Aktualijos

Įvykiais iš pajūrio gausus sekmadienis. Savaitgalį vienoje Klaipėdos bažnyčioje vyko gyventojų vakcinacija, o sekmadienį vakare pranešta apie Rusijos pareigūnų sulaikytą Klaipėdos rajono merą. Klaipėdoje medikai žmones pradėjo skiepyti… bažnyčioje. Nusidriekė eilės, o dauguma jose stovinčiųjų sako, kad juos pastūmėjo būtent tai, jog skiepą gaus maldos namuose. Taip prieš ir po mišių bažnyčios patalpose vakcinuojama pirmą kartą.

Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture jau balsavo 32,08 proc. rinkėjų, rodo sekmadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Iš anksto šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., rinkimų dieną iki 18 valandos sekmadienį – 23,76 proc. rinkėjų. Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną – 18,19 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 27,35 procento.

Atleistą buvusį Viešojo saugumo tarnybos (VST) Vilniaus dalinio vadovą Sandrių Survilą teismas grąžina į Vilniaus dalinio Organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Teismas konstatavo, kad per tarnybinį nusižengimo tyrimą padaryti procedūros pažeidimai yra esminiai, nulėmę neteisingos, neproporcingos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimą. Trečiadienį paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Rusijos pareigūnų Kuršių mariose sekmadienį buvę sulaikyti trys Lietuvos piliečiai – Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir du verslininkai – perduoti Lietuvai, BNS patvirtino Užsienio reikalų ministerija (URM). „Lietuvos sienos įgaliotinis pranešė, kad visi incidento Kuršių mariose dalyviai jau Lietuvoje. Perdavimo procedūra baigta“, – BNS sekmadienio vakarą informavo užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Lietuvoje prasideda masinės 5G tinklo statybos. Per artimiausius porą metų šalyje išdygs tūkstančiai atnaujintų ar visiškai naujų bazinių ryšio stočių iš pradžių didmiesčiuose, o vėliau ir kituose Lietuvos regionuose. Nors Susisiekimo ministerija žada, kad iki 2025-ųjų 5G ryšys veiks beveik visoje Lietuvos teritorijoje, aplink sieną su Rusija tinklas gali veikti nepilnu pajėgumu. Mat, 5G ryšiui reikalingus dažnius Rusija jau naudoja kariniais tikslais.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės. Kaimyninėje šalyje tai sukėlė politinį sąmyšį, kuris nuvilnijo per visą Sąjunga. Nors toks verdiktas per daug nenustebino, tačiau Europos Komisija įspėja Lenkiją nesavivaliauti.

Atsigręžus į istorinę praeitį, matyti, kiek daug skaudulių Lietuva patyrė. Okupacijos, trėmimai, partizanų mūšiai, kova už nepriklausomybę – visa tai galima vadinti istorinėmis traumomis, po kurių tautai atsitiesti nelengva. Psichologijos profesorė įvardijo, kad kiekvienas istorinis lūžis paliko gilų antspaudą lietuvių psichologinei sveikatai, o su traumų padariniais mokomės susidoroti iki šiol.

Lietuvius vis labiau baugina ne tik sparčiai kylančios maisto, degalų, bet ir įvairių paslaugų kainos. Kišenes teks patuštinti ne tik norintiems gražesnės šukuosenos ar dailesnės suknelės, bet ir kenčiantiems dantų skausmą. Kainų šuolio priežastis savo sričių specialistai aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“. Brangsta odontologų paslaugos Vilnietė Sidonija jau eilę metų gyvena be vieno priekinio danties ir dėl to vengia plačiai šypsotis.

Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose. Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.

Nuo šiol už neteisėtą žmogaus persekiojimą grės baudžiamoji atsakomybė. Įstatymo projekto rengėjai tikina, kad persekiojimo kriminalizavimas padės apsaugoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir laiku užkirsti kelią sunkesniems nusikaltimams. Tačiau kai kurie Seimo nariai tikina, kad tokia įstatymo pataisa – nesusipratimas, mat gatvėje užkalbinus ir paprašius telefono numerio, gali likti apkaltintas persekiojimu.

Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture jau balsavo 20,74 proc. rinkėjų, rodo sekmadienio rytą paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Iš anksto šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., rinkimų dieną iki 13 valandos sekmadienį – 12,42 proc. rinkėjų. Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną – 10,19 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 19,35 procento.

