Aktualijos

Moralinės ir kultūrinės vertybės šiandienos Europoje neretai pateikiamos kaip kišimasis į privataus gyvenimo teises bei laisves ir tampa tarsi atgyvena, apgailestavo Seimo Pirmininkė, sveikindama parlamentinės grupės "Už žmogiškąjį orumą" įsteigimą. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė penktadienį dalyvavo Demokratijų Bendrijos parlamentinės grupės "Už žmogiškąjį orumą" steigiamajame susitikime.

Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetis be šventinių renginių dar paženklintas ir skambiais nusivylimo pareiškimais. Pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog po dvidešimties metų Lietuva tik kitaip perdažyta, žymus aktorius Regimantas Adomaitis paskelbė nepriklausomos Lietuvos nerandąs ir su valdžia nieko nešvęsiąs.

Kovo 11-osios renginiuose dalyvavęs signataras Stasys Malkevičius vėlų ketvirtadienio vakarą, per posėdį Kovo 11-osios istorinėje salėje, pasijuto blogai. Medikų padedamas jis išėjo iš salės. Pirmąją pagalbą S. Malkevičiui suteikė Seime budėjusi gydytoja. Kaip Eltai sakė Seimo kancleris Jonas Milierius, labai greitai atvyko į Seimą iškviesti medikai. Kolegų signatarų teigimu, visą dieną šventiniuose renginiuose dalyvavęs S. Malkevičius tikriausiai pervargo, jam esą nukrito spaudimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina jaunimą neišvykti iš Lietuvos ir pabrėžia, kad valstybės ateitis priklausys nuo to, kokią ją mes patys sugebėsime susikurti. Ketvirtadienio vakarą, per šventinį koncertą „Tikime laisve“, Katedros aikštėje kreipdamasi į susirinkusius švęsti Nepriklausomybės atkūrimo dienos, šalies vadovė visus dar kartą pasveikino su Lietuvos gimtadieniu ir padėkojo valstybės kūrėjams.

Nepriklausomybės akto priėmimo 20-mečio proga Lietuvą pasveikino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Man labai malonu pasveikinti kiekvieną iš jūsų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga“, - sveikinime Lietuvai teigia H. Clinton. „1990 m. kovo 11 d., kai sovietų armija tebebuvo okupavusi jūsų šalį, narsūs Lietuvos patriotai balsavo už Nepriklausomybės atkūrimą“, - pažymėjo JAV valstybės sekretorė.

1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje, balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 124 deputatai tarė tvirtą „taip", o 6 - susilaikė. Neutralią poziciją tuomet užėmė lenkų tautybės deputatai, tačiau jų tautietis Česlav Okinčic pasisakė už Lietuvos valstybės atkūrimą. Advokatas Č.Okinčic po pirmojo Nepriklausomybės mitingo Katedros aikštėje Vilniuje buvo vienas iš „Sąjūdžio“ Teisinės rėmimo grupės įkūrimo iniciatorių. Buvo Aukščiausios Tarybos nariu.

Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ąjį gimtadienį. Tarp susirinkusiųjų istorinėje Kovo 11-osios salėje - signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, kovotojai už laisvę ir jų artimieji, bažnyčių hierarchai, kiti didžiai gerbiami svečiai. Minėjime dalyvavo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Kovo 11-osios iškilmingame minėjime kovotojas už laisvę ir demokratiją, Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas pakartojo prieš 20 metų savo pasakytus žodžius: "Atleiskite mums". "Laikas eina, daug kas per 20 metų pasikeitė. Ir, žinote, tuos žodžius aš privalau pakartoti ir dabar.(...). Reikia prašyti atleidimo už tai, kad mes iki šiol vengiame žodžio "okupacija", kuomet kalbame apie Baltijos šalis.

Lietuvoje švenčiant šalies Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, atokiau nuo oficialių minėjimų, ant sostinės Tauro kalno, susirinko apie tūkstantį Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) sukviestų žmonių. Nors mitingo dalyviai negailėjo karčių žodžių valdžiai, tačiau JDJ lyderiai teigia, kad gyventojai ant Tauro kalno atėjo ne protestuoti, o švęsti. "Ne mes atsiskyrėme. Jie mus atskyrė", - į susirinkusią minią kreipėsi vienas iš minėjimo organizatorių, filosofas Krescencijus Stoškus.

Į iškilmingą posėdį vakar buvo pakviesti signatarai, esami ir buvę ministrai, kurių po Nepriklausomybės atgavimo buvo vienuolika. Kaip bebūtų, į posėdį be Andriaus Kubilio atvyko tik trys buvęs premjerai: Aleksandras Abišala, Laurynas Stankevičius, Gediminas Kirkilas, - praneša „Lietuvos Rytas“. Posėdyje trūko pirmosios premjerės Kazimiros Prunskienės, Gedimino Vagnoriaus, Bronislavo Lubio, Adolfas Šleževičius ir kitų. Algirdas Brazauskas tuo tarpu posėdį praleido dėl ligos.

Kovo 11-osios akto signataras, du kartus buvęs premjeru Gediminas Vagnorius Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga linki valstybei brandesnės politikos. Komentuodamas valstybės atkūrimo darbus, politikas teigia, jog jo vykdytai ekonominei politikai nebuvę alternatyvos, o kalbos apie oligarchiją Lietuvoje tėra propaganda.

Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir visus šalies žmones pasveikino Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių vadovai. "Esu labai laimingas, kad strateginė partnerystė, kurios politinę deklaraciją mes pasirašėme praeitų metų rugsėjo 4 d. mūsų susitikimo metu, dar labiau suartino Prancūziją ir Lietuvą.

Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos turėtų siekti ES viduje nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias ES šalių ginkluotės pardavimą trečiosioms šalims.

Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorės atstovė Pamela Kvanrad (Pamela Quanrud) Seimo iškilmingame posėdyje perskaitė Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Barako Obamos sveikinimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga. Pateikiame B.Obamos laišką Lietuvai: „Siunčiu nuoširdžius linkėjimus Lietuvos žmonėms Lietuvos valstybės atkūrimo 20-mečio proga. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos patriotai nubalsavo už nepriklausomybės nuo tarybinių okupantų atkūrimo paskelbimą.

Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski), iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo Seime metu teigė, kad prieš 20 metų įvyko "kažkas, kas netgi mus Lenkijoje nustebino". "Mes žinojome daug apie Sąjūdžio veiklą, žinojome, kad Lietuvos tauta susiorganizavo pati taip, kaip prieš kelis metus, 1980–1981 m., Lenkijos tauta. Žinojome taip pat, kad jūs veikiate daug keblesnėj padėty, kad jus Sovietų imperija įjungė į Sovietų Sąjungą. Mes formaliai šito išvengėm.

Dėl ligos iškilmingame Kovo 11-osios jubiliejaus minėjime negalėjęs dalyvauti Lietuvos Prezidentas, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Brazauskas, sveikindamas Lietuvos žmones, linki nusiteikti ryžtingai ir aktyviai įsilieti į valstybės gyvenimą. "Tik kruopščiu darbu ir sąžiningu atsidavimu bendriems mūsų tikslams galėsime sėkmingai įtakoti krašto raidą ir pasiekti ženklių rezultatų.

Apgynus Nepriklausomybę svarbu neprarasti tikslo, kuris jungia visus lietuvius - siekti dvasinės gerovės, pagarbos vieni kitiems bei vienybės. Tai ketvirtadienį pažymėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms paminėti. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos žmonės patys kuria savo dabartį ir ateitį.

Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį mininti Lietuva turi teisę bent pageidauti, kad ir į rytus, ir į vakarus nuo jos būtų draugiškos, teisinės, europietiškos valstybės, kad būsime saugiai laisvi ir gyvensime. Tokią mintį per Seime vykusį iškilmingą Kovo 11-osios jubiliejaus minėjimą išsakė Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Per atkurtosios Nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvoje gerovės laukta kaip loterijos laimėjimo, užuot įsisąmoninus jos būtiną ryšį su sąžiningu triūsu, todėl teisingumo ir teisėtumo troškimas dažnai likdavo be atsako, pabrėžė savo sveikinimo kalboje Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pasakytoje iškilmėse Seime Kovo 11-osios proga.

