Aktualijos

Teisingumo ministras Rimantas Mockus sako, kad šiuo metu milijoninės lėšos pirmiausia turi būti nukreiptos į šalies gynybą nuo agresoriaus, o ne į naujo kalėjimo statybas. „Prioritetas būtų pastatyti tokį kalėjimą, kad jis būtų šiuolaikiškas, atitiktų visus reikalavimus, kad mes turėtume visus reikalavimus atitinkantį kalėjimą, kaip estai turi. Tačiau turim pasverti.

Valdantiesiems svarstant, kaip labiau apmokestinti gyventojų būstą, koalicijos partnerė  Seimo „Nemuno aušros“ frakcija siūlo kas trejus metus keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę. Dabar ji keičiama kas penkerius metus. Parlamentarai įregistravo tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas.  Kaip teigiama aiškinamajame rašte, dažniau keičiant mokesčiams naudojamą NT rinkos vertę ji būtų aiškesnė, ypač pagal ją skaičiuojant progresinius mokesčio tarifus.

Dėl neapykantos kurstymo prieš žydus teisiamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio byloje trečiadienį liudiję Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikai teigė, kad sovietinių partizanų būriuose dalyvavo įvairių tautybių žmonės, tarp jų buvo ir žydų. Tiesa, pasak specialistų, nėra rasta duomenų, kad minėtuose būriuose buvę žydai būtų veikę prieš lietuvius dėl tautinės neapykantos.

Buvusi Sakarvelo prezidentė Salomė Zurabišvili kreipėsi į Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, išreikšdama norą atvykti į Lietuvos parlamentą ir pasisakyti plenarinio Seimo posėdžio metu. Apie tai trečiadienį S. Skvernelis informavo Seimo valdybą.

Vilniaus miestui paskelbus naują didelės apimties viešojo transporto paslaugų konkursą, sostinės transporto sistema po dvejų metų išsiplės trečdaliu, sako miesto meras Valdas Benkunskas. Anot jo, antradienį paskelbtu konkursu, kuris yra didžiausias per visą sostinės istoriją, savivaldybė ketina įsigyti paslaugas iš privačių vežėjų, kurie viešojo transporto tinklą papildytų 327 naujais autobusais, o visas sostinės parkas išaugtų iki 824  autobusų ir troleibusų.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė parlamento pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyvai Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, tačiau atsisakyti kito laisvadienio – lapkričio 2-osios Vėlinių dienos. Trečiadienį tokį sprendimą palaikė 5 komiteto nariai ir 5 susilaikė, tačiau lemiamas buvo „už“ balsavusios komiteto pirmininkės socialdemokratės Vaidos Aleknavičienės balsas.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus nepalaiko nevienareikšmiškai Seimo narių vertinamo siūlymo dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą. „Pirmiausiai, jeigu kalbame apie narkotikus, tai tikrai manau, kad mes neturėtume švelninti atsakomybės už narkotikus, nes mes matome, kas darosi aplink mokyklas, mes matome, kas darosi miestuose. Ir tikrai labai didelė žala daroma jaunimui ir tas jaunimas užaugs ir tada mes turėsime pasekmes“, – trečiadienį LRT radijui sakė R. Mockus.

Nors teisingumo ministras Rimantas Mockus pabrėžia negalintis vertinti teismų sprendimų, problemos dėl „čekiukų“ skandale dalyvavusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus išteisinimo sako nematantis. Todėl, akcentuoja ministras, logiška, kad vienam iš socialdemokratų lyderių buvo leista sugrįžti į prieš tai eitas pareigas. „Ši byla įtraukė visuomenę į teisinę diskusiją.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus Mockus tikina, jog yra pavaldus tik premjerui: ministrai nederina jokių klausimų nei per partijas, nei per atskirus politikus, kad dirbdamas Vyriausybėje yra tiesiogiai pavaldus tik premjerui Gintautui Paluckui.

Tai, kad automobilių savininkai, neturintys vairavimo pažymėjimo, Vilniuje negali įsigyti lengvatinio leidimo statyti transporto priemonę mokamoje zonoje prie savo namų, gali būti vertinama kaip diskriminacija, sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tarnyba rekomendavo savivaldybei keisti leidimų išdavimo tvarką, tačiau ji kol kas to daryti neketina.

