Aktualijos

Nuo 2025 metų laišką išsiųsti tapo beveik 50 centų brangiau – kainuoja du eurus. Per trejus metus Lietuvos paštas laiškų siuntimą pabrangino kone keturis kartus. Jo atstovai aiškina, kad kainas kelia, nes viskas brangsta – ir automobilių išlaikymas, ir algas didinti reikia. Lietuvos paštas laiškų siuntimą norėtų branginti dar labiau, tik Ryšių reguliavimo tarnyba neleidžia. Vilnietė Jolita prieš šventes draugams siuntė 25 sveikinimus.

Kodėl pavalgę vienokio maisto jaučiame energijos antplūdį, o kitąkart kaip tik aptingstame ar net tampame pikti? Kaip pasirinkti tinkamą maistą ir kaip smegenys priima maistą, plačiau papasakojo neuromokslininkė dr. Aistė Baleišytė. Mokslininkė, tyrinėjanti, kaip smegenys reaguoja į valgomą maistą ir jį kontroliuoja, aiškino, kad priklausomai nuo to, kokius stimulus konkretus maistas sukelia neuronuose, tam tikrose ląstelėse, tai nulemia ir elgesį bei sužadinamas emocijas.

Naujoji švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad poreikį nacionaliniu mastu reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose matytų tik iškilus visuotiniam poreikiui. „Jeigu iškiltų visuotinis poreikis mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose reglamentuoti nacionaliniu mastu, neatmetu galimybės diskutuoti su visuomene ir parengti bendrą tvarką visoms mokykloms“, – komentare BNS šią savaitę nurodė ministrė.

Nors idėją ilginti privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį politikai bei jaunimo organizacijos sutiko skeptiškai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas kartoja – devynių mėnesių tarnybą baigę šauktiniai nėra tinkamai parengti būsimiems iššūkiams karo lauke. Todėl politikas pabrėžia, jog būtina aiški vizija, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas, o karo tarnyba prailginta bent iki 2 metų.  „Dabar tie devyni mėnesiai.

Už įvairius nusikaltimus kalintys nuteistieji skundžiasi kalėjimų valdžios palikti ir be tualetinio popieriaus, ir be būtiniausių maisto produktų. Mat kai kuriose įkalinimo įstaigose, pavyzdžiui, Pravieniškėse esančiose parduotuvėse, kai kurie maisto produktai kainuoja gerokai daugiau nei įprastose parduotuvėse. Maža to, nuteistieji skundžiasi ir maisto produktų kokybe, taip pat aiškina, kad į jų skundus valdžia visiškai nereaguoja. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, Laisvės gynėjų diena būtų įtraukta į Darbo kodekse numatytą švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.  „Daugiau kaip 30 metų minima Laisvės gynėjų diena  dažniausia būna darbo diena.

Po sensacingo pasitraukimo iš Seimo ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pareigų, Gabrieliaus Landsbergio ateitis tapo karštų diskusijų objektu. 2025-ieji metai gali tapti lemtingi G. Landsbergio karjerai.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse sostinėje bus degami atminimo laužai, vyks koncertai. Laužai sekmadienį liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

Audangė, Kopa, Everestas, Bacharė, Feidas – šie reti ir išskirtiniai vardai jau įrašyti Lietuvos metrikacijos knygose. Tačiau tarp populiariausių išlieka Amelija, Sofija, Markas ar Jonas. Metrikacijos skyriaus vedėjos sako, kad iš 10-ties bent 6 vaikai registruojami vardais, kurie nesikartoja. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje mažoji Mėja pasaulį išvydo praėjusią savaitę. 29-erių Andželikai tai – pirmasis jos vaikas.

Specialistai vertina, kaip smarkiai praėjusį savaitgalį pajūrį talžiusi audra nusiaubė paplūdimius. Vėjas ir bangos ištaškė kopų sutvirtinimui naudojamas žabtvores, nuplėšė pasivaikščiojimo takus. Kiek viską sutvarkyti kainuos – miestai vis dar skaičiuoja. Tačiau labiausiai visiems gaila paplūdimio smėlio, kurį pasigrobė bangos. Mokslininkai tvirtina, kad paplūdimį per metus jūra grąžins, tačiau tokių kopų, kokios buvo prieš audrą, nebeišvysime.

