Aktualijos

Korupcijos byloje kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis teigia, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog jis politikams atsiskaitė už priešingus jo interesams veiksmus bei prašė priimti jau priimtus sprendimus.  „Atlygis suteiktas gerokai vėliau, nei buvo suteikti priešingi veiksmai ar priešingi rezultatai. Pagal prokurorą aš atsilyginu už bet ką“, – ketvirtadienį vykusiame posėdyje sakė R. Kurlianskis.

Koronavirusu užsikrėtė dar trys Seimo nariai, ketvirtadienį per seniūnų sueigą pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Ričardas Juška BNS patvirtino teigiamą COVID-19 testo atsakymą gavęs pirmadienį. Parlamentaras pasakojo, jog jam trumpai buvo pakilusi temperatūra, todėl dėl viso pikto jis pasidaręs testą ir atsakymas buvo teigiamas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 20–99 metų žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Jauniausias iš jų, priklausantis 20–29 metų amžiaus grupei, buvo gydytas Kauno klinikose. Tai, kad pacientas gydytas šioje ligoninėje, portalui patvirtino Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyr. specialistė Eglė Karalienė. Tačiau ji teigė negali teigti daugiau jokios informacijos, nes neturinti artimųjų sutikimo. Iš viso per praėjusią parą mirė po 15 vyrų ir moterų.

Praėjusią parą patvirtinti 2331 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 30 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat per praėjusią parą registruota 10 Covid-19 mirčių, kurių faktinė data yra ankstesnė. Praėjusią parą pasveiko 2136 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 154 tūkst. 550 asmenys, 86 tūkst. 109 žmonės pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 2076 žmonės.

Generalinė prokuratūra siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus. Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Lietuvoje jau šiemet turėtų pradėti veikti komercinis naujos kartos 5G mobilusis ryšys. Operatoriai teigia esantys tam iš esmės pasiruošę, tačiau Lietuva dar turi įveikti kliūčių ruožą. Tarp tokių kliūčių – aklavietėje esančios derybos su Rusija dėl prioritetinės 3,5 GHz dažnių juostos atlaisvinimo, ankstesnės Vyriausybės sprendimai dėl Valstybinio kritinio ryšio tinklo, kuriam atriekta daug dažnių iš 5G svarbių juostų.

Iš tarnybos vejamas aplinkosaugininkas, kuris aplinkos ministrui Simonui Gentvilui suteikė informacijos apie incidentą Būtingės terminale, rašo „Lietuvos rytas“. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius nušalintas nuo pareigų dėl galbūt padaryto šiurkštaus nusižengimo – gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis esą pasidalijo su trečiaisiais asmenimis, o tai esą apribojo galimybes ateityje imtis...

Ketvirtadienį, sausio 7 d., Krašto apsaugos ministerijoje sudaromi 2021 metų karo prievolininkų sąrašai. Galutinį šauktinių sąrašą ketinama paskelbti po savaitės. Šįkart į šauktinių sąrašus bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Jungtinėse Valstijose protestuotojams šturmavus Kapitolijų, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad taikus valdžios perdavimas yra brandžios demokratijos pamatas, ir sako tikintis demokratija JAV. Tokį įrašą šalies vadovas trečiadienio vakarą paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. „Taikus valdžios perdavimas yra brandžios demokratijos, kokia yra JAV, ženklas. Teisės viršenybė nėra gatvės viršenybė.

Į Lietuvą atkeliavo Trys karaliai, skelbiantys kalėdinio laikotarpio pabaigą. Skirtingai nei pernai, dėl koronaviruso grėsmės, Trijų karalių šventė – itin kukli: be triukšmingos eisenos ir didesnių renginių. Tačiau grėsmingasis koronavirusas tradicijų nepalietė: bažnyčios tikintiesiems padalino šventintą kreidą, dvasininkai per nuotolį šventino visų norinčiųjų smilkalus, mirą ir auksą. Sekmadienį Krekenavos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje per mišias klebonas palaimino kreidą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi teisinio pagrindo pakeisti savo pirmtako Aurelijaus Verygos sprendimo dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo Sauliaus Čaplinsko atleidimo iš pareigų. Ministro patarėja Aistė Šuksta BNS teigė, kad A. Dulkys susipažinęs su komisijos, kuri vertino S. Čaplinsko darbą, išvadomis ir neabejoja jų patikimumu. „Šiuo metu situacija nepasikeitusi nuo to, kokia ji buvo prieš tai.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai užkliuvo dviejų jaunų moterų gaminys – riešutų kremas, kuris vadinasi „Sviestas sviestuotas“. Tarnyba aiškina, kad produktas klaidina pirkėjus, neva jie gali manyti, kad rinkdamiesi riešutų kremą ar chalvą perka sviestą.