Meningokokinė infekcija – viena pavojingiausių, kurios žaibinė forma gali baigtis ir mirtimi. Nuo šios klastingos ligos nėra apsaugoti nei vaikai, nei suaugusieji. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje jau užfiksuoti 9 meningokokinės infekcijos atvejai, deja, dviem asmenims liga baigėsi mirtinai. Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vasario mėnesį fiksuotos 2 mirtys nuo meningokokinės infekcijos. Liga pasiglemžė Vilniaus ir Šiaulių apskričių gyventojus.

Europarlamentaro Petro Gražulio padėjėjas Briuselyje Ramojus Girinskas neinformavo Europos Parlamento (EP) kadrų skyriaus apie įsigaliojusį teistumą, rašo portalas „Delfi“. „Kai sprendimas įsiteisėjo, jis privalo pranešti kadrų skyriui Briuselyje. Paprašiau jo pranešti, jis nepranešė, tai aš pranešiau“, – portalui nurodė P. Gražulis. Pasak europarlamentaro, po žinios apie bendražygio teistumą, jo buvo paprašyta atsistatydinti iš esamų pareigų.

Valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) rengiantis naujo lyderio rinkimams pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigia palaikąs idėją, kad premjero ir partijos pirmininko pozicijos būtų atskirtos.

Vakar Klaipėdos paplūdimyje rastas į sprogmenį panašus objektas identifikuotas kaip RF trumpo nuotolio žemė-oras raketos 9M335 (SA-22 Greyhound) paleidimo dalis, informuoja Lietuvos kariuomenė. Ši raketos dalis oro gynybininkų kartais vadinama „boosteriu“ arba „starteriu“, ir yra skirta užtikrinti pradinį raketos pagreitį bei stabilizuoti skrydį iš karto po paleidimo.

Parama Ukrainai įrašyta valdančiosios koalicijos sutartyje, todėl nacionalinių sankcijų nepalaikymas rusams ir baltarusiams kelia klausimą dėl partnerių įsipareigojimų vykdymo, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Manau, kad kolegos neatsakingai pasielgė, tai yra tam tikras raudonų lempučių blykčiojimas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis, komentuodamas balsavimą dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo.

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad mokestinių pakeitimų paketas Seimą turėtų pasiekti balandį – užbaigus diskusijas koalicijoje bei projektus aptarus su suinteresuotomis visuomenės grupėmis. „Manau, kad balandžio mėnesį (mokestinius pakeitimus – BNS) tikrai turėsime Seime“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas. „Mums buvo pristatytas atskirai koalicijos partneriams tas pirminis sumanymas iš Finansų ministerijos.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Teismas nutarimą skelbs išnagrinėjęs grupės parlamentarų prašymą įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimtas įstatymas, draudžiantis nuo 2027-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama.

Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį aiškinsis, kelių ministerijų vadovybėje yra pareigūnų, neturinčių leidimo dirbti su įslaptinta informacija.  Taip pat komisija svarstys situaciją dėl Žemės ūkio ministerijos kanclerio pareigybei keliamų darbo su įslaptinta informacija reikalavimų. Komisijos posėdyje dalyvaus Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai.

Tęsiant kurstymu prieš žydus kaltinamo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio bylą, Vilniaus apygardos teismas trečiadienį planuoja apklausti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistus. Praėjusiame teismo posėdyje buvo apklausti kalbos ekspertai. Jie teigė, kad R. Žemaitaičio pasisakymuose žydai yra žeminami, tačiau kurstymo prieš juos smurtauti nėra.

Kai kuriems Seimo nariams žeriant kritiką dėl antradienį vykusio uždaro Seimo posėdžio, susijusio su šalies saugumo klausimais, parlamento vadovas Saulius Skvernelis sako dėl to nenustebęs. Jo teigimu, tai tik įrodo, jog Seime formuojasi penktoji kolona. „Aš mačiau, kad kitiems nebuvo įdomus pristatymas, kad reikėjo išbėgti, žiniasklaidoje pasidalinti savo „įžvalgomis". Na yra tam tikra penktoji kolona Seime besiformuojanti. Mes matome ir pagal balsavimus.

