Aktualijos

Lietuvoje, kuri jau septynerius metus yra Europos Sąjungos narė, daugėja nepatenkintųjų dėl žmogaus teisių. Vieni įžvelgia neonacių grėsmę, kiti piktinasi, kad „minčių policija“ persekioja tradicijoms ištikimus piliečius. Žlugus sovietų imperijai Lietuva įgyvendino savo užsienio politikos tikslus – pasiekė narystę NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Ten veržtasi todėl, kad norėta visam laikui apsisaugoti nuo nelaisvės ir tironijos, tikėtasi gyventi demokratinėje, laisvoje visuomenėje.

Praėjusį savaitgalį valdančioji Rusijos politinė partija „Jedinaja Rossija“ savo suvažiavime užbaigė šalyje ir tarptautiniu mastu vykusius debatus apie tolimesnę šalies politinę raidą bei būsimus politinių lyderių  vaidmenis artėjančiuose Dūmos ir Prezidento rinkimuose. „Nors  ir nebuvo prognozuojamos radikalios permainos Rusijos valdžios struktūros viršūnėse, tačiau variantų - kaip atrodys per rinkimus ir po jų pirmųjų šalies lyderių vaidmenys buvo ne vienas.

Jau ne vieną kartą buvo kalbėta apie Lietuvos struktūrų, atsakingų už ES lėšų paskirstymą, nekompetenciją. Pakanka vien tik prisiminti neseniai skandalą sukėlusią Lietuvos valdininkų kelionę į Naująją Zelandiją. Pastaroji, kaip vėliau paaiškėjo, buvo finansuojama iš ES lėšų, už kurių tinkamą panaudojimą atsakinga Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), vadovaujama Povilo Česonio.

Pažiro pažadų – nuo kitų metų pensijas ketinama atstatyti tokio dydžio, kokios jos buvo iki krizės, nuo liepos siūloma didinti minimalią algą. Kas lemia šiuos pažadus? Galbūt tam įtakos turi kitąmet spalį vyksiantys Seimo rinkimai? Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma sako, kad Vyriausybės siūlymai grąžinti neišmokėtą pensijų dalį, atstatyti pensijas į buvusį lygį, pirmus metus nebausti pradedančiųjų verslininkų yra nepriešrinkiminiai, objektyvūs ir subrandinti sprendimai.

Po metų vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose nedalyvaus tik labai nedidelė dalis dabartinio parlamento narių. Absoliuti dauguma parlamentarų nenori atsisakyti savo vietų Seime ir ketina siekti būti perrinkti kitai kadencijai. Politinės partijos ir pavieniai kandidatai jau pradeda rimtai planuoti savo dalyvavimą kitų metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, nes iki oficialaus kandidatų iškėlimo laikotarpio lieka ne tiek daug laiko – vos devyni dešimt mėnesių.

Seime rugsėjo 22 dieną buvo svarstomos svarbiausio šalies įstatymo - Konstitucijos 47 straipsnio pataisos, tačiau parlamentaras Julius Veselka pasirinko Ukmergės politikų organizuojamą renginį - tą pačią dieną ten vykusį mitingą.

Šiaulių rajone renovavus seną mokyklos pastatą jame įsikurs šeimos krizių centras, dienos socialinės globos padalinys ir net 15 m. laukti senelių namai. Iki šiol senjorams tekdavo vykti gyventi į kitus rajonus, praneša LTV „Panorama“. Naujosios įstaigos įsikurs Bridų pradinėje mokykloje, kuri buvo uždaryta prie keletą metų. Darbai joje prasidės spalį – bus perplanuotos ir neįgaliesiems pritaikytos patalpos, pakeisti langai, durys, įrengti inžineriniai tinklai, atsiras keltuvai ir nuovažos.

Teisingumo ministerijos leidimo Laisvės sąjungą pervadinti į Lietuvos prezidento sąjungą negavusi jos pirmininkė Kristina Brazauskienė replikavo: „Pavadinsiu partiją Prezidento našlės sąjunga." Teisingumo ministerija nusprendė neregistruoti dėl panašumo į prezidento – valstybės vadovo – vardą. Ministerijos atstovų tvirtinimu, partijos pavadinimo panašumas į kitų juridinių asmenų pavadinimą gali klaidinti visuomenę.

