvyksta į Bratislavą, kur dalyvaus tarptautiniame forume, o iš ten keliaus į Čekiją. Slovakijos sostinėje Lietuvos Vyriausybė vadovė susitiks su šios šalies ministru pirmininku Ludovitu Odoru ir dalyvaus kasmetiniame tarptautiniame forume „Globsec“. Šiame renginyje I. Šimonytė su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola (Roberta Mecola) ir buvusiu Slovakijos premjeru Eduardu Hegeriu dalyvaus diskusijoje apie populizmą „Įkyrūs populistai: kas laimi idė...

Specialiųjų tyrimo tarnyba (STT) pirmadienį pristatys naujausią Lietuvos korupcijos žemėlapį. Tarnyba nuo 2001 metų inicijuoja visuomenės apklausas, siekdama išsiaiškinti gyventojų, valstybės tarnautojų ir verslo požiūrį į korupciją bei kyšininkavimo mastą, nustatyti Lietuvos visuomenės antikorupcinį potencialą. Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ STT užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2022 metų gruodžio–2023 metų kovo mėnesiais.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša – naktimis kai kur formuos šalnos.  Pirmadienio dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas vakarinių krypčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 19–24, pajūryje 16–18 laipsnių. Antradienį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, naktį 3–8 m/s, dieną 7–12 m/s. Temperatūra naktį 4–9, vietomis 10–12 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos iki 1 laipsnio šalčio, dieną šils iki 18–23, pajūryje 15–17 laipsnių.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės dieną, kuri pažymi pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Tačiau iki šių dienų nėra visiškai tiksliai aišku, ar tikrai liepos 6-ąją Mindaugui ant galvos buvo uždėta karūna. Tai, ką mes dabar švenčiame kaip Valstybės dieną, pasiūlyta tik prieš 30 metų, o Mindaugo karūnavimo tiksli data kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

Pabandžiusi registruoti vaiką ankstyvajai reabilitacijai poliklinikoje vilnietė net žioptelėjo – artimiausias vizitas veik po 8 mėnesių, vasario mėnesiui. Ji piktinosi, kad tokios eilės – protu sunkiai suvokiamos. Tuo metu poliklinika aiškina, kad šių paslaugų poreikis pastaruoju metu stipriai išaugęs. Savo istorija su portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) sakė dar susitaikiusi su tuo, kad dukrą pas oftalmologą pavyko užregistruoti tik po 5 mėnesių.

Įsibėgėjus vestuvių sezonui būsimi jaunavedžiai suka galvas ne tik dėl šventės, bet ir oficialiosios ceremonijos dalies. Daugeliui kyla įvairių klausimų: kokius dokumentus pateikti bažnyčiai? Ar būtina lankyti sužadėtinių kursus? Kokią sumą aukoti Bažnyčiai? Žinant kelias svarbias taisykles, pasiruošimas didžiajai gyvenimo šventei taps paprastesnis. Savo patirtimi su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo vilnietės Marija ir Julija (tikri vardai redakcijai žinomi – aut. past.

Turint omenyje psichinę kančią ir kai kuriais atvejais žiaurias represijas, kurias patyrė daugybė tūkstančių rusų, kurie priešinasi Putinui ir Rusijos karui su Ukraina, visi nori žinoti, kodėl Rusijos opozicija nesugebėjo jo sustabdyti. Viena teorija teigia, kad ji turi kažką bendro su įgimtu Rusijos nacionaliniu charakteriu, ogi paklusnumu, rašo „Meduza.

Mirtina avarija Vilniuje : 45-erių vairuotojas rėžėsi į sunkvežimį ir žuvo. Už Maskvą šešiais amžiais senesnio  Kyjivo dienos išvakarėse Putino įniršis – paleido didžiausią dronų ataką nuo karo pradžios Ukrainos sostinė atlaikė. Rekordiškai išbrangus paskoloms Lietuvos bankas komercinius bankus ragina fiksuoti paskolų palūkanas. Turkijos istorijoje pirmą kartą vykstančio prezidento rinkimų antrojo turo metu Erdoganas vėl dalina rinkėjams pinigus.

