Aktualijos

Policija nepradės administracinės teisenos Vilniuje gegužės viduryje vykusio „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ organizatorių atžvilgiu dėl karantino reikalavimų pažeidimų šiame renginyje, nebus baudžiami ir atskiri reikalavimų nesilaikę žmonės, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.  Anot jo, sprendimas nepradėti teisenos priimtas ketvirtadienį, nustačius, kad organizatoriai padarė viską, ką galėjo, kad reikalavimų būtų laikomasi.

Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Konstitucinis Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą. Rinkimų įstatymų nuostatos, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Vilniaus rajone, daugiau nei 200 Galgių kaimo gyventojų tapo įkaitais – centralizuotos vandentiekio trasos nutiestos jau metus, pinigus jas tiesusi įmonė įsisavino, tačiau vandens iki šiol neturi. Žmonės vis dar priversti naudotis tik džiūstančiais šuliniais, pasenusiomis nuotekų talpyklomis ar lauko tualetais, o nauji namai su baldais stovi tušti, nes žmonės neturėdami vandens negali į juos įsikelti. Darbų rangovai ir valdininkai vis žada, kad situacija netrukus bus išspręsta.

Dar šią savaitę įsigaliojęs Galimybių pasas, kaip sako verslininkai, neneša tokios naudos, kokios buvo tikėtasi. Į kavines ir barus su Galimybių pasu kol kas užsuka vos vienas kitas žmogus, o ir jų esą daugiausia tik sostinėje. Verslininkai spėja, kad šitaip teks gyventi dar ilgai ir sako, kad dabar būtų pats laikas panaikinti visus jiems taikomus ribojimus.

Sprendimai dėl trečiojo skiepo nuo koronaviruso Lietuvoje dar nepriimti, laukiama „Pfizer“ išvadų dėl revakcinacijos būtinumo, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. „Duomenų vis daugiau atsiranda, „Pfizer“ žada birželį pateikti savo vertinimus, išvadas dėl trečio skiepo reikalingumo. Tai bent jau šitos informacijos reikia palaukti. (...) Sprendimai dar nepriimti“, – BNS penktadienį sakė Jurgita Grebenkovienė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Lisabonoje vykstančiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu išdėstė Lietuvos poziciją diskusijoje apie Aleksandro Lukašenkos režimo veiksmus. A. Anušauskas paprašė sąjungininkų budrumo – anot ministro, Baltarusija agresyviai elgsis ir ateityje. „Situacija aplink mus yra vis blogesnė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jie priklausė amžiaus grupėms nuo 50 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 80–89 ir 50–59 metų grupėms, vienas – 90–99 metų amžiaus grupei. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4235 žmonės.

Per praėjusią parą Lietuvoje iš viso paskiepyta 28 tūkst. 420 žmonių. Pirmąja skiepo doze vakcinuota 14 tūkst. 880 žmonių, antrąja – 13 tūkst. 540, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 988 tūkst. 507 asmenys, abiem – 557 tūkst. 546. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 66,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 68,2 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 66,1 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Iš Atėnų į Vilnių skridusio, bet Minske nutupdyto civilinio orlaivio užgrobimą tiria ir amerikiečių Federalinis tyrimų biuras (FTB), nes tarp keleivių buvo ir JAV piliečių, teigia Lietuvos kriminalinio policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis. Tyrimą taip pat vykdo ir Lenkija, nes orlaivis registruotas šioje valstybėje. Lietuvos teisėsaugos institucijos praneša iki šiol apklaususios visus įgulos narius, kai kuriuos netgi keletą kartų, apie 90 proc.

Klaipėdoje savaitgalį nuo COVID-19 bus skiepijami gyventojai nuo 16 metų, atvykusieji skiepytis galės pasirinkti vakciną iš tuo metu esamų, penktadienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. „Praėjusį sekmadienį organizuota panaši skiepijimo akcija sulaukė itin didelio populiarumo. Per vieną dieną pasiskiepijo daugiau nei pusantro tūkstančio gyventojų, o šią savaitę sulaukėme daug skambučių ir prašymų tokią galimybę suteikti dar kartą.

