Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė Algimanto Valantino kandidatūrą į Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. Šiuo metu A. Valantinas nagrinėja bylas Vilniaus antrosios apylinkės teisme. A. Valantinas generaliniu prokuroru dirbo nuo 2005 metų lapkričio iki 2010 metų vasario. Iš pareigų jis atsistatydino Lietuvą sukrėtus vadinamajam pedofilijos skandalui, kai parlamentarai išsakė jam priekaištų dėl esą netinkamo darbo.

Nusiskundimų rinkimų organizavimo srityje mažėja, o nepatenkintų bus visada, mano Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, kuris pareigas eina keturias kadencijas iš eilės nuo 1994 m. – Seimo pirmininkė Irena Degutienė neketina teikti jūsų kandidatūros kitai kadencijai. Ką manote apie tai? – Nenoriu šitos temos komentuoti. Tegul ponia I. Degutienė pati viską ir pasako.

Teisingumo ministerija leido registruoti Demokratinę darbo ir vienybės partiją, kurios įkūrėja ir vadovė yra Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė. Partija dar turės būti užregistruota Juridinių asmenų registre. Badymas tai padaryti anksčiau nebuvo sėkmingas – kovą ministerija dėl kai kurių neatitikimų įstatymams nedavė leidimo registruoti šios partijos.

Valdžia, nepaisydama garsėjančių visuomenės protesto balsų, toliau stumia į priekį naujosios Visagino atominės elektrinės projektą. „Buvo pristatytas įmonės verslo planas, įstatymų (projektai), kurie reikalingi Koncesijos sutarčiai ir kai kurie Koncesijos sutarties aspektai. Taip pat Finansų ministerijos išvada“, – pasibaigus Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo komisijos posėdžiui žurnalistams sakė Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Lietuvos krepšinio dieną. Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektą Seime įregistravęs Seimo narys socialdemokratas Valerijus Simulikas Lietuvos krepšinio dieną siūlo minėti balandžio 23 dieną. Lietuvos krepšinis savo istoriją pradėjo skaičiuoti nuo 1922-ųjų balandžio 23 dienos, kai Kaune buvo sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje.

Holokausto 70-osioms metinėms Jurbarko krašto muziejaus užsakymu sukurtas dokumentinis filmas apie šio krašto žydus „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“ sukėlė didžiules aistras. Kaip papasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė, parengę projektą, muziejaus darbuotojai dalyvavo konkurse, jį laimėjo, o Kultūros ministerija skyrė projektui dalį lėšų. Kitą dalį lėšų – 1800 litų – pridėjo Jurbarko savivaldybė.

Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro partijos pirmininkas Algis Čaplikas bendrovės „Lietuvos dujos“ planus 22 proc. didinti dujų kainas vertina neigiamai ir sako, kad Lietuva dėl mažesnių dujų kainų turi derėtis su Rusija, su „Gazprom“. „Neigiamai vertinu (Dujų kainų didinimą – ELTA), kaip aš galiu vertinti? Su baime galvoju apie kitą rudenį, kaip ir visi. Reikia tartis su Rusija.

Galimybių minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 1000 litų ieškoti galima ir reikia, tačiau to turi būti siekiama iš anksto gerai viską apskaičiuojant, o ne pasisakymais žiniasklaidoje, mano Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Algis Čaplikas. Trišalę tarybą jis pavadino „spektakliu“. „Be abejo, aš, kaip politikas, sakau tūkstantis. Ar yra galimybės? Manau, kad taip. Reikia ieškoti. (...) Nedaromi tokie rimti sprendimai viešumoje su spektakliu, kuris vadinasi trišalė taryba.

Klasikiniu biurokratizmo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kauno miesto savivaldybę, o jos pėdomis seka ir kitos. Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti departamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei sumažinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta naujų etatų.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (TSPMI) trečiadienį rengia apskritojo stalo diskusiją „Branduolinė sauga ir saugumas: Lietuva ir pasaulis“. Renginio tikslas – skatinti diskusiją branduolinės energetikos klausimais tarp akademikų, už šią sritį atsakingų politikos formuotojų, žiniasklaidos ir visuomenės atstovų.

Galimybė 1 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti partijoms paremti kelia nesusipratimų. „Kauno dienos“ kalbintų partijų vadovai teigia, kad dėl oficialios informacijos trūkumo naujovė sunkiai skinasi kelią. Trūksta informacijos Vieno Socialdemokratų partijos lyderių, Seimo nario Juozo Oleko teigimu, visuomenė buvo nepakankamai parengta reikšmingai naujovei.

Šiandien į Lietuvą atvyks Europos Parlamento narių delegacija, kurie žada aiškintis, ar čia galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame laikyti terorizmu įtarti asmenys. Europarlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai, į Vilnių atvykę trečiadienį, mūsų šalyje viešės iki penktadienio.