Vilniuje šeštadienį pareigūnams įkliuvo du asmenys, mėginę pasinaudoti svetimais galimybių pasais, nepaisant dar tą pačią dieną paskelbtos informacijos apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas.  Apie 16 val. 8 min. Pergalės gatvėje, 1978 metais gimęs vyras parduotuvės apsaugos darbuotojui pateikė 1977 metais gimusio kito asmens vardu išduotą galimybių pasą, praneša Vilniaus apskrities policija. Apie 20 val. 10 min.

Šeštadienį Klaipėdoje vyko po draugų vestuvių dingusio tatuiruočių meistro Evaldo Rusio paieška. Paieškos organizatorių teigimu, ieškoti sekėsi sklandžiai, tačiau dingęs vyras kol kas nebuvo rastas. Vis dėlto rankų paieškos organizatoriai nuleisti neketina. Kaip portalas tv3.lt rašė anksčiau, šeštadienį Klaipėdoje vyko E. Rusio paieška. Nors policija vykdo dingusiojo paiešką, gyventojai vyro ieškojo ir patys.

Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture balsavo 11,69 proc. rinkėjų, rodo sekmadienio rytą paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Iš anksto šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., rinkimų dieną iki 10 valandos sekmadienį – 3,37 proc. rinkėjų. Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną 2,71 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 11,87 procento.

Kol vyriausybė svarsto naujas priemones pandemijai valdyti, prekybininkai jau ragina nelaukti gruodžio ir kalėdinių dovanų pradėti ieškoti jau dabar. Vienas didelis prekybos centras jau siūlo pirkti kalėdines eglutes ir dekoracijas. Tiesa, kol dar nepraėjo vėlinės, daugumai pirkėjų ne kalėdinė prekyba galvoje. O prekybininkai perspėja, kad dėl pandemijos prekių ir dovanų siuntimas ypač iš užsienio gali užtrukti. Tad jei žinote, ko tiksliai norite, ragina tai pirkti, kol kiti neišpirko.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dalijant turizmo infrastruktūrai gerinti skirtus milijonus, be pinigų liko Neringos ir Palangos savivaldybės. Tai sužinoję šių merai nejuokais užsirūstino. Neringos meras vardija, kad negavus pinigų, neatsiras ir papildomų tualetų, asfaltuotų kelių, toliau gali žiojėti ir duobės keliuose, dėl kurių taip skundžiasi turistai. Palanga net žada kreiptis į teismą. Nidoje vis pluša darbininkai ir, panašu, toks vaizdas nesikeis.

Praėjusią parą nustatyti 2285 nauji COVID-19 atvejai, dar 25 žmonės nuo šios ligos mirė, sekmadienį praneša Statistikos departamentas. Iš mirusiųjų pilnai paskiepyti buvo penki asmenys.  Praėjusią parą 647 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, pilnai skiepijimosi schemą baigė 502 gyventojai, o 359 pasiskiepijo sustiprinančiąja doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1781 COVID-19 sergantys žmonės – 67 daugiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje.

Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 183 neteisėtus migrantus – tai vienas didžiausių skaičių nuo rugpjūčio pradžios. Įleistų į Lietuvą migrantų šeštadienį nebuvo, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Šeštadienis Lietuvos pasieniečiams buvo nelengvas – iš Baltarusijos plūstelėjo neteisėtai į ES bandančių patekti migrantų“, – rašoma pranešime.

Europos Komisijai paskelbus kitų metų žvejybos kvotas, Lietuvos žvejai neslepia pasipiktinimo. Briuselyje nuspręsta perpus sumažinti silkės kvotą, dar metams uždrausta žvejoti menkę, o lašišas bus galima į krantą parplukdyti tik tas, kurios jūroje atsidūrė paleistos žmonių. Taip komisija siekia atkurti nykstančias Baltijos žuvų rūšių populiacijas, o žvejai jau džiauna tinklus ir į dokus tempia laivus. Baltijoje sugaunamos žuvies kitąmet ant stalų bus mažiau.

Trakų ir Kelmės rajonuose sekmadienį vyksta antrasis merų rinkimų turas. Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir tęsis iki 20 valandos. Iki to laiko draudžiama šeštadienio naktį įsigaliojusi rinkimų agitacija. Iš viso Trakų rajone yra 27 tūkst. 986 rinkėjai, Kelmės rajone – 23 tūkst. 770 rinkėjai. Antrajame Trakų ir Kelmės merų rinkimų ture varžosi du daugiausiai balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.

Lietuvos ir kitų Europos šalių prašymas skirti europinių lėšų fizinių barjerų pasienyje su Baltarusia įrengimui – liko neišgirstas. Po ilgas valandas trukusių derybų Briuselyje – Europos Komisijos vadovė pareiškė, kad pjaunanti viela nebus finansuojama Bendrijos lėšomis. Nuo metų pradžios į Lietuvą iš Baltarusios pateko jau kone 4200 nelegalų. Su Lukašenkos kontrabanda šiuo metu kovoti priversta ir Latvija, ir Lenkija. Ir be fizinio barjero pasienyje ši kova neįsivaizduojama.

