Aktualijos

Balandžio 14–18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks projektas vyresnių klasių moksleiviams „Seimas gyvai“. Jo dalyviai per Velykų atostogas atliks praktiką Seime, kurios metu susipažins su darbo parlamente ypatumais, dalyvaus posėdžiuose ir darbuosis Seimo nario biure. Iniciatyva „Seimas gyvai“ siekiama supažindinti moksleivius su Lietuvos parlamentu, Seimo nario darbu, skatinti jaunuolius domėtis politika ir visuomenine veikla.

Po Krymo aneksijos maždaug pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia Lietuvos nepriklausomybei iškilusią grėsmę, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamo tyrimo duomenimis, 29,2 proc. apklaustų žmonių mano, jog grėsmė nepriklausomybei iškilo pastaruoju metu. 22,9 proc. laikosi nuomonės, kad toks pavojus egzistavo visuomet. Kad pavojaus šalies nepriklausomybei nėra, manė 30,6 proc. respondentų. Dar 17,3 pro.

Per vizitą Gruzijoje ūkio ministras Evaldas Gustas, ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas su Lietuvos verslininkų delegacija dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Ekonominė integracija į Europos Sąjungą: perspektyvos ir galimybės“. Pasisakydamas konferencijoje E. Gustas pažymėjo Gruzijos ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo svarbą ir susitelkimą šiais metais pasirašant ES asociacijos susitarimą. „Užsienio investuotojai vertina stabilią ir skaidrią verslo aplinką.

Tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti posėdyje, kuriam pirmininkavo šios komisijos pirmininkas teisingumo ministras Juozas Bernatonis buvo pristatyta minėtos komisijos 2013 m. veiklos ataskaita bei 2014 m. veiklos prioritetai. Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti posėdyje įvardino savo 2014 m. veiklos prioritetus, svarbiausias jų – naujo laikotarpio (2015-2025 m.) Nacionalinės kovos su korupcija programos (NKKP) parengimas.

Vyriausybė pirmadienį svarstys euro įvedimui skirtą geros verslo praktikos memorandumo projektą. Jame numatyta, kad įvedant eurą, verslininkai elgtųsi sąžiningai, nurodydami kainas, ir taip būtų apsaugoti Lietuvos vartotojų interesai. Planuojama, kad prie memorandumo prisijungę verslininkai nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas, jas apvalins tiksliai pagal kursą ir apvalinimo taisykles, kainas nurodys ir litais, ir eurais.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderiu 2015 metų savivaldos rinkimuose Kaune patvirtintas dabartinis miesto meras Andrius Kupčinskas. Anot partijos pranešimo, slaptame balsavime Kauno skyrių sueigoje jis surinko 269 balsus iš 287 . Tarp svarbiausių būsimų darbų meras minėjo Laisvės alėjos rekonstrukciją, Koncertų ir kongresų rūmų statybą, Kauno pilies atkūrimo, S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, Dainų slėnio ir Romuvos kino teatro tvarkymo darbus.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Baigdama savo kadenciją, prezidentė Dalia Grybauskaitė gerokai paankstino  metinio pranešimo datą Seime. Pernai ji pranešimą skaitė birželio 11-ąją, o šiemet kovo – 27-ąją. Nenuostabu, kad iškart buvo pradėta svarstyti, jog pranešimas bus gerų savo darbų rinkinys rinkimams. Skeptikams buvo lema nusivilti.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Minėdami Lietuvos narytės NATO 10-metį, galime aiškiai suvokti, kaip laiku spėjome į traukinį tada, 2004-aisiais. Agresyvus Rusijos elgesys ir Krymo aneksija, sukėlė ne tik demokratinio pasaulio pasipiktinimą, bet ir nerimą dėl savo ateities tų kraštų, su kurių praradimu Rusija niekuomet nebuvo susitaikiusi.

