Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis riziką, kad po pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ims save laikyti Vakarų pripažįstamu lyderiu. Jis pareiškė nematantis reikalo kalbėtis su A. Lukašenka, nes jis ir atsakingas už migracijos krizės pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija sukėlimą.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.

„Esame dėkingi Europos Sąjungai už iki šiol parodytą solidarumą. Raginame imtis tolesnių greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Priešingu atveju, Baltarusijos režimo vykdomų provokacijų ir išpuolių tik daugės“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris lapkričio 15-16 dienomis Briuselyje dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais posėdyje.

Lietuvos demografinė situacija dabar sunki kaip niekada – pernai šalyje gimė vos 25 tūkst. kūdikių. Padėtį dar labiau blogina ir COVID-19 pandemija, kuomet dėl kamuojančios nežinios ir nesaugumo jausmo šeimos nebenori susilaukti vaikų. Medikai nerimauja dėl to, kas laukia ateityje, kadangi Lietuvos gimdyvių amžiaus vidurkis vis auga. 2020 m. Lietuvoje gimė 25 144 kūdikiai. Palyginimui, 2016 m. šalyje gimė 30 623 vaikai.

Antrą savaitę iš eilės koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje stebimos palankios tendencijos. Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, praėjusią savaitę registruota ketvirtadaliu mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su laikotarpiu prieš tai.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) šią savaitę vyks operos „Traviata“ premjera, artimiausiems mėnesiams suplanuota 13 pasirodymų, o kai kuriuose jų pasirodys ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 16 590 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat užregistruota 282 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, antradienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną fiksuota 9 512 naujų COVID-19 atvejų ir 12 pacientų mirtis. Antradienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse gydomi 14 906 COVID-19 pacientai, iš kurių 1 270 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Metų pabaigą Klaipėda šiemet pasitiks akcentuodama ekologiją, tad miestas nusprendė, kad pagrindinis kalėdinis akcentas bus vos pusės metro aukščio kalėdinė eglė po specialiu gaubtu. Kaip teigė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ komunikacijos vadovė Živilė Putnienė, šventinis laikotarpis Klaipėdoje prasidės gruodžio 11-ąją ir truks iki sausio 10-osios, o šiųmetinis uostamiesčio kalėdinis šūkis „Maža didelio miesto Kalėdų verta!“ apjungs ekologijos temas ir Kalėdų vertybes.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Spalį brango ir vaisiai bei daržovės. Labiausiai – trumpavaisiai agurkai, avokadai, pomidorai, bananai. Daugiau mokėti tenka ir už makaronus, kavą, šokoladą. Ir tai, panašu, dar nėra pabaiga.

Aistroms dėl sprendimo taikyti galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų negestant, šalyje aidi protestų bangos. Pirmadienį grupelei tėvų prie Vyriausybės pastato išreiškus nepasitenkinimą šiuo valdančiųjų siekiu, netrukus suorganizuota nauja akcija prie prezidentūros – siekiant, kad jų žinutę išgirstų ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Seime subliuško „darbiečių“ bandymas tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams prailginti kasmetines atostogas. Dalis parlamentarų baiminosi, kad toks Darbo kodekso pakeitimas atgrąsytų darbdavius nuo daug vaikų turinčių darbuotojų samdymo. Darbo partijos frakcija Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo, kad tris ir daugiau vaikų auginantys tėvai turėtų ilgesnes atostogas. Jų trukmė priklausytų nuo to, kelias dienas per savaitę dirba tėvai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako suprantanti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susirūpinimą situacija prie rytinės Europos Sąjungos (ES) sienos, tačiau jos nestebina, kad skambutis Aliaksandrui Lukašenkai buvo panaudotas propagandai.

Seime pasigirsta siūlymai plėsti 100 eurų už skiepą nuo koronaviruso. Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose šios idėjos vertinimai skirtingi. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didelė dalis vyriausios amžiaus grupės gyventojų pasiskiepijo be jokių raginimų ir išmokų, tad turi nuliūdinti tuos, kurie mano, kad 100 eurų padarė proveržį vakcinacijos kampanijoje.