Užkardant įvairius nusikaltimus, pasaulis dar neišrado nieko geresnio nei glaudus visuomenės ir teisėsaugos ryšys, tiesioginis bendravimas ir bendradarbiavimas, sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, šeštadienį sveikinęs Utenoje vykstančios policijos ir visuomenės šventės dalyvius. Jis pasveikino miesto 750-ąjį jubiliejų švenčiančius žmones ir Lietuvos policijos pareigūnus, mininčius policijos atkūrimo 21-ąsias ir įkūrimo 93-iąsias metines.

Liberalų sąjūdis dirbs savarankiškai, neidamas į koalicinius sąrašus su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partija. Taip šeštadienį Bačkonyse nusprendė Liberalų sąjūdžio miestų ir rajonų lyderiai, susirinkę aptarti partijos dalyvavimo po metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Susirinkime dalyvavo 52 skyrių pirmininkai iš visos Lietuvos. Partijos pirmininkas Elgijus Masiulis džiaugiasi principinga partiečių pozicija.

Balsas.lt kviečia skaitytojus pasitikrinti žinias. Pamėginkite prisiminti, ką naujo per praėjusią savaitę sužinojote apie Lietuvą ir pasaulį....

Kartais Lietuvoje pasitaiko, kad chirurgas pacientui nupjauna ne tą koją. Mano nuomone, prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomos partijų finansavimo reformos yra kaip tik tokio “gydymo” pavyzdys. Jis nuvarys į kapus paskutinius demokratijos likučius ir dar į tirštesnę miglą panardins finansavimo procesą, kurį siekiama nuskaidrinti. Juridinių asmenų aiškiai deklaruotos aukos, kurias siekia uždrausti prezidentė, yra kaip tik skaidriausia, geriausiai matoma partinių lėšų dalis.

Seimo Pirmininkė džiaugiasi Vokietijos apsisprendimu daugiau dėmesio skirti vokiečių kalbos populiarinimui Lietuvoje ir konkrečiais projektais bei stovyklomis, kurių metu Lietuvos moksleiviai tobulina vokiečių kalbos žinias. Penktadienį priėmusį naująjį Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorių Matthias Mulmenstadtą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė priminė, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas meno ir kultūros srityse yra vertas pasididžiavimo.

Penktadienį Europos teisingumo ir vidaus reikalų taryboje teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui paraginus visas valstybes, taikančias Europos arešto orderio išlygą, ją persvarstyti, Austrija jau prižadėjo kelti šį klausimą. Prieš Tarybos posėdį įvykusiame Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrų dvišaliame susitikime buvo pasirašyta dvišalė deklaracija, kurioje Austrijos teisingumo ministrė Beatrix Karla įsipareigojo iškelti klausimą dėl išlygos atsisakymo savo šalyje.

„Mantas Adomėnas yra „pridurkas“, o „pridurkų“ aš nekomentuoju. Būtinai taip ir parašykite“, - portalui „Balsas.lt“ penktadienį sakė Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamentaras Viktoras Uspaskich, reaguodamas į oponento išpuolį.

(papildyta 16:50) Tikėtina, kad lenkų tautinės mažumos mitingas prie Seimo vyks taikingai ir draugiškai, nes jį tiesiogiai transliuoja Lenkijos televizija. Kol kas jame skamba lenkiškos dainos, kai kurie mitinguotojai apsirengę lenkų tautiniais drabužiais. Tikėtasi, kad mitinge dalyvaus iki 5,3 tūkst. žmonių. Tačiau, policijos vertinimais, susirinko nuo dviejų iki trijų tūkstančių žmonių.

Seimo narių grupė įregistravo Seimo nutarimo projektą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Galimai neskaidriems ir galimai grėsmes nacionaliniam saugumui keliantiems procesams energetikos sektoriuje ištirti“. Seimas turėtų įpareigoti komisiją ištirti ir nustatyti, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės daro galimai neteisėtą poveikį sprendimams šalies energetikos sektoriuje, ypač Ignalinos atominėje elektrinėje.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius tarptautiniame Baltarusijos tyrinėtojų kongrese Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, įkvėpimo ir idėjų Lietuvos ir Baltarusijos ateities bendradarbiavimui ragino ieškoti atsigręžiant į turtingą bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą. E. Ignatavičiaus teigimu, Lietuva, su ypatingu dėmesiu ir simpatija visuomet žvelgusi į Baltarusiją ir jos žmones, yra atvira tiesioginiams kontaktams.

„Paskutinėmis dienomis skleista informacija, kad neva yra susitarta švietimo srityje. Esą susitarta grupėje, kurią sukūrė Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Deja, mes turime pasakyti, kad tai netiesa ir kad manipuliuojama neesminiais teiginiais“, – sakė Seimo narys nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Jaroslavas Mackevičius. Esą dėl nieko esminio nesusitarta, o bandyta tik kalbėtis apie pašalines Šveitimo įstatymo įgyvendinimo subtilybes.

„Dėl konservatorių Vyriausybės nesugebėjimo tvarkytis Lietuva jau jaučia gydytojų stygių. Sumažintas medikų darbo užmokesčio fondas, atsivėrusi Vokietijos darbo rinka paskatino sveikatos specialistus išvykti į užsienį. Dėl to kenčia Lietuvos žmonės“, – sako LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Žiniasklaida plačiai nušvietė ne vieną atvejį, kai šeimos gydytojo siuntimus konsultacijai į Onkologijos klinikas turintys žmonės keletą mėnesių negali gauti talono pas gydytoją.

Niujorke, JT Generalinės asamblėjos 66-osios sesijos debatuose, pristatydama Lietuvos tarpininkavimo patirtį, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuva tapo aktyvia tarptautinės bendruomenės nare, kuriai vis dažniau patikimos atsakingos pareigos ir sudėtingų globalių problemų sprendimas. Lietuva jau vadovavo Demokratijų bendrijoms, ESBO, o 2013 m. pirmininkaus ES.

Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) pirmininkė Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė teigia, kad konsultuosis su teisininkais dėl tolesnių veiksmų Teisingumo ministerijai (TM) atsisakius patvirtinti jos vadovaujamos partijos įstatus. K. Brazauskienė  teigė apie Teisingumo ministerijos sprendimą nepatvirtinti partijos įstatų sužinojusi tik iš žiniasklaidos, jokio oficialaus dokumento dar nėra gavusi.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ prie Vilniaus rajono savivaldybės rengia mitingą už lietuviškos mokyklos Veriškėse išsaugojimą. „Sukvietėme visus, kas neabejingi švietimo problemoms, kylančioms tuose rajonuose, kuriuose gyvena įvairių tautybių žmonės. Kreipiamės į Vilniaus rajono valdžią prašydami susilaikyti nuo tokių veiksmų, apie kuriuos girdime.

Teisingumo ministerija, įvertinusi Lietuvos laisvės sąjungos keičiamus įstatus, nepatvirtino jų dėl neatitikimo įstatymų reikalavimams. Šiuo metu veikianti V. Šustausko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga pateikė prašymą pakeisti jos įstatus, kartu pakeičiant ir jos pavadinimą į Lietuvos Prezidento sąjungą. Šis partijos pavadinimas yra panašus į Lietuvos Respublikos Prezidento – valstybės vadovo, pavadinimą.

Teisėsaugos teigimu, tyrimas dėl galimo spaudimo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovui Žydrūnui Plytnikui eina į pabaigą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tikina, kad prie pabaigos jau artėja ikiteisminis tyrimas dėl Ž. Plytniko pareiškimų, taip pat dėl buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio pagarsėjusioje pažymoje išdėstytų faktų, rašo „Kauno diena“. Tačiau kol kas STT atsisako pateikti kokios nors papildomos informacijos apie šio ikiteisminio tyrimo eigą.

Tarptautinė bendruomenė turi padėti demokratinę santvarką kuriančioms Šiaurės Afrikos šalims, pabrėžė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitikime su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton.

Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno (Ban Ki–moono) inicijuotame aukšto lygio renginyje branduolinės saugos klausimais Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad nauji branduoliniai projektai negali būti net svarstomi be išsamaus seisminės saugos ir poveikio aplinkai vertinimo. Streso testai, pasak Prezidentės, turi tapti prievole ir planuojamoms statyti, ir jau veikiančioms atominėms elektrinėms.

Artėjant Šiaulių socialdemokratų konferencijai vis daugiau partiečių kalba apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos. Žibalo į ugnį įpylė platūs socdemų mero Justino Sartausko užmojai uždarinėti mokyklas ir sumanymas atleisti iš darbo apie tūkstantį žmonių. Nes tarp neteksiančiųjų darbo – ir daugybė partiečių, dirbančių švietimo įstaigose ar joms vadovaujančių. Partiečiai šiaušiasi Socdemų partijos Šiaulių skyriaus tarybos nariai jau senokai piktinasi susidariusia situacija.

