Aktualijos

Lietuvos miškuose augančios raudonosios musmirės nuo šiol laikomos narkotiku. Už prisirinktą krepšį grybautojui dabar gręsia mažų mažiausiai bauda arba net kalėjimas iki 2 metų. Dar griežčiau bus baudžiami tie, kurie grybus pardavinės – gali sėsti į kalėjimą net iki 15-kos metų. Toksikologai aiškina, to reikėjo, siekiant užkirsti kelią dezinformacijai. Mat gydytojai per metus gelbėja po 3–4 naivuolius, kurie manė, kad gydosi nuo įvairių ligų, o sunkiai apsinuodijo ir pateko į reanimaciją.

Parlamentaras Darius Jakavičius žada inicijuoti diskusijas apie privalomą istorijos egzaminą arba bent jau būtiną šio dalyko mokymąsi 11-oje bei 12-oje bendrojo ugdymo programos klasėje. Socialdemokrato teigimu, to priežastis – jaunimo kritinio mąstymo trūkumas, pastebėtas po to, kai įsigaliojo nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas.

Norint pasiekti „ambicingą tikslą“ iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), be skolinimosi instrumentų reikės restruktūrizuoti ir šalies pajamų bei išlaidų infrastruktūrą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Žinoma, kad mums reikės pasispausti ir restruktūrizuotis savo išlaidas ir čia, Lietuvoje, nes tai tikrai labai ambicingas tikslas.

Pastebima, kad gyventi į Lietuvą vis sugrįžta daugiau lietuvių emigrantų iš įvairių užsienio šalių. Priežasčių yra apstu, kodėl žmonės nusprendžia grįžti, tačiau yra ir paaiškinimų, kodėl lietuviai apskritai nusprendžia išvykti ilgam į užsienį gyventi ir užsidirbti.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, siekiant kasmet iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), šios pajamos turėtų būti sudėtinės – surenkamos ne vien tik iš mokesčių Lietuvoje, tačiau ir per europinius fondus. „Akivaizdu, jog visas (gynybos – ELTA) finansavimas negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų ir apie tai šnekame Europos mastu.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Su tokiomis tendencijomis susiduria ir daugiau Europos valstybių.

Šiandien Lietuvai vėl patiriant spaudimą iš Rytų, 1863-1864 m. prieš Rusijos okupacinę valdžią sukilusių tautų aukos tampa drąsos ir didvyriškumo pavyzdžiu, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „1863-1864 metų sukilimą mes turėtume įprasminti ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet vėl mūsų tauta patiria milžinišką spaudimą iš Rytų.

Šią savaitę Briuselyje vykusioje NATO kariuomenių vadų konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės (LK) vadas Raimundas Vaikšnoras dvišalių susitikimų metu su sąjungininkais aptarė svarbiausius Aljanso saugumo klausimus, bendradarbiavimo ir abipusės paramos galimybes, praneša LK. „Dvišalių susitikimų metu su sąjungininkais ir partneriais aptartos bendradarbiavimo kryptys bei abipusės paramos galimybės.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog būtų galima svarstyti idėją teisiškai pripažinti naujosios Baltarusijos pasus. Šalies vadovas leidžia suprasti, jog pernelyg nesureikšmina to, jog pastaruosiuose dokumentuose naudojama į lietuvišką Vytį panaši simbolika. Anot G. Nausėdos, Lietuva gali leisti naudotis šiuo simboliu toms tautoms, kurios „išpažįsta laisvę ir nėra keliaklupsčiaujančios Putinui“. „Žinote, niekas neperrašys istorijos. Istorija yra tokia, kokia yra.

Baltarusijos opozicionieriams paskelbus apie iniciatyvą savo šalies piliečiams išduoti vadinamuosius naujosios Baltarusijos pasus su „Pagonios“ simboliu, ši idėja iškart sulaukė kritikos dėl panašių į Lietuvos valstybinius simbolius naudojimo. Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynskis atsako – „Pagonios“ herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi simboliai.

