Aktualijos

 Vidaus reikalų sistemai reformuoti reikalingas bent minimalus pradinis finansavimas, nes šiuo metu ji dirba „ant įtempimo ribos“, sako Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. „Per paskutinius keletą metų vidaus reikalų sistema dirba ant tam tikros įtempimo ribos.

 Ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybai sprendžiant klausimą dėl migrantų srauto iš Afrikos ir tūkstančius gyvybių nusinešusių incidentų Viduržemio jūroje, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius įpareigojo ir Lietuvos institucijas Vyriausybės posėdyje pateikti pasiūlymus dėl galimos Lietuvos pagalbos.

 Nors oficialiai deklaruojama, kad senos padangos surenkamos nemokamai, padangas keitę mažesniuose automobilių servisuose greičiausiai susidūrė su problema, kai jų buvo paprašyta susimokėti už senų padangų surinkimą. Dėvėtų padangų „derlius“ nuošalesnėse pamiškėse, pakelėse šį pavasarį taip pat nesumažėjo. Padangų gamintojai ir importuotojai moka mokesčius, kad surenkant senas padangas būtų galima neimti jokio mokesčio.

 Nuo šių metų pradžios padidinus ligos pašalpas maždaug trečdaliu padidėjo ir ligos atvejų skaičius, ir išmokų sergantiems suma. Pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso užfiksuota 214,4 tūkst. laikinojo nedarbingumo atvejų. Tai yra 36,4 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Šiemet per tris mėnesius ligos pašalpoms išleista 50,5 mln. Eur – tai yra 32,6 proc. arba 12,4 mln. Eur daugiau nei prieš metus.

 Seime vėl gaivinamos diskusijos dėl pernai Vyriausybės sukritikuotos idėjos ilginti privalomo mokymo trukmę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Atsirado ir naujų siūlymų, kaip būtų galima perrašyti Konstituciją ir užtikrinti ilgesnį paauglių mokymąsi. Privalomo mokymosi iki 18 metų šalininkai laukia paskutinės – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto – išvados dėl teikiamos Konstitucijos pataisos, kuri įpareigotų jaunuolius mokytis iki pilnametystės.

 Iš tarnybos atleistas kontrabandininkams talkinęs pareigūnas, kurį pasienyje su Baltarusija demaskavo kolegos ir kurį teismas nuteisė pusšešto tūkstančio eurų bauda. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės vadas Vidas Mačaitis antradienį įsakė iš tarnybos atleisti 30-metį šios rinktinės Sargybų skyriaus vyresnįjį pasienietį R. T. Lietuvos apeliacinis teismas šių metų balandžio 3 d. paskelbė nuosprendį jo ir bendrininko Lietuvos piliečio R. P. baudžiamojoje byloje.

Kadenciją baigiantis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas trečiadienio rytą rengia paskutinį pasitarimą, o naujajam sostinės vadovui ketina palikti pradėtų darbų sąrašą. „10 valandą prasidėsiančiame pasitarime bus (priimti) paskutiniai mano, kaip įgaliojimus turinčio miesto vadovo, tam tikri sprendimai arba įpareigojimai ateičiai. O darbiniai posėdžiai vyks ir ketvirtadienį, nes aš dar esu įvairių darbo grupių vadovas“, – sakė jis.

  Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje vyks pirmasis tarybos posėdis, kurio metu naujai išrinkti sostinės tarybos nariai priims priesaikas, jiems bus įteikti tarybos narių pažymėjimai. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projekte numatoma, kad bus patvirtinti naujieji Vilniaus vicemerai ir administracijos direktorius. Sostinės vicemerais siūlomi socialdemokratas Gintautas Paluckas, liberalas Linas Kvedaravičius ir konservatorius Valdas Benkunskas.

Kariuomenės vadovybė rengiasi mobilizuoti tūkstantį vyrų, kurie jau yra tarnavę nepriklausomos Lietuvoje. Taip bus tikrinama, kaip greitai mūsų šalis gali surinkti pagalbą savo profesionaliai kariuomenei. Jos vadas tikina, kad tokios pratybos būtinos, mat Ukrainoje bręsta nauji, platesnio masto kariniai veiksmai.

„Išvažiavome užsidirbti daugiau pinigų – paprasta priežastis. Daug pažįstamų žmonių pasakojo, kad verta važiuoti į Norvegiją, nes ten galima kelis ar net keliolika kartų daugiau uždirbti. Mes irgi nusprendėme pabandyti, bet grįžome po metų“, pasakoja vilniečių pora. Vilniečiai Emilija ir Artūras, prieš išvažiuodami į Norvegiją, dirbo laisvai samdomais specialistais. Emilija fotografavo, o Artūras užsiėmė namų vidaus apdaila.

2013 metų duomenys rodo, kad neto tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietuvos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, per dešimtmetį (2004–2013 m.) emigraciniai srautai (439,5 tūkst.) buvo didesni už imigracinius (107,2 tūkst.), t. y. emigravo 332,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos (URM) oficialusis atstovas Jevhenas Perebyjnisas pareiškė, kad Rusija nevykdo Minsko susitarimų dėl karinio konflikto Ukrainoje sureguliavimo. „Pastarosiomis dienomis mes dažnai girdime iš įvairaus rango Rusijos valdininkų, neva Ukraina nevykdo Minsko susitarimų, – sakė J.Perebyjnisas antradienį per spaudos konferenciją.

 Į Lietuvą bendroms pratyboms ir mokymams atvyko per 200 Vokietijos karių. Antradienį Vilniaus oro uoste nusileido 180 vokiečių, dar 40 atvyko praėjusios savaitės pabaigoje. Jie kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų daliniais dalyvaus bendrose pratybose, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pratyboms Lietuvoje vokiečiai atsigabena ir apie 80 vienetų įvairios karinės technikos.

 Vilniaus Rotušėje vykusiame renginyje, kuriame praėjus beveik penkeriems metams po mirties Prezidentui A. M. Brazauskui buvo suteiktas Vilniaus miesto Garbės piliečio vardas, dalyvavusi Kristina Brazauskienė sakė mananti, kad prie paminklo jau visi įprato, tačiau bareljefo prie Prezidentūros dar trūksta. Ji taip pat prisipažino per 13-ąsias vestuvių sukakties, kurios bus po kelių dienų, vyksianti aplankyti Prezidento kapo. „Aš jokių pretenzijų neturiu.

 ,,Aš labai džiaugiuosi, man labai malonu, aš manau, kad tėvas tikrai nusipelnė šio vardo“, - žurnalistams sakė Prezidento A. M. Brazausko dukra Laima Mertinienė. Dalyvaudama ceremonijoje, skirtoje Vilniaus Garbės piliečio vardo suteikimui Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, ji sakė mananti, kad tai, ar pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas pagerbtas tinkamai, parodys laikas. ,,Pas mus Lietuvoje nelabai vertinami, gal istorija trumpoka.

 Praėjus beveik penkeriems metams po mirties Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.  Įteikdamas Vilniaus miesto garbės piliečio regalijas prezidento A. M. Brazausko artimiesiems sostinės meras Artūras Zuokas sakė, kad Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas dviem užsienio šalių prezidentams, tad atėjo laikas pagerbti ir savo prezidentą.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo liepos 1 dienos didės 25 eurais iki 325 eurų, antradienį nusprendė Trišalė taryba. Tai jau trečias MMA didinimas nuo 2012-ųjų pabaigos, kai dirba dabartinė koalicinė socialdemokratų, tvarkiečių ir darbiečių Vyriausybė - nuo to laiko MMA bus padidėjusi 79 eurais.   Taryba, be kita ko, pritarė Darbdavių konfederacijos siūlymui ateityje MMA didinimą sieti su ekonominiais rodikliais.

Netrukus, gegužės 1 d., įsigaliosiantys Medžioklės taisyklių pakeitimai leis užkirsti kelią ne vienam šių taisyklių pažeidimui. „Griežtindami medžioklės reikalavimus, pažeidėjams tarsi užberiame druskos ant opos, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Pavyzdžiui, jiems jau bus sunkiau atgauti laikinai prarastą teisę medžioti.

Jau gegužės pabaigoje planuojama pradėti Vilniaus gatvės nuo Gedimino pr. iki Islandijos g. rekonstrukciją. Bus atnaujinta gatvės važiuojamoji dalis, įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Pagal techninį projektą numatyta pakloti apie 2205 kv. m. naujų bazalto trinkelių ir perkloti apie 828 kv. m. senų, įrengti apie 749 metrus naujų granitinių kelio bortų. Taip pat planuojama atnaujinti šaligatvius paklojant apie 2051 kv.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko iniciatyvą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo liepos pradžios padidinti 25 eurais iki 325 eurų. „Savo poziciją esu išsakiusi gal prieš pusmetį, dar net pernai, kai buvo diskutuojama, kada bus galima ją didinti. Manau, kad ši suma yra pakeliama ir verslui, valstybės biudžetui taip pat. Ten beveik susilygina pliusai ir minusai. Na, o skurdo mažinimo politikos prasme tai pagrindinis instrumentas, kuris mažina skurdą ir atskirtį.

Lietuvos pramonininkai mano, kad minimalios algos (MMA) kėlimas 25 eurais neturės didelės įtakos didelėms įmonės, tačiau gali paveikti smulkųjį verslą, ypač paslaugų įmones, esančias rajonuose. „Didelės įtakos finansams, ekonomikai nepadarys, kalbant apie didžiausias įmones, kurios yra susitvarkiusios gamybos linijas, kur nedaug yra žmonių, gaunančių mažiausias išmokas už darbą.

Europos Sąjungos valstybių ministrai susitarė dėl Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano. Laukiama Europos Parlamento pritarimo. Šis planas – tai pirmasis pagal 2013 metais reformuotą ES bendrąją žuvininkystės politiką parengtas daugiametis planas, nustatysiantis svarbiausių Baltijos jūros verslinių žuvų išteklių – menkių, šprotų ir strimelių – tausaus valdymo tikslus ir priemones jiems pasiekti.

Jau netrukus triukšmauti savo namuose gali būti gerokai brangiau negu iki šiol. Baudos dydį teks perskaičiuoti Seimas antradienį po pateikimo pritarė Artūro Paulausko siūlomai Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisai, pagal kurią mažiausia bauda už viešosios rimties pažeidimą ir triukšmavimą gyvenamosiose ar negyvenmose patalpose didėtų iki 50 litų.

Lietuvos kariuomenė rengia pratybas, kuriose mokysis veikti išvien su Lietuvos institucijomis be sąjungininkų iš kitų NATO šalių, antradienį pranešė kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Tai generolas sakė pristatydamas nacionalines pratybas „Žaibo kirtis 2015“, kuriose drauge treniruosis per 3 tūkst. karių, pareigūnų ir tarnautojų iš Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijų, savivaldybių ir Lietuvos šaulių sąjungos.

Migracijos departamentui nusprendus, kad Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius gali likti Lietuvos piliečiu, nors ir gavo Ukrainos pasą, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad šis atvejis kelia klausimų ir neduoda sistemiškumo, kas gali turėti dvigubą pilietybę, o kas ne.   „Visai neseniai stebėjome garsaus Lietuvos krepšininko Žydrūno Ilgausko atvejį, kada jam buvo pasakyta, kad Lietuvos pilietybės jis turi netekti.

Praėjusiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose Vytautas Landsbergis gana rimtai varžėsi su Andriumi Kubiliumi, tuo metu Gabrielius Landsbergis noro laimėti partijos lyderio rinkimų nerodo, portalui LRT.lt tvirtina politologas Algis Krupavičius. „Po pirmojo rinkimų rato visa savo laikysena G. Landsbergis rodo, kad jis nedega entuziazmu ir energija vadovauti TS-LKD, o veikiau gana formaliai kalba apie partijos „atsinaujinimą“, – teigia A. Krupavičius.

Didės atlyginimai naujai išrinktiems merams ir vicemerams. Seimas antradienį 79 balsais už, vienam parlamentarui balsavus prieš ir 4 susilaikius priėmė tokias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pataisas. „Iki 2008 metų merų atlyginimai maždaug prilygo Seimo narių atlyginimams.

Trijų Baltijos valstybių premjerams paraginus Lenkiją nestabdyti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) projekto, prašant didesnio finansavimo, Europos Komisija šią savaitę ketina kalbėtis su Lenkija. Už energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Ariasas Canete (Migelis Ariasas Kanjetė) Lenkijoje, Katovicuose, susitiks su šalies ekonomikos ministru Januszu Piechocinskiu (Janušu Pechocinskiu), BNS pranešė EK atstovė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankosi Dotnuvos slaugos namuose. Šalies vadovės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters pastebi, kad Lietuvos globos įstaigose vietų trūksta, todėl būtina užtikrinti socialinių ir medicininių paslaugų prieinamumą senjorams, kurie nusprendė gyventi savarankiškai. „Gyvename senstančioje visuomenėje ir orios senatvės garantavimas darosi vis aktualesnis. Šiuo metu senatvės paslaugų prieinamumas yra labai ribotas.