Vilniuje daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių dalyvavo tradiciniame – jau 33-iame pagarbos bėgime, skirtame tragiškiems 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiams atminti.  Dalyviai, susirinkę prie Antakalnio kapinių, nešė ne tik gėles, bet ir simbolinę vienybės dvasią, pagerbdami didvyrius, paaukojusius savo gyvybes už laisvę. 9 kilometrų bėgimas suvienijo visus susirinkusius: šeimas, pavienius bėgikus ir net keturkojus augintinius.

Sekso paslaugas Lietuvoje teikiančių žmonių kolektyvas reikalauja didesnės apsaugos, sako, kad sekso darbuotojai jaučiasi nesaugūs. O smurto ar išprievartavimo atveju pagalbos nesikreipia, nes bijo būti nubausti. Nors prostitucija Lietuvoje nelegali, tačiau skelbimų ir pasiūlymų internete apstu – nesunkiai rasti gali net vaikai. Policija sako, kad situaciją žino ir taiko savo taktikas, kad problemą spręstų.  Sekso paslaugas Kristina teikia namuose.

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose be mandatų likusiems „darbiečiams“ svarstant jungtis su kitomis partijomis, kartu „Taikos koalicijoje“ buvusios politinės jėgos šiai idėjai nepritaria. Pasak Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai (LKDP) laikinai vadovaujančios Jūratės Rudejevienės, rinkimų metu Darbo partija per mažai padėjo koalicijos bendražygiams. „Realiai tikrai nėra diskusijų. Per rinkiminę kampaniją iš Darbo partijos tikrai sulaukėme labai mažai pagalbos.

Apgaule pinigus siekiantys išvilioti sukčiai vis modernėja, o norėdami kuo įtikinamiau suvilioti savo aukas piktavaliai pradėjo naudotis ir dirbtinio intelekto pagalba. Su tokiais sukčiais susidūręs Artūras pasakoja, jog buvo nustebintas po to, kai į jį kreipėsi visame pasaulyje žinomas aktorius Keanu Reeves, kuris neva siūlė vyrui investuoti į sukčių schemą.

Los Andželo apylinkėse ir toliau plečiantis gaisrams, atsiranda tokių, kurie bando pasinaudoti tragedija. Chuliganai pradėjo vogti vertingus daiktus iš sudegusių namų. Dėl to dalyje nukentėjusių vietovių paskelbta komendanto valanda. Ugniagesiai skelbia, kad jau sudegė 10 tūkstančių namų ir kitų pastatų, o aukų skaičius išaugo iki vienuolikos. Padėtį sunkina ir tai, kad įsiplieskė dar vienas – jau šeštas – gaisras.

Liepos 6 d. startavo nauji traukinių maršrutai, kuriais nuo dabar gyventojai turi galimybę per vieną dieną iš Vilniaus pasiekti Taliną. Tiesa, nors ekspertai naujai atsiradusias galimybes vertina gerai ir teigia, kad tai rodo Lietuvos geležinkelių progresą, jie taip pat pabrėžia, kad yra ir daugybė sričių, kurias Lietuvos traukinių infrastruktūroje reikia gerinti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino „čekiukų“ byloje kalta pripažintos Birštono savivaldybės tarybos narės Dainos Zdanevičienės mandatą. „Gavome informaciją apie įsigaliojusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį Birštono savivaldybės narei Dainai Zdanavičienei. Tai turime nutraukti įgaliojimus prieš terminą“, – posėdžio metu informavo VRK narė Reda Daniškevičiūtė.

Šeštadienio rytą pakilusios Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Kaip aiškina Neringos meras Darius Jasaitis – toks vandens pakilimas yra klimato kaitos pasekmė.  „Kalbame apie klimato kaitą tame kontekste, kad nebėra žiemų. Ir taip, tą taip pat matome. Bet matome ir vis dažnėjanti Kuršių marių kilimą. Trūko labai nedaug, kad Nidoje, Pervalkoje ir Juodkrantėje vanduo pasiektų valstybės saugomus namus.