Lietuvos COVID-19 sergamumo rodikliai vieni prasčiausių Europoje, tačiau mokslininkai prabilo, kad sergamumo piką Lietuva galbūt jau ir peržengė. Premjerė Ingrida Šimonytė ragina kol kas ignoruoti gerus ženklus, esą tik po dviejų savaičių bus galima kalbėti apie karantino ribojimų švelninimą. Lietuvos mokslininkai paskaičiavo, kada reikėjo priimti griežčiausią karantiną, kad tiek mirčių būtų išvengta. COVID-19 aukų nuolatos daugėja.

Apie iškart po švenčių parduodamą kiek kitokį dvarą paskelbė Rokiškio krašto muziejus. Žinia sulaukė nemažo susidomėjimo, tiesa, varžytinėse internete už 330 eurų parduotas ne tikras dvaro kompleksas, o Kalėdoms iškepta meduolinės tešlos dvaro kopija. Dvaro kepinį paskutinę minutę paklojęs nemenką sumą įsigijo vietos verslininkas. Norite pasijusti tikru dvarininku, pasiūlymas: aukcione – parduodamas Rokiškio dvaras. Pradinė kaina – 50 eurų, o mažiausia statymo suma – 10 eurų.

Didžiulis pasipiktinimas viešumoje kilo, kai Lietuvos bažnyčia paskelbė, jau nuo ateinančio pirmadienio kviečianti tikinčiuosius į viešas pamaldas užtikrinant šiuo sunkiu pandemijos metu lankytojams saugius atstumus. Valdžia tik pagūžčiojo pečiais, mat paaiškėjo, kad vyriausybės nustatytos taisyklės mišių nedraudžia ir prieš bažnyčios valią beveik nieko padaryti negali.

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai. Pareigūnai aktyviai vykdo reidus, stebėdami, ar meškeriotojai nepažeidžia karantino reikalavimų ir agurkais kvepiančių žuvelių ištraukti neatvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių ar skirtingų namų ūkių. Jei tokius užtinka, skiria baudas ir liepia vyniotis meškeres namo. Tad pažeidėjai ne tik susimoka už kelionės kurą, o ir šalies biudžetą keliais šimtais eurų papildo.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Europos Vaistų agentūra masiniam naudojimui šiandien patvirtino antrąją vakciną. Amerikiečių kompanijos „Moderna“ skiepai po Europos šalis turėtų būti pradėti skirstyti nedelsiant. Tačiau, regis, ne visos Europos Sąjugos šalys skuba vakcinuotis. Praėjus beveik dviem savaitėm nuo masinio skiepijimo pradžios tik šiandien skiepyti gyventojus pradėjo Nyderlandai. Tuo metu Pietų Afrikoje auga nerimas dėl naujos koronaviruso atmainos. Mokslininkai mano, kad ji gali būti atspari vakcinoms.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad dėl jo atleisto Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko elgesio kreipėsi į „Sodrą“,  mat šis jau kelintą mėnesį turėdamas nedarbingumą ne tik nuolatos dalina interviu žiniasklaidai, bet trečiadienį ir aktyviai reiškėsi ir Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išlaikyt pusiausvyrą tarp universitetinių Kauno ir Santaros klinikų. „Kai buvo kuriama ekspertų taryba, siekis buvo, kad joje būtų žmonės ir iš abiejų didžiųjų medicinos centrų, universitetų – tą ir turime: turime ir profesorių Mindaugą Stankūną, profesorę Ramunę Kalėdienę, kuri yra antroji ekspertų tarybos pirmininkė, nes rinkomės tokį sprendimą, kad būtų du pirmininkai“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Vieno karščiausių COVID-19 taškų – LSMU Kauno ligoninės – atstovas Saulius Tvirbutas pasakoja, kad nors pacientų po Naujųjų sutikimo savaitgalio buvo plūstelėję, situaciją pavyksta išlaikyti stabilizuotą. Visgi, to teigimu, tiek lovų skaičiavimas, tiek įvairios statistikos interpretacijos neatrodo tokios prasmingos, kai regi dėl savo gyvybės kovojančius pacientus.

Šiandien įvykusiame vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nuotoliniame susitikime su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptartas šių metų sausio mėnesio judėjimo ribojimų priemonių įgyvendinimo planas.  „Paskutiniai trys savaitgaliai vykdant asmenų judėjimo kontrolę buvo gera patirtis.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti gyventojus, dažnas susidomėjo galimybe skiepą gauti privačiai. Nors kol kas skiepų nuo COVID-19 galima gauti tik iš valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, žmonės atakuoja ir privačias klinikas. Šios jau žvalgosi specialių šaldytuvų vakcinoms, tikisi greitu metu gauti ir pačių vakcinų. Skiepijimas nuo COVID-19, regis, visai netrukus įgaus pagreitį.

