Aktualijos

Tikrintojams įkliuvo viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Kaišiadorių rajone. Šalia jos tvoros specialistai išvydo pilną pievą išpiltų dvokiančių atliekų. Įtariama, kad bandydama slėpti įkalčius įmonė kitą dieną pievą tiesiog suarė. Įmonei gresia tūkstantinės baudos, o jos vadovai visus pažeidimus neigia.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselio vykdomas spaudimas Baltarusijai dėl dirbtinai sukeltos migrantų krizės rodo „pirmuosius rezultatus“. Tai G. Nausėda pareiškė po ketvirtadienio pokalbio su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, informavo Lietuvos Prezidentūra.  „Europos Komisijos ir Europos Išorinių veiksmų tarnybos veiksmai suvaldant Lukašenkos režimo sukurtą įkaitais tapusių migrantų krizę, kuri yra hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą dalis, yra savalaikiai.

Kinija ketvirtadienį dar kartą pasmerkė Lietuvos sprendimą leisti Taivano atstovybei šalyje veikti šios salos vardu ir pareiškė ginsianti savo teritorinį vientisumą, kurį, anot Pekino, Vilnius pažeidė. Tokį pareiškimą išplatino Kinijos Užsienio reikalų ministerija po to, kai Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė. „Šis žingsnis kenkia Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir juo šiurkščiai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė 29 m. Sonatos laiško, kuriame ji dalinasi savo sudėtinga situacija. Laukdama gydytojų verdikto, ar gali skiepytis nuo COVID-19, moteris sako besijaučianti „nei pakarta, nei paleista“, mat kol mina poliklinikų slenksčius, už testavimąsi galimybių pasui turi susimokėti iš savo kišenės. Negana to, nuo gruodžio kas 7–10 dienų ji tą privalės daryti ir norėdama eiti į darbą.

Būriui gerbėjų dizaineris Juozas Statkevičius pristatė naują pavasario – vasaros kolekciją, kurią paskyrė mylimam žmogui. Pirmą kartą per savo karjerą dizaineris pasirinko floristinį motyvą ir sukūrė net 64 elegantiškus, spalvingus ir lengvus modelius. Įspūdingą kolekciją vainikavo ne vieną nustebinusi išskirtinė vestuvinė suknelė. Elegantiški siluetai, gėlių šešėliai, lengvos spalvos ir romantiška estetika.

Seime – dar viena Laisvės partijos idėja. Šįkart ji siūlo apmokestinti lengvus plastikinius maišelius, į kuriuos daugelis neskaičiuodami kraunasi vaisius ar daržoves.  Kiek turėtų kainuoti vienas maišelis, politikai nesiūlo, tačiau Estijos praktika esą rodo, kad penkių centų mokestis vienam prekybos tinklui leidžia sutaupyti kelias tonas plastiko – ir šitaip neužteršti gamtos. Vieni idėją palaiko, kiti piktinasi, kad mokestis tik patuštins kišenes, o aplinkos užterštumo nesumažins.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako informavęs užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį greičiausiai apie antrąjį iš dviejų šią savaitę vykusių pokalbių tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Taip jis reagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, jog apie A. Merkel skambučius A. Lukašenkai jis sužinojo ne iš Prezidentūros, o tik iš užsienio partnerių. „Mes apie pokalbį informavome.

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“. Tai įpylė žibalo ir į konservatorių karą su Gitanu Nausėda – konservatoriai ant kilimo į Seimą žada kviestis jo patarėją, kodėl nesitariama su Gabrieliumi Landsbergiu.

Uostamiestyje ir vėl taršos bei korupcijos skandalas. Teisėsaugininkai nustatė, kad viena pavojingas atliekas Klaipėdos uoste tvarkiusi ir jų utilizavimu užsiimanti įmonė klastojo taršos lygio duomenis, teršalus vežė į užsienį, prekiavo poveikiu bei nuolat papirkinėjo aplinkosaugininkus. Prokurorai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai nustatė įmonę, kuri neskaidriai tvarkė pavojingas atliekas Klaipėdos uoste bei jas gabeno į užsienį. Tad į tyrimą įsitraukė ir kitų valstybių teisėsauga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog reikia panaudoti visas priemones, kad būtų išvengta situacijos pasienyje su Baltarusija eskalacijos. „Baltarusijos režimo orkestruojama hibridinė ataka toliau intensyvėja, tad reikia atidžios situacijos stebėsenos ir pasirengimo. Būtina panaudoti visas įmanomas priemones tam, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – ketvirtadienį susitikime su NATO ambasadoriais sakė prezidentas.

Nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas bus išduodamas ir vaikams nuo 12 metų. Pasas galios 7 mėnesius po pilnos vakcinacijos, tačiau dokumento nebegalės gauti atlikę greitąjį antigenų testą. Nors dalis ekspertų kritikuoja naują tvarką, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad į visas skirtingas nuomones atsižvelgti neįmanoma. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ministre, pirmiausia apie skiepą ir galimybių pasą vaikams nuo 12 metų.

Medininkų ir Šalčininkų pasienio su Baltarusija punktuose susidarė  šimtų vilkikų eilės – jie patikros turi laukti daugiau nei 60 valandų. Sudėtingiausia situacija, anot vežėjų atstovų, šiuo metu yra Medininkuose. Ten ketvirtadienio pavakare buvo įstrigę 328 vilkikai, laukiantys vidutiniškai 61 valandą. Panaši situacija ir Šalčininkuose, kur laukia 257 vilkikai, o jų laukimo laikas – apie 38 valandos. Mažiausia eilė buvo Raigarde, kur vidutiniškai 22 valandas laukia 86 vilkikai.

Vyriausybė patvirtino, kad nuo gruodžio galimybių pasas bus reikalingas ir vaikams nuo 12-os metų. Basos mamos jau anksčiau išėjo protestuoti prieš šiuos ribojimus. Protesto dalyvė pasisakė esanti už tai, kad nebūtų varžomas vaikų socialinis gyvenimas. Medicinos profesorius sakė tokiai minčiai pritariantis, bet priminė, kad COVID-19 vaikams negailestingas, gali atnešti ilgalaikių pasekmių jų sveikatai ir raidai.

Taivaniečių atstovybė Vilniuje atidaryta, siekiant plėtoti ekonominius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tačiau diplomatinio statuso ji neturės, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). „Mes siekiame megzti tampresnius ryšius Azijos regione arba Indijos-Ramiojo vandenyno regione.

Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos sostinėje esantis paminklas bus nukeltas penktadienį. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. „Po tarybos sprendimo dėl paminklo nukėlimo įvykdytas pasirengimas. Rytoj nuo ryto „Grinda“ ir jos subrangovai pradės darbus, pirminis planas yra viską rytoj ir pabaigti, sutvarkyti teritoriją ir nukelti patį paminklą“, – sakė vicemeras.

Po dviejų pandeminių metų pertraukos didžiuosiuose prekybos centruose šį savaitgalį startuoja „juodasis penktadienis“ ir išpardavimų dienos, kurių metu lankytojus vilios įvairios akcijos. Tačiau pastaroji žinia džiugina ne visus. Sveikatos apsaugos specialistai ragina nepamiršti, kad COVID-19 niekur nepasitraukė, o  ten, kur susirenka daug žmonių, rizika virusinės ligos plitimui svariai išauga.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai telefonu su nepripažintu Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka kaip reikiant įsiutino valdančiuosius konservatorius. Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras Audronius Ažubalis sako, kad Aleksandrui Lukašenkai paskambinusi Vokietija ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjusi Prancūzija yra politinio oportunizmo simboliai.

Situacija Baltarusijos su Lenkija bei Baltijos šalių pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai šąlančių migrantų tikisi kirsti Europos išorinę sieną ir taip priartėti prie išsvajotosios Vokietijos. Nors situacija Lietuvos pasienio ruože kol kas toli gražu neprimena to, kas dedasi Lenkijoje, pareigūnai pastarosiomis dienomis fiksuoja išaugusius migrantų srautus Dieveniškių teritorijoje.

Prezidentūra sako poziciją dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai derinusi su Vyriausybe, o užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kviečia komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai – ne per žiniasklaidą. „Prezidentas vykdydamas Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas.

Protestų banga ir toliau vilnija per Lietuvą. Kiek anksčiau šią savaitę protestuojantys tėvai prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato išreiškė nepasitikėjimą valdančiųjų sprendimu taikyti galimybių paso naudojimą vaikams nuo 12-os metų. Toks gestas neliko nepastebėtas prezidento Gitano Nausėdos komandos – šie mamas pakvietė aptarti joms rūpimus klausimus. Šeštadienį organizuojama dar viena protesto akcija, kurio metu vėl bus tikimasi šalies vadovo palaikymo.

