Aktualijos

Socialiniuose tinkluose plinta tikrovės neatitinkanti žinutė („fake news“) apie finansų ministrą Vilių Šapoką, kurioje mūsų šalies gyventojai raginami investuoti ir „lengvai“ užsidirbti. Pirmą kartą tokia informacinė ataka, panaudojant finansų ministro vardą, įvyko birželio pradžioje. Šį kartą naudojamasi ir įvairių naujienų portalų žurnalistų vardais. Finansų ministerija išplatino pranešimą, kuriame nori paneigti pasirodžiusią informaciją.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, ties riba su išskirtine ekonomine zona, pirmadienį užfiksuota trijų kvadratinių kilometrų teršalų dėmė, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentą apie teršalus informavo Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos.

Liepą į Lietuvą imigravo rekordinis skaičius gyventojų. Tokio atvažiuojančiųjų skaičiaus per vieną mėnesį nebuvo visus dvidešimt metų. Tačiau nors atvykusiųjų ir daug, tarp jų lietuvių – vos pusė. Mat į mūsų šalį vis labiau plūsta trečiųjų šalių piliečiai, norintys čia užsidirbti. Darbuotojų profsąjungos tikina – populairėjanti pigi darbo jėga iš Rytų tik skatina darbdavių godumą, o štai investuotojai atsikerta – jei nebus kam dirba, nebus kam ir mokėti mokesčių.

Virginijus Sinkevičius negailėjo padėkų Lietuvos žmonėms, kurie suteikė galimybę dirbti Seime, bei prezidentui ir ministrui pirmininkui už išreikštą pasitikėjimą. Premjeras Saulius Skvernelis gyrė V. Sinkevičių ir jo darbus. Seimas antradienį pradėjo spręsti, ar pritarti ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisiją. Po antradieninio balsavimo Seimas balsuos dar du kartus ketvirtadienį.

Seimas lapkričio 2-ąją, Vėlines, paskelbė nedarbo diena, tačiau ji laisvadieniu taps nuo 2020 metų. Už tai numatančias Darbo kodekso pataisas antradienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10 susilaikė 24. Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – yra nedarbo diena. Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad frakcija remia idėją lapkričio 2-ąją skelbti nedarbo diena. Tai, pasak jo, visuomenei labai svarbu.

Dėl padidėjusios vandens taršos maudyklose Lazdijų rajono Metelio ežere, Kauno mariose specialistai nerekomenduoja maudytis. Tyrimus šalies maudyklose atlikęs Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras antradienį informavo, kad vandens kokybė Metelio ežero maudykloje neatitiko reikalavimų: čia rugpjūčio 13-ąją nustatytas žarninių enterokokų kiekis 2,4 karto viršijo normą. Taip pat nerekomenduojama maudytis Kauno marių 1-ojo ir 2-ojo paplūdimių maudyklose dėl čia išplitusių melsvadumblių.

Panašu, kad emigrantai dar ilgai negalės jaustis ramūs – tinkamai nedeklaravę savo išvykimo ir panorėję grįžti tėvynėn gali būti itin nemaloniai nustebinti. Už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jų laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų. „Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus.

Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta sukurti teisines prielaidas sudaryti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą. Už naujas nuostatas balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 14 parlamentarų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad dar kartą siūlyti Seimui patvirtinti gydymo įstaigų tinklo pertvarką gali būti per vėlu, tačiau teiktų šią reformą, jeigu pavyktų užsitikrinti palaikymą. „Laikas dabar jau yra tikrai labai blogas, iki naujų Seimo rinkimų yra santykinai neilgas laikas likęs“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Veryga. Pasak jo, reformos įgyvendinimas užtruktų, o šią užduotį „užkrauti kažkam kitam ant galvos“ būtų neatsakinga.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį atvyko susipažinimo vizito į Estiją, kur žada aptarti saugumo ir energetikos klausimus. Susitikęs su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid jis pakvietė atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą. „Manau, kad Baltijos šalių prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek tolesnės eurotransatlantinės integracijos gilinimo“, – feisbuke parašė G. Nausėda.

Po ilgos tylos Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius savo socialinėje paskyroje pasidalino mintimis apie tai, kodėl buvo priimtas sprendimas nuimti karininko Jono Noreikos atminimo lentą. Politikas teigia, kad faktai dėl J. Noreikos vykdytos netikslingos veiklos yra akivaizdūs. „Galima jo veiksmus teisinti istoriniu kontekstu, kad tada atrodė kitaip, kad nebuvo kitos išeities, kad nebuvo suvokiama, kuo tai baigsis, kad tada „visi taip manė”. Tačiau tai jau interpretacija.

Seimas antradienį pradėjo spręsti, ar pritarti ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisiją. Po antradieninio balsavimo Seimas balsuos dar du kartus ketvirtadienį. V. Sinkevičiaus kandidatūrą trečiadienį dar svarstys Europos reikalų komitetas. Naujos kartos politikas Premjero Sauliaus Skvernelio manymu, V. Sinkevičius turi tinkamą kompetenciją ir sulauks būtino palaikymo iš šalies prezidento bei Seimo.

Seimas antradienį imasi spręsti, ar pritarti ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisiją. Po antradieninio balsavimo Seimas balsuos dar du kartus ketvirtadienį. Kviečiame stebėti Seimo sprendimą tiesiogiai: Rugpjūčio pradžioje prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pritarė V. Sinkevičiaus kandidatūrai. „Tai naujosios Lietuvos politikų kartos atstovas, kuris, tikiu, gali užimti Lietuvai svarbų postą Europos Komisijoje“, – sakė šalies vadovas.

  Opozicijos politikai antradienį pranešė, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisinio Vyriausybės atnaujinimo scenarijaus.   Valdantieji aiškina, kad vienas Seimo statuto straipsnis leidžia grąžinti įgaliojimus Ministrų kabinetui vienu balsavimu, jeigu nekeičiama Vyriausybės programa. Opozicija teigia, kad šis straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje numatyta, kad Vyriausybei įgaliojimai suteikiami balsuojant dėl jos programos.

Iš Vilniaus rajono kilusi aktyvi lenkų bendruomenės narė Rita Tamašunienė kyla karjeros laiptais – į politiką prieš keliolika metų pasukusi vokiečių kalbos mokytoja taps vidaus reikalų ministre. R. Tamašunienė poste pakeis teisininką Eimutį Misiūną, šiose pareigose dirbusį nuo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbo pradžios 2016 metų gruodį. Ji ministre tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai prisidėjus prie valdančiosios koalicijos.

Lietuvos Vyriausybės į Europos Komisijos (EK) narius deleguojamas 28-erių ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad jo eurokomisaro portfelis jam nebus svetimas. „Nebus tas portfelis svetimas man ir veiklai, kurią dirbau Lietuvoje“, – Seimo Liberalų frakcijoje antradienį teigė V. Sinkevičius. Jis neatskleidė konkrečios srities, už kurią bus atsakingas.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Mėgstantiems apsipirkti internete valdžia primena, kad nuo rugsėjo Lietuvoje pradeda veikti naujosios vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios leis tarnyboms blokuoti nepatikimas internetines parduotuves. Kol vartotojų teisių apsauga aiškina, kad ši interneto cenzūra bus naudojama tik kraštutiniais atvejais, rinkos ir informacinių technologijų ekspertai bijo, kad sergėtojų taikinyje gali atsidurti lietuvių pamėgtos internetinės parduotuvės.

Naująjį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį kolegos apibūdina kaip darbštų ir išmintingą, tačiau pernelyg įžeidų ir per mažai komunikuojantį politiką. Jis turėtų neblogai suprasti ūkininkų lūkesčius, nes pats turi 25 arus dirbamos žemės, be to, rūpinasi motinai priklausančia žeme – dešimtyje hektarų augina rugius, avižas. Pasak A. Palionio, žemės ūkio klausimais nuolat domėtis vertė ir rinkėjai.

Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Mažeikos, tam galėtų būti naudojamos lėšos, kurios bus surinktos nuo kitų metų įvedus taršos mokestį. Pasak ministro, Lietuvoje gyventojams tenkančių automobilių vidurkis gerokai viršija ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones savo automobilius naudoti mažiau, taip mažinant CO2 emisijas.

Gynybos analitikas Tomas Jermalavičius sako, kad hibridinis karas, apie kurį šiuo metu kalba daug ir visi, nėra naujas dalykas. Tokie konfliktai vyko visada, nes „nelaimė po vieną nevaikšto“. Tiesa, NATO su hibridinio karo taisyklėmis tvarkosi sunkokai, nes hibridiniam karui reikia ir hibridinių priemonių, o kariškiai nemoka ir nemėgsta bendradarbiauti su civiliais.

Vieno dvaro Rokiškio rajone parkas pasipuošė įspūdingais – kamuolio dydžio grybais. Kaip paaiškėjo, šie išdygę milžinai – ne kokia keistenybė ar anomalija, o tikra gamtos retenybė. Tokie laukiniai grybai Lietuvoje pradėjo dygti vis dažniau, nors visai neseniai didieji kukurdvelkiai dar puikavosi Raudonojoje knygoje. Ilzenbergo dvaro vietininkas negalėjo patikėti savo akimis, kai vieną rytą prie pagrindinių dvaro vartų po senu ąžuolu išvydo kažką baltuojant.

Vilniaus „Gyvybės langelyje“ šį sekmadienį paliktas naujagimis. Šiais metais Vilniuje tai antrasis taip paliktas tik ką gimęs kūdikis. Pasak langelyje vaiką pirmų radusių darbuotojų, iš pirmo žvilgsnio į vystyklus įsupto, vos kelių dienų sulaukusio berniuko būklė atrodė puiki. Specialsitai spėja, kad naujagimiu langelyje artimieji atsikratė vos šį išleidus iš ligoninės.

 Pirmadienį Vilniuje miręs ilgametis Jaunimo teatro aktorius Rimgaudas Karvelis buvo kolega, su kuriuo lengva dirbti ir labai malonu bendrauti, teigia kolegos aktoriai. Jaunimo teatro aktorius Kostas Smoriginas teigė, kad ta meilė teatrui vertė R. Karvelį ne vieną dešimtmetį fotografuoti ir filmuoti Jaunimo teatro gyvenimą, kolegas. „Vienas didžiausių jo hobių – fotografija ir filmavimas.

Šventosios miške – paminklai, kryželiai, žvakės ir dirbtinės gėlės. Čia kažkas įrengė nelegalias gyvūnų kapines. Apie jas vietos valdžia ilgą laiką nė nenumanė. O dabar valdininkai sako aiškinsis, kam skIrti kelis šimtus siekiančias pinigines baudas už viešosios tvarkos pažeidimus. Na, o gyvūnų mylėtojai prašo ne ką nors bausti, o verčiau pajūryje įrengti oficialias kapinaites jų augintiniams. Tarp aukštų medžių, Šventosios miške, iš tolo šviečia ryškiaspalvės dirbtinės gėlės.

Kur pažvelgsi – vien barbės. Su kostiumais, su maudymosi kostiumėliais, su suknelėmis, juodaodės, fantastinės ir istorinės personos – pas vieną vilnietę sukaupta didžiausia legendinių lėlių kolekcija visoje Lietuvoje. Moteris įsitikinusi, kad jos namuose pažaisti nori kiekviena jos rajono mergaitė. Taip atrodo šimtų barbių kolekcija ir kodėl vilnietė kolekcionuoja būtent jas, plačiau – siužete. „Ji kainavo su siuntimais, su importais 215 eurų ir ji yra brangiausia mano lėlė.

Vienas druskininkietis šį savaitgalį išsiruošė į neįprastą ir pavojingą kelionę – per 40 dienų jis ketina apvažiuoti… visą pasaulį. Drąsuolio susirinko išlydėti draugai, bičiuliai ir net svetimi žmonės. Kaip vyras per tokį trumpą laiką žada apkeliauti Žemės rutulį ir kodėl tai daro – reportaže. Druskininkuose – neįprastos palydos. Visas kurortas ir svečiai susirinko išlydėti vieno druskininkiečio. Vyras pasišovė motociklu apvažiuoti žemės rutulį.

Lietuvių saugumu, kai rudenį pradės veikti priet mūsų sienų statoma Astravo atominė elektrinė, jau susirūpino ir Vyriausybė. Černobylio pragarą menantys lietuviai šluoja iš vaistinių po dešimt eurų kainuojančias jodo tabletes. Tuo tarpu Vyriausybė žada jomis aprūpinti kiekvieną šalies gyventoją, tik kol kas nežino, iš kur tam gauti beveik milijoną eurų. Jodo tabletės branduolinės katastrofos atveju naudojamos siekiant apsaugoti organizmą nuo vėžį sukeliančio radioaktyviojo jodo.

Surasti artimųjų kapus ir Klaipėdos kapinėse padės išmanieji telefonai. Į specialią paiešką tereikės įvesti velionio vardą, pavardę ar mirties datą. Telefono ekrane pasirodys ne tik maršrutas per kapines, bet ir ieškomo velionio kapo nuotrauka. Jei ši kam nepatiks, ją galės pakeisti kita. Tokia kapinių skaitmenizavimo paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Klaipėdiečiai Aleksandras ir Jelizaveta pasakoja, kartą ilgai klaidžioję kapinėse.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Po ilgojo savaitgalio mirtina mįslė uostamiesčio pareigūnams: Baltijos jūra į Smiltynės paplūdimį išmetė vyro kūną. Mirties aplinkybes tiriančiai policijai daug klausimų: mat pradingusio vyro niekas nepasigedo, o ir pajūrio gelbėtojai sako niekur neradę ant kranto skenduolio galimai paliktų daiktų. Tiesa, gelbėtojai prasitaria užfiksavę tik pramoginį katerį, kurio keleiviai tądien įtartinai žvalgėsi po vandenį. Pirmasis skenduolį pastebėjo jūroje ties Smiltyne plaukiojęs poilsiautojas.

Lietuvos teatro sąjunga praneša, kad su aktoriumi Rimgaudu Karveliu bus galima atsisveikinti laidojimų namuose „Nutrūkusi styga“. Lankymas rugpjūčio 21 d., trečiadienį, nuo 15 val. Karstas išnešamas ketvirtadienį 14 val., laidojimas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad žinomas teatro ir kino aktorius Rimgaudas Karvelis, eidamas 87-uosius metus, mirė pirmadienį.

Nuo naujųjų metų receptinių vaistų galėsime prisipirkti neiškėlę kojos iš namų – internetu. Tai žada Verygos vadovaujama ministerija ir prekiauti užsimojo per valstybinę elektroninę sveikatos sistemą. Tačiau vaistinių tinklai priekaištauja, kad ministerija nusprendė leisti papildomus pinigus valdiškai prekybos platformai, užuot leidusi žmonėms pirkti per jau naudojamas vaistinių interneto parduotuves.

Pirmadienį mirė žinomas teatro ir kino aktorius Rimgaudas Karvelis. Scenos veteranui buvo 86-eri. Žinią apie netektį portalui tv3.lt patvirtino Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis, dar prieš pusvalandį skaudžią žinią jam pranešė aktoriaus žmona. R. Rimeikis pranešė, kad kolegą paskutiniu metu lankė ligoninėje, jis sirgo, skundėsi skausmais.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Daliai aukštųjų skundžiantis stojančiųjų stygiumi, Karo akademija giriasi net 16-os metų rekordu. Karininko duoną šiemet pasirinko 40 procentų daugiau jaunuolių nei pernai. Karybos ekspertai pripažįsta, kad karininkų poreikis Lietuvai tik didės. Kol dauguma abiturientų mėgaujasi vasara, būsimieji karininkai jau pluša mokomajame pulke Rukloje. Ir šiemet baziniuose kariūnų kursuose įstojusių pirmakursių kaip niekada gausu.

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus Vilniaus darželiams, nusprendė teismas. 1 mln. eurų vertės sutartis su įmone turėtų būti pasirašyta vieneriems metams. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė kitos konkurso dalyvės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį – ji prašė panaikinti sprendimą laimėtoja paskelbti „Pontem“ ir nutraukti konkurso procedūras. „Žemaitijos pienas“ teismui teigė, kad savivaldybė skelbė pirksianti 3,2–3,5 proc.

Antradienį Seimo nariai pradės svarstyti, ar skirti savo kolegą Virginijų Sinkevičių į eurokomisarus. Dėl jo kandidatūros susitarus Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai, Lietuvoje lieka tik formalumas, tačiau didžiausi iššūkiai ministro laukia Europos parlamente. Kokie, kalbame su politologu Linu Kojala. Antradienį Seimas spręs ar Virginijų Sinkevičių skirti eurokomisaru. Nors aiškios kritikos kandidatui nėra, tačiau abejonių kyla dėl jo amžiaus ir pakankamos patirties nebuvimo.

Nacionalinis muziejus skelbia po konkurso sukirtęs ranką su rangovais, kurie žada netrukus paruošti projektą kaip galiausiai sutvarkyti Gedimino kalną. Už daugiau nei du milijonus eurų konkurso laimėtojai žada išsamius tyrimus ir tris variantus, kaip gi byrantį kalną tvarkyti. O jau patys tvarkymo darbai, spėjama, valstybei kainuotų dešimtis milijonų eurų. Prie keltuvo į Gedimino kalną, aplankyti Lietuvos simbolio, lankytojų eilė rikiuojasi nuo pat ryto.

Lietuvoje siautusi sausra ne tik pridarė nuostolių ūkininkams, bet ir smarkiai paveikė kai kurių vandens paukščių populiaciją. Ornitologai skaičiuoja, kad galėjo žūti gausybė ypač retų mažųjų žuvėdrų jauniklių bei jų kiaušinių. Nusekus Nemunui, jame esančios salos atsivėrė kaip ant delno. Tad į jas ėmė brautis ir plėšrūnai. Paukščių ramybę trikdė ir žvejojantys bei pramogaujantys gyventojai.

Gyvūnų teisių aktyvistai dalijasi vaizdo įrašu, kaip iš tiesų atrodo vos kelių mėnesių sulaukusių veršiukų kelionė iš Lietuvos į Izraelį skerdimui. Vaizdai ne juokais papiktino gyvūnų teisių gynėjus – esą veršiukai iš Lietuvos keturis tūkstančius kilometrų gabenti perkaitusiame ir perpildytame vagone. Be to, pasak jų, nebuvo nei šeriami, nei girdomi.

Pirmadienio vakare ir antradienio naktį Vilniuje numatomi neramūs ir audringi orai, vėjo gūsiai įsibėgės iki 15-20 m/s. Liūtis lydės perkūnijos ir vėjo gūsiai, galima kruša. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pateikia svarbiausius dalykus apie artimiausius orus. Pirmadienio vakare ir antradienio naktį per šalį slinks aktyvus atmosferos frontas.

Lietuvos Vyriausybė paprašė Europos Žmogaus Teisių Teismo duoti daugiau laiko parengti poziciją dėl Saudo Arabijos piliečio skundo, kad 2005–2006 metais jis buvo neteisėtai kalinamas slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje. Iki šiol Lietuvos Vyriausybė kategoriškai neigė, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas. 51 metų Mustafa al Hawsawis šiuo metu kalinamas JAV Gvantamo bazėje. Jis sulaikytas 2003 metais Pakistane.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Liko viso labo pora dienų iki Seimas apsispręs, ar ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – tinkamas kandidatas tapti eurokomisaru. Tiesa, galutinį sprendimą priims Europos Parlamento nariai. Vis dėlto politologai, narstydami V. Sinkevičiaus biografiją, vis garsiau kelia klausimą, ar mūsų kandidatas turi šansų tapti Europos Komisijos dalimi.

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad kaimynų sprendimą galima iš dalies vertinti kaip moralinį Lietuvos pralaimėjimą. Vis dėlto, pasak Žygimanto Vaičiūno, Rygos sprendimai nebuvo netikėti, turint omenyje Lietuvos sprendimus neįsileisti elektros iš Astravo.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę devynis kartus kilo atpažinti rusų lėktuvų, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, tarp jų – Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu orlaivį su dviem jį lydėjusiais naikintuvais. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), antradienį NATO oro policija atpažino du rusų naikintuvus Su-27, lydėjusius keleivinį kariuomenės lėktuvą T-204 – orlaiviai iš pradžių skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį, vėliau grįžo.