Lietuvos generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Valstijų institucijas, prašydama suteikti informaciją dėl galimų teisėsaugos tyrimų šalyje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu. Apie tai prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS informavo netrukus po to, kai parlamentarai surengė dviejų komitetų posėdį, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie amerikiečių tyrimus dėl skandinaviškų bankų padalinių veiklos Baltijos šalyse.

Dėl pandemijos sumažėjusios kitų sveikatos paslaugų apimtys gali prišaukti ne mažesnę už Covid-19 bėdą. Kaip įspėjo vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas, jau dabar esama ženklų dėl gresiančio tymų protrūkio.   Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Seimo sveikatos reikalų komitete pasakojo, kad bent kitų šalių rodikliai jau dabar itin verčia suklusti. „Norėtųsi atkreipti dėmesį, ką šiuo metu kalba ekspertai. Už Covid-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėjęs tymų protrūkis.

Arkivyskupas Gintaras Grušas trečiadienį pranešė, kad nuo koronaviruso mirė du kunigai. Iš viso, jo žiniomis, Vilniaus arkivyskupijoje koronavirusu sirgo 20 kunigų, o kai kurie jų – sunkiai. Arkivyskupas spaudos konferencijoje kalbėjo, kaip koronaviruso pandemija paveikė bažnyčią. Jis teigė, kad apie Vilniaus arkivyskupiją jis galėtų pasakyti tikslius skaičius, kaip koronavirusas kirto šiai vyskupijai. „Pas mus turėjome 20 kunigų, kurie yra persirgę.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų sąrašas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Dar antradienį paskelbę apie tai, kad bus vėl atveriamos bažnyčios durys, Lietuvos vyskupai netruko būti sukritikuoti. Po visuomenės ir valdžios skatinimų persigalvoti, nuspręsta mišių vis dėlto neatnaujinti. Dar antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo pirmadienio, sausio 11-osios, bažnyčiose vėl vyks mišios. Vyskupų sprendimas atnaujinti pamaldas netruko būti sukritikuotas – piktinosi visuomenė, politikai, sveikatos priežiūros specialistai.

Gruodžio mėnesį dar prieš pat sėsdamasis į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys teigė turintis paruošęs 130 punktų COVID-19 pandemijos valdymo planą, kurį pateikti visuomenei bus pirmųjų Vyriausybės darbo dienų uždavinys. Nors plano iki šiol nematyti, ministras žada jį skelbti dalimis. Bet ar kovos su pandemija planas suveiks? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Seimo nariais Antanu Matulu ir Remigijumi Žemaitaičiu.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl antroji, dar prieš savaitę Lietuvą pasiekusi vakcina nuo COVID-19 iki šiol nėra naudojama skiepijimui. Dabartinis ministras Arūnas Dulkys patarė nesijaudinti ir žada, kad vakcinos sveikatos priežiūros įstaigas pasieks jau netrukus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga neslepia nuostabos dėl antros Lietuvą pasiekusios vakcinos siuntos.

Kol kas vertinti, ar Lietuva jau išgyveno Covid-19 piką, sunku, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, aiškiausiai situaciją matysime tik po dviejų savaičių, kuomet bus galima kalbėti apie karantino pokyčius. Premjerė kol kas nemato prošvaisčių švelninti karantiną. Karantinas Lietuvoje įvestas iki sausio 31 dienos imtinai. Kaip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėti apie bet kokius karantino pakeitimus bus galima ne anksčiau nei sausio 17 dieną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Lietuvos vyskupų konferencija persigalvos dėl viešų mišių atnaujinimo tikintiesiems. Anot premjerės, situacija dėl Covid-19 Lietuvoje dar neleidžia tokio masto masinių susibūrimų. Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito sausio 11 dienos atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis. Tiesa, ketinama riboti lankytojų skaičių mišiose.

Kilus šaršalui dėl leidimo vėl gyvai rengti mišias į tokius valdančiųjų sprendimus aštriai sureagavo ir opozicijos atstovai. Štai Remigijus Žemaitaitis ironizavo, kad masinis skiepijimas jau prasidėjo ir „nabašnikus galės skiepyti kunigai“. Seimo sveikatos reikalų komitetui aptarinėjant vakcinavimo nuo COVID-19 procesą pasisakęs parlamentaras R. Žemaitaitis įgėlė valdantiesiems dėl atlaisvinimo rengti mišias: „Norėčiau visus labai nuraminti.

Vyriausybė patvirtino, kokias išmokas gaus dėl Covid-19 nukentėjusios smulkios ir vidutinės įmonės. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų. Patikslintam planui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.

VUL  Santaros klinikos kartu su „Thermo Fisher Scientific Baltics" atliko 8 iš daugiau kaip 4000 pagal tam tikrus laboratorinius požymius atrinktų ėminių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitą. Jungtinėje Karalystėje pastebėtos naujos „rūpestį keliančios” (angl. Variant of concern, VOC) viruso atmainos B.1.1.7 neaptikta. Visuose mėginiuose buvo iki šiol Lietuvoje sekoskaitos būdu neaptikta kita B.1.258 atmaina.