Už vairavimą išgėrus atleistas tuometinis Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla teismo prašo grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas. „Jis mano, kad jo atšaukimas iš pareigų yra nepagrįstas ir dėl to vyksta ginčas“, – BNS sakė vienas A. Daugėlos advokatų Tomas Bagdanskis. Pasak advokato, šioje byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

Vyriausybė ėmėsi griežtesnių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Savų pasiūlymų, kaip kovoti su virusu, turi ir opozicija.

Žurnalistams artimiausiu metu bus leista dirbti arčiau sienos su Baltarusija – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado įsakymu bus panaikintas iki šiol galiojęs vieno kilometro apribojimas. „Hibridiniame kare, su kuriuo susidūrėme, pirmuoju valstybės skydu tapo pasieniečiai, tačiau šiame Baltarusijos režimo surežisuotame kare turime atremti ne tik fizines, bet ir informacines atakas“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Laisvės partijoje – apmąstymų dienos. Garsiai apie narkotikų dekriminalizavimą ir partnerystės įteisinimą kalbanti partija atsimušė į sieną, kai nei vienas, nei kitas projektas nesulaukia reikiamų balsų. Laisviečiai palaikymo nesulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių – liberalų ir konservatorių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Sveikatos apsaugos ministerijai rengiant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, ministras Arūnas Dulkys teigia, jog investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, tačiau pabrėžia netvirtinsiantis projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. „Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks.

Nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Šios nuostatos įsigalioja Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, kurias pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Oro temperatūrai naktimis kritus iki minusinės tūkstančiai šalia Lietuvos ir Lenkijos sienų Aliaksandro Lukašenkos atvarytų migrantų ims mirtinai šalti. Tikėtina, kad pasipylus šalčio aukoms Lietuva sulauks kaltinimų iš tarptautinių organizacijų, o politikai ims vieni kitiems berti priekaištus, kad lyg niekur nieko leidžiame mirti geresnio gyvenimo Europoje ieškančioms moterims, vaikams ir net kūdikiams.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Nemokamų itin lengvų plastiko maišelių siūloma nebedalinti prekybos vietose. Taip siekiama mažinti šių atliekų patekimą į aplinką. Prekybininkai tokius maišelius turėtų apmokestinti, o už neatlygintiną jų dalijimą grėstų baudos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.

Migrantams susitelkus ties Lenkijos siena, baiminamasi, kad panašus scenarijus gali atsikartoti ir pas mus. Jei į Lietuvą masiškai mėgintų patekti pabėgėliai, kuriuos apgręžtume, išaugtų humanitarinės pagalbos poreikis. Nevyriausybinės organizacijos ruošiasi galimam pabėgėlių antplūdžiui: telkia savanorius, pakuoja humanitarinius paketus ir kaupia atsargas.

Jonavos rajone, Rukloje, bus vystoma Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariams skirta infrastruktūra – už 200 mln. eurų bus statomos naujos kareivinės, technikos aptarnavimui, mokymui ir laisvalaikiui skirti pastatai, tiesiami keliai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado sprendimas neįleisti žurnalistų prie sienos su Baltarusija daro žalą Lietuvos reputacijai, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Gerbdami ir vertindami pareigūnų darbą, tikrai turime suprasti, kad Lietuvai daroma žala, kai apie mus rodomi propagandiniai reportažai iš kitos sienos pusės. Nesvarbu, kas filmavo, filmavo taip, kaip reikėjo Baltarusijos pasienio tarnyboms nušviesti. Atsikirsti mes nepajėgūs.