Vyriausybė vėl svarstys pataisas, kurios leistų steigti partijas ir būti jų nariais ne tik Lietuvos piliečiams. Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, turėtų turėti lygias galimybes su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir per rinkimus būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Ministerija siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo gegužės.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė teikia Seimo statuto pataisas, kurios jai leistų turėtų visuomeninių konsultantų. L.Graužinienė argumentuoja, kad teisinėje sistemoje įtvirtinta, jog visuomeninius konsultantus gali turėti premjeras bei prezidentas, o Seimo pirmininkas tokios galimybės neturi. „Teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta, kad Seimo pirmininkas, kaip vienas iš aukščiausių šalies vadovų, gali turėti visuomeninius konsultantus, nėra“, - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas į artimiausią posėdį, kuris vyks penktadienį, kviečia pagrindinę bylos liudytoją Nijolę Steponavičiūtę. Valstybės saugomos N.Steponavičiūtės apklausa 2012 metais jau vyko Vilniaus apygardos teisme, dabar pagrindinės bylos liudytojos pasakojimo apie partijoje galbūt egzistavusią „juodąją buhalteriją“ nusprendė pasiklausyti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Lietuva jau 10 metų NATO narė. Buvimas NATO nare šiandien yra ypatingai svarbus Lietuvai. Visi stebėjo ir stebi Ukrainos įvykius. Kai Rusija okupavo Krymą – baimė sukaustė didžiąją dalį Lietuvos visuomenės. Dabar svarbiausias klausimas, kuris sukasi daugelio lietuvių galvose: ar gali Krymo likimas ištikti ir mus? Lietuva turi formalų įsipareigojimą NATO skirti 2 proc. BVP. Tiek niekada nebuvo skirta. Šiuo metu Lietuva skiria gynybai 0,8 proc. BVP.

 Kitą savaitę Baltijos šalių oro erdvėje vyks NATO karinių oro pajėgumų treniruotė, šeštadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos minsiterija. Treniruotėje balandžio 1-2 dienomis dalyvaus šiuo metu Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojantys JAV karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-15C „Eagle“, Švedijos karinių oro pajėgų naikintuvai JAS-39 Gripen, Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, sraigtasparnis Mi-8. Be to, planuojama, jog treniruotėje dalyvaus ir išanks...

Minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) dešimtmetį, parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2020 m. pabaigos krašto apsaugos finansavimui skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio lėšų sumą. „Įvykių Ukrainoje kontekste pasiektas itin reikšmingas Lietuvos politinių partijų sutarimas dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų. Kai kalbame apie šalies gynybą, negalime kliautis vien partnerių pagalba.

Lietuvos parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Tokį susitarimą minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį Prezidentūroje pasirašė valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų vadovai.

 Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad Lietuvos sprendimas stoti į NATO buvo gyvybiškai svarbus ir teisingas sprendimas, šeštadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Baltijos šalims minint dešimtąsias narystės Aljanse metines. Iškilmingoje ceremonijoje Vilniuje šalies vadovė perspėjo, kad „kruopščiai ir atsakingai pokario Europoje kurtai taikai iškilo reali grėsmė“, tačiau pabrėžė, kad jos akivaizdoje Lietuva yra ne viena.

Lietuvos parlamentinėms politinėms partijoms sutarus įsipareigoti iki 2020 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2 proc. šalies BVP, Lietuvos ambasadorius prie NATO Kęstutis Jankauskas teigia, kad valstybė šiuo metu yra saugi kaip niekada, tačiau visuomenė turi nepamiršti, kad gynybai reikia skirti pakankamą dėmesį.   „Tikrai šiandien esame daug saugesni, negu bet kada istorijoje. Spekuliacijos apie tai, kad Baltijos šalys, Lietuva gali būti užpultos yra tikrai nepagrįstos.

Svarbiau nei krašto gynybai skiriamos lėšos yra Lietuvos gyventojų pilietiškumas, teigia švedų kilmės režisierius Jonas Ohmanas. Pasak jo, Lietuvos mokyklose ir šeimose vaikai neretai girdi priešingus dalykus, dalis yra nusivylę ir nori išvykti.

Šeštadienį, kovo 29-ąją, sukanka dešimt metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare. Kartu su Lietuva NATO – politinės karinės tarpvyriausybinės organizacijos – narėmis 2004 metų kovo 29 dieną tapo ir Latvija, Estija, Bulgarija, Slovakija, Slovėnija ir Rumunija. Šalys įsipareigojo 1949 metais Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties tikslams.

Metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė didžiausias šalies piktžaizdes, bet recepto, kaip jas ravėti, nebuvo. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą pabrėžė, kad karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. „Pastarosiomis dienomis žodžiai „laisvė“, „nepriklausomybė“, „suverenitetas“, „teritorinis vientisumas“ ir „taika“ įgavo naują vertę.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Po Šaltojo karo pabaigos Vakarų visuomenės negyvena karo egzistencinėje baimėje. Tai skiriasi nuo to, kaip jaučiamės mes, su Krymo situacija mes visi giliai širdyje bijome to, kas gali įvykti. Žmonės perka vandenį, druską, kruopas – tai rodo, kaip visuomenė, gal net pati to nesuprasdama, į tai reaguoja“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sakė karinių studijų ekspertas Deividas Šlekys.

 Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius džiaugiasi, kad nauju NATO generaliniu sekretoriumi paskirtas buvęs Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas yra iš nedidelės šalies. „Džiaugiuosi, kad vėl NATO generalinis sekretorius bus iš nedidelės valstybės, kuri supranta nedidelių valstybių, nedidelių kariuomenių poreikius ir, manyčiau, regiono svarbą gynybine prasme. Aš manau, kad tikrai čia gera naujiena“, - LRT radijui penktadienio vakarą sakė A.Pocius.

 Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt NATO yra stipriausias ne vien žodžiais – kėsintis į jo teritoriją, gyventojų saugumą kitos šalys neturi nei karinių, nei finansinių galimybių, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Galimos avantiūros – nuo to niekas neapsaugotas, bet šiaip mūsų žmonės gali jaustis saugūs būtent dėl to, kas vyko prieš 10 metų. Mes turime garantijas.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas LRT televizijos žurnalistams sako, kad NATO sunerimusi dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina ir paruošęs gynybos planus Aljanso narėms. Jis gyrė Lietuvą, kad ši pagaliau imasi sprendimo krašto gynybai iki 2020 metų skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. „Pirmiausia leiskite pabrėžti, kad mes tikrai vertiname labai rimtą Baltijos šalių indėlį į NATO vedamas tarptautines organizacijas, ypač Afganistane.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį susitikusi su Vilniuje viešinčiu Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso nariu Adamu Schiffu (Adamu Šifu), išsakė dėkingumą už JAV dėmesį regiono saugumui. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad viena iš susitikimo temų buvo Ukrainos krizė ir Rusijos veiksmus, kurie, kaip pažymima, kelia realią grėsmę Europos bei globaliam saugumui. „Šiandien Rusijos agresija nukreipta prieš Ukrainą, rytoj gali atsisukti prieš mus.

Rusijoje atliekami sociologiniai tyrimai rodo, kad šiuo metu Vladimiro Putino vykdomą politiką palaiko 80 proc. šalies gyventojų. Žiūrint europiečio akimis, Kremliaus veiksmai, griaunantys Europoje jau 70 metų galiojančias taisykles, atrodo pasibaisėtinai, tačiau, kaip matome, didelei rusų visuomenės daliai jie atrodo visai kitaip. Jei į tuos pačius dalykus žiūrime skirtingai, turime pripažinti žlungant Vakarų demokratinių visuomenių viltis, kad Rusija pamažu tampa panašia į jas visuomene.

Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, nėra naujas Šaltasis karas ir negali juo būti. Šaltasis karas esą buvo jėgų balanso sistemos palaikymas tarp dviejų supervalstybių, priverčiantis laikytis taisyklių ir mažesnes šalis, bei turėjo aiškias ribas. „Rusijos noras būti pripažintai labai gerai atitinka XIX a. Europos galių koncerto logiką – visi pripažįsta vienas kito teisę į Europos tvarkos nustatymą.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje penktadaliu išaugo piliečių susidomėjimas tarnyba Lietuvos kariuomenėje. „Kovo mėnesį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, 20 proc. padidėjo besidominčiųjų tarnybos būdais Lietuvos kariuomenėje ir norinčiųjų įgauti bazines žinias, kaip ginti savo Tėvynę“, - BNS penktadienį Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai Skomantas Povilionis. Lietuvos gynybos klausimams daugiau dėmesio imta skirti po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos.

Šalies gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra sunkus finansinis įsipareigojimas, teigia ekonomistas Romas Lazutka. Tačiau, pasak jo, reikia su visuomene apie tai kalbėti ir stengtis paaiškinti, kam konkrečiai bus skiriamos lėšos.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Politinės partijos sutarė, kad krašto gynybos finansavimas 2 proc. nuo BVP turi pasiekti 2020 metų pabaigoje, teigia socialdemokratas Gediminas Kirkilas. „Tikimės, kad rytoj partijų lyderiai pasirašys 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą pasiekti iki 2020 metų pabaigos. Tai yra principinis susitarimas ir mūsų žinia NATO partneriams, jog Lietuva finansavimą padidins iki reikiamo lygio“, –penktadienį teigė G. Kirkilas.