Lietuvai susiduriant su neteisėtai sieną kirtusių migrantų iš Baltarusijos krize, šalyje stiprėja neigiamas pabėgėlių vertinimas, rodo tyrimo rezultatai.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai neatitinka oficialios Vokietijos pozicijos, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas. „Šis pokalbis sukėlė mums visiems nuostabą, ne tik mums, bet ir mano kolegoms vokiečiams“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Žygimantas Pavilionis.

Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl galimybių paso išdavimo ir galiojimų pakeitimų. Ketinama sutrumpinti galimybių paso galiojimo laiką, taip pat apibrėžti, kad jis būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų. Visgi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad vaikams galimybių paso prireiks tik norint pramogauti, neformaliam ir pagrindiniam ugdyme jis nebus taikomas. Premjerė pristatė sprendimus dėl pandemijos valdymo, kuriuos trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Jau kitų metų rugsėjį kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5–2 metus įgyti rinkoje paklausias, pavyzdžiui, IT specialybes. Tokią galimybę atveria Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeistas studijų vykdymo reglamentavimas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderių pokalbiai su Baltarusijos ir Rusijos vadovais yra viena priemonių spręsti neteisėtos migracijos problemas, nes vien sankcijomis krizės numalšinti nepavyks, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Sankcijos taip, reikalingos už tuos, kaip mes manome, nusikaltimus žmogaus teisėms ir apskritai žmogiškumui.

Laisvės frakcijos Seime seniūnu tapo parlamento vicepirmininkas Vytautas Mitalas, antradienį pranešė frakcija. Frakcijos sutarimu seniūnas renkamas kas metus. Pirmaisiais šios Seimo kadencijos metais seniūnės pareigas užėmė Ieva Pakarklytė. Pasak naujai išrinkto frakcijos seniūno, siekdama įgyvendinti Laisvės partijos programą frakcija aktyviai dirbo pirmuosius Seimo metus, o kasmetinis vadovybės atsinaujinimas yra postūmis naujiems darbams.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis tikina, kad viešojoje erdvėje kalbantys sveikatos ekspertai, kurių patarimų klausosi ir Vyriausybė, kelia žmonėms nemažai abejonių ir neskatina jų skiepytis. S. Skvernelio nuomone, vakcinacijos proveržio nesukels ir siūlymas daugiau žmonių skirti 100 eurų išmoką. Buvęs premjeras ragina ieškoti autoritetų, į kurių žodžius įsiklausytų skirtingos visuomenės grupės.

Daliai parlamentarų siūlant praplėsti 100 eurų skyrimo už skiepą nuo koronaviruso, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė idėją vertiną skeptiškai. Jos teigimu, tokią priemonę galima svarstyti kalbant apie trečiąją vakcinos dozę, tačiau norint priimti sprendimą, tam reikia daugiau laiko.

Nuo pirmadienio, lapkričio 15 d., įsigaliojusi tvarka viešose uždarose patalpose dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius nuo šiandien palietė ir ugdymo įstaigas. Tiesa, yra išimčių, kam kaukės dar nereikės. Operacijų vadovo sprendimu nurodoma, kad visi, vyresni nei 6 metų asmenys, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo užimtumo sistemos pakeitimus, kuriais būtų galima lengviau atskirti, kurie bedarbiai iš tiesų darbo neranda dėl sąžiningų priežasčių, o kurie sistema piktnaudžiauja. Siūloma, kad gavę tinkamą darbo pasiūlymą jo per pusės metų laikotarpį bedarbiai galėtų atsisakyti tik vieną kartą, o kitu atveju būtų braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų.

Seimo nariai palaiko 100 eurų už skiepą programą ir siūlo ją plėsti į kitas amžiaus grupes. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertina kolegų užmojus ir teigia, kad diskusija apie galimybę daugiau žmonių skirti išmoka už vakcinaciją – galima. Visgi kokios amžiaus grupės galėtų sulaukti išmokos, anot V. Čmilytės-Nielsen, dar reikia diskutuoti.

Artėjant šv. Kalėdoms prezidentūra ir ponia Diana Nausėdienė pradeda kalėdinės eglutės žaisliukų gaminimo akciją ir kviečia jungtis Lietuvos mokyklas, dienos ir globos centrus, visas šeimas ir iš vilnos nuvelti po kalėdinį paukštį. D. Nausėdienė, kartu su idėjos autore Urte, vaizdo įraše dalijasi instrukcija ir kviečia visus susiburti drauge. Pasak ponios, ši eglutės žaisliukų vėlimo akcija – puiki proga susivienyti kuriant kartu bendram tikslui.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva sušauktą partijų lyderių ir ekspertų pasitarimą dėl COVID–19 pandemijos valdymo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė pakartotinai teikia savo siūlymus, kurie, ministrų kabineto narių nuomone, prisidėtų prie efektyvesnio pandemijos valdymo, rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pranešime.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina apsispręsti dėl griežtesnių COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – su galimybių paso išdavimu ir galiojimu susiję pakeitimai. Ketinama apriboti, su kokiais testais bus gaunamas galimybių pasas ir kiek laiko jis galios, tačiau jį galės gauti ir vaikai nuo 12 metų. Parengtame Vyriausybės nutarimo dokumente numatoma, kad galimybių pasas būtų išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 90 migrantų. Antradienį po vidurnakčio iš Klaipėdos uosto išplaukė laivas, kuriame buvo į jį neteisėtai patekę 4 migrantai ir kurį beveik 2 savaites saugojo pasieniečiai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako neatmetantis galimybės, jog migrantų krizė Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje gali būti priedanga aktyviems Rusijos veiksmams prieš Ukrainą. „Migrantų dirbtinai sukelta krizė, virstanti į humanitarinę krizę, gali būti tik priedanga aktyviems veiksmams prieš Ukrainą. Mus tai neramina, nes Rusija parodė gebėjimus greitai permesti gana didelius pajėgumus dideliais atstumais, juos sutelkti“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atkreipia dėmesį, kad artėja brandos egzaminų pasirinkimo termino pabaiga. Abiturientai iki lapkričio 24 d. turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus jie ketina laikyti 2022 m., rašoma ŠMSM praneųime spaudai. Nuo šių metų abiturientams pasiūlytos naujovės: jie turi galimybę pasirinkti daugiau egzaminų nei laikys; informacinių technologijų egzaminą laikyti viena iš trijų pasirenkamų programavimo kalbų.

Parlamentarai konservatorė Jurgita Sėjonienė ir „valstietis“ Aurelijus Veryga palankiai vertina 100 eurų už skiepą nuo COVID-19 kampaniją ir sako matantys galimybes ją tęsti bei plėsti į kitas amžiaus grupes. „Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė. Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

Pasienyje įvedus nepaprastąją padėtį Seime kilo netikėtų kliūčių – paaiškėjo, kad negalima svarstyti jokių Konstitucijos pataisų. „Kai priėmėme nepaprastosios padėties nutarimą, įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime“, – šią savaitę parlamentarus informavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Šiuo metu vaistinėse galima ne tik nusipirkti vaistų ar gauti specialisto konsultaciją, bet ir pasiskiepyti nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, atsispausdinti galimybių pasą ir kt. Pavasarį turinčios įsigalioti naujovės atneš dar daugiau lauktų pokyčių – atsirandančios nuotolinės vaistinės leis neiškėlus kojos iš namų užsisakyti net ir receptinių vaistų. Be kita ko, bręsta permainos ir dėl receptų išrašymo.

Lapkričio 15 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų bendrajame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime Briuselyje, kurio metu aptartas tolesnis „ES saugumo ir gynybos strateginio kompaso“ rengimas ir prioritetiniai uždaviniai.

3 suoliukai – 20,5 tūkstančių eurų. Už tiek juos nupirko Vilniaus miesto savivaldybė. Prieš kelias dienas suoliukus – meno kūrinius – išvydo ir Šeškinės gyventojai, tačiau žmonės teigia net nesupratę, kad tai suoleliai ir sako, kad valdininkai puotauja maro metu ir švaisto pinigus. Vilniaus miesto savivaldybė atkerta, kad tai nėra tik suoliukai, o meno kūrinys, tad ir kaina yra atitinkama. Žmonės piktinasi tokiais suoliukais: „Vilniaus miesto mero kvailumas. Kad nepažintų.