Rusai sabotažais jau ne vienerius metus demonstruoja agresiją Lietuvos ir apskritai Vakarų atžvilgiu, bet Lietuvos politikai žino, kaip galime atsakyti į Rusijos vykdomas hibridines ir sabotažo diversijas. Politikai sudarė veiksmų sąrašą, koks galėtų būti Lietuvos ar Vakarų atsakas. Nors sąrašas įslaptintas, jame numatyta tai, kas Rusijai būtų itin skausminga – pavyzdžiui, sutrikdytas jų tranzitas į Kaliningrado sritį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

8 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad moteris turi teisę pasirinkti nutraukti nėštumą, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apklausos duomenimis, su šiuo teiginiu dažniau sutinka moterys, kurių dalis siekia 82 proc. Tuo metu šią moterų pasirinkimo teisę palaikančių yra 74 proc. Palyginti su 2021 metų duomenimis, moters teisę į nėštumo nutraukimą pripažįsta daugiau žmonių – 2021 m. taip linkusių manyti buvo 7 iš 10 gyventojų.

Jau metai iš metų švietimo sritį kankina visa puokštė problemų nuo paskubomis priimtų reformų iki mokytojų trūkumo ir atskirties tarp mokinių. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir politologas Ainius Lašas svarsto, ar socialdemokratai ir jų deleguota ministrė sugebės išmelioruoti šią švietimo pelkę.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad karo ar nelaimės atveju vienas evakuacijos iš sostinės kelių galėtų būti Neries upė. „Vienas iš evakuacijos kelių galėtų būti Nerimi, jei mes turėtume antžeminio transporto infrastruktūros blokadą ir kažkokius kitus sabotažinius elementus, tai upės nei susprogdinsi, nei užblokuosi“, – BNS sakė V. Benkunskas. „Mes labai rimtai svarstome, kad tai galėtų būti vienas iš mūsų evakuacijos kelių“, – teigė jis.

Jei pastarosiomis dienomis jungėtės prie svetainės esveikata.lt, pasitikrinkite, ar iš sąskaitos nedingo pinigai. Sukčiai tuština žmonių sąskaitas sukūrę netikrą esveikata.lt svetainę. Neseniai per vieną dieną pinigų neteko mažiausiai 5 žmonės – iš Marijampolės, Klaipėdos, Pagėgių, Šilalės ir Radviliškio rajonų. Šie žmonės prarado daugiau kaip 5 tūkstančius eurų. Iš viso nukentėjusių jau kelios dešimtys.

Visame Vilniuje vyksta įvairūs rekonstrukcijos darbai: padaromos naujos automobilių stovėjimo aikštelės, tvarkomi keliai ir apskritai – didžioji dalis sostinės infrastruktūros. Nors džiugu, kad miestas tvarkosi, tačiau kai kurie sprendimai gali kelti klausimų, ar tikslingai darbai yra daromi. Žmonės socialiniuose tinkluose piktinosi, jog Vilniuje, Tilto gatvėje, kur yra padaryta automobilių stovėjimo vieta, šalia stovi laisvas plotas, kuris, iš pirmo žvilgsnio, bus panaudotas kažkam sodinti.

Vilniuje ypač išaugo automobilių parkavimo vietų deficitas: per paskutinius porą metų jų kaina išaugo 40 procentų. Savivaldybė statybininkams išdavinėja leidimus statyti gyvenamuosius pastatus su minimaliu parkavimo vietų skaičiumi, todėl už parkavimo vietas miestiečiai kasmet priversti mokėti vis brangiau ir brangiau, o kai kur parkavimo vietos kaina siekia jau ir keliasdešimt tūkstančių eurų.

Premjero socialdemokrato Gintauto Palucko politinė komanda pasipildė dar dviem patarėjais. Patarėju dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių bei ryšių su diaspora klausimais paskiras Arturas Liudkovskis. Tautinių mažumų klausimais jis patarinėjo ir konservatorių premjerei Ingridai Šimonytei, ir „valstiečių“ premjerui Sauliui Skverneliui.

Vyriausybės programoje yra 40 punktų, o tarp siūlymų – kelių fondo atsiradimas, „e-tolling“ sistemos įdiegimas ir kiti pokyčiai. Naujai išrinktas ministras pasakė, ar dėl to kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas privalės susimokėti už naudojimąsi valstybiniais keliais.

Nuo Naujųjų daugelis sau prisižada įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, sportuoti. Deja, dažnas greitai praranda entuziazmą. Sporto klubų atstovai tvirtina, kad sausio mėnesį klientų lankomumas sporto salėje išauga apie 30 proc., tačiau atėjus pavasariui noras sportuoti nuslūgsta. Dominykas Valaitis, „Gym+“ atstovas, naujienų portalui tv3.lt teigė, kad lankomumas sausio pradžioje augo daugiau nei 30 proc. Jis tvirtino, kad nuo Naujųjų metų žmonės susiduria su „Nauji metai – naujas aš“ jausmu.

Nors gyventojai nepaliauja skųstis eilėmis ir sunkiu prieinamumu pas medikus, šie pasakoja, kad dalį jų darbo apskritai sudaro ne klinikinių problemų, o biurokratinių ir socialinių klausimų sprendimas. „Įsivaizduokite, susirgęs nedarbingumo pažymėjimo ateina bedarbis, nes to reikalauja Užimtumo tarnyba, skamba kaip absurdas“, – pažymi šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Praėjusios Vyriausybės inicijuotą valstybės tarnautojų „ištarnybinimą“ naujas Seimas atidėjo metams. Pagal paskutinę Seimo rudens sesiją priimtą Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, reikalavimas, kad valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios pareigybės turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės, įsigalios nuo 2026 metų sausio. Už tai balsavo 78 parlamentarai, prieš buvo vienas, aštuoni susilaikė.

Kauno miesto savivaldybė planuoja per maždaug pusantrų metų rekonstruoti senamiestį ir Laisvės alėją jungiančią požeminę perėją Vilniaus gatvėje. „Siekiant dar labiau pagerinti susisiekimą ir sukurti patogesnę viešąją erdvę, bus remontuojama (požeminė – BNS) pėsčiųjų perėja“, – komentare BNS sakė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Vilniaus rajone šią savaitę vykusių pratybų metu skubios medicinos pagalbos komanda ruošėsi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komisijos vizitui vasarį, kurio metu organizacijos atstovai spręs, ar leisti komandai dalyvauti tarptautinėse misijose.

Parlamentarai pavasario sesijoje svarstys Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą suteikti galimybę į laisvės gynėjų statusą pretenduoti ir buvusiems Lietuvos policijos akademijos pareigūnams.  Siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus, parlamento vadovas šią savaitę Seimui pateikė tai numatančias Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas.

Gaudynės Vilniaus rajone. Girtas visureIgio vairuotojas nuo policijos spruko net bekele – trenkėsi į medį ir bandė bėgti pėsčias. Pernai naujagimių Lietuvoje gimė mažiausiai per visą nepriklausomybę. Kodėl lietuviai vaikų nebenori ir ką prognozuoja ekonomistai? Kyjivo gatvėse žioji skylės, sudegę automobiliai ir nuolaužos. Po rusų smūgių balistinėmis raketomis žuvo 3 civiliai. Daugiau naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje teksto viršuje.

Per patį plaučių uždegimų piką Lietuvoje pradėjo trūkti vieno populiaraus antibiotiko – klaritromicino. Pacientai jo ieškodami laksto po vaistines, o neradę grįžta pas šeimos gydytoją prašyti, kad išrašytų receptą kitam antibiotikui. Kai kurie tiekėjai šio antibiotiko parūpinti žada tik balandžio pabaigoje, kai jo mažai ir bereikės, ligos bus pasibaigusios.

Nuo šių metų profesinės tarnybos kariams kompensuojama nuoma, jei jų būstas yra kitoje savivaldybėje, tačiau ne toliau nei 130 kilometrų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip BNS informavo KAM, tai leidžia nuo sausio įsigalioję Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai ir Vyriausybės nutarimas, kuriam Ministrų kabinetas pritarė šią savaitę.

Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka dėl vairuotojų pažymėjimo galiojimo. Štai jei automobilį vairuosite, o medicininė pažyma negalios, vairuotojo pažymėjimas taip pat nebus galiojantis.

Kauno valdžia užsakė 200 tūkst. eurų kainavusią galimybių studiją ir dabar giriasi, kad jų noras turėti tramvajų – ne tušti plepalai. Esą tramvajus Kaunui padėtų išvengti spūsčių ir pervežtų daugiau keleivių. Tiesa, pats tramvajus, jo trasos ir pritaikymas atsieitų milžiniškus pinigus – net ketvirtį milijardo eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kad sužinotų, kokio dar viešojo transporto trūksta Kauno gatvėse, miesto valdžia nepagailėjo penktadalio milijono eurų. Už 216 tūkst.

Prieš kelis mėnesius valdininkai pasidžiaugė, kad šiai žiemai kelininkai ruošėsi iš anksto ir įvedė prevencinį druskos barstymą. Visgi gyventojų tai nenudžiugino – žmonės skundžiasi, kad gatvių ir šaligatvių barstymui naudojama egiptietiška druska gadina avalynę, žaloja augintinių letenas, o sukibusi trukdo vaikščioti. Šią žiemą Lietuvos keliai barstomi druska iš Egipto, anksčiau ji buvo importuojama ir iš Maroko.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministras Vladislavas Kondratovičius publikuotame interviu kanalui „Nastojaščeje vremia“ atsakydamas į klausimą apie apribotą migraciją iš Baltarusijos paminėjo, jog Lietuvai kultūriškai artimiausia šalis yra Baltarusija. Dėl šio pasakymo ministrui vėliau teko aiškintis ir tikslinti savo poziciją. Negana to, ministras sustabdė savo pirmtakės Agnės Bilotaitės sprendimą nuo 2025 m. sausio 1 d. uždrausti Lietuvoje laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba.

Per beveik 3 metus Lietuvoje cepelinų porcija kavinėje pabrango 2 eurais, o pilstomo alaus bokalas – euru. Restoranų, valgyklų, barų paslaugų kainos padidėjo, tačiau verslai toliau kalba apie sunkius laikus: prašo valdžios grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.  Per metus viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos vidutiniškai brango beveik 9 procentais. Valstybės duomenų agentūra nuolat stebi populiariausių prekių ir paslaugų mažmenines kainas.

Ekonomistai vis dažniau pabrėžia – Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Palyginus su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvos ekonomika auga labai sparčiai. Visgi, visai Europai iškyla pavojus dėl per lengvai dalijamų pažadų – politikai daug kalba apie socialinę gerovę ir didesnes išmokas gyventojams, tačiau iš kur tam paimti pinigų – neaišku.  Apie tai, kokiu keliu pasuks Europa, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Per pirmąsias dvi šių metų savaites dėl negaliojančios sveikatos pažymos nubausta 250 vairuotojų, BNS informavo Policijos departamentas. „Nuo sausio 1 iki 14 dienos surašyta 250 protokolų“, – BNS sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė. Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra susietas su medicininės pažymos galiojimu – nustatytu periodiškumu nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegali dalyvauti eisme.

Pernai gruodį Seimo nario Antano Nedzinsko įregistruotas kontroversiškai viešoje erdvėje vertinamas siūlymas sugrąžinti prieš 5 metus Lietuvoje uždraustą „vaikišką“ šampaną sulaukė Seimo kanceliarijos Teisės departamento kritiško vertinimo. Savo ruožtu Seimo etikos sargai patarė parlamentarui atsakingiau ir etiškiau teikti informaciją apie šią iniciatyvą viešojoje erdvėje.

Nuo šiol draudžiama rūbus, batus, patalynę ir kitus tekstilės gaminius mesti į bendrus atliekų konteinerius. Už tai grės iki 80 eurų bauda. Tekstilę nuo šiol reikia mesti tik į specialius konteinerius. O nuo kitų metų konteinerių priežiūrą perims patys rūbų gamintojai ir pardavėjai. Jie privalės užtikrinti, kad net ir sumaitoti rūbai nebepakliūtų į sąvartynus. Tiesa, verslininkai pripažįsta, kad už dyką senų rūbų ir batų netvarkys.

Praėjusią savaitę Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis Druskininkų savivaldybės vadovą Ričardą Malinauską už kurorto kultūrinio identiteto stiprinimą ir indėlį į šalies kultūrą apdovanojo „Laisvės kario“ statulėle.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pripažįsta – tokio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesio koalicijoje jis nesitikėjo. Todėl, neslepia politikas, su dabartinei valdančiajai daugumai dar pačioje darbo pradžioje tekusiu „Santa Barbaros“ vardu reikia sutikti.  Komentuodamas ultimatumus kėlusio ir patį melagiu vadinusio „aušriečių“ pirmininko elgesį, S. Skvernelis pažymi – valdančiosios daugumos partneris įžeidė ne tik jį, bet ir visą Demokratų frakciją.