Vienas vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas pernai mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigijo 1128 cigaretes – tai sudaro kiek daugiau nei 56 pakelius. Per metus gyventojų legaliai įsigytų cigarečių kiekis sumažėjo 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Cigarečių gamyba 2020 metais padidėjo 5,9 proc., eksportas – 3,7 proc., tuo metu importas sumenko 25,1 procento. Tabako gaminių mažmeninės kainos pernai padidėjo 5,6 procento.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 503 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 5 žmonės, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 348,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 273 tūkst. 346 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 89 asmenys. Pasveikusiųjų – 252 tūkst.

Galimybių pasą jau gavo apie 270 tūkst. gyventojų, teigia Registrų centras. „Penktadienio ryto duomenimis, Galimybių pasą atsisiuntė daugiau kaip 270 tūkst. gyventojų. Dar apie 700 tai padarė atvykę į Registrų centro padalinius“, – BNS sakė  Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. Anot jo, fiziškai daugiausia žmonių dėl galimybių paso atvyksta į padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. M. Samkus pabrėžė, kad atspausdintas galimybių pasas išduodamas nemokamai.

Po sekmadienio incidento Minske, šalies režimui nutupdžius keleivinį lainerį, per pastarąsias keturias dienas Lietuva atsidūrė pasaulio žiniasklaidos epicentre, sako Vyriausybės Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas. „Pagal raktinius žodžius, tokius kaip Lietuva, „Ryanair“, Minskas, plius mūsų šalies aukščiausi pareigūnai, atlikome paiešką lotynų, kirilicos, hebrajų, japonų rašmenimis. Ta plati bazė buvo šaltinių – daugiau nei 380 tūkstančių.

Ką gi žinome apie kefyrą ir rūgpienį – ar šie rauginti gėrimai naudingi sveikatai? Dažnai kefyro žmonės griebiasi laikydamiesi dietų, pasak medikų, rūgtelėję produktai išties gali būti puiki žarnyno šluota, tačiau net ir kefyru piktnaudžiauti nereikėtų. Kefyras – raugintas pieno gėrimas, kurį žmonės vartoja jau tūkstančius metų. Lietuviai ne išimtis. Ir jei negeriate kefyro, pasirodo, visai be reikalo.

Penktadienį uostamiestyje bus pakeltos Klaipėdos simbolio burlaivio „Meridianas“ burės.  Taip kasmet paskelbiama vasaros sezono pradžia pajūryje.  Istoriniu jūrinio paveldo eksponatu po atviru dangumi tapęs „Meridianas“ savo burėmis Klaipėdos senamiestį papuoš aštuntą vasarą iš eilės. Šiemet sukanka 50 metų, kai šis burlaivis 1971-ųjų liepą buvo prišvartuotas prie Dangės upės krantinės ir nuo to laiko yra miesto simbolis.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti naujais išmaniais. Dėl to pabrangs elektra, mat jų kaina bus įskaičiuota į tarifus. Tačiau ministras Kreivys aiškina, kad naudojant išmanų skaitiklį atsiras ir papildomų galimybių taupyti. Visgi žmonės piktinasi, kad teks papildomai mokėti už naujus skaitiklius, kai geri dar ir senieji, be to naujieji elektros skaitikliai leis energetikams fiksuoti žmonių gyvenimo būdą ir kaupti šiuos duomenis.

Frazės „senelis iki bažnyčios sekmadieniais važiuodavo“ arba „tais metais gamykliškai taip ėjo“ – Lietuvos automobilių rinkos klasika. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad šalyje automobilius vairuoja tik senyvo amžiaus žmonės, kurie savo transporto priemones naudoja itin retai. Gali pasirodyti, kad skelbimuose parduodamų automobilių būklė nepriekaištinga, tačiau realybė – visai kitokia.

Mažėjantys susirgimų COVID-19 skaičiai ir rekordiškai kritęs pandemijos pagreitis teikia optimizmo, kad galbūt vasarą karantino ribojimų nebeliks. Nors ekspertai neslepia tokio staigaus kritimo net neprognozavę, įspėja, kad per daug atsipalaiduoti negalima. Pabrėžiama, kad tai, ar turėsime ketvirtąją bangą rudenį ir kokia ji bus, dabar priklauso nuo pačios visuomenės. Komentuodamas naujausius duomenis LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys prof.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Įvykiai Baltarusijoje: * Sulaikyto žurnalisto Ramano Pratasevičiaus motina interviu BNS prašė Vakarų pagalbos išlaisvinti jos sūnų ir kitus politinius kalinius. Ji taip pat ragino susilaikyti nuo bet kokio smurto ir spręsti klausimą diplomatiniu keliu.

Seime liejasi aistros dėl galimybių paso senjorams. Jiems skundžiantis, kad pasą gauti be išmanaus telefono ir kompiuterio sudėtinga, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė rėžė, kad senjorams pasas nereikalingas. Premjerė Ingrida Šimonytė ir ministre Aušrinė Armonaitė puolė atsiprašinėti, o opozicija – gėdinti, neva tokie pareiškimai griauna pasitikėjimą tiek vakcinavimu, tiek karantino sąlygas švelninančių galimybių pasu.

Šį šeštadienį Kėdainių ligoninėje nuo COVID-19 infekcijos mirė jaunas kėdainietis. Vos 24 sulaukęs vyras į ligoninę buvo paguldytas gegužės 17 dieną. Kurį laiką jo sveikata laikėsi stabiliai, tačiau liga itin greitai ėmė progresuoti. Gegužės 22 dieną vaikinas ligoninėje mirė.  Blogėjo staiga Lieka neaišku, kokia jaunuolio ligos eiga buvo iki patekimo į ligoninę, tačiau čia kurį laiką būklė buvusi sąlyginai gera, ėmė blogėti labai sparčiai.

Po nusižudžiusios medikės skandalo su Šiaulių Respublikinės ligoninės darbuotojais susitiko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Apie susitikimą žiniasklaida informuota nebuvo, o pats pokalbis vyko už uždarų durų. Prezidentas rėžė išgirdęs, kad psichologinis teroras įstaigoje tęsiasi, ir nušalinti tik ligoninės direktorių nepakanka.   Prezidentas G. Nausėda išėjo po pokalbio su medikų bendruomene.

Netylant skandalui apie Minske nutupdytą iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą, vis labiau aptarinėjama ir tikimybė apie galimus incidentus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ar provokacijas pačios Lietuvos teritorijoje. Žinant Aliaksandrą Lukašenką nieko tikslaus prognozuoti neįmanoma, o tai reiškia, kad reikia ruoštis ir blogiausiam, sako politologas Laurynas Jonavičius.  Politologą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus išlieka pirmoje, o pagal mirtingumą atsidūrė septintoje vietoje Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo antra ir devinta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 467 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 96 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Sekmadienį Minske priverstinai nutupdžius keleivinį lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, buvo sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Po šio įvykio tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių vadovai šį įvykį pasmerkė ir ragina, kad pro Baltarusijos oro erdves nebeskristų jokie keleiviniai lėktuvai. Ateityje planuojama įvesti sankcijos, kurios palies Baltarusijos ekonominius sektorius.

Ketvirtadienį su Respublikinės Šiaulių ligoninės medikais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad visi įstaigos vadovai, kurie susiję su medikės mirtimi ir mobingu, turi būti nušalinti nuo pareigų.  Anot jo, mobingo problema net ir nušalinus įstaigos vadovą Remigijų Mažeiką tęsiasi toliau.  Po Lietuvą sukrėtusios tragedijos nusižudžius jaunai ligoninės medikei dėl patirto mobingo prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Respublikinėje ligoninėje.

Ketvirtadienį į Lietuvą pristatyta tryliktoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta – 18 tūkst. dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), iki šios dienos Lietuva gavo 159,6 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, gyventojų skiepijimui sunaudota 140,3 tūkst. dozių. Kaip nurodoma pranešime, naujos vakcinų siuntos paskirstomos savivaldybėms atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Vaikų sveikatą karantino metu vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas prilygina karo zonose gyvenančiųjų psichikos būklei. Kaip teigia jis, pandemijos ir karantino metu mokyklos uždaromos turėtų būti paskutinės, o atidaromos pirmos. Anot mediko, dabar gi sunkiai suvokiama, kai laisvinant verslus jos Lietuvoje jau uždarytos 35 savaites. Išanalizavus 87 šalių ir 25 mln. susirgusių COVID-19 infekcija žmonių duomenis vidutiniškai vaikai sirgo apie 11 proc.