Kovo 11-ąją šventiniai renginiai prasidėjo iškilmingu minėjimu Seime. Tarp susirinkusiųjų istorinėje Kovo 11-osios salėje - signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos Prezidentai, kiti garbingi užsienio valstybių svečiai. Minėjime dalyvauja Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Kaunietis Leonas Milčius prieš 20 metų, Kovo 11-ąją buvo tarp 124-ių Aukščiausios Tarybos politikų, kurie tarė tvirtą „taip" už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Tačiau tuometinės vertybės, anot L.Milčiaus, nūdienos politikų yra dažnai paminamos. Naujienų portalui Valstietis.

Pabunda lietuvis valstybinės šventės rytą, žvilgteli pro langą į kaimynų kiemą ir nusprendžia: kelti vėliavą šiandien, ar nekelti. Visai kitas reikalas – krepšinio varžybos. Tuomet visi Trispalvių prekybos centruose ieško kaip guminių botų prieš pavasarinį atlydį. Atvažiavęs į mūsų šalį pasisvečiuoti užsienietis greičiausiai nesuprastų, kokios yra tikrosios mūsų šalies vėliavos kėlimo tradicijos.

Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros doktorantei Vilmai Bukaitei Seime bus įteikta pirmoji Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Stipendijos laimėtoja yra baigusi istorijos studijas Vilniaus universitete. Dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Signatarų namuose. Nuo 2008 m. studijuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantūros studijose.

Kovo 11-osios Aktas buvo ne tik dėsninga tautinio atgimimo atomazga. Tai buvo tąsa istorijos, rašytos Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais ir tęstos 19-ojo amžiaus sukilėlių, pirmųjų Respublikos savanorių ir pokario partizanų kovose, pabrėžia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama Lietuvos žmones Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos dvidešimtmečio proga "Šiandien švenčiame ypatingą dieną - dvidešimtąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.

Atsiriboję nuo oficialių Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio renginių sostinėje, ant Tauro kalno, ketvirtadienio vidurdienį į šventinį minėjimą turėtų rinktis Jungtinio demokratinio judėjimo(JDJ) idėjoms pritariantys piliečiai. Čia rengiamasi ne tik paminėti šią kiekvienam lietuviui brangią sukaktį, pagerbti Laisvės kovų aukas, bet ir išsakyti, pasak organizatorių, susikaupusį nepasitenkinimą dėl pamintų teisingumo, laisvės, demokratijos ir žmonių gerovės idealų.

Vakar, minint 51-ąsias Nacionalinio tibetiečių sukilimo metines, Vilniaus Rotušės aikštėje buvo iškelta Tibeto vėliava, o būsimasis Tibeto skveras Užupyje vėl išpuoštas. Malūnų gatvėje esantis skverelis kovo pradžioje buvo nuniokotas. Tibeto aktyvistai vakar rinkosi ir prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados. 1959-ųjų kovo 10-ąją tibetiečiai pamėgino išsivaduoti iš Kinijos priespaudos, tačiau Lietuvai 1990-ųjų kovo 11-ąją pasisekė labiau.

Tautinis atgimimas ir jo dėsninga atomazga - Kovo 11-oji - buvo viena ryškiausių ir šviesiausių mūsų istorijos akimirkų ir viena jautriausių patirčių visiems Lietuvos piliečiams. Tai trečiadienį pažymėjo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kalbėjusi iškilmingame Seimo vadovybės ir užsienio svečių susitikime su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo Tarybos nariais.

Kitą savaitę Krikščionių partijos frakcija ketina apsispręsti dėl dalyvavimo naujoje besikuriančioje valdančiojoje daugumoje. Tai nutarta trečiadienį vykusiame Krikščionių partijos frakcijos posėdyje. Jame frakcijos nariai nutarė nepritarti Premjero Andriaus Kubiliaus "vykdomai žalingai politikai". Taip pat pasiūlyta savaitės pradžioje sušaukti Krikščionių partijos prezidiumą dėl naujos valdančiosios daugumos sudarymo.

Jei Slovėnija įsteigtų ambasadą Vilniuje, tai padėtų plėtoti dvišalius valstybių santykius, pažymėjo Lietuvos Seimo Pirmininkė susitikime su Slovėnijos Prezidentu. Trečiadienį Seimo vadovė Irena Degutienė susitiko su Slovėnijos Respublikos Prezidentu Danilu Tiurku (Danilo Tuerk), atvykusiu į Lietuvą su oficialiu vizitu. Susitikime kalbėta apie politinių ir ekonominių Lietuvos bei Slovėnijos santykių stiprinimą.

Užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus vadovaujama Užsienio reikalų ministerijos delegacija kovo 10-11 dienomis Maskvoje dalyvauja kasmetinėse dvišalėse Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų viceministrų lygio konsultacijose ir renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui. Viceministras aplankė Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado Jono Žemaičio-Vytauto palaidojimo vietą Donskoje kapinėse ir pagerbė šio kovotojo už Lietuvos laisvę atminimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atminimo medaliais apdovanodama prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prisidėjusius asmenis, pabrėžė, kad prieš dvidešimt metų Kovo 11-osios akto signatarai ir iniciatoriai nesvyravo, būrė žmones į Sąjūdį, vedė į rinkimus ir skelbė Lietuvos Nepriklausomą valstybę. "Už Jūsų stovėjo tauta, jos tūkstantmetė istorija, mūsų protėvių kovos už valstybę, tautos kančia okupacijos metais.

Aštuoniasdešimtojo jubiliejaus proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino poetą Justiną Marcinkevičių ir palinkėjo savo brandžia kūryba toliau tvirtinti Lietuvos dvasią. "Jūs liudijate žmogaus gyvenimo, darbo, kūrybos laisvėje ir Tėvynėje vertę ir tai, kad mūsų visų taip mylima Lietuva bus tokia, kokie būsime mes.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei adresuotą sveikinimą Lietuvai ir Lietuvos žmonėms 20-ųjų Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga atsiuntė Europos Komisijos Pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). "20-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga noriu pasveikinti Lietuvą ir jos žmones. Jūs parodėte savo tvirtą ryžtą siekdami laisvės, nepriklausomybės ir pagarbos demokratijos vertybėms.

Į Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes atvykęs buvęs Islandijos ministrų kabineto narys, diplomatas, ekonomistas Jonas Boldvinas Hanibalsonas (Ion Boldvin Hannibalsson) trečiadienį apdovanotas Santarvės ordinu.

Vieno Sąjūdžio lyderių filosofo Arvydo Juozaičio nuomone, pats didžiausias mūsų pasiekimas, kad po 1990 metų kovo 11-osios radikalioms jėgoms nepavyko sukelti pilietinio karo.

Lietuvos ir Slovėnijos prezidentai pasisako už bendros Europos energetikos politikos stiprinimą. Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės manymu, Europos Sąjungos (ES) energetikos tarybos priimtas sprendimas Liublianoje įsteigti ES energetikos agentūrą svariai prisidės kuriant vieningą ES elektros energijos rinką. D. Grybauskaitė trečiadienį priėmė su oficialiu vizitu atvykusį Slovėnijos Prezidentą Danilą Tiurką (Danilo Tuerk). Tai yra pirmasis D. Tiurko oficialus vizitas Lietuvoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nedalyvaus Kovo 11-osios minėjimo renginiuose Vilniuje, jam atstovaus Baltarusijos ministrų kabineto vicepirmininkas Viktoras Buria, praneša ELTA, remdamasi Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba. Apie savo sprendimą Baltarusijos vadovas informavo Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, pakvietusią A. Lukašenką į Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes.

Lietuvos ir Rusijos santykiai tampa vis geresni, o šalys turėtų pasirašyti abiem naudingas sutartis, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Spaudos konferencijoje, vykusioje po D. Grybauskaitės ir Lietuvoje viešinčio Slovėnijos Prezidento Danilo Tiurko (Danilo Tuerk) susitikimo, Lietuvos ir Rusijos santykiais domėjosi Slovėnijos žurnalistai. "Laukiame apsikeitimo vizitais ir naudingų sutarčių pasirašymo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesureikšmina to, kad į Kovo 11-osios šventę atsisakė atvykti Rusijos ir Baltarusijos vadovai. Pasak Prezidentės, labai svarbu jau vien tai, kad Lietuva sulaukė oficialių Dmitrijaus Medvedevo ir Aleksandro Lukašenkos sveikinimų. "Pirmą kartą per paskutiniuosius metus Lietuva sulaukė oficialaus Rusijos Prezidento pasveikinimo Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga ir Baltarusijos Prezidento pasveikinimo", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvai džiugiai pasitinkant Nepriklausomybės dvidešimtmetį Tibetas šiandien mini 51-ąsias Nacionalinio sukilimo metines, kuomet Kinijos Liaudies Respublika numalšino laisvės ištroškusius tibetiečius, o jų dvasinis lyderis buvo priverstas bėgti į Indiją. Tibeto laisvės judėjimo nariai kaip ir kasmet prie Kinijos ambasados susirinko nešini Tibeto vėliavomis ir primindami žiaurius žmogaus teisių pažeidimus regione.