Galingos, įspūdingos ir triukšmingos – taip savo mašinas įvertino išskirtinių automobilių savininkai, kurie Klaipėdoje buvo susirinkę parodyti į kokius meno kūrinius pavertė savo mašinas. Dauguma automobilių tobulinimu užsiima patys ir užtrunka kelis mėnesius bei tam išleidžia tūkstančius eurų.  Ne vėjas merginų plaukus draikė, o automobilyje sumontuota ypač galinga garso sistema. Išskirtinės kolonėlės ir stiprintuvai įrengti „Memel Bass crew“ klubo narių mašinose.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Dalis sostinės Naujamiesčio gyventojų priešinasi Vilniaus savivaldybės idėjai skverą jų rajone pavadinti Izraelio vardu. Vieno iš prie skvero esančių daugiabučių gyventojai raštu kreipėsi į savivaldybę, reikšdami nepritarimą tokiai idėjai, dėl kurios birželio pradžioje turėtų balsuoti taryba.

Kai kurie teismų rūmų pastatai šiuo metu yra neadekvačiai dideli ir brangiai kainuoja, sutinka teisėjų bendruomenės atstovai, reaguodami į Teismingumo ministerijos sprendimą reorganizuoti ir uždaryti kai kuriuos teismų rūmus. Balandį Teisingumo ministerija pasiūlė nuo 2024 metų sausio 1 dienos perpus sumažinti teismų rūmų: vietoj 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus.

Neringos savivaldybė jau trečią kartą bando rasti, kas galėtų sutvarkyti Kuršių mariose ties Pervalka sovietmečiu pradėtą statyti ir iki šiol nebaigtą beveik puskilometrio ilgio prieplaukos pirsą. Apleistą statinį norima suremontuoti, kad jis būtų tinkamas ne tik laivams švartuoti, bet ir taptų žmonių traukos vieta. Pirso remontui savivaldybė yra pasiruošusi nuo praėjusių metų: parengtas projektas, skirtas finansavimas, tačiau iki šiol nepavyko rasti pajėgaus rangovo.

Apie antibiotikų, ypač tų, kurie reikalingi vaikams, stygių kalbama jau ne vieną mėnesį. Nerimu ir antibiotikų paieškomis žmonės intensyviai dalijasi socialiniuose tinkluose, o gydytojai priversti nuolat skambinėtis į vaistines. Negana to, prabylama ir apie kitų, pavyzdžiui, priešvėžinių vaistų trūkumą. Atsakingos institucijos tuo metu ruošia planą, kaip reikės išgyventi rudenį. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas habil. prof. dr.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai vis dar sunku susidoroti su Kremliaus propaganda. Šiose šalyse gyvena nemažai rusakalbių gyventojų ir dalis jų vis dar žiūri valstybinius Rusijos kanalus, o Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai naudojasi vietiniais prokremliškais aktyvistais. Nepaisant to, kad Baltijos šalių valdžia aktyviai kovoja su Kremliaus įtaka, prokremliški aktyvistai tęsia savo veiklą, o propagandiniai leidiniai toliau propaguoja Maskvos „tiesas“,  rašo The Insider.

Lietuvoje per metus – nuo 2022 metų balandžio iki šių metų balandžio – beveik 13 proc. padaugėjo gyventojų, nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, bendra jų skola perkopė 200 mln. eurų.  Šį balandį beveik 230 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai draudžiasi sveikatą, nebuvo laiku sumokėję įmokų, jų skola „Sodrai“ pasiekė 216 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei pernai (180 mln. eurų). Praėjusių metų balandį skolų turėjo 205 tūkst. draudėjų.

Žinia apie Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikę, kuri buvo nuteista dėl to, kad tinkamai neįvertino girto asmens sveikatos būklės, jautriai palietė visą bendruomenę. Pasak medikų, nuo tokios situacijos, kai nesėkmingas bandymas padėti apsvaigusiam asmeniui gali atsisukti prieš tave patį, neapsaugotas nė vienas. Gydytojai pažymi, kad tai – didelė socialinė problema, dėl kurios net įvykus skaudiems atvejams medikai neturėtų būti verčiami atpirkimo ožiais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad įstatymų projektai dėl divizijos Lietuvoje kūrimo Seimui turėtų būti pateikti birželį. „Planavome rugsėjį, bet pamėginsime pateikti birželio mėnesį Seimui, kad būtų galima patvirtinti ir judėti toliau“, – šią savaitę per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė jis. Ministras pabrėžė, kad nacionalinės divizijos steigimas bus ilgas procesas, ir pakartojo, jog ją sukurti tikimasi iki 2030 metų.