Elektroninio pašto paslaugų teikėjas „Proton Technologies AG“ ketvirtadienį pranešė, kad elektroninis laiškas apie tariamą sprogmenį, kurį Baltarusijos režimas įvardija kaip priežastį priverstinai Minske nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą, kuriame buvo žurnalistas Ramanas Pratasevičius, išsiųstas jau nukreipus orlaivį. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Reuters“. „Nematėme patikimų įrodymų, kad baltarusių teiginiai būtų teisingi“, – sakoma Šveicarijos bendrovės pranešime.

Skambiai pristatoma „Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą regionams. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad šis tinklas padės mažinti skirtumus tarp mokyklų, regionų ugdymo įstaigos nuogąstauja, kad joms nebus lemta tapti projekto dalimi ir skirtumai tarp moksleivių pasiekimų tik dar labiau ryškės.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia abiturientus antrąja „AstraZeneca“ doze pasiskiepyti dar iki egzaminų sesijos pradžios. Pirmadienį, gegužės 31 dieną, sostinės abiturientai bus laukiami vakcinacijos centre „Litexpo“ rūmuose, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Visi suprantame, kokią reikšmę abiturientams turi egzaminai, todėl sudarėme galimybę visiems dar nepasiskiepijusiems abiturientams antrąjį skiepą gauti anksčiau“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Minsko režimas per vaikus spaudžia politiškai aktyvius baltarusius, taip pat dėl išgalvotų priežasčių įkalina nepilnamečius aktyvistus, sako  Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Įsitraukusi į prezidento rinkimų kampaniją, aš pati sulaukiau anoniminio skambučio. Man buvo liepta pasirinkti, ar vaikų saugumas, ar dalyvavimas politikoje“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį Vilniuje, Seime, sakė S. Cichanouskaja.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina sostinės abiturientus pasinaudoti galimybe pasiskiepyti antrąja „Vaxzevria“ (anksčiau – „AstraZeneca“) doze dar iki egzaminų sesijos pradžios. Pirmadienį, gegužės 31 dieną, sostinės abiturientai bus laukiami vakcinacijos centre „Litexpo“ rūmuose (Laisvės pr.

Europos Sąjunga ketina priversti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką brangiai sumokėti už priverstinį Europos keleivinio lėktuvo nutupdymą siekiant areštuoti režimo oponentus, naujienų agentūrai AFP sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Valstybių ir vyriausybių vadovai pirmadienį [per viršūnių susitikimą] paprašė mūsų pasiūlyti sektorines ekonomines sankcijas, kurių mes ES nepratę taikyti, ir kai kas iš karto ateina į galvą.

Po sunkios ligos, gegužės 24 dieną, Anapilin iškeliavo ilgametis akių gydytojas oftalmologas, Panevėžio žydų bendruomenės valdybos narys, nesulaukęs  68-ojo gimtadienio, Sergejus Amitonas. Medikas palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse. Akių gydytojas oftalmologas S. Amitonas 1980 metais baigė Kauno medicinos universitetą (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir nuo 1981 metų pradėjo dirbti, pradžioje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, o vėliau – Konsultacinėje poliklinikoje.

Ketvirtadienį įsigalioja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai, numatantys daugiau galimybių ir tinkamesnį žmogaus teisių įgyvendinimą pataisos namuose, skelbia Teisingumo ministerija. „Netinkamos ir nežmoniškos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos formuoja piktą žmogų, kuris grįžęs į visuomenę jaučia pagiežą, neturi noro keistis ir įgūdžių integruotis“, – pranešime sakė E. Dobrovolska.

Baltarusija sulaukė atsako iš Vakarų, o ateityje turėtų būti nubausta dar didesnėmis sankcijomis, kurios turėtų paliesti jau ne atskiras įmones ar asmenis, o ištisus Baltarusijos ekonomikos sektorius. Visgi nerimaujama, kaip tokios sankcijos gali paveikti pačios Lietuvos ekonomiką. Apie sankcijas Baltarusijai ir galima poveikį Lietuvos ekonomikai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako esanti pakraupusi dėl savo pavaldinės žodžių žiniasklaidoje apie Galimybių pasą senjorams. Ministrė patikino, kad dėl darbuotojos žodžių bus peržiūrėtos ministerijos vidinės taisyklės dėl bendravimo su žiniasklaida. „Pasakysiu tiesiai. Esu pakraupusi nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojos komentaro apie Galimybių pasą.

Europos Sąjungos (ES) finansuojami pasienio projektai turėtų būti nutraukti, nes juos įgyvendinant reikia bendradarbiauti su Minsko režimu, sako Lietuvos premjerė. „Iš esmės projektai yra įšaldyti. Tik klausimas, ar jie turėtų būti tęsiami. Mano supratimu, jie tęsiami neturėtų būti, ir mes tą klausimą taip pat pasiūlėme iškelti Vadovų Taryboje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka siekia padėti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aneksuoti Baltarusiją. „Mes žinome, kas vyksta Baltarusijoje. Iš tiesų, Lukašenka žaidžia su Putinu ir padeda Putinui aneksuoti šalį. Taigi, mes galėtumėme nusiųsti signalus Rusijai taip pat, kad Europa nesitaikstys su aneksija“, – žurnalistams Lisabonoje sakė G. Landsbergis.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo rugsėjo 1-osios planuojama atnaujinti normalų darbą mokyklose.  Apie tai, kaip naujais mokslo metais vyks ugdymo procesas, ministrės ketvirtadienį teiravosi Seimo narys, valstietis Arvydas Nekrošius. „Daugelis nerimauja, kaip bus su mokslo metais, nerimauja, kaip eis į mokyklą. Panašu, kad nežino ir mokytojų bendruomenės, taip pat ir kai kurios savivaldybės to klausia.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seimo posėdyje turėjo atsiprašyti už Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės žodžius dėl Galimybių paso senjorams.  Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis ketvirtadienį I. Šimonytės paprašė įvertinti ministerijos darbuotojos atsakymą į klausimą, kaip Galimybių pasą turėtų gauti vyresnio amžiaus gyventojai, kurie nesinaudoja informacinėmis technologijomis.

Naujos sektorinės Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijai galėtų apimti naftos produktų sektorių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Prieš neformalų ES ministrų susitikimą G. Landsbergis tikino, kad būtina surasti „sektorius ir kompanijas, kurios padeda režimui“, bet siekti, kad sankcijos nepaveiktų eilinių žmonių. Jis taip pat pridūrė, kad apie tai šalys plačiau dar nediskutavo.

Padaugėjo nelegalių migrantų per Baltarusijos sieną patenkančių į Lietuvą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Vien per pirmą šių metų ketvirtį fiksuoti 178 nelegalūs migrantai. Dėl susidariusios situacijos stiprinama sienos apsauga. Ketvirtadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos-Baltarusijos sienos saugumo užtikrinimo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad raginti gyventojus skiepytis nuo COVID-19 gali tekti pasitelkti ir papildomas priemones. Premjerė nuogąstauja, kad nepaskiepijus pakankamai žmonių ir išplitus viruso mutacijoms, perniek nueis iki šiol pasiektas rezultatas kovoje su COVID-19. „Lietuva yra pirmame penketuke Europos Sąjungoje [pagal skiepijimą]. Tačiau tempas galėtų būti ir greitesnis. Dabar vakcinų yra daugiau.

Ketvirtadienį Seime galutinai priėmė įstatymų projektus, kuriais Lietuvoje bus įteisinta nauja vienišų asmenų išmoka. Už Vienišų asmenų išmokų įstatymą vienbalsiai balsavo 124 Seimo nariai. Valdantieji dar prieš rinkimus žadėjo, kad ne tik našliai ar našlės, bet ir visi kiti vieniši pensininkai turėtų gauti bent 42 eurų papildomą išmoką. Tačiau bent jau kol kas, nuo liepos 1 d. ji bus lygi dabartinei našlių pensijai ir sieks 28,63 euro.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja Arūną Dulkį ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kuri neleidžia gyventojams pasiankstinti antros „AstraZeneca“ (arba „Vaxzervia“) vakcinos dozės. Tokį ministerijos sprendimą buvęs ministras vadina nepagrįstu ir rizikingu. „Tikrai vertinu kaip, mano manymu, visiškai nepagrįstą poziciją. Dar daugiau, ji, mano supratimu, yra net ir tam tikra prasme rizikinga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi naujo Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) vadovo paieškų – ketvirtadienį Valstybės tarnybos portale paskelbtas konkursas į šioms pareigoms užimti.