Režisierius Rimas Tuminas Rusijos propagandinėje televizijoje klausinėjamas apie Ribentropo–Molotovo paktą, okupaciją, pritarė Rusijos skleidžiamai propagandai, už ką susilaukė masinio pasipiktinimo Lietuvoje. Tumino duktė tvirtina, esą jos tėvu Rusijos propagandistai pasinaudojo. Kultūros ministras laukia Tumino pasiaiškinimo ir Valstybinio mažojo teatro, kuriame Tuminas dirba, meno vadovų, sprendimų.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacija ir kovidinis skyrius: kol vieni skyriuje gulintys ir dūstantys koronavirusu užsikrėtę ligoniai atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo, kiti į vakcinas moja ranka ir sako, kad persirgę turės natūralų imunitetą. Tiesa, jau į reanimaciją papuolę COVID-19 pacientai maldauja gydytojų gelbėti jų gyvybes ir skiepyti čia pat – vietoje.

Būrelis basų mamų ir dešimtys jas palaikančiųjų protestuotojų sostinėje prie Vyriausybės reikalavo atsisakyti planų galimybių pasus įvesti ir vaikams nuo 12-os metų. Susirinkusieji piktinosi, kad valdžia neva bando priversti atžalas skiepyti. Sveikatos apsaugos ministras ragina tėvus pasikliauti mokslu ir nebijoti vakcinacijos, o Prezidentas gelia Vyriausybei, kad ši vis dar nesiima tinkamu priemonių įtinant žmones vakcinuotis.

Nuo lapkričio 15 d. į viešąsias uždaras erdves ar viešąjį transportą galima patekti tik dėvint medicinines kaukes ar respiratorius. Tačiau dalis žmonių tokio reikalavimo neišgirdo, tad ne vienam teko susidurti su prekybos centrų, parduotuvių, įstaigų apsaugos darbuotojais ar kontrolieriais viešąjame transporte. Prie įėjimo į prekybos centrą Kaune retkarčiais net eilės nutįsta.

Rytų Europoje situacija kaista ne tik dėl migrantų. Vakarų šalys rimtai perspėja, kad maždaug šimtą tūkstančių karių prie Ukrainos sienos sutelkęs Putinas gali pradėti didelio masto karinę operaciją. Apie tai kalba ir amerikiečiai, ir britai, pastarieji nusprendė 600 karių pasiųsti į Ukrainą. Baltijos šalių ministrai situaciją vadina sudėtingiausia per daugelį metų.

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Dar viena žaliosios bangos įkvėpėjo, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, sumautis. Mero pradėtas sodinti ir išgirtas kaip pirmasis pasaulyje Kalėdų miškas šiuo metu skendi brūzgynuose ir alkoholio buteliuose. Iš 140 vilniečių pasodintų kalėdinių eglučių beliko vos 20. Pavasarį susikvietęs pulką žurnalistų Vilniaus meras Remigijus Šimašius sodino savo žaliosios bangos pirmuosius daigus. Mėgindamas užkrėsti entuziazmu meras demonstravo, kaip sutvarkė Verkių Rūmų pašonėje buvusį šabakštyną.

Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) sprendimas leis sankcionuoti neteisėtų migrantų srauto organizatorius, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi pora, kuri jau kurį laiką negauna jokių pajamų. Po operacijos Vaidui buvo pašalintas vienas plautis, jo darbingumo lygis šiandien tesiekia 55 proc. Visgi neįgalumą turintis vyras nesulaukia net valstybės teikiamos paramos, o į visus jo prašymus padėti Joniškio miestelio seniūnas tik numoja ranka. Negana to, traumą patyrė ir Vaido sugyventinė, kuri susilaužė koją ir šiuo metu negali dirbti. Pora neslepia, kad kartu per mėnesį jie šiuo metu negauna nė vieno euro.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas, siekiant išvengti karantino. „Turime visomis jėgomis stengtis neįvedinėti tokio karantino jokiomis apimtimis“, – pirmadienį po partijų lyderių susitikimo Prezidentūroje sakė ji. A. Armonaitė teigė, kad bet kokie veiklos ribojimai apsunktų ir ekonomiką, ir visuomenės psichikos sveikatą.

Seimo Sveikatos komitetas nesutinka, kad kitais metais būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.  Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.