Antradienį Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė, kad nuo kitos savaitės bus atnaujinamos mišios bažnyčiose. Nuo šiol jas stebėti bus galima bažnyčiose gyvai. Tačiau toks vyskupų sprendimas sulaukė daug aštrios ne tik visuomenės, bet ir specialistų kritikos. Vyskupų Konferencija savo priimtą sprendimą teigia dar svarstantys. Antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 d. atnaujina mišias bažnyčiose.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti fiksuoto dydžio išmoką, atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę į nedarbo išmokas.

Lietuvoje pradėjus medikų skiepijimui nuo COVID-19, kai kurių ligoninių darbuotojai skundžiasi, jog jos skirstomos neproporcingai. „Daugiausia problemų ir pastabų buvo – tai nereiškia, kad čia yra kažkokie kaltinimai, tiesiog kažkokie raštai, į kuriuos mes turime rasti atsakymus – ir buvo labai daug telefoninių skambučių. Daugiausiai nusiskundimų buvo dėl Šiaulių ir Panevėžio paskirstymo“, – trečiadienį vykstančiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje jo pirmininkas Antanas Matulas.

Nors pavojus dėl dar prieš šventes daug nerimo kėlusio galimo sveikatos sistemos kolapso nuslūgo, dabar ligoninėse medikai regi sunkesnius Covid-19 sergančius pacientus. Visgi specialistai teigia, kad optimistinis scenarijus leidžia tikėtis, jog per sausį stacionare gydomų šių ligonių skaičiai pamažu ims mažėti. Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys LSMU prorektorius prof. dr.

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė. Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu.

Pavasarį pandemiją suvaldžiusi Lietuva pernelyg atsipalaidavo, o rudenį sulaukė gerokai stipresnio antrosios viruso bangos smūgio. Mokslininkai įvertino, kaip šalis tvarkėsi su Covid-19 pasekmėmis pastaruosius pusę metų. Jų įžvalgos kritiškos – nors pasitikėjimo savo jėgomis buvo daug, trūko ir tvirtos lyderystės, ir bendradarbiavimo su skirtingų sektorių atstovais.

Nors šiomis dienomis užsikrėtimų koronavirusu mažiau, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad apie karantino švelninimą kalbėti dar anksti. O nepriklausomi ekspertai Vyriausybei jau pateikė keturis karantino švelninimo scenarijus. Tačiau net ir mokslininkų prognozės miglotos – laisviau gyvensime tikriausiai tik vasarą. Beje, ekspertai atkreipia dėmesį į vienišus žmones ir jau dabar siūlo valdžiai leisti jiems bendrauti su kitu namų ūkiu.

Iš karti buvo aišku, kad iš kelių šaltinių renkama COVID-19 mirčių statistika bus netiksli, sako Higienos instituto atstovas. Taip jis komentavo trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kodėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamoje mirčių statistikoje nebuvo apskaityta daugiau kaip tūkstančio mirčių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šiuo metu Lietuvoje matoma situacija dėl Covid-19 galbūt būtų mažiau sudėtinga, jei buvusi Vyriausybė vasarą nebūtų visiškai atleidusi vadelių. Premjerė primena, kad vasarą daug specialistų kartojo, kad rudenį sulauksime antrosios koronaviruso bangos, tačiau senoji Vyriausybė į šiuos įspėjimus neįsiklausė.

Pasaulyje plintant naujoms, daug labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms, Lietuva nežino, ar koronaviruso mutacijos jau prisibeldė ir į mūsų duris. Mokslininkai kol kas atlieka tik labai riboto masto tyrimus, kurie neparodo tikrojo vaizdo. Sveikatos ekspertai ragina valdžią skirti pinigų visą šalį apimantiems tyrimams, kurie parodytų, ar Lietuvoje sulaukėme naujų viruso mutacijų.

Pristatydamas naujausius duomenis dėl COVID-19 plitimo šalyje LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas pasidalino ir retrospektyvia analize, kokiomis priemonėmis ir kada šalyje turėjo būti valdoma pandemija.  Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.

Lietuvos vyskupų konferencijai nusprendus nuo kito pirmadienio atnaujinti viešas pamaldas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tikinčiuosius įvertinti rizikas ir būtinybę dalyvauti mišiose.  „Ministras kviečia visus atkreipti dėmesį, kad ypač yra svarbu saugumas ir sveikata, esant tokiai sudėtingai situacijai, ir pirmiausia kviečia įsivertinti rizikas ir būtinybę dalyvauti mišiose“, – BNS sakė ministro atstovė Aistė Šuksta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuota 3340 asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 95655 žmonės.