Darbą Lietuvoje ketvirtadienį pradeda Taivaniečių atstovybė, pranešė Taivano Užsienio reikalų ministerija. Atstovybės atidarymas pabrėžia „naują ir daug žadantį dvišalių Taivano ir Lietuvos santykių kursą“, teigiama pranešime. Atstovybės vadovu paskirtas Ericas Huangas, taip pat vadovaujantis Taibėjaus atstovybei Latvijoje. Taivaniečių atstovybė Vilniuje pristatoma kaip Taibėjaus biuras plėtoti prekybiniams ryšiams, bet ji taip pat tvarkys konsulinius klausimus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl situacijos pasienyje su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka yra vykstančios, tai yra pavojingas kelias. „Derybos de facto yra vykstančios. Aš tik galiu pakartot, kad mano nuomone, tai yra pavojingas kelias dėl to, kad visą laiką yra lūkestis, kai mes deramės su kuo nors, kad esam ant to paties puslapio, mes abu deramės teisės kalba“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybės sprendimą įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Politiko teigimu, tai yra nereikalinga priemonė, kuri sukels tik dar daugiau problemų. „Ne tik mano, bet ir mūsų frakcijos pozicija, yra pakankamai kategoriška. Mes manome, kad galimybių pasas nuo 12 metų yra ir netinkama, ir netaikli, ir nereikalinga priemonė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad kiekvienas Europos Sąjungos lyderių pokalbis su Baltarusijos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka yra legitimizavimas, todėl ji sako besitikinti, kad Bendrija išlaikys vienybę sankcijų Minsko režimui atžvilgiu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę. „Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.

Nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veikla, ūkininkai toliau spaudžia jį atsistatydinti. Tačiau jį gina premjerė Ingrida Šimonytė. O pats ministras sako jaučiantis ir prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, tad trauktis neketina. Matydami, kad šieno rulonai ministrui įspūdžio nepadarė, ūkininkai jau grasina važiuoti į Vilnių protestuoti tūkstančiais, ir su traktoriais. Ūkininkai po Žemės ūkio ministerijos langais atvežė šieno rulonų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Baltarusijai siekiant suskaldyti Europos Sąjungos vienybę, Bendrija išlaikys „aiškų bendrą tikslą“ įvedant sankcijas dėl kurstomos nelegalios migracijos. Savo „Facebook“ paskyroje ji teigė, kad buvo galima tikėtis, jog Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė bei „efektyvus veiksmų koordinavimas negali patikti nei Baltarusijos režimui, nei Rusijai“. „Reikėjo laukti, kad bus daroma viskas, kad tik tą vienybę suskaldyti, arba bent jau susilpninti.

Per sovietinę  okupaciją rusų kalba vis labiau buvo diegiama į oficialų tuometinės Lietuvos gyvenimą: nuosekliai skatinama dvikalbystė buvo apėmusi visus visuomenės sluoksnius, lietuvių kalba nebuvo draudžiama, bet svarbesniais atvejais pirmenybė teikiama rusų kalbai, rusiškai vykdavo oficialūs posėdžiai, pasitarimai, šia kalba buvo tvarkoma dokumentacija, didžiuosiuose miestuose daugybė žmonių nemokėjo lietuviškai.

Seimo nariai pasišovė užkirsti kelią teismams priimti sprendimus, kuriais migrantams leidžiama apsigyventi ne kalėjimus primenančiuose apgyvendinimo centruose, bet viešbučiuose ar išsinuomotuose butuose. Tokį pasiūlymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymui pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija.

Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.  „Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.  Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.

Nuo rugpjūčio pradžios pasieniečių į Lietuvą iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius trečiadienį perkopė 7 tūkst. Per praėjusią parą, nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 71 migrantui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako besitikintis, kad Europos Sąjunga (ES) galiausiai paskelbs sankcijas Baltarusijos oro vežėjai „Belavia“. Taip jis kalbėjo užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad ES derybose „Belavia“ bandoma išbraukti iš naujo sankcijų sąrašo. Anot A. Anušausko, nepaskelbus ribojimų „Belavia“, dalis sankcijų Minsko režimui, įvedamų dėl jo vaidmens kurstant migracijos krizę, netektų prasmės.

Pastarosiomis dienomis Vilniaus apygardos administracinis teismas kasdien gauna gerokai per 20 pareiškėjų skundų dėl Migracijos departamento komisijos prie Vidaus reikalų ministerijos priimtų sprendimų. Apie prieglobsčio bylų nagrinėjimą, planuojamus teisės aktų pakeitimus šioje srityje kalbamės su Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininke Jolanta Malijauskiene ir šio teismo teisėju Sauliumi Jakaičiu.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso galiojimo trukmės gyventojai plūstelėjo į vakcinacijos centrus pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze. Kokią vakciną galima rinktis ir ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją? Vyriausybė be kitų ribojimų apsisprendė dėl galimybių paso galiojimo laiko trumpinimo, kas reiškia, kad nuo gruodžio 28 d. visi pilnamečiai asmenys, norintys toliau naudotis galimybių pasu, privalės pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze.