Aktualijos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) baigė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų ekspertinį vertinimą.  Jo, Seime po pateikimo pritarus LRT įstatymo pataisoms, paprašė parlamento Kultūros komitetas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia turinti žinių, kad pažeidimų „Nemuno aušros“ finansavime buvo nustatyta ir iki ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Vis tik, pasak jos, jie neviršijo įstatyme numatytos sumos, dėl kurios būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. „Aš supratau, kad (pažeidimų – ELTA) buvo nustatyta, tačiau ne iki tam tikros sumos“, – „Žinių radijui“ teigė N. Grunskienė.

Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to kylant degalų kainoms, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad dėl pakilusių degalų kainų gali prireikti peržiūrėti teisėsaugos institucijų biudžetus, bet pabrėžė, kad pirmiausia būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti sąnaudas. „Nors ir metų pradžia, biudžetas dar gali būti perskirstytas, bet į metų pabaigą tikrai matom, kad su tokiomis (degalų – BNS) kainomis turėsime iššūkių.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie galimą pasitraukimą iš NATO, Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Lietuva pasitiki NATO, o stiprus Aljansas yra naudingas sąjungininkams abiejose Atlanto pusėse.  „Visiškai pasitikime NATO – kertiniu Lietuvos saugumo pagrindu, Aljanso vienybe, kolektyvine gynyba ir visų sąjungininkų įsipareigojimais.

Nors už lango kuo gražiausias pavasaris, saulė ir šiluma jau mėnesį laiko džiugina gyventojus, tačiau kai kur radiatoriai iki šiol pleška pilnu pajėgumu.  Socialiniuose tinkluose gyventojai pradėjo dalintis, jog kai kuriuose butuose iki šiol labai karšta ir šildymas nei kiek nesumažėjo, nepaisant šiltų orų lauke.

 Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį tęsė už neapykantos žydams kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bylos nagrinėjimą, jame teisėjų kolegija netenkino politiko ir jo gynėjų prašymų. Posėdžio metu teisėjų kolegija baigė įrodymų tyrimą ir kitame teismo posėdyje pradės skaityti baigiamąsias kalbas.

Nors dienomis termometrų stulpeliai šokteli iki 16 laipsnių ir lepina saulė, naktimis orai staigiai atšąla – temperatūra krenta žemiau nulio. Šilutiškiai feisbuke dalijasi, kad balandžio 2-osios rytą, po šaltos nakties, išėję į lauką išvydo netikėtą vaizdą – žemę ir medžius nuklojo sniegas, viskas pasidabino baltu šerkšnu. Socialinių tinklų grupėje „Orų entuziastai“ gyventoja iš Šilutės pasidalijo įspūdingais vaizdais.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad ikiteisminis tyrimas dėl paviešintuose seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino failuose esančios informacijos vyksta intensyviai, renkami įrodymai, teisinės pagalbos ketinama kreiptis į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). „Intensyviai vyksta tyrimas. Šiai dienai yra apklausta apie 20 asmenų.

Prokurorai sprendimus „čekiukų“ bylose priėmė dėl 25 savivaldybių tarybų narių, liko dar 35 savivaldybės, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Vis tik ji viliasi, kad šį procesą prokuratūrose pavyks užbaigti dar šiemet. „Labai noriu ir tuo tikiu, kad šie metai bus paskutiniai darbo su „čekiukais“. Darbas vyksta tikrai labai intensyviai. Pasižiūrėjau paskutinę informaciją: turime 60 savivaldybių, tai šiai dienai jau yra priimti sprendimai dėl 25 savivaldybių.

Vykstant tyrimams, kuriuose figūruoja buvę premjerai Saulius Skvernelis ir Gintautas Paluckas, generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako kol kas neturinti prašymų naikinti šių parlamentarų teisinę neliečiamybę.  „Šiai dienai tokių prašymų neturiu“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė N. Grunskienė. „Galiu patikinti, kad jeigu toks prašymas bus – visuomenė apie tai tikrai bus informuota“, – akcentavo ji.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ketvirtadienį pranešė kaip ekspertinį vertinimą dėl nacionalinio transliuotojo LRT pataisų teikiantis kartu su Vilniaus universitetu (VU) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu parengtą politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją. Ją šios trys aukštosios mokyklos pristatė kovo 31-ąją.

Pastaruoju metu išaugęs neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srautas rodo suaktyvėjusius Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiksmus, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis. Lietuvos pasienyje su Baltarusija trečiadienį buvo fiksuotas naujas migrantų paros rekordas: apgręžti 35 asmenys. Iki tol didžiausias šiemet neįleistųjų per parą skaičius buvo fiksuotas vos prieš dvi dienas – pirmadienį, tuomet buvo apgręžtas panašus skaičius – 34 migrantai.

Klaipėdos valdža prieš ketverius metus pagrįstai nepritarė koncerno „Achemos grupė“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) planams didinti veiklos apimtis uoste, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 30 dieną atmetė bendrovės skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 metų birželio sprendimą. Pastarasis konstatavo, kad tarybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei atmetė „Klasco“ skundą.

Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai praėjusią parą apgręžė 35 neteisėtai kirsti sieną bandžiusius migrantus, tai – didžiausias skaičius šiemet, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos duomenimis, tarp bandžiusiųjų neteisėtai patekti į ES buvo viena moteris, likusieji – vyrai. Keliose grupėse VSAT pareigūnų sulaikyti užsieniečiai prisistatė esantys Afganistano, Irano, Maroko, Pakistano bei Somalio piliečiai. Dokumentus turėjo tik vienas Afganistano pilietis.

Kretingoje – reta proga išvysti seniausią Lietuvoje medinę skulptūrą. Dar Vytauto Didžiojo laikus menanti Marija su Kūdikiu visiškai atsitiktinai Laukžemės bažnyčioje buvo atrasta vienos menotyrininkės. Tyrimai parodė, kad skulptūrai – apie 600 metų. Per tą laiką ji buvo perdažyta net 11 kartų, tačiau nuo sunykimo ją išgelbėjo prieš pusę tūkstančio metų naudoti dažai. Po stikliniu gaubtu Kretingos muziejuje stovi seniausia Lietuvoje žinoma medinė skulptūra – Laukžemės Madona.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė ketvirtadienį susitiks su Socialinės apsaugos ir darbo viceministrais, grupės atstovais aptarti karių ir pareigūnųpensijų klausimą. „Naudingu susitikimu galėsime pavadinti, jeigu išgirsime konkrečius planus ir įsipareigojimus gerinti dirbančių pareigūnų, būsimų pensininkų sąlygas ir didinti išmokas. Taip pat nepamirštant jau atsargoje esančių pareigūnų, kurių pensijos taip ir liko neindeksuotos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Kaip Eltai sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, darbinio susitikimo metu bus aptarti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo klausimai. „Prezidentas su ministru kalbėsis apie Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje“, – teigė prezidento patarėjas.

Jonavoje ketvirtadienį rengiamos kompleksinės valstybinio lygio civilinės saugos pratybos. Pratybas organizuojantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas teigia, kad jų pagrindinis tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalies tarnybų ir institucijų įvykus galimai nelaimei. Vyks valstybinio lygio civilinės saugos pratybos Civilinės saugos mokymai vyks bendrovės „Achema“ teritorijoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs dėl pirmojo pusmečio valstybės lėšų skyrimo partijoms – jas turėtų gauti dešimt politinių jėgų, dėl šiurkštaus pažeidimo „Nemuno aušrą“ siūloma palikti be valstybės pinigų. Pagal parengtą VRK sprendimo projektą, iš viso partijoms bus paskirstyta 2,5 mln. eurų. Daugiausia – 662,7 tūkst. eurų – turėtų sulaukti valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį nagrinės už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „aušriečių“ lyderio, parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio baudžiamąją bylą. Vasarį teismui atvertus šią bylą buvo apsikeista nuomonėmis dėl įrodymų tyrimo galimybių joje. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius pareiškė neprašantis byloje atlikti įrodymų tyrimo.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas tikisi didesnio koalicijos partnerių palaikymo ateityje balsuojant dėl Kapčiamiesčio karinio poligono įrengimo Lazdijų rajone. „Aš šnekėjausi prieš tą pirmą balsavimą dėl pateikimo ir po to kalbėjausi, ir aš tikiu, kad po svarstymo ir priėmimo stadijų mes turėsime platesnį palaikymą ir iš tos frakcijos, kuri šį kartą nebalsavo „už“, – trečiadienį LRT televizijai teigė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad santykiai su Baltarusija įmanomi tik tokiu atveju, jei režimas įrodytų, kad nori siekti glaudesnių santykių su Vakarais, o Lietuvoje nustotų skraidyti kontrabandiniai balionai, bei šalies sienos nekirstų rekordiniai skaičių nelegalių migrantų. Prezidentas taip pat aptarė ir Lietuvos galimybes apsiginti nuo į šalies sieną kertančių dronų. Daugiau apie Lietuvos saugumą, grėsmes ir santykius su Baltarusija TV3 interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.

Vengrijos užsienio reikalų ministras ne tik raportuoja Kremliui iš uždarų Europos Sąjungos posėdžių, bet ir vykdo Rusijos bei jos oligarchų nuleistas užduotis. Apie tai byloja paviešintas vengrų ministro pokalbis su Sergejumi Lavrovu – jame abu tariasi, kaip panaikinti sankcijas vieno oligarcho dukrai. Skandalas dėl galimo šnipinėjimo ir vadinamųjų „zadanijų“ vykdymo krečia Vengrijos vyriausybę prieš svarbius parlamento rinkimus.

Į Lietuvą kovo 31 d. bandė patekti didžiausias neteisėtų migrantų skaičius šiais metais. Pasieniečiai aiškina, kad orams atšilus tokių srautų tikėjosi ir jiems ruošėsi. Valstybės sienos apsaugos tarnyba dalijasi, kaip išradingai migrantai bando pergudrauti pareigūnus – iš miegmaišių siuvasi priedangas ir tipena Lietuvos link. Pasak specialistų, tokių hibridinių atakų artimiausiu metu nemažės. Tačiau premjerė ramina – esą didelių problemų nėra.

Sklandant gandams apie amerikiečių sausumos operaciją Irane, 2026 m. balandžio 1 d. paryčiais Lietuvos laiku D. Trumpas kreipsis į tautą dėl Irano situacijos. Tuo metu Teheranas skelbia, kad „valios užbaigti karą“ turi, ir tuo pačiu grasina Jungtinių Valstijų technologijų įmonėms, kurios padėjo vykdyti operacijas šalyje. Įprasto benzino galono kaina viršijo 4 dolerius – tai mažiau nei 1 euras už litrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad šiuo metu Vyriausybės inicijuotos priemonės degalų kainoms sumažinti kol kas duoda labai ribotą efektą. Anot šalies vadovo, šiuo atveju reikėtų imtis ir kitų papildomų iniciatyvų, tarp kurių – Prezidentūros siūlomos maksimalių kainų ribų formulės nustatymas.

Premjerei Ingai Ruginienei užsiminus, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ Europos Vadovų Taryboje, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, jog ne Vyriausybės vadovė, o jis pats ketina ir toliau atstovauti Lietuvai minėtame formate. Prezidentas visgi tvirtina, kad šiuo klausimu nesutarimų su I. Ruginiene nėra. „Neieškokite trinčių ten, kur jų nėra.

Užsienio politika susidomėjusi premjerė Inga Ruginienė vis labiau skleidžia sparnus – ne tik svajoja susitikti su Donaldu Trumpu, bet ir tikina esanti kompetentinga Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje. Ankstesnėje kadencijoje teisę vykti į Europos Vadovų Tarybą iš prezidento Gitano Nausėdos siekė perimti konservatoriai ir premjerė Ingrida Šimonytė – dėl to politikai smarkiai pykosi.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva pasitiki NATO, tačiau kartu pripažįsta, kad Aljanse pastaruoju metu didėja įtampa. „Tačiau šiaip jau įtampa didėja. Įtampa turbūt rezonuoja dėl to, kad karas Irane buvo netikėtas Europai, Europos vadovams, kadangi su Europa čia nebuvo tariamasi.

Donaldas Trumpas ir vėl reiškia nepasitenkinimą NATO aljansu, tiksliau – Vakarų Europos šalimis, kurias kaltina nepakankamai padedant JAV operacijose prieš Iraną. D. Trumpas sako rimtai svarstantis galimybę trauktis iš NATO – esą, užbaigus operacijas Irane, bus peržiūrėti aljanso veikimo principai, o galbūt apskritai pasitraukta. Anot jo, europiečiai nuolat prašo JAV pagalbos, tačiau kai jos prireikia pačiai Amerikai – atsuka nugarą.

Donaldui Trumpui pareiškus, jog jis svarsto išvesti Jungtines Valstijas iš NATO, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europoje įtampa didėja, tačiau panaši retorika yra girdėta ir anksčiau, o kalbėti apie NATO žlugimą ar aljanso pakaitalus šiuo metu itin pavojinga.  Daugiau apie padėtį NATO ir Donaldo Trumpo retoriką TV3 žinių interviu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje per iškilmingą Vilniaus universiteto (VU) senato posėdšįgarbės daktaro vardas buvo suteiktas dailininkui Petrui Repšiui ir italų filosofui Maurizio Ferrariui. Kaip trečiadienį pranešė VU, P. Repšys – vienas istoriškiausių dabartinių Lietuvos dailininkų, derinantis kelias meninės raiškos formas, kurios leidžia jam pasiekti įvairią auditoriją.

Donaldas Trumpas ir vėl pyksta ant NATO aljanso. O tiksliau, vakarų Europos šalių, kurias kaltina, kad jos nepadeda amerikiečiams kariauti su Iranu. Trumpas sako rimtai svarstantis trauktis iš NATO, esą kai užbaigs reikalus su Iranu, peržiūrės aljanso veikimo principus, o galbūt apskritai pasitrauks. Esą, dabar europiečiai tik prašo Amerikos pagalbos, bet kai pagalbos reikia pačiai Amerikai, atsuka jai nugarą.

Prasidėjus balandžiui ilgalaikės orų prognozės žada daugiau šilumos nei įprastai. Pasak hidrometeorologijos tarnybos specialistų, šių metų balandis turėtų būti šiltesnis ir sausesnis nei įprastai. Tačiau jeigu ir toliau nebus daug kritulių, tikėtina, kad pakilus temperatūrai, galima sulaukti ir sausros. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina „mes laimėjome“ prieš Iraną. Ekspertai pastebi, kad Trumpo žodžiai nėra nuoseklūs. Ką tai parodo ir kas mūsų laukia? Apie tai, ko siekia D. Trumpas ir kada karas baigsis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja mokslų daktarė, Artimųjų Rytų kultūros antropologė, iranistė Dalia Sabaliauskienė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.

Griežta cenzūra, blokuojamas internetas ir vienpusis informacijos srautas – tokioje aplinkoje gyvena Irano visuomenė. Nors oficialus naratyvas kontroliuojamas valstybės, vis daugiau žmonių ieško būdų jį apeiti ir pasiekti žinias iš užsienio.

Viskas prasidėjo, kai jaunas vos trisdešimties vyras pateko į Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl išsekimo. Jo kūno masės indeksas (KMI) tebuvo 16, nustatyta anemija bei ryškūs uždegiminiai rodikliai. Atlikus išsamius tyrimus, įskaitant kompiuterinę tomografiją, diagnozė buvo negailestinga – kaverninė atvira plaučių tuberkuliozė.

Lietuvoje kainos auga kaip ant mielių – brangsta ne tik kuras, bet ir kitos prekės: gėrimai, maisto produktai, buities reikmenys. Dėl to kai kurie lietuviai vis dažniau užsuka ne į vietines parduotuves, o vyksta apsipirkti pas kaimynus į Lenkiją ir skaičiuoja, kad taip sutaupo net ne dešimtis, o šimtus eurų.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie galimą pasitraukimą iš NATO, šalies vadovas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Lietuva visiškai pasitiki Aljanso vienybe. Pasak jo, partnerystės su Vašingtonu plėtojimas buvo ir bus strateginis valstybės prioritetas. Prezidentas pažymi, kad JAV yra ypač svarbi NATO sąjungininkė ir strateginė Lietuvos transatlantinė partnerė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę ir laidos vedėją Edmundą Jakilaitį nabašnykais pavadinęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis etikos nepažeidė. Už tokį sprendimą trečiadienį balsavo šeši komisijos nariai, penki siūlė R. Žemaitaičio elgesį įvertinti kaip pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingumo principų pažeidimą. Sprendimas priimtas valdančiosios daugumos atstovų balsais.

Europoje ir toliau kyla energijos kainos – kai kurios šalys riboja degalų pardavimus ar mažina akcizus, o Lietuva svarsto, kaip padėti žmonėms sumažinti transporto išlaidas. Ar šios priemonės bus pakankamos išspręsti išaugusias kainas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Ministre, jus dažnai matau vaikščiojant pėsčiomis.

Lietuvoje gimstamumas ir toliau mažėja, o sparčiai senstanti visuomenė kelia vis daugiau iššūkių šalies ekonomikai, darbo rinkai ir socialinei sistemai. Ekspertai vis dažniau kelia klausimą, kokių sprendimų būtina imtis jau dabar, siekiant išvengti dar gilesnės demografinės krizės. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir demografė, sociologė Aušra Maslauskaitė.

Praėjusių metų pabaigoje vykusio Seimo posėdžio metu naudodamasi tarškyne ir taip keldama triukšmą konservatorė Ingrida Šimonytė nusižengė Valstybės politikų elgesio kodeksui, konstatvo trečiadienį posėdžiavę parlamento Etikos sargai.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) konstatavo, jog savo teiginiais apie praėjusiais metais vykusį kultūros protestą, jo motyvus bei ten dalyvavusius moksleivius „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pažeidė Politikų elgesio kodekso normas.

Seime kelią skinantis naujoms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė sako, jog jos vadovaujama institucija nesiekia nei valdyti, nei kištis į visuomeninio transliuotojo turinį daugiau, nei jai priklauso.  „Vyriausybė nesiekia nei valdyti LRT turinio, nei kištis daugiau, negu nustato Vyriausybės nutarime patvirtinta tvarka.

Ukrainos žvalgybai pranešus apie turimus duomenis, esą Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, premjerė Inga Ruginienė tokią informaciją neigia. Pasak jos, į Lietuvą atklydęs dronas buvo netyčinis incidentas.  „Tikrai turiu paneigti šitą informaciją. Šiai dienai, apart vieno nuklydusio drono, Lietuvoje nefiksavo nė vieno drono, kertančio Lietuvos teritoriją.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad tarp „valstiečių“ ir „Nemuno aušros“ kilusį konfliktą dėl viceministrų pozicijų išspręs koalicinė taryba. „Palikime šitą klausimą išspręsti koalicinei tarybai. Ji tikrai bus ir tikrai suras sprendimą“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

Europos Sąjungoje (ES) nerandant sutarimo dėl vasaros ir žiemos laiko atsisakymo, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad Lietuva galės imtis lyderystės šiuo klausimu kitąmet, pirmininkavimo ES Tarybai metu. „Jau seniai diskutuojame dėl laiko sukimo, dabar vėl paskutinį kovo savaitgalį persukome laikrodžius. Seniai nerimsta diskusijos, ar tikrai to reikia, ar negalime pasirinkti vieno laiko ir jo turėti visus metus. Šiai dienai tikrai turėjome kliūčių.

Verdančios kalbos apie degalų brangimą ir toliau netyla. O kol skirtingos šalys išbando skirtingus būdus, kaip sumažinti kainas ir įtikti vairuotojams, Europos Sąjungos atstovai jau ragina valstybes griebtis degalų taupymo. Esą, jei geopolitinė situacija bus ir toliau įtempta, tiekimo grandinės gali sutrikti.