Per pastaruosius kelis mėnesius fiksavus atvejus, kai įspėjamosios žinutės nepasiekė gyventojų ar tai įvyko pavėluotai, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako – būtina tobulinti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS).  Ministerijos skaičiavimu, GPIS modernizavimui gali prireikti 5,88 mln. eurų. Tokį tikslą V. Kondratovičius ketina įtraukti į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais šaltiniais, ilgainiui mokės dvigubai. Tiesa, taip R. Šadžius teigė dar iki Valstybės gynimo tarybai įsipareigojant nuo kitų metų skirti krašto apsaugai 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.  „Augant ekonomikai visada atsiranda daugiau lėšų.

Artėjant Donaldo Trumpo inauguracijai, silpnėja euras. Kai Jungtinėse Amerikos Valstijose valdžią perims naujas prezidentas, euras gali susilyginti su doleriu, o tai reiškia, kad visos prekės, kurias Lietuva perka doleriais ir importuoja į šalį, pavyzdžiui, degalai, dar labiau išbrangs. Infliacija Lietuvoje turėtų didėti. Tiesa, viskas priklausys nuo to, ar Trumpas tęsės duotus pažadus ir įves griežtus tarifus prekėms iš Europos Sąjungos.

Kas atrado karališkąsias karūnas, žiedus bei valdžios simbolius? Tai detektyvas, pritemdęs relikvijų atradimo džiaugsmą. Konfliktas įsiplieskė tarp Arkivyskupijos bei restauruotojo Sauliaus Poderio. Restauruotojas aiškina, kad visos institucijos jį ignoravo daugiau nei 10 metų, kuomet jis pasakojo apie lobius, slypinčius Arkikatedros požemiuose. Todėl esą jam nebeliko išeities, kaip tik pačiam imtis iniciatyvos ir ieškoti paslėptų insignijų.

Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse tam tikru atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Aplinkos ministerija (AM) siūlo Vyriausybei švelnesnį variantą.  Ministerijos Miškų politikos grupės patarėja Zita Bitvinskaitė BNS teigė, kad projektas koreguojamas dėl su kariškais suderintų trijų priežasčių.

Nuo sausio pradžios nebeveikia Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyris. Kaip praneša „Alytaus naujienos“, jis buvo panaikintas po to, kai iš pareigų pasitraukė jame dirbę pensinio amžiaus gydytojai. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Bernadeta Navalinskienė naujienų portalui tikino, kad šiame poskyryje pagalbą galinčių teikti medikų neatsirado, nors jų buvo ieškota labai intensyviai.

Penktadienį Alytaus rajone du asmenys į upę įstūmė bei sumušė vyrą pažįstamą vyrą, praneša Policijos departamentas. Nurodoma, jog incidentas įvyko apie 14.30 val. Punios kaime. Du pažįstami vyriškiai įstūmė į upę 1978 m. gimusį vyrą, o vėliau, jį ištraukę iš vandens, sumušė bei nuvežę į šalia esantį mišką grasino. Tą pačią dieną apie 14 val. 52 min. policijos pareigūnai surado automobilį bei prie jo stovinčius įtariamuosius ir nukentėjusįjį.  Neblaivus (2,56 prom.

„Čekiukų“  byloje kaltinimų sulaukęs Alytaus rajono tarybos narys, ugniagesiu dirbantis Danielius Jakubavičius teigė kaltės nepripažįstantis ir besijaučiantis taip, lyg būtų kalamas prie kryžiaus. „Nebuvo praturtėjimo, keistai jaučiuosi, kaip kalamas prie kryžiaus. Nei plėšikavau, nei sukčiavau ar klastojau“, – Kauno apygardos teisme šią savaitę kalbėjo kaltinamasis.

Seime kelios dešimtys parlamentarų skelbia kovą su imigrantais – atsirado iniciatyvinė grupė „Prieš masinę migraciją“. Parlamentarai tikina, kad reikia nedelsiant riboti į Lietuvą atvykstančių dirbti migrantų skaičių, ypač iš Centrinės Azijos valstybių, nes kitu atveju mūsų lauks Švedijos ar Vokietijos scenarijus, kai šalys nebesusitvarko su atvykėliais, o jie elgiasi barbariškai ir gyvena pagal savo taisykles.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Balandį baigiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad šiuo metu yra aptarinėjami du, trys galimi kandidatai, kurie galėtų pakeisti dabartinį vadovą. Nors, prezidento teigimu, tarp pastarųjų yra ir VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Remigijus Bridikis, šalies vadovas jo neįvardija kaip pagrindinio pretendento. „Šiuo metu kalbame apie du, tris kandidatus.