Pašilaičių gyventojai piktinasi dėl vykstančių statybų darbų, kurie, jų teigimu, griauna neseniai atnaujintus šaligatvius. Negana to, sunaikinti žalieji plotai, išvartyti medžiai, pėsčiųjų takai ir kita infrastruktūra, o gyventojai ne tik kvestionuoja projekto patikimumu, bet ir įžvelgia statytojų savivalę darkyti aplinką ir infrastruktūrą. Gyventojų teigimu, statybos prasidėjo tiesiog išnaikinus žaliąsias erdves ir iškirtus medžius.

Kauno apygardos prokuratūra daugiau nei metus atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dažais apipilto paminklo Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui, teismas vieną įtariamųjų už grotų paliko iki balandžio. „Atsakydami į Jūsų pateiktus klausimus informuojame, kad Jūsų minimame ikiteisminiame tyrime tikslus įtariamųjų skaičius yra nustatomas.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais? Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.

Paskutinį praėjusių metų penktadienį užregistruoti 42 eismo įvykiai, iš kurių 7 įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, informuoja Policijos departamentas. Per 2024 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 123 eismo dalyviai, t. y. 37 proc. mažiau nei 2023, tačiau eismo įvykių skaičius išaugo 24 proc.

Vis daugiau lietuvių sako, kad yra patenkinti savo gyvenimu. Per metus tokių žmonių padaugėjo dviem procentais ir pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas – net 8 iš dešimties. Kaip parodė „Eurobarometro“ apklausa, nuo Europos Sąjungos vidurkio atsiliekame vos trimis procentais. Pavyzdžiui, du 2000-aisiais metais savo gyvenimu buvo patenkinti tik 40 procentų apklaustų lietuvių. Daugiau – reportaže.

Anot mokslininkų, dėl klimato kaitos smarkiai mažėja laukinių gyvūnų populiacija. Ne ką mažesnis pavojus kyla ir į šiltuosius kraštus migruojantiems paukščiams. Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas ir paukščių tyrinėtojas dr. Gintaras Malmiga pasakoja, kad mėgindami prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, kai kurios paukščių rūšys netgi pradėjo mažėti, o daliai paukščių kyla reali grėsmė išnykti.

Per pastaruosius 4 metus Lietuvoje vartojimo prekės ir paslaugos, anot valstybinės duomenų agentūros, pabrango net 40 proc. Kad kainos yra per didelės, sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Jis sako, kad dėl to kalti yra pardavėjai ir perdirbėjai, esą pirmoji grandinės dalis – žemdirbiai – ne be reikalo pernai rengė protestus – jie vis dar uždirba per mažai.

Prieš daugiau nei penkerius metus tautiečiams išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas baigėsi praeitą mėnesį, tad netrukus jos bus pakeistos naujomis. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia nupirkusi penkis milijonus piliulių, kurioms išleido pusę milijono eurų. Iki šiol tabletės buvo dalijamos šešiolikos savivaldybių gyventojams, tačiau šį kartą jungiasi dar viena – Jonavos savivaldybė.  Aštuoni iš dešimties TV3 Žinių gatvėje pakalbintų žmonių su savimi jodo tablečių neturėjo.

Nors visai šalia Lietuvos – Ukrainoje vyksta karas, o Rusija atvirai demonstruoja savo imperines užmačias į mūsų teritorijas, tačiau šaukiamojo amžiaus Lietuvos jaunuoliai vengia atlikti karo tarnybą ir mokytis karo meno. Skaičiai – sukrečiantys, nes iš kasmet šaukiamų vyrų, daugiau nei pusė pripažįstami netinkami. Medikai irgi skėsčioja rankomis – pasitaiko atvejų, kai nustatyti ligos simuliaciją yra sudėtinga.

Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos klinikose praktiškai neliko pacientų iš Rusijos ir Baltarusijos, o ir ukrainiečiai gydosi dažniausiai tik tie, kurie čia gyvena. Gydymo įstaigos norėtų, kad valdžia padėtų prisivilioti ligonių iš kitų šalių, tačiau kai kurie Lietuvos pacientai bijo, jog atvažiavus daugiau užsieniečių, patekti pas gydytojus bus dar sunkiau nei dabar.  Daugiau – reportaže.

Daugėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų, kyla klausimas, ar jis būtų pasirengęs galimam konfliktui ir NATO puolimui 2025 metais? Apie Putino pasirengimą, jo strateginius planus bei galimus scenarijus išsamiai pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

Sostinėje šeštadienį vyks 33-čią kartą rengiamas tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, jis skirtas paminėti laisvės gynėjų atminimą. Anot Lietuvos kariuomenės, Vilniuje organizuojamame bėgime gali dalyvauti visi norintieji. Trasos ilgis – devyni kilometrai, ji apima miesto gatves nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.

Du Suvalkijos ūkininkai išsiruošė į neįprastą žygį – užsimojo apvažiuoti Lietuvą su ne pirmos jaunystės, Ukrainoje pagamintu traktoriumi. Kodėl tokia transporto priemonė – klausimų nekyla: abu žygeiviai – žemdirbiai. O šia kelione suvalkiečiai sako norintys atkreipti dėmesį į žemės ūkio problemas ir pabendrauti su kolegomis įvairiuose šalies kampuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Du Vilkaviškio rajono ūkininkai leidosi į netrumpą kelionę – žygį aplink Lietuvą.

Praėjusią parą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tokių asmenų nefiksavo ir Latvijos bei Lenkijos pasienio pareigūnai. Šiemet pasieniečiai neleido į šalį iš Baltarusijos nelegaliai patekti 4 neteisėtiems migrantams.  VSAT duomenimis, pernai pasieniečiai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 neteisėtiems migrantams.

Nors būsto rinkai 2024-ieji buvo įtempti ir lėti, prabangiame segmente veiksmo netrūko. Registrų centras pernai užfiksavo ne vieną milijonus eurų siekiantį sandorį. Patys brangiausi butai ir namai parduoti sostinėje: Vilniuje už 330 kvadratų namą prabangiame Laurų kvartale pirkėjai sumokėjo net 3,5 milijono eurų.  Prestižiniame sostinės Laurų kvartale stovi dešimtys prašmatnių būstų. Pastatai išsidėstyti ant Neries upės kranto, šalia ošia miškas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikia ieškoti naujų galimybių pritraukiant Jungtinių Amerikos Valstijų investicijas į Lietuvą, ypač – gynybos srityje. Taip ji kalbėjo penktadienį susitikusi su Lietuvoje viešinčiais pirmosios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovais – Marshallu Billingslea, Victoria Coates bei Nathanu Salesu.

Su drauge į populiarų Vilniaus barą nuėjusi Laura (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja susidūrusi su itin nemalonia situacija. Mergina pasakoja, kad nuėjusi į baro tualetą, prie jo, ją tariamai agresyviai pradėjo stumdyti nepažįstamas vyras, kuris tik vėliau prisistatė esantis baro apsauginiu. Baro administracija teigia, kad konfliktą inicijavo pati mergina, kuri neva pastūmė baro valytoją, mėginusią išvalyti baro tualetą.

Artėjant Sausio 13-osios įvykių sukakčiai, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje apie laisvę su 2024 metų Laisvės premijos laureatu kunigu Juliumi Sasnausku ir vyresniųjų klasių mokiniais iš visos Lietuvos. Joje šalies vadovas akcentavo, jog Lietuvos laisvės kovų istorija ir dabar tebėra visuomenės stiprybės šaltinis. „Lietuvos laisvės kovų istorija yra daugybės laisvę mylinčių lietuvių, pasiryžusių ją ginti ir prireikus dėl jos aukotis, kartų istorija.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Jis penktadienį registravo atitinkamas Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas. Siūloma sausio 13-ąją minimą Laisvės gynėjų dieną išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą greta kitų nedarbo dienų.

Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje itin išpopuliarėjo darbas iš namų. Daugelis įmonių laisvai naudoja šią praktiką ir leidžia darbuotojams dirbti nuotoliu arba hibridiniu būdu. Nors nuotolinis darbas suteikia daugiau laisvės ir lankstumo, jis taip pat kelia naujų iššūkių, ypač kalbant apie darbuotojų kontrolę ir privatumą. Ne visi žino, kad įmonės vadovai kartais stebi ir fiksuoja visą darbo veiklą, pateisindami tai darbo našumo užtikrinimu.

Dėl Panevėžio miesto mero posto kovą nori varžytis šeši politikai, dėl Jonavos ir Joniškio rajono merų – po keturis, penktadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos duomenimis, pareiškinius dokumentus pateikė 14 politinių organizacijų keliamų kandidatų.

