Aktualijos

Generalinė prokuratūra šią savaitę ketina paskelbti savo sprendimą dėl žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės skundo, kuriuo iš esmės prašoma atnaujinti V.Pociūno žūties tyrimą. Kaip BNS penktadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Aurelija Juodytė, žuvusio karininko našlė L.Pociūnienė skundžia Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniam prokurorui.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) naujoji vadovybė iš ankstesnės valdžios ne tik paveldėjo daug kritikos sulaukusį elektroninės sveikatos projektą, bet ir turi bylinėtis su jį įgyvendinančia bendrove. Elektroninės registracijos projektas pradėtas prieš kelerius metus. Jį baigus gydymo įstaigos elektroninėmis priemonėmis galėtų keistis informacija, duomenų bazėse būtų saugomi visi duomenys apie pacientus, jų ligos istorijos. Tačiau finišas dar toli.

Vyriausybės pasitarime pirmadienį teisingumo ministras teiks siūlymą įpareigoti Vyriausybei pavaldžias institucijas viešai skelbti informaciją apie įvykdytus ir planuojamus viešuosius pirkimus bei jų sumas.

Popieriaus atliekų eksportuotojai nepatenkinti nauja tvarka, praneša LNK „Žinios“. Pusė popierinių pakuočių atliekų perdirbama Lietuvoje pusė užsienyje, tačiau popieriaus ir kartono atliekų surinkėjai ir eksportuotojai tvirtina, jog naujoji Aplinkos apsaugos ministerijos priimta tvarka kenksminga jų verslui. Pagal ją, popierių eksportuojančios įmonės nebegalės išduoti pažymų ir gauti papildomų pinigų.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius žada išviešinti ankstesnio finansų ministro ir šios ministerijos ekspertų susirašinėjimą, kuriame buvo perspėta apie artėjančią finansų krizę. Tačiau, anot premjero, politikai, nors ir žinodami padėtį, nesiėmė reikiamų žingsnių. „Artimiausiu metu mes paskelbsime kai kuriuos vidinius Finansų ministerijos ekspertų susirašinėjimus su ministrais“, – teigė jis interviu Virginijui Savukynui.

Kiek bebūtų kalbama apie tai, jog dėl krizės turėtų atgimti nematerialios vertybės ir sunykti vartotojiška kultūra, šeštadienio naktį prie Vilniaus „Akropolio“ besistumdantys žmonės atrodė labai nusiteikę pirkti viską iš eilės. Galimybe nuo 24 val. iki 6 val. apsipirkti net 40 proc. pigiau susigundė minia vilniečių – nors dirbo visos kasos, pirkėjams, pilnais gėrybių vežimėliais, teko palaukti. Tačiau pirmiesiems čia patekusiems pasisekė – daliai žmonių teko lūkuriuoti lauke.

Dėl padažnėjusių apsinuodijimų paracetamoliu, netrukus didesnį šio vaisto kiekį bus galima įsigyti tik su receptu. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Mindaugas Būta sako, kad tvarka keičiama siekiant stabdyti netinkamą savigydą. „Jeigu dabar žmogus nusiperka šimto tablečių buteliuką ir laiko namie, tai kyla pagunda, kai tik skauda, reikia nereikia vaistą gerti“, – teigia jis. Anot jo, be recepto bus galima įsigyti tik nedidelį vaisto kiekį – iki 30 tablečių.

Kapstymasis po sovietmetį ir kaltųjų ieškojimas – ne pati maloniausia procedūra, Lietuvoje dažnai išvirstanti į patį paprasčiausią apsidrabstymą purvais.

Teisėjai kasdien nagrinėja dešimtis bylų, kuriose teisiami asmenys, pakėlę ranką prieš savo kaimyną, draugą ar visai nepažįstamą žmogų. Dažniausiai smurtautojai nelinkę prisiimti kaltę ir bando jei ne visai išsisukti nuo bausmės, tai visais įmanomais būdais sumenkinti kaltės dydį. O ką daryti nukentėjusiajam, kuris liko visam gyvenimui neįgalus, patyrė šoką ir be vaistų negali gyventi.

Šis straipsnis – tai įžanga į publikacijų ciklą apie propagandą. Įvade stengiamasi apžvelgti keletą bendrų manipuliavimo visuomenės nuomone savybių, o kituose straipsniuose bus pasakojama apie konkrečius didžiųjų valstybių vykdytos/vykdomos propagandos pavyzdžius. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijai ir JAV, kurios ryškiausiai veikia tarptautinę situaciją.

Premjeras kalba apie tūkstančių valstybės tarnautojų atleidimą, praneša „LNK Žinios“. Pasak Andriaus Kubiliaus, iki metų pabaigos planuojama atleisti 3000 – 3500 valstybės tarnautojų. Pasak jo, valstybės aparatas per daug išsiplėtė,  tad, grįžtant į 2007-ųjų lygį ekonomiškai, būtina mažinti ir „per daug išsipūtusį valstybės pilvą“. Be to, planuojama ir sumažinti valdininkų algas. Tačiau A. Kubilius ramino, jog mažiausiai uždirbantys – mokytojai, policininkai, medikai – nenukentės.

Neformaliame Briuselio Forumo susitikime dėl totalitarinių režimų buvo sutarta, kad 2009-ųjų jubiliejai – Molotovo-Ribbentropo pakto ir Berlyno sienos griuvimo sukaktys – turi būti deramai pažymėti Europos Sąjungos mastu. Vienijančio vaidmens kuriant bendrą Europos atmintį turėtų imtis Europos Komisija. Susitikime, surengtame Lietuvos iniciatyva, dalyvavo premjeras Andrius Kublius.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas dalyvauja Briuselio forume - kasmetiniame aukšto lygio įtakingiausių Šiaurės Amerikos ir Europos šalių politikų ir politikos strategų susitikime. Forume bus diskutuojama ekonominių iššūkių, klimato kaitos, Europos Sąjungos ir JAV santykių, taip pat Rusijos, Ukrainos, Gruzijos ir NATO temomis.

Baltijos šalių prezidentai kitą savaitę Šiauliuose vyksiančiame susitikime diskutuos energetinio saugumo, Rytų kaimynystės klausimais, aptars balandžio pradžioje Strasbūre-Kėlyje vyksiantį NATO valstybių vadovų susitikimą. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su Latvijos ir Estijos kolegomis Valdžiu Zatleru ir Toomu Hendriku Ilvesu Šiaulių "Aušros" muziejuje taip pat aptars balandžio 5 dieną Prahoje vyksiantį JAV ir Europos Sąjungos vadovų susitikimą, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė – tris kartus populiaresnė už Valdą Adamkų, praneša „Žinių radijas“ Po to, kuomet eurokomisarė paviešino sprendimą kandidatuoti į prezidentus, jos populiarumas padidėjo beveik 10 proc. Šiuo metu, kaip geriausiai atstovaujančią jų interesus, D. Grybauskaitę įvardija 36,9 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu dabartinį prezidentą Valdą Adamkų, tokiu laiku 11,1 proc. lietuvių.

Kai kurie konservatoriai ir socialdemokratai ekonominio sunkmečio labiausiai nuskriaustiems žmonėms siūlo palengvinti gyvenimą diferencijavę gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai perspėja, kad tokiems pakeitimams reikia gerai pasirengti. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Finansų ministeriją ir paprašė apsvarstyti galimybę įvesti laikinus progresinius mokesčius.

Suaugusieji būriais plūsta į atokiai Panevėžyje įsikūrusią agentūros „SOS vaikai“ labdaros valgyklą, o joje valgančių vaikų pastebimai sumažėjo. Agentūros „SOS vaikai“ darbuotojų nuostabai, pastarąjį mėnesį ėmė sparčiai retėti mažųjų valgytojų gretos. Tačiau labdaros valgykla sulaukia vis daugiau nemokamo kąsnio ieškančių suaugusiųjų.

Notarai nenoriai dirba provincijoje, todėl ketinama leisti jiems didinti pigiausių paslaugų įkainius iki keturių kartų. Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, tai turėtų priartinti notarus prie kaimuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių. Duodamas interviu LŽ, teisingumo ministras, be kita ko, pabrėžė manantis, kad amnestijos Lietuvos vardo tūkstantmečio proga nebus.

