Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda išrinktojo Jungtinių Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo norus perimti Grenlandijos kontrolę vadina nepriimtinais, ragina gerbti suverenitetą. „Kol kas mes matome pareiškimus, kurie kvestionuoja valstybių sienas. Tai nėra priimtina XXI amžiuje. Kiek prisimenu, XIX amžiuje buvo paskutiniai laikai, kuomet buvo perkamos ir parduodamos teritorijos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesistebi aštria Maskvos reakcija, praėjusią savaitę jam viešai sukritikavus Rusijos institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų. Pasak Lietuvos vadovo, priekaištus reiškia valstybė, kuri perrašinėja savo ir kaimyninių kraštų istoriją.  „Žinote, valstybė, kuri pati savo istoriją perrašė, kuri aplinkinių valstybių istorijas perrašinėja, gali triukšmingai reaguoti į bet kokią žinutę.

Laisvės gynėjų dienos minėjimuose dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragina niekada nenusileisti vis dar gajiems bandymams ištrinti ir suklastoti Lietuvos istoriją. „Iki šiol netrūksta mums linkinčių blogo. Pilna norinčių ištrinti ar suklastoti istoriją. Paniekinti aukų atminimą. Užgniaužti kiekvieną laisvės ir žmogiškojo orumo apraišką. Neleiskime to. Ir niekada nenusileiskime. Nepamirškime, kad laisvė – tai pirmiausia kasdienės mūsų pastangos.

Nepalankaus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo sulaukęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina netrukus skųsiąs šį nutarimą teismui. „Taip, šitas faktas jau žinomas. Mes skųsime ir tai darysime netrukus“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė prezidentas. Apie ruošiamą skundą dar praėjusią savaitę Eltai teigė ir šalies vadovo advokatas Justas Vilys.

Laisvės premijos laureatas, neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, kunigas Julius Sasnauskas sako, kad pati laisvė yra premija. „Broliai ir seserys, sveikinu visus su Laisvės diena ir dėkoju už tą prasmingą, iškilų apdovanojimą – Laisvės premiją. Abu žodžiai skamba labai gražiai, bet pagalvojau, kad mes visi, ypač šioje salėje, esame Laisvės premijos laureatai ir visa tauta taip pat“, – pirmadienį Kovo 11-osios salėje Seime atsiimdamas apdovanojimą sakė jis.

Minint Sausio 13-ąją, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina nepamiršti kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę, nes, anot jos, laisvė vėl gali būti testuojama. Visgi, ji tikina, kad valstybėje visada atsiras žmonių, kurie tokiose situacijose priimtų ryžtingus sprendimus.  „Pirmiausia tai yra mūsų didžios ir drąsios istorijos dalis, kurios negalime pamiršti, tą ir darome.

Socialiniuose tinkluose lietuviai dalinasi vaizdais, kaip atrodė Lietuva užklupus tikriems žiemos šalčiams. Kai kur termometrų stupeliai krito iki -12 laipsnių.  Pirmadienio rytą „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai ėmė dalintis vaizdais iš visos Lietuvos, taip pat diskutavo, kur Lietuvoje labiausiai kandžiojosi šaltis.  Rietavo gyventojai rašė, jog temperatūra krito ir iki -12 laipsnių šalčio.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad finansų viceministras Valentinas Gavrilovas turėtų aiškiau parodyti, kad yra lojalus Lietuvai pareigūnas, net jei mini gegužės 9-ąją. Anot šalies vadovo, neturi likti abejonių dėl to, „kurioje barikadų pusėje“ yra viceministras.  „Vienas dalykas yra kalbėti apie pilietį Gavrilovą, jo pažiūras. O kitas dalykas yra kalbėti apie politinio pasitikėjimo pareigūną Gavrilovą. Ir žinoma, kad kaip pilietis jis gali švęsti kokias nori šventes.

Buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia nesanti išgąsdinta išrinktojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie galimybę paversti Kanadą jo šalies dalimi ar užimti Grenlandiją bei Panamos kanalą. Politikės vertinimu, svarbiausi yra būsimojo prezidento veiksmai, o ne kalbos. „Ne, negąsdina.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena yra rimtas ir svarstytinas. „Pasiūlymas tikrai rimtas ir svarstytinas. Ir, manau, kad Sausio 13-oji yra natūrali kovo 11-osios dienos tąsa. Jeigu Kovo 11-ąją dieną mes deklaravome savo laisvę, tai Sausio 13-ąją mes šią deklaraciją pasirašėme savo krauju“, – po Sausio 13-osios minėjimo Seime žurnalistams teigė G. Nausėda.

Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms ir nesutarimams dėl to, kas pirmasis Vilniaus Katedros požemiuose aptiko neseniai viešai pristatytas šalies valdovų insignijas, prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, jog artefaktų išėmimo procedūra nebuvo itin sklandi. Tačiau, pabrėžia šalies vadovas, džiaugtis reikėtų pačių atradimo faktu.

Prie vairo neblaivus sulaikytas kandidatu į švietimo, mokslo ir sporto viceministrus įvardytas Gintaras Jasiūnas buvo nubaustas 800 eurų bauda ir pusei metų neteko teisės vairuoti.

Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad rusų minimą Pergalės dieną švenčiantis finansų viceministras Valentinas Gavrilovas galėtų eiti pareigas,  politologas apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, jog tai yra okupacijos dienos šventimo įteisinimas. Pirmadienį G. Paluckas teigė, kad jei finansų ministras Rimantas Šadžius pasitiki Gegužės 9-ąją mininčiu viceministru V. Gavrilovu, jis gali eiti savo pareigas.

Lietuvai minist 34-ąsias sausio 13-osios metines, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje, kur dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Pergalės šviesa“. Pagerbęs šioje mokykloje besimokiusių Sausio 13-osios aukų Vido Maciulevičiaus, Rolando Jankausko, Igno Šimulionio atminimą, šalies vadovas kartu su mokyklos bendruomene dalyvavo šventinėje istorijos pamokoje.

Nuo 2018 metų ieškojo lietuvio paieška Airijoje buvo nutraukta po to, kai žemės ūkio paskirties sklype buvo rasti palaikai, skelbia šalies spauda. Smarkiai suirę palaikai buvo rasti Strokestowne, Co Roscommon. 29 metų lietuvis buvo paskelbtas dingusiu be žinios 2018 m. gruodžio 19 d., o Strokestowno apylinkėse, kur Lietuvos pilietis gyveno ir dirbo, buvo atliktos kelios paieškos. Taip pat buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai jo dingimo metu.

Dešimtmetį šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pastarosiomis savaitėmis besitęsiančios įtampos valdančiosios daugumos gretose nestebina – anot jos, visos naujos koalicijos „šiek tiek pasistumdo“. Visgi, politikės teigimu, įtampų yra per daug, o rinkimus laimėję socialdemokratai, jos manymu, nesugeba pasinaudoti savo pergale rinkimuose ir taip suvaldyti koalicijos partnerius. „Na, koalicijos visada šiek tiek pasistumdo, kaip sakant, užsiima jėgos ir valdžios kąsnį.

Seime pirmadienį minint Laisvės gynėjų dieną buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui įteikta praėjusių metų Laisvės premija. Laureatas apdovanotas Laisvės statulėle ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija, šiemet siekiančia 14 tūkst. eurų. Atsiimdamas premiją J. Sasnauskas pabučiavo Laisvės statulėlę.

Po keliolikos metų pertraukos šauktiniai tarnybą galės rinktis atlikti kariniuose laivuose, pirmadienį skelbia Karinės jūrų pajėgos. Kaip nurodoma pranešime, pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą metinį šaukimo planą karo prievolininkai tarnybą atliks 19-oje kariuomenės vienetų. Iki šiol savanoriškai pasirinkę tarnybą kariai ar šauktiniai, baigę Bazinį kario kursą, buvo paskiriami į Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopą.

Laisvės gynėjų dienos minėjime dalyvavęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad sunkiai iškovota Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė dėl Ukrainoje vykstančio karo ir vėl tampa nepaprastai trapi. Todėl, pasak politiko, ypatingą reikšmę Lietuvai turinti Sausio 13–oji turėtų būti dar labiau įvertinta, paskelbiant šią sukaktį nedarbo diena.