Trečiadienį, balandžio 25-ąją, 11 val. 52 min. Lietuvoje bus girdimas perspėjimo sirenų kauksmas. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pradės gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą. Sirenos kauks 3 minutes. Nustojus joms kaukti, 11 val. 55 min., per Lietuvos radijo pirmąją programą arba vietines radijo programas, gyventojams bus skelbiama aktuali informacija.

Lietuvos piliečių gretas retina ne vien tik emigracija. Migracijos tarnybos darbuotojai lengva ranka gali atimti Lietuvos pilietybę vien už tai, kad žmogui buvo suteikta kitos šalies, mielai gausinančios savo piliečių gretas, pilietybė. Bent jau toks įspūdis susidaro išklausius vienos klaipėdiečių šeimos istoriją. Kadaise Vaitelių kaime gyvenusios tremtinės anūkė, Krasnojarske gimusi dabar jau 21-erių Jelena Pestum visada svajojo gyventi močiutės tėviškėje.

Seimas po svarstymo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma tikslinti nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Už teisės akto pakeitimus balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų. Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Apie žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais yra susukta šimtai meninių ir dokumentinių filmų. Vienas iš jų – Didžiosios Britanijos žiniasklaidos bendrovės BBC dokumentinis filmas „Nacistai. Istorija perspėja“. Pusėje šio filmo pasakojama apie masinius žydų šaudymus Lietuvoje. Vadovavo juristas Filmo kūrėjai nesiekė užsipulti Lietuvos.

Siūloma keisti reikalavimus vaiko teisių apsaugos kontrolieriui. Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pataisoms.

Seimas po svarstymo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektui, kuriame siūloma daryti konkursų į valstybės tarnybą egzaminų garso įrašus. Jeigu Seimas pritartų, konkurso į valstybės karjeros tarnautojo pareigas metu privalomai būtų daromas egzamino žodžiu (pokalbio) skaitmeninis garso įrašas, kuris būtų pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektui. Už balsavo 66 parlamentarai, susilaikė 6. Prieš nebalsavo nė vienas iš užsiregistravusių 73 Seimo narių. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Pagrindiniu paskirtas nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę Žvalgybos įstatymo pataisų projektas grįš dar pavasario sesijoje. Apie Žvalgybos įstatymo pataisų tikslus bei nuostatas portalui Balsas.

Seimas pradėjo svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio parlamentui pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma sumažinti reikalavimus, taikomus mažos vertės pirkimams. Tikimasi, kad šie pakeitimai padėtų išspręsti praktikoje kylančias problemas dėl viešųjų pirkimų reikalavimų taikymo kultūros, meno ir mokslo srities perkančiosioms organizacijoms.

Šiandien susirinko Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėją Ryšardą Skirtuną  patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Posėdžio pradžioje buvo nuspręsta, kad viskas vyktų už uždarų durų, kadangi bus aptariama ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Antradienį Trišalėje taryboje svarstytas Vyriausybės pasiūlymas nuo liepos 1 dienos 50 litų padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Profsąjungos ir darbdaviai sutarė, kad MMA būtų keliama iki 900 litų, bet Vyriausybė sako, kad šiuo metu yra galimybės MMA didinti iki 850 litų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų (arba 670 litų, atskaičius mokesčius). Paskutinį kartą minimali alga 100 litų buvo padidinta 2008-aisiais.

Ore tvyrant pasirengimo būsimiesiems Seimo rinkimams nuotaikoms, kai vengiama bet kokių kalbų apie potencialius rinkėjus suerzinti galinčias problemas, Eligijus Masiulis ir Rimvydas Vaštakas nepabūgo imtis būtent tokios – mokesčio automobiliams – temos, oficialiame pranešime žiniasklaidai skelbia Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA). Balandžio 23 d. susikime su Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) lyderiais – Rimantu Stankevičium, Gintaru Kaukėnu ir Mindaugu Beišiu buvo aptarta kele...

Aukštųjų mokyklų rektorius rinks tarybos aukštųjų mokyklų tarybų nustatyta tvarka. Tai įteisino Seimas, priėmęs Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą.

Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius. Beveik milijardo litų skola per kelerius pastaruosius metus esą susidarė ir dėl to, kad Lietuvos sostinės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis yra gerokai mažesnė negu kitoms savivaldybėms. Nelinkusi dalytis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių, nes norint kam nors pridėti, paprastai reikia iš ko nors kito atimti.