Vyriausybė siūlo naikinti draudimą dirbti vidaus tarnyboje padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė tokioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms pataisoms, jos teikiamos Seimui. Vidaus tarnybos statutą siūloma keisti, nes Konstitucinis Teismas draudimą visam gyvenimui būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Singapūre planuojamos atidaryti Lietuvos ambasados steigimas ir išlaikymas kitąmet valstybei atsieitų 1,73 mln. eurų, joje turėtų dirbti šeši žmonės, nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM). Dėl ambasados šioje Pietryčių Azijos šalyje galutinį sprendimą priims Ministrų kabinetas. Remiantis Vyriausybės nutarimo projektu, 2023-iaisiais ambasados išlaikymas atsieitų 1,4 mln. eurų. Anot Užsienio reikalų ministerijos, panašiai tiek lėšų reikėtų ir vėlesniais metais.

Policija nusitaikė į galimybių pasų klastotojus ir tuos, kurie į prekybos centrus traukia su svetimu galimybių pasu. Pareigūnai suorganizavo reidą ir vien vakar sugavo beveik keturiasdešimt tokių pažeidėjų ir jiems jau grasina kalėjimu. Bausmių gali sulaukti ir tie, kas savo galimybių pasą atiduoda naudoti kitiems. Prie prezidentūros vidurdienį – minia LGBT rėmėjų.

Vienas labiausiai Lietuvoje lankomų objektų – Kryžių kalnas po pandemijos metų vėl skaičiuoja didėjančius turistų srautus.  Tačiau ten dirbančių prekybininkų tai nedžiugina, perkančių užsieniečių – nedaug. Popandeminiams turistams Kryžių kalnas yra dažniausiai trumpas, iki valandos trunkantis stabtelėjimas, keliaujant po Baltijos šalis, o suvenyrus ar magnetukus ryžtasi pirkti retas: „Aš manau, kad tai nuostabu, kad tai gražu ir įkvepia. Manau, kiekvienas čia turėtų apsilankyti.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Išbrangus šildymui, valdantieji jau svarsto žmonėms įvesti privalomą renovaciją. Esą tokių priemonių reikia imtis, mat gyventojai patys dažnai nesugeba susitarti dėl renovacijos. Valžia pradžioje rengiasi reikalauti renovuoti labiausiai kiaurų daugiabučių šilumos punktus. Daugiabutis Panevėžyje statytas prieš daugiau kaip 40 metų. Tokio pat senumo ir šilumos punktas – morališkai ir techniškai pasenęs.

Lietuviai prie telefonų ir kompiuterių ekranų praleidžia vidutiniškai 5 valandas per dieną, didžiąją laiko dalį – socialiniuose tinkluose. O „Facebook" tyrimai byloja – socialiniai tinklai keičia žmonių išvaizdos standartus ir formuoja iškreiptą grožio suvokimą. Dėl to kenčia paauglių, ypač jaunų merginų psichika ir savivertė. Net suprasdami tai, jauni žmonės negali sustoti naudotis socialiniais tinklais, nes esa nuo jų priklausomi.

Lietuvos paštas praneša, kad sukčiai įmonės vardu siunčia trumpąsias žinutes apie apie neva sulaikytą siuntą ir reikalingą atnaujinti informaciją. Apgaulingose žinutėse pateikiama aktyvi nuoroda, kurią kviečiama paspausti. Valstybės įmonė įspėja to nedaryti.  „Primename klientams gavus įtartiną žinutę ar laišką jokiu būdu nespausti turinyje esančių nuorodų. Pastaruoju metu matome suaktyvėjusį apgaulingo turinio siuntimą.

Jau daugiau nei mėnuo su galimybių pasu dalyje parduotuvių jaukia įprastą prekybą – didieji prekybininkai nenustoja skųstis mažėjančiomis apyvartomis, sako, kad kai kur krito dešimtadaliu. Tačiau apie neviltį kalba ir šviežio maisto pramonės atstovai. Kai kurie mėsos perdirbėjai pasakoja nežinantys, kur dėti produkciją, kuri dažniausiai parduodama tik didelėse parduotuvėse. Pirkėjai dėl galimybių paso tikrinimo dažniau lankosi mažesnėse.