Nuo šios dienos, balandžio 21-osios, jau galima žvejoti lydekas – baigėsi žvejybos taisyklių nustatytas laikas, kai tiek žvejams verslininkams, tiek mėgėjams jas draudžiama gaudyti (nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.). Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą leidžiama paimti ne daugiau kaip tris ir ne mažesnes kaip 45 cm lydekas. Sugavus daugiau ar mažesnių, teks sumokėti po 158,5 Eur už kiekvieną lydeką žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti.

„Politika visada man buvo įdomi. Nors buvau profesionali sportininkė – šachmatininkė, tačiau, mano nuomone,  dalyvavimas politikoje – vienas reikšmingiausių ir prasmingiausių darbų. Tad pakankamai natūralu ir nieko keisto esu čia, dar 2012 metais nusprendžiau kandidatuoti, dalyvavau Seimo rinkimuose“, pasakoja Seime antradienį prisiekė nauja parlamento narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Agnė Čeplinskienė, Žinios.lt Ne paslaptis, kad lietuvių visuomenė sensta itin dideliu pagreičiu. Todėl vis daugiau žmonių atsiduria kryžkelėje – ką daryti su garbingo amžiaus sulaukusiais ir dažnai dar ir sunkiai sergančiais tėvais, motinomis ar seneliais. Jūratės tėčiui – 84-eri. Kartais jis nesupranta, kur yra, kartais nepažįsta savo vaikų ir anūkų, o išėjęs į balkoną be jokios priežasties šaukia ant praeivių.

Išrinktasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius savivaldybės administracijos direktore siūlo skirti buvusią banko „Citadelė“ valdybos pirmininkę ir administracijos vadovę Almą Vaitkunskienę. R.Šimašius teigia tokį sprendimą priėmęs, Dariui Aleknavičiui nusprendus atsisakyti šio pasiūlymo. Išrinktojo mero atstovas spaudai BNS sakė, kad D.Aleknavičius siūlomų pareigų atsisakė „asmeniniu sprendimu“ dėl pasikeitusių aplinkybių, bet konkretesnių priežasčių nenurodė.

Darbdaviai gali nepritarti minimalios algos (MMA) didinimui nuo liepos, jei jis nebus paremtas ekonomine logika. Darbdavių konfederacija tokiam sprendimui pritarti žada tik su tokia išlyga. „Labai aiškiai pasakome - jei bus protokolinis sprendimas (antradienį - BNS), kad MMA paskutinį kartą didiname remdamiesi gera valia, tuomet didinimui pritarsime. Priešingu atveju MMA didinimo klausimui konfederacija paskelbs moratoriumą“, - BNS sakė Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo šių metų liepos ketinama padidinti 25 eurais iki 325 eurų, o nuo kitų metų pradžios ji turėtų didėti dar 25 eurais iki 350 eurų, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Interviu LRT radijui antradienį A.Butkevičius teigė, jog tokie ketinimai yra aptarti su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, o šalies finansinė padėtis tam yra palanki. „Noriu pabrėžti, kad minimali mėnesinė alga taip pat bus didinima ir nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.

„Buvau suklaidinta, kaip man paskambino ir pranešė, kad partijos pirmininko rinkimus laimėjo Garbrielius. Tuojau pat jį pasveikinau su pergale ir nė kiek to nesigailiu. Abu esame tos pačios valties irkluotojai. Greitai liks vienas“, – sako Irena Degutienė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose nė vienam kandidatui nepavyko surinkti daugiau nei pusės partiečių balsų.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 20 dieną Liuksemburge dalyvavo ES ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime. Likus mėnesiui iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje gegužės 21-22 d. susitikę Liuksemburge ES ir Rytų partnerių užsienio reikalų ministrai aptarė Rytų partnerystės politikos aktualijas, pasirengimą susitikimui ir jo tikslus.

Seime antradienį prisiekė nauja parlamento narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 31-erių geriausia Lietuvos šachmatininkė didmeistrė parlamente pakeitė Remigijų Šimašių, kuris išrinktas Vilniaus meru. Į parlamentą ji pateko pagal Liberalų sąjūdžio 2012 metų Seimo rinkimų sąrašą. „Seimo nario pareigos man yra reikšmingas gyvenimo pasikeitimas ir nemenkas iššūkis. Dėsiu visas pastangas, kad dirbčiau naudingai.

LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Draudimą seksualiniams nusikaltėliams dirbti su vaikais būtina įgyvendinti kuo greičiau, ragina VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė Sigita Lesinskienė. „Kelia nuostabą, kad tokio draudimo iki šiol nėra. Jau seniai jis turėtų būti veikiantis praktikoje“, – LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ tvirtino dr. S. Lesinskienė.

Solidarumą deklaruojanti Europa turėtų padėti pietinėms žemyno valstybėms spręsti dėl migracijos jūra kylančias problemas, nes jos tėra pradinė stotelė, iš kur migrantų srautas pasiskirsto po visą Europą. Taip teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto prof. dr. Lyra Jakulevičienė. „Negalima kalbėti, kad tai – labai didelė našta kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms. Kita vertus, pasižiūrėjus statistiką, nepaisant to, kad tik 5 proc.

Turime vos ne daugiausia aukštųjų mokyklų (vertinant jų ir gyventojų skaičiaus santykį) Europoje ir vieną didžiausių studijas aukštosiose mokyklose baigusių piliečių skaičių pasaulyje, tačiau kovą dėl užsienio studentų pralaimime. Teisingiau – joje iš viso nedalyvaujame. Kol atstovai iš JAV ir Didžiosios Britanijos universitetų verbuoja gabiausius Lietuvos moksleivius studijuoti pas juos, mūsų universitetai tyli.

Nuo vėžio pasveikę žmonės tampa nevaisingi, tačiau dabar ir Lietuvoje atsirado galimybė jiems padėti, sako Nacionalinio onkologijos instituto Biobanko vadovė Živilė Gudlevičienė. „Ypač tai aktualu mergaitėms, kurios labai jaunos suserga onkologine liga. Tuomet kiaušidė užšaldoma, o vėliau, kai pacientė pasveiksta, kiaušidė arba audinio gabalėlis retransplantuojamas. Kaip rodo tyrimai, [...] tikrai galima susilaukti vaikų, gyventi visiškai normalų gyvenimą“, – teigia medicinos mokslų daktarė.

Darbdavių konfederacijos vadovas abejoja, kad šis Seimas priims mokslininkų paruoštą ir Vyriausybės remiamą naują socialinio modelio projektą, o kartu su juo - darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus. Danas Arlauskas teigia, kad daugiau vilčių teikia naujos kadencijos Seimas. „Aš manau, kad ateis nauja politikų karta - galų gale liberalai, jeigu jie laimės kitus rinkimus. Jie ims ir priims pirmais metais pirmame semestre ir turės 4 metus išplėtoti visa tai.

Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė pirmajame opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimų ture nusileido europarlamentarui Gabrieliui Landsbergiui, tačiau sako, jog kova dar nebaigta. Pasak I.Degutienės, „antrasis turas yra klastingesniss“, o rezultatus lems ir partijos narių aktyvumas, ir pirmajame ture kitiems kandidatams savo balsą atidavusių partiečių sprendimas. „Antras turas yra klastingesnis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis. Tam būtų skiriama vienkartinė 40 bazinių socialinių išmokų dydžio (1520 eurų) pašalpa, kurią išmokėtų mirusio nepriklausomybės gynėjo buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse oro policijos misiją vykdantys NATO naikintuvai iš Šiaulių atpažinti ir palydėti skrendančių Rusijos karinių orlaivių kilo tris kartus. Balandžio 14 dieną naikintuvai kilo, kai naikintuvas „Su-24“ vykdė skrydį prie Baltijos valstybių sienų virš neutralių vandenų iš Karaliaučiaus srities. Skrydis vyko be iš anksto suderinto plano, be atsakiklio, pilotai radijo ryšio nepalaikė, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Ukrainoje viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ragina Europos valstybes pripažinti Rusiją „agresore“, o NATO - vystyti „atgrasančius ir gynybinius“ pajėgumus. „Daugiau nei metus Ukraina yra agresijos taikiniu ir ši šalis ne tik kovoja už savo laisvę ir nepriklausomybę, bet taip pat ir už visos Europos saugumą. (...) Esi įsitikinęs, kad mes turime pakeisti savo veikimo būdą bendraudami su Rusijos Federacija - ji turėtų būti suprantama kaip agresorius.

  Migracijos departamentas nusprendė, kad Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius gali likti Lietuvos piliečiu, nors ir gavo Ukrainos pasą.   Migracijos departamentas pirmadienį priėmė sprendimą nenaikinti pilietybės Ukrainos politikui, BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas. A.Abromavičiui pritaikyta įstatymo nuostata, kad dvigubą pilietybę gali išsaugoti asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonys.