Aktualijos

Siekiant apsaugoti Lietuvos ūkius nuo paukščių gripo, ūkiams ir mažesniems ūkininkams nuo antradienio draudžiama leisti paukščius prie vandens telkinių – jie turės būti uždaryti, teigia žemės ūkio ministras. Andrius Palionis sako, jog taip nutarta pasitarus su Lietuvos paukštininkystės asociacija, ministerijos specialistais, norint sumažinti paukščių gripo riziką.

Seimo narys Gintaras Steponavičius teismui pirmadienį pareiškė, kad verslo koncerno „MG Baltic“ paramos savo įsteigtoms organizacijoms prašė teisėtai neturėdamas jokių ketinimų atsidėkoti, todėl nesupranta, kodėl jo elgesį prokurorai įvertino kaip piktnaudžiavimą.  G. Steponavičius politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pabrėžė nesutinkantis su kaltinimais.

Pasaulyje visų akys nukreiptos į sparčiai plintantį koronovirusą, ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalyje skelbiama apie ypatingą pasirengimą galimam viruso atvejui, gyventojams vis dar kyla klausimų, ar šalis yra pakankamai pasirengusi. Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), daugeliui toje šalyje gyvenančių mūsų tautiečių, kaip ir Lietuvoje likusių jų artimųjų, kyla sveikatos paslaugų apmokėjimo klausimų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą, iki 2020 gruodžio 31 d. galios tos pačios sveikatos draudimo taisyklės dėl būtinosios medicininės pagalbos.

Statomoje 110 kilovoltų (kV) elektros linijoje Pagėgiai-Bitėnai, ties Birštoniškiais, Pagėgių rajone, sekmadienį nuvirto keturios gelžbetoninės atramos.

Nors dėl tobulėjančių technologijų ir inovatyvių vaistų vėžys seniai nebėra mirties nuosprendis, gydytojai onkologai sako esantys lyg surištomis rankomis. Skamba ironiškai, bet onkologinės ligos diagnozę išgirdusiam pacientui neretai tenka siūlyti „palaukti“, mat moderniausias gydymas šalyje nėra prieinamas dėl per menko finansavimo. 50 žmonių Lietuvoje kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, taigi – 18 tūkst. kasmet. Iš viso onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst.

Lietuvių Jungtinėje Karalystėje, spėjama, šiuo metu gyvena apie penktadalis milijono. Ir visiems jiems tenka spręsti: likti Britanijoje ar grįžti namo, į Lietuvą. Ir skaičiai rodo, kad emigrantų srautas į gimtinę jau plūstelėjo. Ekspertai neabejoja, kad tai – būtent „Brexito“ pasekmė. Tiesa, kol į Lietuvą nesidairantys emigrantai Britanijoje pluša tvarkydamiesi dokumentus dėl leidimo likti pas britus, grįžusiųjų tėvynėn irgi laukia daug iššūkių.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį atvyko į Baltarusiją. Tai pirmasis ministro vizitas Baltarusijoje po ketverių metų pertraukos, liudijantis Lietuvos valdžios siekį atnaujinti glaudesnį dialogą su Minsku.  L. Linkevičius vizitą pradėjo lietuvių gyvenamame Rimdžiūnų miestelyje, čia jį pasitiko Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėja jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų veiklos klausimais nuo pirmadienio paskirta Ieva Gervinskaitė.  Per prezidento rinkimų kampaniją pernai I. Gervinskaitė buvo S. Skvernelio patikėtinė.

Premjeras Saulius Skvernelis atsidūrė kryžkelėje – penktadienį pasitraukdamas iš savo pareigų frakcijoje ir Seimo kultūros komitete politinį fakelą jam pasiūlė Ramūnas Karbauskis. Pasak valstiečių lyderio, būtent S. Skvernelis turėtų vesti valstiečius į kitus rinkimus. Bet premjeras nėra toks tikras, ar nori ir gali būti valstiečių lyderiu, apskritai, ar nori likti politikoje.  Tai, kad jis nežino, kokia bus jo politinė ateitis, S. Skvernelis yra jau ne kartą sakęs.

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį 32 kartus vyko šalinti vėjo išverstų medžių. Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, daugiausia tokių gelbėjimo darbų nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto 6 val. atlikta Kauno apskrityje – gelbėtojai kviesti aštuonis kartus. Vilniaus apskrityje sulaukta šešių iškvietimų, ir Marijampolės apskrityje – penkių.  Kauno rajone, kelyje A1, ties Giraitės kaimu, nuvirtęs medis nugriovė ir apšvietimo stulpą.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) siūlymą artėjančiuose Seimo rinkimuose vesti partijos sąrašą. Vis dėlto premjeras teigia kol kas dar apskritai nepasisprendęs dėl savo ateities politikoje. „Esu dėkingas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai už siūlymą Seimo rinkimuose vesti partijos sąrašą. Tai visų ketverių Vyriausybės darbo metų įvertinimas. Tikiu, kad žmonės jaučia realius pokyčius valstybėje, mato, kaip gerėja jų situacija.

Lietuvoje pirmadienį įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Įprastai šis draudimas įsigalioja nuo vasario pirmos dienos, tačiau šiemet ši diena – savaitgalį, dėl to draudimas įsigalios vasario trečią dieną. Šis draudimas galios iki balandžio 20 dienos. Aplinkos ministerija primena, kad iki šios dienos nuo sausio pirmosios taip pat draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, tačiau šis draudimas netaikomas žvejojantiems Kuršių mariose.

Valstybinių miškų urėdija pirmadienį pristatys naujai įsigytus 23 automobilius gaisrams gesinti. Kaune, Raudondvario girininkijos teritorijoje, bus demonstruojamos padidinto pravažumo automobilių „Isuzu D-MAX Space cab“ galimybės. Anot urėdijos pranešimo, automobiliuose įmontuota gaisrų gesinimo įranga, galinti gabenti 300 litrų vandens. „Automobiliai skirti operatyviai aptikti gaisro židinio vietą ir pradėti pirminį gesinimą“, – teigiama pranešime.

Buvęs Seimo narys Kęstutis Pūkas kaip dešimties vaikų tėvas siekia gauti valstybinę pensiją, rašo dienraštis „Kauno diena“. Dienraščio teigimu, K.Pūkas su tokiu prašymu kreipėsi į savivaldybę. Savivaldybės atstovai, pamatę, kad K. Pūkas yra teistas, prašymą atmetė. Politikas dėl to kreipėsi į teismą. „Kodėl vertas? Todėl, kad dešimt vaikų užauginau. Visi tinkamai išauklėti, viskas yra gerai. Teismas priėmė skundą, koks čia dar gali būti savivaliavimas“, – piktinosi K.Pūkas.

Į Signatarų namus Vilniuje pirmadienį grąžintas Vasario 16-osios Akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, po ekspozicijos Lietuvoje dokumentas į archyvą turės keliauti ilgesniam laikui. „Dokumentas pabuvęs šviesoje, jis porą mėnesių „pailsi“, bet tą daryti galima tik tam tikrą metų skaičių.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

Planuoti karjerą pradedame dar mokyklose suole, svajodami, kuo tapsime užaugę. Tai svarbu renkantis studijas, sprendžiant, kurią darbovietę pasirinkti, o galiausiai – kuria kryptimi kardinaliai pasukti savo karjerą. Todėl naudinga žinoti, kurios specialybės netrukus bus itin paklausios, nes tuomet bus lengviau rasti gerai apmokamą darbą ir būti paklausiu specialistu.

Prezidento tėvas Antanas Nausėda dienas vis dar leidžia medikų globoje. Prieš gerą savaitę jam sustreikavo širdis. Šiuo metu jėgas Nausėda atgauna reabilitacijos ligoninėje, kur jį šiandien ir aplankė sūnus ir marti. Prezidentas, kaip beje ir medikai, devyniasdešimtmetį tėvą bando įtikinti, kad metas įprasti gyventi kiek lėčiau. Sekmadienio popietę šalies vadovo kortežas suka į Kulautuvą.

Gastroenterologai atviri: gyventojų, kurie tiesiog medikų reikalauja jiems skirti būtent antibiotikus, kad esą greičiau pasveiktų, nemažėja. Tačiau medikai įspėja – besaikis antibiotikų vartojimas gali baigtis sunkiai gydoma žarnyno infekcija. Sunki liga – klostridija – į ligoninės patalą kas mėnesį paguldo net ne po vieną vyresnio amžiaus pacientą. Sveikatos specialistai sako, kad apsisaugoti nuo šios ligos galėtume ne tik atsakingiau vartodami antibiotikus, bei ir sveikiau maitindamiesi.

Nors pagal Europos Sąjungos direktyvas, gyvsidabriniai termometrai Lietuvoje neparduodami jau nuo 2009 m., nemažai žmonių jų vis dar turi namuose, o dalis netgi ieško, kur įsigyti. Įsibėgėjus gripo ir peršalimo ligų sezonui, kai termometrų prireikia vis dažniau, Bendrojo pagalbos centro specialistai primena, kaip reikėtų elgtis, jei toks termometras sudužo. 1. Iš patalpos, kurioje sudužo termometras, išvesti vaikus ir gyvūnus. 2. Atsargiai mechaniniu būdu surinkti gyvsidabrio lašiukus.

Netinkamą elgesį patyrę vaikai net 4 kartus dažniau serga psichinėmis ligomis. Šitokį didelį susirūpinimą mokslininkams keliantį dalyką atskleidė naujas didelės apimties, 63 metus vykdytas tyrimas, paskelbtas šių metų rugsėjo mėnesį akademiniame recenzuojamame „The Lancet Psychiatry“ žurnale. Tyrime įvardijama, kad netinkamą elgesį vaikystėje patyrę vaikai keturis kartus dažniau serga rimtomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip psichozės, šizofrenija ir bipoliais sutrikimais.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Jungtinės Valstijos sveikina aktyvesnį Lietuvos įsitraukimą į dialogą su Baltarusija. Tai ministras teigia išgirdęs iš JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Philipo T. Reekerio per sekmadienį vykusį judviejų pokalbį telefonu. Į Minską kitą savaitę vykstantis L. Linkevičius su JAV diplomatu aptarė savaitgalį vykusį valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo vizitą Baltarusijoje.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Už dantų gydytojo kabineto tirtantys žmonės ir naujagimius tik per ligoninės langą galintys pamatyti tėvai, buvo sovietinės medicinos kasdienybė. Tai, kaip ir vienodomis dryžuotomis pižamomis papuošti bei ligoninėse uždaryti pacientai, anuomet nieko nestebino. Tokios buvo taisyklės, sąlygos ir galimybės.

Sekmadienį Kaune įteiktas tolerancijos apdovanojimas – juo pagerbtas Litvakų atminties sodo įkūrėjas, visuomenininkas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka, skelbia Lietuvos radijas. Apdovanotas žurnalistas ir rašytojas E. Bunka sako tęsiantis savo tėvo Jakovo Bunkos darbus. Jo vardo labdaros ir paramos fondas rengia stovyklas vaikams, susitikimus mokyklose. Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ Metų tolerancijos žmogų skelbia nuo 2001-ųjų.

Vyras įtaria, kad jo buvusi draugė jam akiplėšiškai meluoja. Naują šeimą prieš dvejus sukūręs Tomas tikina, kad šeimyniniam gyvenimui trukdo praeitis. Prieš devynerius metus vyras buvo užmezgęs santykius su kita mergina, su kuria susilaukė berniuko. Visgi finansinė našta bėgant metams už nesumokėtus alimentus tapo per didelė, tad Tomas nutarė galutinai išsiaiškinti abejonių jam keliančią tėvystę.  „Prašo alimentų už vaiką, kuris tikrai žinau, kad yra ne mano.

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

Kokiu oru šalies mokyklose kvėpuoja mūsų vaikai? Sostinės mokyklose atliktas tyrimas atskleidė liūdną tiesą. Pasak tyrėjų, kai kuriose ugdymo įstaigose aptikti anglies dvideginio kiekiai net tris kartus viršija leistiną normą. Užsibuvus tokiose patalpose vaikams svaigsta galva, sunku susikaupti. O ilgainiui gali prasidėti ir kvėpavimo sistemos sutrikimai, ar lėtinės ligos – astma, alergijos.

Vyriausybė užsimojo parduoti tuštėjančius profesinių mokyklų bendrabučius. Esą pardavus nereikalingas patalpas atsirastų pinigų suremontuoti užpildytus barakus. Studentai remontų labai laukia, tačiau nerimauja, kad pardavimai neįsismarkautų, kad pardavus tariamai nereikalingas patalpas, jiems visai nebeliks, kur gyventi. Sovietiniame Marijampolės profesinio rengimo centro bendrabutyje studentams tenka gyventi po 2-3 kambaryje, o virtuvė ir tualetas yra bendri visam aukštui.

Bendrasis pagalbos centras pernai metais į pagalbos šauksmus atsiliepė daugiau nei du milijonus kartų. Tačiau mažiausiai milijonas skambinusių kreipėsi be jokios būtinybės. Centro darbuotojai prisipažįsta – kasdien tenka išgirsti ir pamokymų, ir melų, ir keisčiausių fantazijų, į kurias reaguoti pagal įstatymus privaloma. Tad į tariamą įvykio vietą siunčiamos visos tarnybos. Tačiau specialistai įspėja: melagingi skambučiai gali baigtis milžiniškomis baudomis ar net laisvės atėmimu.

Žinia, kad pietinėje Klaipėdos dalyje gali atsirasti daugiabučiai psichinę negalią turintiems jaunuoliams sukėlė aistrų miesto tarybos posėdyje. Teigiama, kad esą tokios kaimynystės nenori ir aplinkui gyvenantys klaipėdiečiai. Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos perduoti Klaipėdos savivaldybei valstybinės žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

Seimas vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą” – eilę įstatymų atrišančių rankas aplinkosaugininkams ir didinančių baudas teršėjams. Nuo šiol aplinkos inspektoriai be perspėjimo galės tikrinti įtarimą sukėlusius verslininkus ir netrukdomi imti mėginius, o prireikus net ir stabdyti įmonių veiklą. Ženkliai didės ir baudos už taršą. Visgi kol piniginių verslininkams plačiau praverti nereikia, kas dieną fiksuojami vis nauji ekologiniai skandalai.

Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje.

Šalies valdžia vis garsiau kalba apie prezidento Smetonos paminklo statybą Vilniuje. O premjeras jau net sudarė ir darbo grupę. Tad daugelio akys dabar krypsta į tarpukariu ypatingą vietą Kaune – istorinę prezidentūrą. Pastaruoju metu ši reprezentacinė erdvė sulaukia itin mažai finansinės paramos. Tarpukario vadovų skulptūros skendi tamsoje, o kai kurios vietos – tvora, grindinys, suaižėję sienos tiesiog prašyte prašosi kapitalinio remonto.

Sveikatos apsaugos ministerija dėl gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ už 399,4 tūkst. eurų patikrins šimtų žmonių sveikatą.

Be laikrodžio šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kažkada tai buvo didelė prabanga. Štai Vilkaviškio muziejus surinko senų laikrodžių kolekciją. Kai kuriems – daugiau nei šimtas metų. Bene labiausiai muziejus didžiuojasi tarpukario šveicariškais laikrodžiais, kuriuos užkastus savo sklype atsitiktinai rado vienas vilkaviškietis. Vilkaviškio krašto muziejaus vitrinose – gausybė įvairių laikrodžių.

Valgydami mėsos gaminius ir pirkdami juos iš turgaviečių ar kitų neoficialių prekybos vietų, rizikuojame savo sveikata. Skirtingų įstaigų fiksuojami pažeidimai rodo, kad mėsos pardavėjai nevengia į Lietuvą įvežti mėsos gaminių, o vėliau juos pardavinėti nelegaliai ir tokiu būdu prisikrauti savo asmenines kišenes pinigų.

Žiema be sniego neatbaido entuziastų susiburti maudynėms šaltame vandenyje. Nors tradiciškai sveikuoliai „ruoniai“ pasiturkšti Baltijos jūroje kviečia vasario mėnesį, jau ir šiemet nestinga socialiniuose tinkluose besidalinančių šalto vandens iššūkį įgyvendinusių asmenų. Tačiau gydytojai įspėja – sveikatos paieškos šaltame vandenyje gali baigtis ir ligos patale. Paprašytas įvertinti tokių žiemos maudynių teigiamą naudą sveikatai šeimos gydytojas Valerijus Morozovas buvo kategoriškas.

Kaime gyvenančios Emilijos Januševičienės namuose šiuo metu nykiai tuščia. Anksčiau buvusi kompanijų siela bei meno saviveiklos kolektyvų vedlė Emilija nebegali ir dainuoti. „Kartą man pasakė, kad atrodau taip, tarsi sielą iš manęs būtų išplėšę. Taip ir yra“, – sako moteris. Jos gyvenimo vyras jau antrus metus ilsisi Parovėjos kaimo kapinėse. „Visuomet tikėjau, kad Lietuvoje teisingumą vykdo teismai. Bet mūsų atveju netgi teismo nebuvo.

Šeštadienį vakare pagaliau tapo aišku, kad Kauno klinikinėje ligoninėje stebėtas 28 metų vyras pavojingu koronavirusu nėra užsikrėtęs. Dar dieną buvo pranešta, kad vyras jaučiasi gerai, bet nebuvo žinomi tyrimų rezultatai.   Lietuvoje iš trijų tirtų koronaviruso mėginių visi trys yra neigiami, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius siūlo 2021-uosius skelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais, pažymint šiemet sukankančias jo šimto metų gimimo metines. Nutarimo projekte pabrėžiami V. Sladkevičiaus darbai Lietuvai, kova už jos laisvę, primenama istorija, kaip dvasininkui po Sausio 13-osios įvykių buvo perduotas saugoti Kovo 11-osios Akto originalas. Kardinolas V. Sladkevičius gimė 1920 metais rugpjūčio 20 dieną.

Kaune saugantis koronaviruso izoliuotas pacientas jaučiasi gerai, jokių ligos simptomų nėra, pranešė Kauno klinikinė ligoninė. Jis toliau stebimas specialioje izoliuotoje palatoje, kol laukiama koronaviruso mėginio rezultatų iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos. Ketvirtadienį nuogąstaudamas dėl koronaviruso į Kauno klinikinę ligoninę kreipėsi sunegalavęs vyras.

Seime gimė dar viena idėja plėsti butelius ir skardines surenkančių taromatų galimybes. Konservatorius Kęstutis Masiulis norėtų, kad taromatai priimtų ne tik alaus ar limonado, bet ir pieno, kefyro, aliejaus, pomidorų padažo ar kitų maisto produktų butelius. Kaip tokias Seimo nario idėjas vertina Aplinkos ministerija ir kada taromatuose galėsime palikti daugiau atliekų? Kitoje pusėje taromato pats darbymetis. Į surinkimo taškus vis dar plūsta po švenčių užsilikę buteliai, skardinės.

Kauno savivaldybė nesutinka atsisakyti darželių branginimo kitų rajonų vaikams: vasario pradžioje planuojama atmesti Vyriausybės atstovo reikalavimą dėl šio sprendimo pakeitimo. „Lengvatos mokamos išimtinai iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų, t.y. iš dalies Kauno miesto gyventojų sumokamų mokesčių, todėl absoliučiai pagrįsta, kad, kaip ir dalies kitų lengvatų, kompensacijų atveju šios lėšos gali būti panaudotos Kauno miesto gyventojų reikmėms“, – rašoma tarybos sprendimo projekte.

Jau treti metai, kaip alkoholis parduodamas asmenims, sulaukusiems 20, o ne 18 metų. Tačiau gyventojai vis dar ieško spragų, kaip jaunuoliai gali įsigyti alkoholio, ir kelia klausimą, ar vandens pramogų parkai netyčia nepaliko landos jaunesniems nei 20 metų asmenims įsigyti alkoholio.

Bendra minimalios algos skaičiuoklė – visai Europai. Tokius ketinimus pradėjo svarstyti Europos Komisija, susirūpinusi gerbūvio užtikrinimu patiems skurdžiausiems visuomenės nariams. Darbdavių atstovai tikina, kad toks Europos sprendimas sukeltų dar vieną emigracijos bangą mūsų šalyje, o štai ekonomistai įžvelgia ir tokio žingsnio pliusų, ir minusų. 60-metį perkopęs, bet pensijos dar negaunantis aplinkos tvarkytojas Česlovas neslepia, kad gaunant minimalią algą išgyventi pavyksta sunkiai.

Ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse toliau plintant koronavirusui atitinkamų atsargumo priemonių raginami imtis ir lietuviai. Primenama pasirūpinti medicininėmis kaukėmis ir daugiau dėmesio skirti higienai. Vis dėlto užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja, kad medicininės kaukės gali praversti nebent ligoniui, tačiau sveikam žmogui apsisaugoti nuo virusų nepadės.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pasiaiškino, kodėl jis nutarė trauktis iš Seime esančios valstiečių frakcijos vadovo pareigų ir apleisti Kultūros komiteto pirmininko kėdę. Šio sprendimo tikslas, pasak politiko, susitelkti į bendravimą su žmonėmis.  Jis po penktadienį vykusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos (LVŽS) posėdžio pareikšdamas, kad pasitraukia į šalį, nustebino daugelį žmonių. Šiandien paaiškino, kodėl.