Į Lietuvą penktadienį atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narys Adamas B.Schiffas. Kaip pranešė JAV ambasada, A.B. Schiffas dalyvaus konferencijoje „Parlamentų bendradarbiavimas įgyvendinant NATO plėtrą“. Penktadienį JAV kongresmeną priims prezidentė Dalia Grybauskaitė. Septintą kadenciją JAV Atstovų rūmuose dirbantis kongresmenas eina Vidaus asignavimų komiteto bei Žvalgybos atrankos komiteto nario pareigas.

Prezidentė savo metiniame pranešime aiškiau nei bet kada pasisakė apie užsienio politiką. Pagaliau pasakė, kas yra Lietuvos sąjungininkai, nors Lenkija paminėta tik kitų šalių kontekste, ne kaip strateginė partnerė. Pokalbis apie šalies vadovės metinį pranešimą LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnu Vytautu Gapšiu ir Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu.

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė parlamentui pristatė Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų, pranešė Seimo kanceliarija. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad privalomas mokslas asmenims yra iki 16 metų. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, teigia projekto iniciatoriai.

Po metinio prezidentės pranešimo Lietuvos socialdemokratų partijos remiamas kandidatas į prezidento postą Zigmantas Balčytis sveikina tai, kad Lietuvoje atvirai įvardytos grėsmės bei teigiami poslinkiai, tačiau teigia pasigendantis ilgalaikės šalies vizijos. „Metinė kalba buvo gera proga išgirsti, kaip aukščiausias valstybės pareigūnas vertina padėtį šalyje.

Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis paprašė Lenkijos pagalbos sprendžiant neva engiamų Lietuvos lenkų mažumos problemą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius radijui „Laisvoji banga“ bangai sakė, kad ši problema yra sprendžiama be V. Tomaševskio patarimų: „Jeigu jam tikrai rūpėtų šie reikalai, jis galbūt elgtųsi kiek kitaip. Bet čia jo reikalas — politikas atsako už savo veiksmus, matyt, turi savo programą.

Kandidatai į Europos Parlamentą, prieš savaitę diskutavę Kaune, šiandien rinkiminiams debatams susirinko Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimo narys ir kandidatas į Prezidentus Artūras Paulauskas Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą vertina kritiškai. Parlamentaro nuomone, šis metinis pranešimas buvo rinkiminis ir stokojantis savikritikos bei dėmesio Lietuvos žmonėms. „Aš manau, kad šių metų pranešimas buvo vienas iš silpniausių. Vėl girdėjome apie nesibaigiančias vidinių priešų ir oligarchų paieškas, apie metamus korupcijos bei nekompetencijos šešėlius.

„Tos pavardės man yra žinomos, partijos yra žinomos, tačiau gerbdamas tuos žmones ir partijas tikrai neįvardysiu pavadinimų“, – Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatęs palaikančiųjų parašus kalbėjo Seimo narys Linas Balsys. „Tegul tai būna sąžinės reikalas. Mano parašų rinkimas buvo grįstas savanorių darbu. Atvirai ir viešai kreipėmės mums padėti, atsiliepė nemažai žmonių. Kai kurie jų buvo ir iš politinių organizacijų, – pasakojo L. Balsys.

„Ačiū, manau, kad sulaukiau puikaus palaikymo. Modernios Lietuvos žmonės mane labai palaikė“, – atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) paskutinę minutę sakė Kauno verslininkas Vladas Lašas. Čia jo kelionė į kovą dėl prezidento posto ir baigėsi, mat pretendentas surinko tik 11 tūkst. parašų. „Pagal internetinį parašų rinkimą esu antras po pirmojo asmens, lyderės prezidentės. Ten surinkau 7,5 tūkst.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius griežtai pasmerkė kovo 26 dieną Šiaurės Korėjos įvykdytą dviejų balistinių raketų paleidimą. „Tokie veiksmai kelia grėsmę taikai ir stabilumui ne tik Pietryčių Azijos regione, bet ir globaliam saugumui. Lietuva griežtai smerkia šią įžūlią provokaciją ir ragina Šiaurės Korėją griežtai laikytis visų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose įtvirtintų nuostatų ir įpareigojimų“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui sumažinti viceministrų skaičių nuo 3 iki 4. Vyriausybės įstatymo 31 ir 44 straipsnių pataisų projektu taip pat buvo siūloma, kad Ministro Pirmininko politinio / asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų negalėtų būti daugiau nei vienuolika. Į pastaruosius įskaičiuojami Ministro Pirmininko kancleris, kanclerio pirmasis pavaduotojas, tarnybos departamentų direktoriai, patarėjai, atstovas spaudai ir kt.

„Daugiau kaip dešimt tūkstančių, parašai dar plaukia vėluodami iš Lietuvos. Bet buvo aišku, kad pagrindinio tikslo nepasieksime, todėl žmonių ir neskubinome“, – atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) sakė signataro Rolando Paulausko atstovas Kazimieras Juraitis. „Elektroninėje erdvėje žmonės pasirašinėjo ne taip aktyviai, kaip mes tikėjomės. Manau, kad mūsų visi rezultatai yra susiję su tuo, kad nebuvo jokio finansavimo ir reklamos, – kalbėjo K. Juraitis, užkluptas žurnalistų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį skaitė savo metinį pranešimą, kuriame, be kita ko, akcentavo ir šalies užsienio politikos, gynybos aspektus. Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas šią kalbą įvertino kaip puikų politinės retorikos pavyzdį. „Ši kalba – vienas geriausių politinės retorikos meno pavyzdys.

Kandidato į prezidento postą Broniaus Ropės rinkimų štabo vadovas Ramūnas Karbauskis, atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), džiaugėsi, kad kandidato žinomumas nuolatos auga. Štabo vadovai VRK pristatė beveik 36 tūkst. rinkėjų parašų. „Kai tik pradėjome rinkti parašus, akivaizdžiai matėme, kad mūsų kandidato populiarumas buvo mažesnis, tačiau vėliau jis pradėjo augti. Todėl parašus rinkti darėsi vis lengviau, – sakė R. Karbauskis žurnalistams. – Tai matosi reitinguose.

„Susiskaičiavome parašus. Jų surinkome apie 14 tūkst., bet nesusisiekiame su žmonėmis, kurie negražina parašų lapų. Štai kur bėda. Reikia dabar jų ieškoti, žmonės nekelia ragelių, neatsiliepia. Parašiau žinutes, kad perduosiu policijai. Gal atsilieps“, - balsui.lt sakė Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė Kristina Brazauskienė. Tapusi oficialia pretendente į kandidatus prezidento rinkimuose K. Brazauskienė iki kovo 27-osios dienos turėjo surinkti bent 20 tūkst.

„Lietuvoje yra ir kitos valstybės valdymo grandys, kurios dirba, bet kažkodėl jos gauna tik kritikos, o viską yra padariusi viena institucija – prezidentūra, – dalindamasis mintimis apie penktąjį, paskutinį šią kadenciją prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą portalui balsas.lt sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. – Manau, kad ir gerais darbais, ir nesėkmėmis reikėtų dalintis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką atsako, jog jo vadovaujama įstaiga dirba pagal turimus resursus ir laikosi vien dėl darbuotojų profesionalumo. Taip pat VSD vadovas sakė nesantis politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl nesvarstysiantis atsistatydinimo dėl išsakytų priekaištų.

„Populizmo buvo daug. Pasigirti šalies laimėjimais per 10 ar 20 metų, nėra konkrečios valdžios – nei prezidentūros, nei Seimo nuopelnas. Žmonės dirba ir šalis iriasi į priekį. Bet klausantis Prezidentės kalbos atrodė, kad tai, jog atėjo pavasaris, priskiriama jos nuopelnams“, – išklausęs penktąjį, paskutinį šią kadenciją prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą portalui balsas.lt sakė ekonomistas, socialinės politikos specialistas Romas Lazutka.

„Kokį gerą balkoną turite, - kiek anksčiau negu numatyta į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) atvykęs pasakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Suskubo fotografai lėkti paskui, kai meras žengė į balkoną, iš kurio vaizdas atsiveria į Lukiškių kalėjimą. Vilniaus meras su rinkimų štabo vadovu Miroslavu Monkevičiumi VRK pristatė jį prezidento rinkimuose palaikančių žmonių parašus. A. Zuokas paskelbė, kad jų buvo surinkta apie 40 tūkst.