Sankcijų baltarusiams ir rusams pratęsimo nepalaikęs Remigijus Žemaitaitis teisinasi esą projekto nepalaikė, nes Lietuva ir toliau taiko draudimą rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai. Tokius R. Žemaitaičio argumentus kliedesiais išvadino buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, o Saulius Skvernelis Žemaitaičio pasiteisinimus prilygino vartymuisi iš vieno naminio paukščio.  Ankstų rytą Seime – raudonos gėlės su juodu kaspinu.

Po daugiau nei 30 metų pertraukos Seime surengtas uždaras posėdis. Tokio prireikė, kad kariškiai ir tarnybų vadai informuotų politikus apie Lietuvai gresiančias karines grėsmes ir kaip stiprinama mūsų kariuomenė. Tą nuspręsta padaryti, nes dalis parlamentarų vis dar skeptiškai žiūri į būtinybę kone dvigubinti krašto apsaugos biudžetą. Kai kurie net atvirai šį posėdį vadina cirku.

Antradienio pavakarę Melnragėje pastebėtas keistas, raketą primenantis daiktas. Jį išgabeno Karinių jūrų pajėgų kariškiai. Į krantą išplukdyto, kovinę raketą primenančio, daikto vaizdais žmonės pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose. Apie radinį buvo informuoti policijos pareigūnai, o „Klaipėdos paplūdimiai“ išplatino pranešimą, raginantį nesiartinti prie pavojingai atrodančio objekto.

Ukrainoje, prie Krupjansko, kovodamas prieš Rusijos kariuomenę, žuvo lietuvis savanoris, praneša naujienų portalas „Delfi“. Pirminiais duomenimis, žuvusysis – 20 metų amžiaus vaikinas. Skelbiama, jog nelaimė įvyko prieš kelias dienas, o lietuvio kūnas tebėra rusų apšaudomame mūšio lauke. Šiuo metu rengiamasi operacijai, kurios metu Ukrainos kariai bandys iš mūšio lauko paimti lietuvio kūną.

Premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, jog valstybei nėra teisinga iš vargingiausių gyventojų reikalauti smarkiai prisidėti prie gynybos finansavimo. Todėl, politiko teigimu, ir vienu procentu pakeltas pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didintų ekonominę atskirtį šalyje. „Esminis dalykas – tie žmonės, kurie net negali pavalgyti, mes tada iš jų reikalaujame – prisidėkite prie gynybos, eikite tarnauti į kariuomenę, auginkite patriotiškus veiksmus.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad kai kurių parlamentarų reakcijos į uždaro posėdžio metu pristatytą informaciją apie šalies gynybą ir kylančias grėsmes buvo „švelniai tariant įdomios“. Visgi, nors posėdžiui dalis politikų negailėjo kritikos, pasak parlamento vadovo dabar nei vienas Seimo narys negalės teisintis, jog kažko nesupranta ar nežino gynybos klausimu.

Premjeras Gintautas Paluckas džiaugiasi, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai dažniausiai minėjo jo pavardę, siūlant kandidatus į naujuosius politinės jėgos pirmininkus. Visgi, tikina Vyriausybės vadovas, jis dar nėra pasiruošęs atskleisti, ar ryšis vėl stoti prie partijos vairo.  „Aš nei patvirtinu, nei neigiu. Džiaugiuosi dideliu partijos palaikymu.

Pirmadienį Kelmės „Kražantės“ progimnazijos bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Mokykloje besimokanti ir Lietuvoje prieglobstį radusi ukrainietė Nadija neteko karo fronte kovojusio tėčio. Naujiena, kad prasidėjus karui į Lietuvą iš Ukrainos atvykusios mergaitės tėtis žuvo fronte, palietė šeimą ir visą mokyklos bendruomenę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė pasiūlys tokį nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, pagal kurį mokama suma priklausys ne tik nuo turimo turto vertės, bet ir nuo pajamų. Pasak jo, Lietuvoje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, jog savo NT turi itin daug žmonių, tačiau ne visi turi pajamas mokesčiui mokėti. „Dabar turime ir žmogu, profesinę karjerą pasiekusį, geras pajamas turintį, ir pensinio amžiaus žmogų, kuris turi per gyvenimą sukauptą turtą NT pavidalu.