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Jonas Liesys netapo naujuoju Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės pavaduotoju. Tai paaiškėjo trečiadienį surengto slapto balsavimo metu. Už J. Liesio kandidatūrą balsavo 59 Seimo nariai, 72 buvo prieš, 1 biuletenis rastas negaliojantis. Po nepalankaus balsavimo J. Liesys Eltai sakė vertinantis tokį rezultatą normaliai. Paklaustas, ar pakartotinai siektų Seimo vicepirmininko posto, politikas išreiškė abejones.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymu kovo 10 d. už netinkamą pareigų atlikimą iš einamų pareigų atleidžiamas Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Osvaldas Šarmavičius. Tokį pranešimą išplatinusi Vidaus reikalų ministerija detalesnės informacijos neteikia. Sausio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies patenkino O. Šarmavičiaus skundą dėl vidaus reikalų ministro įsakymo skirti jam griežtą papeikimą.

Pagal Seimo pavasario sesijos darbų programos projektą ypač intensyvus darbas laukia dėl apskričių reformos ir savivaldos modelio keitimo. Be to, pavasario sesijoje bus išklausytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita, Seimui atskaitingų institucijų metinės veiklos ataskaitos, Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, taip pat reikės apsispręsti dėl kandidatų į Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros vadovus paskyrimo...

Nuo 1990 metų kovo mėnesio Seime nepertraukiamai dirbantis Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo Pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas pasiekė darbo Seime rekordą. Parlamentaru jis buvo išrinktas šešis kartus iš eilės. Ta proga trečiadienį Seimo rekordininką pasveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kiti parlamentarai. Parlamento vadovė neslėpė simpatijos politikos senbuviui.

Pirmajame pavasario Seimo posėdyje iškilmingai prisiekė Prezidentės Dalios Grybauskaitės paskirtas naujas sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Raimondas Šukys. Jo priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Prieš priesaiką Seimas atleido R. Šukį iš Seimo Pirmininkės pirmojo pavaduotojo pareigų.

Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis svarsto, ar apskritai dalyvaus Kovo 11-osios 20-mečio minėjime. "Seimo Socialdemokratų partijos frakciją nemaloniai nustebino dešiniųjų poelgis, rengiant Kovo 11-osios minėjimo šventę. Pirmą kartą per Nepriklausomybės dvidešimtmetį iškilmingame posėdyje nepakviestas kalbėti nė vienas opozicijos atstovas", - pasipiktino socialdemokratai.

Šiandien vykusiame pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje buvo pranešta, kad opozicijai vadovaus Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Darbiečio skyrimui opozicijos lyderiu pritaria visos opozicinės frakcijos. Šis postas jam atiteks pagal opozicinių partijų susitarime numatytą rotacijos principą. Praėjusios — rudens Seimo sesijos metu opozicijai vadovavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Vyriausybė siūlo panaikinti naftos ir dujų išteklių mokesčio lengvatas, paskirstyti jo naštą tolygiai visiems mokėtojams, peržiūrėti bazinius ir kompensacinius mokesčio tarifus, jų taikymo kriterijus. Aplinkos ministerijos parengtos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos suvienodintų visų naftos ir dujų telkinių eksploatuotojų apmokestinimą, valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų.

Už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinius gyventojams bus siūloma atlyginti lygiaverčiais miško sklypais kaimo vietovėse. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė atitinkamam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektui. Žemės ūkio ministerija parengė pataisas, atsižvelgdama į Vyriausybės 2008-2012 m. programos nuostatas.