Mažų neparlamentinių partijų atstovai prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus dėl partijų finansavimo reformos laiko nepakankamais ir prezidentūrai teikia savas iniciatyvas. Socialdemokratų sąjungos (LSDS) ir Centro partijos (CP) vadovai Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė, Arūnas Grumadas, Eugenijus Skrupskelis susitiko su prezidentės D.Grybauskaitės patarėjų komanda ir aptarė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisas.

Sostinėje penktadienį rengiami du mitingai dėl švietimo politikos. Lenkų tautinė mažuma reiškia nepasitenkinimą dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Atsakydama į lenkų mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs mitingą dėl lietuviškų mokyklų uždarymo Vilniaus rajone. Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių.

Galbūt pabūgę artėjančių Seimo rinkimų ir juose laukiančios Lietuvos žemdirbių giljotinos, įstatymų leidėjai nusprendė neleisti parduoti žemės užsieniečiams dar bent iki 2014 metų balandžio 30-osios. Už tokį sprendimą balsavo 71 Seimo narys. Parduoti Lietuvą užsieniečiams buvo įsipareigoję buvę valstybės vadovai, o pirmiausia – vyriausieji euroderybininkai Vygaudas Ušackas ir Petras Auštrevičius. Tiesa, Briuselis tada leido Lietuvai šį procesą atidėti septyneriems metams.

52 tūkst. litų kainuosiančion kelionėn į Japoniją spalio pradžioje besiruošianti Seimo pirmininkė Irena Degutienė pateisina keturis Vidaus reikalų ministerijos valdininkus, išvykusius anglų kalbos mokytis į Maltą. Nors I. Degutienė ketvirtadienį kaip tik pateikė siūlymus Seimui taupiai dirbti ir ateinančiais metais, kalbų kursai, derinami su tokiomis pramogomis kaip nardymas, golfas, buriavimas ir poilsiu paplūdimyje, rašo lrytas.lt.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė siūlo dar metams pratęsti sumažintų parlamento vadovams skiriamų reprezentacinių išlaidų, Seimo narių parlamentinei veiklai numatytų lėšų ir kompensacijų už naudojimąsi tarnybiniais telefonais galiojimą. Pagal Seimo plenariniame posėdyje ketvirtadienį pateiktas Seimo statuto pataisas, tai leistų per 2012 metus sutaupyti apie 3,3 mln. litų (3 298 800 lt.

Seimas po pateikimo pritarė konstitucinio įstatymo pataisoms, numatančioms dar trejus metus neleisti užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Šiemet Europos Komisija šį laikotarpį pratęsė dar trejiems metams. Tam numatyta pakeisti Konstituciją.

Nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko nuomone, dabartinis elitas netenkina daugumos visuomenės interesų. Signataras įsitikinęs, kad sistema gali būti pataisyta tik dviem būdais: arba turi pasikeisti dabartinio elito požiūris, arba po Seimo rinkimų į valdžią ateiti naujas elitas, siūlantis visiškai kitokią programą.

Vienintelis įmanomas kelias siekiant Gruzijos europinės integracijos priklauso nuo šalies pasiryžimo tęsti vidinių reformų įgyvendinimą ir perimti europines normas, teigė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, JT būstinėje susitikusi su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu. Prezidentė dalyvauja JT Generalinės Asamblėjos debatuose Niujorke.

Lietuvos profesinės sąjungos yra silpnos ir susiskaldžiusios, o įtampa darbo rinkoje dar labiau paralyžiuoja jų veiklą, – mano kairiųjų partijų lyderiai. Tuo jie aiškina faktą, kad jei ir pasitaiko streikų bei protestų, tai iš viešojo sektoriaus darbuotojams atstovaujančių profsąjungų pusės, nors privatūs darbdaviai elgiasi daug brutaliau.

Nuo kitų metų pradžios Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdžiai bus tiesiogiai transliuojami jos interneto tinklalapyje bei galės būti transliuojami per radiją ir televiziją. Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, kuriomis didinamas VRK posėdžių viešumas ir priimamų sprendimų skaidrumas.