Žiniasklaidai skelbiant, kad Vašingtonas gali svarstyti būsimoje Kremliaus ir Kyjivo taikos sutartyje oficialiai pripažinti Krymą kaip Rusijos teritoriją, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuvos pozicija dėl to nesikeis – pusiasalis priklauso Ukrainai. Visgi, akcentuoja premjeras, reikia suprasti, kad pasaulio tvarka keičiasi ir teks taikytis prie tvarkos, kurioje iniciatyva vis labiau priklauso galingiesiems.

Premjeras Gintautas Paluckas sako iš „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio negirdintis „fundamentalių argumentų prieš“ pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tuo metu pats R. Žemaitaitis kiek anksčiau antradienį žurnalistams tvirtino nepritariantis pasitraukimui iš minėto susitarimo, teigė, jog šis žingsnis yra skubotas, ir pabrėžė, kad galutinį žodį dar turės tarti Seimas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus. „(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“,– Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Daliai parlamentarų kritikuojant antradienį Seime vykusį uždarą posėdį gynybos klausimais ir vadinant tai cirku, premjeras Gintautas Paluckas su tuo nesutinka. Politikas įsitikinęs, jog tiems Seimo nariams, kurie dirba kitose nei saugumo ar užsienio politikos srityse, institucijų pateikta informacija buvo naudinga. „Aš tikrai cirko nemačiau, klounas nesisuko ir kažkokių dramblių ir tigrų čia tikrai nebuvo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vykstantį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos lyderių susitikimą vertina skeptiškai. Anot jo, Vladimirui Putinui nereikalinga nei taika, nei diplomatija, o jį sutramdyti galima tik kieta galia. „Tikrai pastangos iš naujosios JAV administracijos pusės išnaudoti diplomatiją yra tikros. Tikėkimės, kad jos bus ir sėkmingos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad uždaro Seimo posėdžio atmosfera atitiko Kovo 11-osios salės vardą, o toks informacijos pasidalijimas galėtų būti rengiamas reguliariai. „Na, tikrai, ir posėdžio organizatorių sumanymas buvo ne tai kad kažkokią didelę paslaptį atskleisti, bet aptarti saugioje aplinkoje, platesniame rate, tas tendencijas, kurias matome, kuriose vyksta užsienio politikoje“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Remigijus Žemaitaitis ir vėl susidūrė su nemalonumais – dėl nesumokėtos skolos visuomenininkui Andriui Tapinui dabar ją iš „Nemuno Aušros“ lyderio, teismo sprendimu, išieškos antstoliai. Apie tai A. Tapinas pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Joje visuomenininkas teigė, jog advokato prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą, pagal kurį R. Žemaitaičio skolą A. Tapinui išieškos antstoliai.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlymą pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog draudimas importuoti žemės ūkio produkciją iš šių šalių turi likti tarp ribojimų. „Šita ribojamoji priemonė, ji yra reikalinga, ji yra efektyvi, galų gale Europos Sąjunga eina drauge ta pačia kryptimi, keldama tarifus tokioms prekėms. Tai mes nenorime, kad jos čia būtų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Budrys.

Pasibaigus uždaram Seimo posėdžiui, kokio nebuvo paskutinius beveik 34 metus, kai kurie Seimo nariai pasipiktinę – kam to reikėjo? „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis antradienį žurnalistams teigė, kad yra šokiruotas, tačiau tvirtino, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje buvo svarbių dalykų. R. Žemaitaitis piktinosi, kad didžioji dalis informacijos, kurią išgirdo per slaptą posėdį, jau buvo žinoma ir pateikta internetiniuose naujienų portaluose.

Daliai parlamentarų kritikuojant Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio idėją surengti uždarą posėdį grėsmių aptarimui, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė džiaugiasi tokia iniciatyva. Pasak jos, Seimo nariams buvo naudinga susipažinti su viešai neprieinama informacija. Visgi, reaguodama į dalies parlamentarų kritiką, ministrė užsimena, kad kai kurie kolegos nenori pripažinti, kokia iš tikrųjų yra saugumo situacija valstybėje.

Antradienio popietę Seime įvyko uždaras posėdis. Tokio nebuvo daugiau nei tris dešimtmečius: parlamentarai už durų turėjo palikti telefonus, rašymo priemones, mat jie susipažino su riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, divizijos planus ir kitus klausimus. Visgi kai kurie Seimo nariai nesupranta, kam reikėjo tokio slaptumo.

Nors pavasarinė šiluma trumpam pasitraukė iš Lietuvos, tai visai netrukdo paukščių migracijai: jau dabar iš šiltų kraštų yra grįžę nemažai sparnuočių rūšių, o pastarosiomis dienomis lietuviai džiaugsmingai sutinka ir baltuosius gandrus. Jų dar nedaug, bet žmonės šiuos ilgakojus mato jau įvairiuose šalies regionuose ir netveria džiaugsmu: pavasaris tikrai atėjo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilkaviškio rajone, Alvito kaime, viename iš lizdų, būstą tvarkosi gandras.

Antradienio popietę Seime vykusio uždaro posėdžio metu parlamentarai buvo supažindinami su riboto naudojimo informacija apie šalies gynybos ir saugumo klausimus. Visgi, politikų vertinimai po šio posėdžio – skirtingi. Daugelis tikina neišgirdę nieko naujo ar tokios informacijos, kuri nebūtų prieinama viešojoje erdvėje.

Siekdami stiprinti finansų rinkos priežiūrą, efektyviau kovoti su korupcija, pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Lietuvos bankas bendradarbiaus keisdamiesi turima informacija.  Tai numatyta antradienį pasirašytame bendradarbiavimo susitarime. „Glaudus institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbi priemonė stiprinant finansų rinkos priežiūrą ir pinigų plovimo prevenciją.

Reaguojant į šiandienos iššūkius, būtina gerinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą bei stiprinti karinio mobilumo jungtis, tikina Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime viešintis Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Reaguojant į šiandienos iššūkius, reikia gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą.

Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose, nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) įrodė, kadįmonės UAB „Amber Aid Medical“ reikalavimas įregistruoti daugiau nei 40 veterinarinių vaistų į Veterinarinių vaistų registrą (Registras), tikėtina, buvo fiktyvus, taip galimai bandant išvengti prievolės sumokėti daugiau kaip 65 tūkst. eurų rinkliavą valstybei.

Lietuvai planuojant trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad jos būtų naudojamos efektyviam priešo stabdymui. „Dėl ko reikia fortifikacijų, dėl ko reikia įtvirtinimus daryti? Suprantama, kad jeigu būtų grėsmė, tai pirmiausiai reikėtų sustabdyti priešą. Geriausias stabdymas yra kontrmobilumo priemonės, kurias sudaro eilė kitų priemonių pradedant barjerais, grioviais ir, aišku, minavimu“, – antradienį kalbėjo jis.

Naujasis LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad nacionaliniame transliuotojuje vykstantis politinio neutralumo auditas nėra nukreiptas prieš žurnalistų laisvę ar turinio nepriklausomumą. „Esmė tokia, kad tas vadinamas politinio neutralumo auditas, šalia kitų auditų ir rizikų valdymo, jis tikrai nėra nukreiptas į redakcinį nepriklausomumą ar bet kokią žurnalistų laisvę“, – žurnalistams Vilniuje sakė M. Jurkynas.

Antradienį Lenkijai ir Baltijos šalims pranešus apie sprendimą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikisi dėl šio klausimo artimiausiu metu apsispręsti Seime.  „Labai tikėjomės to sprendimo. Kalbėdamiesi su kolegomis regione, konsultuodamiesi su sąjungininkais, tuo pat metu žiūrėjome, kokios galėtų būti galimybės įsigyti ir gaminti įvairių tipų priešpėstines minas“, – prieš uždarą Seimo posėdį kalbėjo D. Šakalienė.