Prastėjant epidemiologinei COVID-19 situacijai bei įsibėgėjus virusinių infekcinių ligų sezonui, medicinos įstaigų durys vis rečiau užsiveria. Įvairiais sveikatos negalavimais besiskundžiančių pacientų skaičiai pastaruoju metu sparčiai auga, todėl kartais paciento gydymas ir būklės stebėjimas gali užtrukti iki 24 valandų. Naujagimių tėveliai tikina, kad tai nesusipratimas.

Neseniai paskelbta, kad Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos audinės. Tiesa, vakcina eksperimentinė, tačiau Lietuvos ūkininkai jau sako laukiantys, kada nuo koronaviruso galės paskiepyti ir savo žvėrelius. Taip, pasak ūkininkų, būtų ramiau ir saugiau. JAV taip pat jau pradėti eksperimentine vakcina skiepyti zoologijos sodo gyvūnai. Ar tai gali būti žingsnis link naminių gyvūnų vakcinacijos? Dar pernai rudenį Lietuvoje esančiose audinių fermose kilo COVID-19 protrūkių.

Pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija, žmonių gyvybes glemžiasi ir kita, mažiau matoma, bet labai pavojinga – nutukimo pandemija. Ekspertai nuktukimą vadina tiksinčia bomba ir viena didžiausių šio amžiaus grėsmių visuomenės sveikatai. Tačiau vienos lietuvaitės, atsikračiusios 140 kilogramų per pusantrų metų, pavyzdys rodo, kad neįmanomo nėra ir viskas mūsų rankose.

Šeštadienį Daukanto aikštėje prie prezidentūros susirinko LGBT vaikų mamos ir jų rėmėjai. Palaikymo akcija skirta prezidentui Gitanui Nausėdai atvirą laišką parašiusiai Rasai Račienei, kuri šalies vadovo prašo įsiklausyti į LGBT bendruomenės rūpesčius ir nustoti skaldyti visuomenę. „Prezidentūros pažado ir pakvietimo man tikrai užteko, bet pasirodo kitiems žmonėms irgi parūpo. Aš tuo džiaugiuosi.

Ministrės Aušrinės Armonaitės pažadai į Lietuvą šį rudenį privilioti 20 tūkst. turistų iš užsienio žlugo galutinai – milijoną eurų valstybei kainavusiu projektu susidomėjo vos pora šimtų užsieniečių. Mėgindama gelbėti projektą, nemokama trečia nakvyne ministrė dabar jau vilios lietuvius. Tačiau ir viešbučių savininkai, ir tautiečiai priekaištauja – sako, labiau sudomintų 2 nakvynės už vienos kainą.

Ketvirtajai pandemijos bangai įsibėgėjus ir atsiradus griežtesniems ribojimams dėl patekimo į prekybos centrus, kai kurie gyventojai linkę apeiti taisykles, pasinaudodami svetimu galimybių pasu. Penktadienį policijos pareigūnai vykdė specialią akciją visos Lietuvos mastu – tikrino, ar apsaugos patikrą praėję asmenys pasinaudojo asmeniniu galimybių pasu. Iš daugiau nei 12 tūkst. patikrintų pirkėjų fiksuoti 38 pažeidėjai, dėl jų veiklos pradėti tyrimai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) artimiausiu metu bus steigiamas Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrius. Seimo valdyba šią savaitę patvirtino didesnį leidžiamą etatų skaičių šioje įstaigoje – vietoj 147 jų gali būti iki 159, tai yra papildomai numatoma įsteigti 12 naujų etatų. „Mes planuojame lapkričio mėnesį (įkurti – BNS), jeigu viskas sklandžiai vyktų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šeštadienį su Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministru Sungwooku Moonu aptars Lietuvai aktualius pasiūlymus, kaip būtų galima paskatinti abipusę prekybą, ekonominius santykius ir investicijas, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Mūsų šalis Pietų Korėjos verslui gali pasiūlyti palankią investicinę aplinką, modernią infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą.

Pagailėjusi buvusio sutuoktinio laikytų šunų ir kačių panevėžietė atsidūrė aklavietėje. Iš geros širdies pradėjusi rūpintis alkstančiais gyvūnais dabar to neišgali, bet ir pagalbos neprisišaukia. Esą tiek savivaldybė, tiek maisto ir veterinarijos tarnyba siuntinėja vieni nuo kitų, o realiai keturkojai alksta ir murkdosi savo išmatose. Vos kieme su maistu rankoje pasirodo panevėžietė Vitalija, iš pakampių ima lįsti išalkusios katės, prie jų netrukus prisišlieja ir šuo.

Praėjusią parą nustatyta 3050 naujų COVID-19 atvejų, mirė 15 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Visi mirusieji, išskyrus penkis žmones, buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3712 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, pilnai skiepijimosi schemą baigė 3509 gyventojai, o 4158 pasiskiepijo sustiprinančiąja doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1714 COVID-19 sergantys žmonės – dviem dešimtimis mažiau nei prieš parą, 150 iš jų – reanimacijoje.

Vėstant orams, lietuviai šviežias daržoves ėmė keisti į raugintas. Nors ant turgaus prekystalių ne vienas raugintas skanėstas, visgi labiausiai lietuviai perka raugintų daržovių čempioną – kopūstą. Tiesa, pardavėjai sako, kad šiemet turguje žmonių mažiau, nes ragauti patys ir išsirinkti jiems skaniausių kopūstų – negali. O mitybos ekspertai sako, kad raugintas daržoves reikia valgyti, nes jos gali padaryti jums dovanoti ne tik sveikatos, bet ir laimės pojūtį.

Neretas vilnietis susiduria su galvos skausmu, kurgi pasistatyti mašiną, ypač kai daugiabučių kiemai užpildyti. Senos statybos namų gyventojai kartais priversti griebtis šiaudo: transporto priemones stato netinkamai, siaurindami išvažiavimus, užstodami šaligatvius ir panašiai. Nuo sausio įsigaliosiantis draudimas parkuotis prie įvažiavimų į kiemus problemos neišspręs, o Vilniaus savivaldybė siūlo gyventojams tvarkyti kiemus patiems.

Išpuolius Vilniuje parduotuvėse „Ikea“ ir „Iki“ surengęs Rusijos pilietis įkalintas 12–ai metų. Keturis žmones peiliu ir kardu subadęs, dvi parduotuves sudeginti bandęs ir vienoje jų didelį gaisrą sukėlęs gaisrą rusas pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti ir kelių kitų nusikaltimų.

Absurdas, nebrandumas, susireikšminimas ir klaidžiojimas paralelinėse visatose – tai tik keletas iš daugybės skambių politikų reakcijų į Gitano Nausėdos pareiškimą, neva valdantieji vasarą tyčia sulėtino vakcinavimo tempus tam, kad neįgyvendintų prezidento užbrėžto tiklso paskiepyti 70 procentų žmonių. Tokiu sabotažu netiki net aršiausias Ingridos Šimonytės Vyriausybės varžovas Ramūnas Karbauskis.

Graikijoje sulaikyto Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus gynybos ėmėsi Helsinkio žmogaus teisių asociacija Ukrainoje. Ji aiškina, kad teismas Lietuvoje Radkevičiaus atžvilgiu nebuvo teisingas, o jis pats – Ukrainos patriotas, kovojęs prieš rusų ir separatistų karius Rytų Ukrainoje. Sausio 13-ąją žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus su apmaudu teigia, kad Ukraina slepia įvykių kaltininkus, o Lietuvos politikai nekelia šio klausimo dvišaliuose santykiuose.

Lietuvoje naktį praūžė audra. Be elektros buvo likę 40 000 vartotojų, ugniagesiai kone šimtą kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Nuo žaibo iškrovos supleškėjo namo, šalia Panevėžio, stogas, Šilutė sulaukė krušos. Vis tik stipriausią audrą pajuto Klaipėdos apskritis – uoste vis dar ribojama laivyba, prišvartuotose jachtose budi jų įgulos, o ryte aprimęs vėjas čia vėl stiprėja.

Biržų pašonėje – šiurpinančios pramogos. Artėjant Helovinui Kirkilų pramogų parką užkariauja šimtai zombių, raganų, šmėklų. Drąsiausiųjų laukia siaubo namas ir Frankenšteino laboratorija. Helovino parko įkūrėjos – dvi biržietės. Jos nuo vasaros be atokvėpio statė, kūrė, lipdė – ištuštino ne tik statybinių medžiagų, bet ir dėvėtų drabužių parduotuves.   Vos pravėrus Frankenšteino laboratorijos duris nuo pat pirmo žingsnio pasitinka ne tik šiurpą keliantys garsai, bet ir vaizdai.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus akciją savivaldybėms ir šeimos gydytojams, kai už spartesnį senjorų skiepijimą dalins piniginius prizus, kai kurios savivaldybės tokią idėją jau peikia. Merai aiškina, kad ministerijos užmojai nerealūs ir tokiose „žiurkių lenktynėse“ dalyvauti jie neketina.  Ministras Arūnas Dulkys žada premijas trims savivaldybėms, kurios iki gruodžio pirmos dienos vakcinuos per 90 procentų vyresnių nei 75 metų senjorų.