Ketvirtadienį Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkai pasirašė politinę deklaraciją dėl partijų susijungimo. Joje aptariami bendros politinės veiklos prioritetai ir dalyvavimas 2012 metų Seimo rinkimuose. „Mes esame pagimdę daug iškilių politikų, kurie dabar yra su mumis. Turime Liberalo ir centro sąjungoje 4800 žmonių, į mūsų gretas įsiliejo 400 socialiberalų, po šios dienos deklaracijos pasirašymo partija turės apie 7000 žmonių.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-osios sesijos debatuose Niujorke dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Austrijos Prezidentu Heinzu Fischeriu aptarė įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo sulaikymo ir paleidimo aplinkybes bei būtinybę atsisakyti Europos arešto orderio taikymo išimčių. Prezidentai sutarė, kad būtina rasti bendrą sprendimą, kad susiklosčiusi situacija nepasikartotų.

Mišriai Seimo narių grupei vadovaus parlamentarė Agnė Zuokienė. Ketvirtadienio Seimo posėdžiui pirmininkaujanti parlamento vadovė Irena Degutienė perskaitė Mišrios Seimo narių grupės pareiškimą. Jame paskelbta, kad Mišrios Seimo narių grupės seniūne tapo parlamentarė A. Zuokienė, o jos pavaduotoju – Seimo narys Konstantas Ramelis.

Aistros, įsiliepsnojusios prieš 3 mėnesius, kai sostinės Antakalnio kapinėse buvo atidengtas antkapinis paminklas prezidentui Algirdui Brazauskui, pamažu virsta ryžtu šį monumentą pakeisti kitu. Šiandien minint 79-ąsias prezidento A. Brazausko gimimo metines velionio prezidento atminimą Antakalnio kapinėse pagerbė jo artimieji, Socialdemokratų partijos (LSDP) bendražygiai. Ir vienus, ir kitus glumina paminklas, pastatytas pirmųjų politiko mirties metinių proga.

Premjerą Andrių Kubilių stebina SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos teiginiai, kad reikia labiau kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). „Bankininkai turėtų suprasti, kad šalies finansų stabilumas reikalauja labai apgalvotų sprendimų, ypač tokiomis nelabai ramiomis aplinkybėmis“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jam pačiam keista, kad toks žmogus kaip Romainas Walli buvo paskirtas vienu iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo derybininkų. „Kalbant apie Wali, tai yra viena iš esminių priežasčių, kodėl Osvaldui Čiukšiui buvo pasiūlyta trauktis“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Premjeras.

Baigiantis vasarai 43 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 12 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad ji pagerėjo. Keturi iš dešimties – 40 proc. – manė, kad ji nepasikeitė. 5 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Visuomenei sužinojus apie beprasmę valdininkų iškylą į Naująją Zelandiją, Vyriausybės vicekancleris ėmė ieškoti prieglobsčio diplomatinėje tarnyboje. Vicekanclerio Giedriaus Kazakevičiaus ir jo pavaldinės Eglės Rimkutės komandiruotės į egzotišką salą išlaidas – daugiau kaip 41 tūkst. litų – atsisakė apmokėti Europos socialinio fondo agentūra, tačiau Vyriausybė jas turbūt mielai padengs.

Dėl Europos humanitarinio universiteto (EHU) Tarptautinės valdančiosios tarybos pirmininko Pero Carlo Gustavo Unckelio mirties užuojautą velionio artimiesiems bei visai universiteto bendruomenei trečiadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. P. Unckelis mirė rugsėjo 20 dieną.

Vyriausybės parengtas pensijų reformos projektas, svarbus 800 tūkst. žmonių nusprendusių savo pensijas kaupti ir privačiuose fonduose stringa Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymas pagal kurį didesnių Sodros įmokų privačiuose pensijų fonduose gali tikėtis tik tie žmonės, kurie patys pervedinės į juos savo pinigus, gali prieštarauti Konstitucijai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad VTEK galėtų vertinti ir nebedirbančius valstybės tarnautojus. Tokiam Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimui dar turės pritarti Seimas. Tokią nuostatą teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo dėl to, kad vis dažniau pasitaiko situacijų, kai prabilus apie tarnautojo galimą viešųjų ir privačių interesų supainiojimą, šis išeina iš darbo ir jo elgesys lieka neįvertintas.