Lietuvoje kovo 21-ąją minima Tarptautinė diena prieš rasinę diskriminaciją. Jos minėjimas įtrauktas į kasmet organizuojamos savaitės prieš rasizmą renginius, prasidėjusius šią savaitę ir truksiančius iki ketvirtadienio. Šeštadienį sostinės senamiestyje, užeigoje „Transylvania Pub“, bus atidaryta menininkės Giedrės Valtaitės fotografijų paroda „Ni hao / Labas“, kurioje ketinama eksponuoti daugiausia Kinijos žmonių portretus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus tarybos nariai ruošiasi kreiptis į partijos Priežiūros komitetą, prašydami įvertinti Naglio Puteikio atšaukimą iš frakcijos seniūno pareigų. Išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog kad keturi šios partijos nariai – Marius Usonis, Eugenija Odebrecht, Vytautas Pranciškus Mickus, Kęstutis Gabšys, esantys savivaldybės taryboje, savavališkai - nežinant skyriaus tarybai, atšaukė Naglį Puteikį iš frakcijos seniūno pareigų.

Ūkio ministras Dainius Kreivys pirmadienį išvyksta vizito į Vokietiją. Susitikimuose su trijų Vokietijos federalinių žemių (Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reino krašto-Pfalco ir Heseno) politikos ir verslo atstovais ministras supažindins su ekonomine Lietuvos situacija, pristatys dabartinę Lietuvos investicinę aplinką, eksporto galimybės ir Lietuvos ekonomikos skatinimo planą.

Nerimstant diskusijoms apie Valdovų rūmus, jų prasmę ir tikslą bei papildomo finansavimo galimybes, valdančiosios koalicijos atstovai negaili aštrių žodžių tiek visam projektui, tiek karštam jo šalininkui Algirdui Brazauskui. Trys iš keturių valdančiųjų partijų nepritarė papildomam Valdovų rūmų finansavimui. A. Brazauskas darbų užbaigimui yra paprašęs 20 mln. litų.

Šiandien Ūkio ministerijoje planuotas LR Vyriausybės sandoris su Lenkijos bendrove „PKN Orlen“ dėl 10 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo neįvyko. „Mes laukiame informacijos iš „PKN Orlen“ apie jų įsipareigojimų vykdymą. Vyriausybė deda visas pastangas, kad „PKN Orlen“ savo įsipareigojimus įvykdytų pagal opciono sutartį“, - sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Teisingumo ministras pirmadienį Vyriausybės pasitarime teiks siūlymą įtvirtinti nuostatą, kad visos Vyriausybės reguliavimo sričiai priskirtos valdžios institucijos, įstaigos ir įmonės viešai skelbtų informaciją apie vykdytus ir planuojamus atlikti viešuosius pirkimus bei jų sumas, rašoma pranešime spaudai.

Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyva, kurios įgyvendinimui iki 2013 metų bus skiriama 600 mln. eurų, - kryptingos Lietuvos politikos ir pastangų ES rezultatas, mano užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. ES Rytų Partnerystės iniciatyva buvo patvirtinta penktadienį vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasibaigus antrajai Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijai, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius gerai įvertino jos rezultatus ir pasiektus susitarimus. Premjeras itin palankiai įvertino ES solidarumo išraišką – iki 50 mlrd. eurų padvigubintą finansinės pagalbos priemonės viršutinę ribą. Ši priemonė skirta mokėjimų balanso sunkumams spręsti ne euro zonos šalyse. Europos vadovai taip pat sutarė iki 75 mlrd. eurų laikinai padidinti visos ES įnašą į Tarptautinį valiutos fondą.

Penktadienį prie Lietuvos ambasados pastato Londone surengta akcija prieš „neofašistinių jėgų suaktyvėjimą Lietuvoje“. Kaip pranešė nepriklausomos žiniasklaidos centras „Indymedia“, ši protesto akcija buvo nukreipta prieš Vilniaus miesto valdžią, kuri davė leidimą kovo 11-ąją rengti eitynes Tautinio jaunimo centrui, tačiau uždraudė Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lygių galimybių plėtros centro demonstraciją. Ant ambasados durų buvo priklijuoti du plakatai lietuvių ir anglų kalbomis.

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, ketinanti dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose, mano, kad mažinti atlyginimus biudžetininkams reikia tik kraštutiniu atveju. Tačiau kartu ji teigia, kad valdžiai būtina mažinti valdymo išlaidas ir investicijas.

Kovo 18-20 d. Vilniuje vykęs kultūros kongresas „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei“ sutraukė nemenkas Lenkijos intelektualų pajėgas. Tarp svečių buvo ir didžiausio Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ vyriausiasis redaktorius Pawelas Lisickis. Jis mielai atsakė į „Balsas.

Lietuvos tautines mažumas papiktino Saulėlydžio komisija. Penktadienį posėdžiavusi Tautinių bendrijų taryba (TBT) laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių Kubilių, prašydama vykdyti duotus pažadus.

Lietuvos eurokomisarė Dalia Grybauskaitė Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimą skirti 175 mln. eurų (600 mln. litų) Lietuvos, Latvijos ir Švedijos elektros jungties projektui savo būsiant iššūkiu mūsų valstybei. „Lietuvai tai reiškia labai daug namų darbų, nes, kad tie pinigai ateitų į Lietuvą, projektai turi pasiekti investicinę stadiją 2010 metais, o iki to dar toli“, - penktadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvai pavyko iš Europos Vadovų Tarybos (EVT) penktadienį patvirtintų išvadų eliminuoti dviprasmišką nuostatą, po kuria galėjo slėptis dujotiekis „Nord Stream“. „Taip pat galime konstatuoti, kad mums pavyko šiek tiek paredaguoti tekstą, kad neliktų nuorodos, kuri sukeldavo kartais problemų suvokti, ką ji reiškia, nebeliko nuorodų į tuos projektus. Taigi šioje vietoje galime būti patenkinti tuo, ką pavyko pasiekti“, - penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją sakė A. Kubilius.

Vilniuje vyksta politiniai svarstymai, kaip ateityje Lietuva turėtų dalyvauti NATO operacijoje Kosove, kur šiuo metu yra apie 30 lietuvių karių. Tai BNS penktadienį patvirtino krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės atstovė spaudai Danguolė Bičkauskienė. Tačiau ji nekonkretizavo, apie kokius sprendimus ir siūlymus yra kalbama.

Generalinė prokuratūra sprendimą dėl žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės skundo, kuriuo iš esmės prašoma atnaujinti V.Pociūno žūties tyrimą, priims kitą savaitę. Kaip BNS penktadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Aurelija Juodytė, žuvusio karininko našlė L.Pociūnienė skundžia Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniam prokurorui. L.Pociūnienė atnaujinti tyrimą prokurorų prašo jau trečią kartą.

Lietuvoje per dvejus metus ne mažiau kaip 60 darželių bus pritaikyti ugdyti vienerių metų ir mažesnius vaikus. Tai numatantis daugiausia Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas investicinis projektas pradedamas įgyvendinti šiemet, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pasak pranešimo, projektui iš viso skiriama per 88 mln. litų, iš jų beveik 75 mln. - ES parama. Darželių rekonstrukcijos darbai turėtų būti pradėti iki šių metų rudens ir baigti kitąmet.

Antradienio vakarą nesunkiai sumuštas ir apvogtas trisdešimtmetis „Naujosios kairės 95“ narys Domininkas Burba, vienas iš kovo 11-ąją rengtos akcijos „Demokratijos laidotuvės“ dalyvis, šiandien spaudos konferencijoje tvirtino neturįs abejonių, kad jį sumušė skinai - tokiam įsitikinimui esą pakanka, jog užpuolikų galvos buvo skustos, ir jie buvo atitinkamai apsirengę.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įsakė sumažinti ministerijai pavaldžių bendrovių vadovų atlyginimų priedus. Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotojas Arūnas Daugis BNS pranešė, kad sprendimas leis sutaupyti daugiau nei 14 tūkst. litų per mėnesį „Sumažinti išlaidas siekiame visose srityse. Valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų darbo užmokestis negali būti atitrūkęs nuo mokamo vidurkio šalyje“, - pranešime spaudai teigė E.Masiulis.

Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) kariai Provincijos kaimo plėtros ir vystymo reikalų departamentui ketvirtadienį perdavė pusketvirtos tonos maisto - tris tonas miltų ir 600 litrų aliejaus, skirto vargingiausioms vietos šeimoms.

Valdančiosios koalicijos partneriai - konservatoriai-krikdemai, liberalai ir Tautos prisikėlimo partijos atstovai - kol kas neturi vieningos nuomonės dėl nekilnojamojo turto mokesčio būtinumo.

