Kaip ketvirtadienį informavo Krašto apsaugos ministerija, Lietuva nutarė vystyti šį bendrą projektą su NATO priešakiniam batalionui vadovaujančia Vokietija spalio pabaigoje vykusio susitikimo metu
Vystant infrastruktūrą Rukloje bus statomos naujos kareivinės, štabai, valgykla, sporto kompleksas, bus įrengtos mokomosios klasės, medicinos punktas, laisvalaikio zona. Taip pat bus kuriama visa būtina inžinerinė infrastruktūra, tiesiami keliai.
Išvystyta infrastruktūra bus skirta brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
Lietuvos kariuomenės poreikiams taip pat atskirai bus vystomas Artilerijos ir Logistikos batalionų technikos parko projektas. Jis apima remonto dirbtuvių, garažų, sandėlių, stoginių, degalinės, plovyklos, kelių ir kitų objektų statybą.
Planuojama, kad bendra projektų vertė viršys 200 mln. eurų, kurių didžioji dalis būtų Vokietijos investicijos Lietuvoje. Projektas bus įgyvendinamas kartu su NATO paramos ir įsigijimų agentūra, ekspertine parama prisidės NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras.
Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška sako, kad projektu siekiama patenkinti augančias Lietuvos ir NATO priešakinių pajėgų bataliono reikmes ir užtikrinti geresnes darbo, tarnybos ir gyvenimo sąlygas kariams, sudaryti didesnes galimybes eksploatuoti ir prižiūrėti techniką.
„Vystydami šį projektą orientuojamės ir į tai, kad Lietuvos kariuomenės infrastruktūros plėtra ne tik užtikrintų kiekybinius poreikius, bet ir prisidėtų prie naujos kokybės Lietuvos kariuomenėje kūrimo“, – sako V. Semeška.
Vokietijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis dr. Peteris Buschmannas (Pėteris Bušmanas) teigia, kad infrastruktūros modernizavimas yra svarbi investicija plečiant kokybišką valstybių karinį bendradarbiavimą.
„Vokietija, žinoma, teikia svarią paramą Lietuvai šioje srityje. Tai naudinga abiem šalims ir visai NATO“, – tvirtino P. Buschmanas.
Abiem projektams reikalingų projektavimo darbų pirkimą planuojama skelbti 2022 metais, o visą infrastruktūrą išvystyti ir perduoti naudotojams planuojama etapais per 2023-2026 metus.