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje pratęsė praėjusią savaitę prasidėjusią diskusiją dėl konstitucinės šeimos sampratos ir pradėjo svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektą.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei mažinti kelių naudojo mokestį mažų keleivinių autobusų ir lengviausių krovininių automobilių savininkams. Ministerija siūlo, kad mažų autobusų, kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir kurie sveria ne daugiau kaip 5 tonas, savininkams būtų taikomas 1050 litų dydžio metinis kelių naudojo mokestis. Šių metų pradžioje Vyriausybė šiai transporto grupei kelių naudotojo mokestį buvo padidinusi iki 1800 litų.

Seimo statuto pakeitimai, pagal kuriuos, jeigu Seimas priimtų nutarimą nepritarti metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, tokiu atveju institucijos vadovas būtų atleidžiamas iš einamų pareigų, gali suteikti Seimui neproporcingai daug galių ir atimti dalį galių iš Prezidento institucijos, mano Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Elektrėniškiai siekia valdininkų, atsakingų už Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo klausimus, atsistatydinimo. „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) vadovai Rolandas Masilevičius ir Aleksandras Spruogis, kurių veikla nesilaikant įstatymų Elektrėnų gyvenimą nuodijantį Kazokiškių sąvartyną pasmerkė tolesnei plėtrai, privalo atsistatydinti“, – tokią poziciją išreiškė iniciatyvinė grupė „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“, šiandien prie Aplinkos ministerijos surengusi piketą.

Kas nustatys, kiek kainuoja antstolio ar notaro paslaugos? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams parengus įstatymo pataisas pasigirdo kalbos, kad nuo šiol Teisingumo ministerija nebegalės nustatyti antstolių ir notarų darbo įkainių prieš tai jų nesuderinusi su tais pačiais antstoliais ir notarais. Įstatymo pataisos buvo inicijuotos norint įteisinti galimybę antstoliams ir notarams dirbti iki 70 metų vietoj iki šiol galiojusio 65 metų amžiaus.

Antradienį Seimas ketina tęsti praėjusią savaitę prasidėjusią diskusiją dėl konstitucinės šeimos sampratos. Plenariniame posėdyje numatytas pirmasis Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projekto svarstymas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, siekdami pripažinti neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos, taip pat tėvų ir vaikų ryšį, pasiūlė papildyti ir pakeisti 38-ąjį Konstitucijos straipsnį.

Dar kovo pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų surengtas patikrinimas, kaip miesto įstaigos laikosi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, nenuėjo veltui. Kai kurios įstaigos, net nesulaukusios oficialių įspėjimų, suskubo taisyti savo klaidas ir pildyti užrašus lietuviškais pavadinimais.

Reaguodamas į informaciją, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Remigijus Rekerta dėl sprendimų priėmimo konsultavosi su vienos iš Seimo frakcijų vadovu, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas pareiškė, kad VTEK vadovas, būdamas šališkas, negali toliau eiti savo pareigų.

Šiomis dienomis lenkų spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose skelbiama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, esą santykiuose su Lietuva „naujo atsivėrimo“ galima tikėtis tik po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. O kai kurie Lenkijos diplomatai, spaudos teigimu, net užsimena apie svarstymus perkelti NATO oro policijos misiją iš Lietuvos į Estiją. Kas nutiko, kad artimų kaimynų santykiai per kelerius pastaruosius metus tapo įtempti? – Balsas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) reiškia susirūpinimą dėl Šveicarijos Vyriausybės sprendimo nuo gegužės 1 dienos apriboti leidimų gyventi išdavimo skaičių aštuonių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiams. Anot Lietuvos URM, šis sprendimas pažeidžia ES bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo ir diskriminuoja aštuonių ES valstybių narių piliečius kitų ES valstybių narių piliečių atžvilgiu.

Vyriausybė pagaliau pradėjo svarstyti atnaujintą Energetikos strategiją. Tai pirmadienį pasibaigus vyriausybės pasitarimui žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jo teigimu, naujoji strategija apibrėš Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvas iki 2020 metų ir brėžia jos kontūrus net iki 2050 metų.

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą pastaruoju metu pakeitė kategoriška retorika. Analitiko T. Jermalavičiaus teigimu, kai kurie Lenkijos diplomatai nori suskaldyti Baltijos šalis. Apie tai rašo BNS. „Yra grupė Lenkijos diplomatų, kurie bando įkalti pleištą tarp trijų Baltijos šalių. Tai labai rimtas klausimas“, – dienraščiui „Postimees“ sakė T. Jermalavičius. Teigiama, kad Estijoje norima įkurti karinę aviacijos bazę.

Beveik milijardas litų. Tiek pinigų Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja priteisti iš valstybės. Nelinkusi dalintis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių. Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis šiomis dienomis pareiškė įtariantis, kad Klaipėdoje statomame suskystintųjų gamtinių dujų terminale gali būti švaistomi šimtai milijonų litų. Jo teigimu, negalima atmesti, kad Lietuva dujų terminalą-laivą, kurį nuomosis nuo 2014 m., galėjo įsigyti gerokai pigiau. Informaciją aptiko internete Kodėl konkursas, kurį skelbė vyriausybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“ (vyriausybei priklauso 70,63 proc.

Jei tikėsime Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos paskelbta vidutinių pasaulio atlyginimų ataskaita, tarp 72 pasaulio šalių pagal perkamąją galią esame 39–oje vietoje.

Vyriausybė ketina svarstyti naujos atominės elektrinės verslo planą, koncesijos sutarties su Japonijos korporacija „Hitachi“ projektą, atominės elektrinės įstatymo naują redakciją ir su juo susijusių kitų įstatymų pataisas ir kitus dokumentus. Vyriausybė dar nėra gavusi Finansų ministerijos išvados dėl Koncesijos sutarties ir finansinės projekto rizikos.

Partizanai iš paskutiniųjų siekė išlaikyti valstybingumo ir laisvės idėją, kol ateis Vakarai, tačiau galiausiai liko vienui vieni, juos užmiršo net didelė visuomenės dalis. Filosofas Kęstutis Girnius sako, kad prie to daug prisidėjo sovietų propaganda, keletą dešimtmečių sąmoningai juodinusi partizanų vardą visuomenės akyse. Tačiau kodėl sovietų propagandos aidai pasiekia mūsų dienų visuomenę? Apie tai LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas diskutavo su K. Girniumi.

Pasigirdo kalbų, kad gegužės 9-ąją, kai Rusijoje švenčiama pergalės Didžiajame tėvynės kare diena, į Talino ir Rygos gatves gali išriedėti autobusai su Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino portretais. Lietuvoje tokių iniciatyvų negirdėti. Tačiau politikos analitikai atkreipia dėmesį, kad nors Rusijos grėsmė ir priemonių arsenalas kitoms Baltijos valstybėms yra didesni, Lietuva vis tiek išlieka taikinyje.

Viena savaitė – lygiai tiek laiko Vidaus reikalų ministerijai vadovauja naujasis ministras Artūras Melianas, pakeitęs iš pareigų pasitraukusį Raimundą Palaitį. Naujasis ministras prisipažįsta, kad nei trumpas darbo laiko limitas, nei pirmosiomis dienomis prasidėjusios politinės intrigos jo neišgąsdino, atvirkščiai, – paskatino nesiblaškyti ir dirbti darbus taip, jog ir per trumpą laiką jie duotų gerų rezultatų.

Vis daugiau politikų prieina karjeros galą per sekso skandalą. Demokratiškose valstybėse politinę karjerą susižlugdyti įmanoma per tris minutes, tarkime, neatsisakius pasimylėti su nepilnamete. Intymų viešų asmenų gyvenimą žiniasklaida skenuoja tarsi tomografu, ir Vakaruose politikai dažniausiai atsistatydina nelaukdami papildomo raginimo. Net Rusijos prezidentas neišvengė apkalbų dėl silpnybės lanksčioms merginoms su milicijos uniforma.

Pasaulyje milijonai jaunuolių negali susirasti darbo, dažnoje šalyje su šia problema susiduria kas antras arba trečias jaunas žmogus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jaunimo nedarbas sukurs daugiau problemų nei paprastas, nes valstybės, ypač kuriose daug vyresnių žmonių, bus priverstos kelti mokesčius, kad galėtų pasirūpinti pensijomis ir sveikatos priežiūra. Tyrimai taip pat rodo, kad ilgalaikis nedarbas mažina jaunimo pasitikėjimą ir veda į depresiją.

Emigracija yra senas kaip pasaulis reiškinys. Žmonės emigruoja iš miestų į kaimus, iš nederlingų žemių į derlingesnes. Gal nereikia skubėti skambinti pavojaus varpais? Gyvename globaliame pasaulyje ir emigracija neišvengiama, bet, kaip ir visur, yra tam tikra logika, kuri pasako, kada šis reiškinys yra normalus, o kada – jau pavojingas. Lietuva jau atsidūrė tokioje situacijoje, kai būtina imtis priemonių stabdyti emigraciją.

Parlamentinės grupės „Už vaiko teises“ nariai artimiausiu metu ketina kreiptis į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, prašydami įvertinti vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės tinkamumą eiti pareigas, –  pareiškė grupės pirmininkas, Seimo narys Saulius Stoma.

Europarlamentaras, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas siūlo kurti naują Lietuvos Konstituciją, padėsiančią pagrindus „Trečiajai Respublikai“. Tokią idėja „tvarkiečių“ lyderis išsakė šeštadienį Kaune vykusiame X partijos kongrese.