Pirmadienį darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pradeda naujasis ministrės Marijos Jakubauskienės patarėjas Skirmantas Krunkaitis. Ministerijos teigimu, jis bus atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms ir karinėms grėsmėms formavimą. „Ačiū už pasitikėjimą ir kvietimą dirbti ministrės komandoje.

Sausio 10 d. paskelbtas 2025 metų karo prievolininkų sąrašas, pagal kurį į tarnybą bus pašaukta apie 3,9 tūkst. Lietuvos vyrų. Tačiau kasmet pusė iš jų nėra tinkami tarnybai, daugiausiai dėl psichikos problemų. Tiesa, dalis jaunuolių simuliuoja: meluoja apie ligas, studijas ir net klastoja dokumentus. Paradoksalu tai, kad savanoriai daro atvirkščiai – ne išpučia, o bando nuslėpti turimas sveikatos problemas.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose perspėja apie šios savaitės orus. Atkreipia dėmesį, jog antradienį reikėtų neplanuoti nebūtinų kelionių, mat bus pavojingai slidu.  „Sveiki visi šią žvarboką ir niūrią dienelę. Rytoj pagaliau atsisveikinsime su tuo darganotu, vėjuotu ciklonu vardu Charly. Pasisukiojęs netoli Lietuvos, jis pagaliau pasitrauks į šiaurės rytus“, – socialiniuose tinkluose sveikinasi E. Latvėnaitė.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Laisvės gynėjų dieną įtraukti į švenčių sąrašą yra vertas diskusijų. Tačiau politikas teigia nesutinkantis, kad gegužės 1-oji būtų išbraukta iš nedarbo dienų sąrašo. „Jeigu nereikėtų nieko išbraukti, tai aš, be jokios abejonės, pritarčiau.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad socialdemokratų dominuojamoje valdančioje koalicijoje įsiplieskė nesutarimai, nes tarp politikų nėra vienybės.  „Nėra vienybės, nes žmonės skirtingi ir jų, turbūt, norai bei tikslai skirtingi. Nežinia, ar daug kam ten iš tikrųjų rūpi valstybė, ar rūpi savo interesiukai. Paaiškės“, – žurnalistams pirmadienį Laisvės gynėjų dieną mininčiame Seime sakė V. Landsbergis.

Lietuvai minint 34-ąsias tragiškų sausio 13-osios įvykių metines, premjeras Gintautas Paluckas teigia, jog Laisvės gynėjų diena žymi ne tik žuvusiųjų netektį, bet ir lietuvių tautos pergalę. „Laisvės gynėjų diena žymi ne tik netektį, bet ir mūsų tautos pergalę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jei finansų ministras pasitiki Gegužės 9-ąją mininčiu viceministru Valentinu Gavrilovu, jis gali eiti savo pareigas. Tądien Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą – Pergalės dieną, savo ruožtu Europoje ji minima gegužės 8-ąją. „Aš pasitikiu finansų ministru, jei ministras pasitiki viceministru, tai, matyt, jis gali eiti savo pareigas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė G. Paluckas.

Lietuva ruošiasi jungtis prie Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties.  Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė Vyriausybės protokolo projektą, kuriuo numatoma pritarti Lietuvos kreipimuisi dėl prisijungimo prie šios 54 valstybes vienijančios organizacijos, kurioje – ir septynios Europos Sąjungos (ES) narės.

Pirmadienį, minint Laisvės gynėjų dieną, 2024 metų Laisvės premija bus įteikta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui. Laisvės premija siekiama įvertinti laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Minint Laisvės gynėjų dieną, pirmadienį Seime bus įteikta Laisvės premija, vyks atminimo renginiai. Ryte prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje bus padėtos gėlės, o šalies mokyklose vyks akcija „Pergalės šviesa“, kurios metu languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, atminties ir pergalės žvakutės. Vėliau iškilmingo posėdžio Seime metu Laisvės premija bus įteikta sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui.

Pareigūnai pastebėjo, kad nuo praėjusio rudens itin suaktyvėjo telefoniniai sukčiai, dažniausiai besitaikantys į pažeidžiamiausias žmonių grupes, tokias kaip senjorai. Kaip šią savaitę pranešė Vilniaus apskrities policija, tokie sukčiai dažnai naudoja psichologinį spaudimą ir manipuliacijas, kad įtikintų žmones pervesti pinigus, atskleisti asmeninius duomenis arba atlikti kitus veiksmus, susijusius su finansiniais nuostoliais. Didžiausia sukčių išviliota pinigų suma siekia 34 tūkst. 900 eurų.

Lietuva mini tragiškus, bet pergalingus 1991-ųjų sausio įvykius. Prieš sovietų karius ir tankus stoję beginkliai Lietuvos žmonės apgynė šalies laisvę. Savo gyvybes laisvės vardan paaukojo 14 tautiečių, bet jų atminimas vis dar gyvas. Šiuo metu laužai liepsnoja Vilniuje, prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos, bei parlamento. Seime dieną kalbą sakė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Vilniečiai, kuriems tenka lankytis poliklinikose, turi nusiteikti nepatogumams – jose užvirs statybos. Vilniaus valdžia užsimojo atnaujinti 10 poliklinikų registratūras. Šeškinės poliklinika registratūrą jau suremontavo – joje daugiau registratorių, kurios dirba mini kabinose, kad kiti pacientai negirdėtų, dėl kokių bėdų žmogui prireikė gydytojo. Po ne vieną mėnesį trukusių remontų duris atvėrė Vilniaus Šeškinės poliklinikos registratūra.

Vaistų pirkimą reglamentuojantys įstatymai Lietuvoje yra gan griežti – kai kuriuos vaistus galima įsigyti tik gavus gydytojo paskirtą receptą. Visgi, neretai žmonės stengiasi apeiti šį įstatymą ir vaistų prašo neturėdami receptų arba bando nusipirkti jų įvairiose nelegaliose vietose.  2017 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sugriežtintas vaistų pardavimą reglamentuojantis įstatymas, kuriuo remiantis, kai kurie vaistai gali būti parduodami tik su receptu.

Mergina Vilniaus prekybos centre gavusi darbą telaukė kada galės pasirašyti darbo sutartį ir užsidirbti. Deja, darbdavė, kuri žadėjo jai darbą, jau kelias savaites nekontaktuoja su mergina: nebeatrašo, nebeatskambina. Dėl to ji yra labai nepatenkinta ir nori išsiaiškinti, ar taip aplaidžiai darbdaviai išvis gali elgtis. Į šiuos klausimus atsakė Valstybinė darbo inspekcija.

Dar nepraėjus nė šimtui dienų, kada buvo išrinktas naujasis Seimas bei patvirtinti naujieji ministrai ir Vyriausybė, parlamentarai yra apipinti konfliktais, o ministrų kabinetas yra apipintas nepastovumu. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas daugiau pakomentavo apie ministerijų veiklą ir dabartinės išrinktos valdžios įtaką 2025 metais.

Su metų pradžia be kitų pokyčių sveikatos srityje įsigaliojo ir pasikeitimai dėl šeimos gydytojų darbo. Norint iš priėmimo skyrių išginti būtinosios skubios pagalbos išties nereikalaujančius pacientus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoregavo ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.

rie Televizijos bokšto sekmadienio popietę uždegti Sausio 13-ajai skirti atminimo laužai. Sekmadienį prie Televizijos bokšto, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų Sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje, uždegti atminimo laužai.

Lietuva mini tragiškus, bet pergalingus 91-ųjų sausio įvykius. Prieš sovietų karius ir tankus stoję beginkliai Lietuvos žmonės apgynė šalies laisvę. Savo gyvybes laisvės vardan paaukojo 14 tautiečių, bet jų atminimas vis dar gyvas. Šiuo metu laužai liepsnoja Vilniuje, prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos, bei parlamento. Kaip ir 1991-aisiais, taip ir dabar rusai išlieka agresyvūs Lietuvos ir apskritai Vakarų atžvilgiu.

Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusija prieš Europos Sąjungą (ES) jau kovoja totalinį karą. Tai pasireiškia sabotažais, hibridinėmis atakomis, propaganda. Politiko manymu, dabar Europai yra kaip niekad svarbu suprasti galimą grėsmę ir pradėti tinkamai ruoštis. Politikas prisiminė Vinstoną Čerčilį – kaip jo įspėjimų apie Hitlerio grėsmę Europoje niekas neklausė.

Siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus, siūloma suteikti jiems galimybę pretenduoti į laisvės gynėjų statusą.  Artėjant Laisvės gynėjų dienos minėjimui, tai numatančias Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Nors naujosios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybės iniciatyva mažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse sulaukė buvusios valdžios kritikos, švietimo profsąjungos tokiam siekiui reiškia palaikymą. Visgi, pažymi jos, daugiau laisvių apsispręsti dėl mažesnių klasių išlaikymo derėtų suteikti šalies regionuose esančioms savivaldybėms. „Atstovauju ne tik didmiesčių mokyklų vadovams, bet ir regionų.

Sausį gyventojams bus dalijamos kalio jodido tabletės, turinčios apsaugoti skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų katastrofa Astravo atominėje elektrinėje. Prieš kelerius metus išdalintos tabletės gruodį baigė galioti, jas gyventojai turės grąžinti vaistinėms. Visgi vaistininkai pastebi, kad daugelis lietuvių nežino, kaip vartoti kalio jodido tabletes, o patys gyventojai dažnai nė nenumano, ar jų turi namie. Valstybė už 500 tūkst. eurų įsigijo beveik 5 mln. naujų kalio jodido tablečių.

Nuo 2025 metų pradžios įsiteisino dar 2022 m. priimta įstatymų pataisa, pagal kurią mokymo įstaigos nebeteko galimybės gauti iš gyventojų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dėl naujos tvarkos mokymosi įstaigų asociacijų atstovai jau kreipėsi į naujus valdančiuosius ir teigia, kad tokiu būdu mokyklos praras ne tik reikšmingą dalį pajamų, tačiau ir paklius į papildomas biurokratijos pinkles.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Sausio pabaigoje bus atidarytas divizijos štabas, sako kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. „Jau divizijos štabas bus sausio 28 dieną inauguruotas, atidarytas ir prasidės kovinis rengimas ir pajėgumų stiprinimas“, – sekmadienį per Laisvės gynėjų susitikimą Seime pranešė R. Vaikšnoras.  Anot jo, pėstininkų divizijos vystymas šiuo metu yra svarbiausias kariuomenės prioritetas.

Nepaisant gyventojų nepritarimo dėl Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos ir Kolūkiečių gatvių pervadinimo, Mažeikių rajono savivaldybė keis jų pavadinimus. „Sprendimų projektus dėl gatvių pavadinimų pakeitimo ketinama teikti vasario mėnesio savivaldybės tarybos posėdyje“, – BNS teigė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Alma Tupikienė.

Vilniaus savivaldybė užsimojo griežčiau saugoti unikalų sostinės rajoną: nauju paveldo aktu išplėtė saugomas teritorijos ribas Šnipiškėse. O nekilnojamojo turto vystytojai tokį sprendimą kritikuoja ir netgi grasina teismais, mat jų įsigytas turtas po pakeitimų, kaip jie patys sako, neteko vertės – nebegali statyti daugiabučių prestižinėje vietoje. Gyventojai dalijasi į dvi stovyklas – vieni tvirtina, kad laikas atsinaujinti, o kiti prašo saugoti unikalų miesto paveldą. Daugiau – reportaže.

Kryžkelėje atsidūrusi Europa renkasi tarp savo senųjų idealų ir putinizmo arba žvėriškumo, todėl Lietuvos laisvės kova dar nėra baigta, sako pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. „Europos idealui kasdien vis drąsiau ir vis daugiau ir daugiau siūlomos alternatyvos. „Alternatyva Europai“ („Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – BNS) dabar tikisi laimėti rinkimus Vokietijoje.

Suformuotas naujas šauktinių sąrašas. Šiemet atlikti privalomą karinę tarnybą bus pašaukti 4 tūkstančiai jaunuolių, nors į sąrašą jų pateko 25 tūkstančiai. Toks išplėstinis sąrašas būtinas, nes kas antras pašauktas jaunuolis tarnauti tėvynei negali dėl prastos sveikatos. Tiesa, kai kurie tik apsimetinėja negaluojančiais, arba netgi specialiai prisidaro vaikų, kad tik nereikėtų eiti tarnauti.