Pilietinės demokratijos partijos (PDP) kandidatas į prezidentus Algimantas Matulevičius sako, kad laimėjęs rinkimus siūlytų keisti Konstitucijos nuostatas ir stiprinti prezidento galias. Pranešime spaudai A. Matulevičius teigia, kad inicijuotų referendumą, kuriame siūlytų prezidentui suteikti galimybę paleisti Seimą, skelbti referendumus svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais, taip pat - pakeisti nuostatą, kad piliečiai, norėdami sušaukti referendumą, turi surinkti 300 000 parašų.

Kipre ketvirtadienį duris atvėrė antras šioje valstybėje Lietuvos garbės konsulatas, kuriam vadovauja Lietuvos garbės konsulas Christis Christoforou (Christis Christoforas). Kipre viešėjęs šiai valstybei akredituotas ambasadorius Artūras Žurauskas iškilmingoje naujam garbės konsului įteikė konsulinį patentą ir antspaudą, paskatino jį plėtoti dvišalius ekonominius, kultūrinius ir politinius santykius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pareigūnų ir karių valstybinė pensija turėtų būti skaičiuojama pagal jų pačių pasirinktą palankiausią tarnybos laikotarpį. Tai numatančias Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisas parengė Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir ketina jas teikti Seimui. Penktadienį VRM pranešė, kad įstatymo pataisos, garantuojančios statutiniams pareigūnams, kad užtarnautos pensijos nemažės jau yra pakeliui į Seimą.

Vyriausybė ateinantį trečiadienį ketina apsispręsti dėl signataro rentos skyrimo Aleksandrui Ambrazevičiui. 4 tūkst. litų viršijančią rentą 55-erių metų A.Ambrazevičiui siūloma skaičiuoti nuo sausio 1-osios. A.Ambrazevičius 1993-1996 m. buvo valstybės konsultantas ekonominės reformos klausimais.

Seimo kanceliarijos įkurtos valstybės įmonės „Greminta“ finansinę veiklą turėtų ištirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Raštą su tokiu prašymu FNTT yra parengusi Seimo kanceliarija. Susipažinti jis buvo pateiktas Seimo valdybai. „Toks raštas buvo pateiktas valdybai susipažinti, bet ne valdyba priima čia sprendimus. Tai Seimo kanceliarijos reikalas“, - penktadienį žurnalistams sakė Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.

Darbo partijos frakcijos nariai Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Transporto lengvatų įstatymo papildymą, kuriuo siekiama suteikti transporto lengvatas visiems pensinio amžiaus žmonėms, kurie neturi draudžiamųjų pajamų. Pagal šiuo metu galiojantį Transporto lengvatų įstatymą, teisę su 50 proc. nuolaida naudotis visuomeninio transporto paslaugomis turi senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys nuo 70 iki 80 metų.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius Briuselyje susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pagrindinis dėmesys pokalbio metu buvo skirtas ekonominei ir finansinei situacijai Europoje ir pasaulyje. Vokietijos vadovės nuomone, reikia ruoštis gana ilgam ir sunkiam keliui įveikiant sunkmetį, nes prireiks nemaža laiko, kol Europos Sąjungos ekonomika pasieks iki krizės buvusį lygį.

Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su sala-valstybe Mažųjų Antilų salyne - Sent Lusija. Lietuvos ir Sent Lusijos nuolatiniai atstovai Jungtinėse Tautose ambasadoriai Dalius Čekuolis ir Donatus Keith St. Aimee (Donatus Keitas Eimi) savo vyriausybių vardu ketvirtadienį Niujorke pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo užmezgami Lietuvos ir Sent Lusijos diplomatiniai santykiai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Lietuva, Latvija ir Švedija kartu galės įgyvendinti elektros jungties per Baltijos jūrą projektą. Šiai jungčiai Europos Sąjunga skiria 600 milijonų litų. Tačiau projektas pajudės iš vietos tik tada, jei Švedija ir ES bus tikros, kad Baltijos šalys sėkmingai susitarė dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo.

Darbo partijos frakcijos nariai Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo pasiūlymą suteikti piliečiams teisę kreiptis į Konstitucinį teismą (KT). Tai galėtų padaryti 1 000 Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinė grupė. Šiuo metu į KT gali kreiptis tik Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių arba teismai. „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.