Baudžiamojoje byloje, kur Remigijus Žemaitaitis yra kaltinamas antisemtizmu, liudijusi istorikė aiškina, kad nėra pagrindo sakyti, jog žydai labiausiai prisidėjo prie Lietuvos okupacijos. Žemaitaitis aiškina, kad teisme liudijusiais asmenimis – istorike ir apžvalgininku – rėmėsi rašydamas publikacijas socialiniuose tinkluose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Remigijus Žemaitaitis ankstų penktadienį pradeda ne nuo kavos puodelio, o nuo dar vieno teismo posėdžio.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako neabejojantis viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvos valstybei, todėl jis gali tęsti darbą. „Aš neabejoju jo lojalumu Lietuvos valstybei ir jo kvalifikacija, tai vienintelis paaiškinimas, vienintelis komentaras“, – BNS penktadienį sakė R. Šadžius. Taip ministras kalbėjo žiniasklaidai paskelbus dalį V. Gavrilovo įrašų „Facebook“ paskyroje.

Metų pradžioje darbą pradėjo naujoji šalies kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Gabrielė Žaidytė.  Šiuo metu G. Žaidytė yra Europos kultūros parlamento narė, dėsčiusi kultūros politiką, kultūrinę diplomatiją bei kultūros vadybą įvairiose Europos aukštosiose mokyklose bei Vilniaus kolegijoje. Lietuvos kultūros instituto teigimu, ji rašo straipsnius akademinėje spaudoje, dalyvauja mokslinėse konferencijose, kuria metodinę dėstymo medžiagą.

Dėl antros pakopos reformos susirėmė Lietuvos bankas su darbdavių organizacijomis. Bankas siūlo darbdavius labiau prisidėti prie darbuotojų pensijų – skatinamąsias įmokas gyventojams nebemokėti iš valstybės biudžeto, o šią pareigą perkelti darbdaviams. Išgirdę tokį siūlymą, darbdaviai mainais reikalauja sau palankių mokestinių lengvatų ir liberalių Darbo kodekso pakeitimų. Daugiau – reportaže.

Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus tokių prekių eksporto lektuvais į trečiąsias šalis ribojimus. „Neapsimetame dirbtinai, kad uždraudžiame kažką, bet taikome kontrolės mechanizmus, (...) patvirtinimą, kad eksportuojama iš Lietuvos užtikrinant, jog šios prekės nepasiektų Rusijos.

Lengvojo automobilio ir vilkiko susidūrimas įvyko Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje. Ankstyvą penktadienio rytą socialiniuose tinkluose gyventojai nuogąstavo dėl avarijos sukeltų spūsčių.  Socialiniame tinkle „Facebook“ internautai pasidalino lengvojo automobilio ir vilkiko avarijos vaizdo įrašu.   Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo, kad 7 val.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasisakė apie paskutiniu metu garsiai nuaidėjusius būsimo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius prie JAV prijungti Kanadą, Grenlandiją ir Panamos kanalą. Tiesa, D. Šakalienė tvirtina, kad iki tol, kol D. Trumpas netapo prezidentu, pasakyti, ar šios jo kalbos yra realios, – sunku.

Finansų viceministrui Valentinui Gavrilovui teigiant, kad jis žada ir toliau minėti gegužės 9-ąją, Prezidentūra sako, kad tokia pozicija yra nepateisinama, atsižvelgiant į jo užimamas pareigas. „Asmeninė viceministro pozicija, atsižvelgiant į pareigas, kurias jis pradeda vykdyti, yra nesuprantama ir nepateisinama“, – Eltai siųstame komentare teigia šalies vadovo patarėjas Tomas Beržinskas.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Apie tai, ar pavyks reanimuoti Lietuvos švietimo sistemą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su ministre Raminta Popoviene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prabėgus lygiai metams po tuomet devynmetės kaunietės pagrobimo laimingos atomazgos, jos pagrobėjas Gediminas Filipavičius stojo į akistatą su teismu. Kaltinamasis teisme ir atsiprašinėjo, ir gailėjosi, sakė nusikaltimo neplanavęs, esą viskas jam gavosi netyčia, jis ketino mergaitę tik pavežti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.