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai žieduoja pelėdų mažylius. Specialistai sako, kad šiemet kiaušinius pelėdos sudėjo labai skirtingu metu, tad vieni pelėdžiukai jau ruošiasi savarankiškam gyvenimui, o kiti dar visai mažučiai. Pelėdoms šiemet trūko maisto, tad dėtys vidutinės. Ypač mažėja ir senų medžių, tinkamų joms perėti, tad žmonės raginami kelti pelėdoms inkilus.

Klaipėdos viešojo transporto specialistai pristatė naujovę Lietuvoje – uostamiesčio autobusuose už bilietus galima atsiskaityti bekontakte kortele ar prie komposterio pridėjus bet kokį kitą išmanųjį įrenginį, susietą su kortele. Tiesa, vilniečiai žada neatsilikti ir tokią sistemą artimiausiomis savaitėmis įdiegti ir sostinėje. Klaipėdoje yra pristatoma naujovė. Jau galima atsiskaityti autobusuose už bilietėlį kortele.

Nepaisant karo Ukrainoje, COVID–19 pandemijos ir migrantų krizės, praėjusiais metais demokratijos padėtis Lietuvoje išliko stabili, rodo Jungtinių Valstijų (JAV) tyrimų grupės „Freedom House“ paskelbta ataskaita. Lietuva demokratijos reitinge surinko 78 proc., prieš metus – 77 procentus. Šalis traktuojama kaip konsoliduota demokratija. Šalies įvertinimo rodiklis iš esmės nesikeičia pastaruosius septynerius metus.

Seimas ėmėsi siūlymo griežtinti pamokų lankomumą nustatančią tvarką. Parlamentas šią savaitę pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms, už balsavo 96 Seimo nariai ir dešimt susilaikė. Svarstymas numatytas birželį. Projektus pristačiusi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymėjo, kad praleistos pamokos turi didelę įtaką mokinių pasiekimams, o apie penktadalis visų praleistų pamokų yra nepateisintos.

Čekių skandalas jau pridarė bėdų konservatoriams. Ilgą laikę pagal apklausas buvę antri, konservatoriai smuko į seniai regėtą ketvirtą vietą. Pasak apžvalgininkų, netikėti užmojai dėl pirmalaikių Seimo rinkimų supykdė net ištikimiausius dešiniųjų gerbėjus. O socialdemokratų pirmininkė partijos suvažiavime atsiprašinėjo Lietuvos žmonių ir šaipėsi iš Gabrieliaus Landsbergio. Tačiau pirmalaikius rinkimus socdemai palaikys. Apžvalgininkai čia įžvelgia gudrų manevrą.

Mūsų šalies laukuose jau galima pamatyti be vairuotojų dirbančią žemės ūkio techniką ar virš laukų skraidančius dronus. Nors naujovės kainuoja nepigiai, Lietuvos ūkininkai stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau, sako, dar dažnai susiduria su valdininkų nelankstumu – trūksta geranoriško požiūrio į naujoves.

Jau 7 metus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbantis akių ligų gydytojas Eugenijus Žvykas tikina nė karto nepasigailėjęs dėl sprendimo grįžti į gimtąjį miestą. Čia jis sako iškart pasijautęs tikru gydytoju. Pacientai jauną gydytoją pasitiko išskėstomis rankomis ir darbo iki dabar nestinga, mat daug kur akių ligų specialistai – deficitinė specialybė.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

„Galima sirgti, bet jokiu būdu negalima jaustis ligoniu“, – kalbėdamas apie tai, kas lemia senėjimą ir ilgaamžiškumą, ryškiomis raidėmis įrašyti siūlo garsus gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas. Jo teigimu, būtų klaidinga manyti, kad dėl to, kaip greitai senėjame, kalčiausi genai. Pasirodo, net 60 proc. tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Gydytojo pastebėjimu, apskritai atsakyti į klausimą, kada prasideda senėjimas, nėra taip paprasta.

Lietuviai svajoja apie skandinaviškas ar vokiškas pensijas, kurios tris kartus didesnės nei lietuviškos ir viršija tūkstantį eurų. O dabar pensija, kurią gauna senjorai Lietuvoje,  tenkina tik kas dešimtą lietuvį. Anot šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, tam, kad išpildytume skandinavišką svajonę, turime papildomai kaupti patys. O taip pat įtraukti darbdavius, kad šie dalį algos mokėtų tiesiai į pensijų kaupimo sąskaitą.