Aktualijos

Įkvėpti Kanados protestuojančių vilkikų vairuotojų savo Laisvės konvojaus protestą Vilniuje surengė ir Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai ir kiti vyriausybės sprendimais nepatenkinti asmenys, tarp kurių ir Astra Genovaitė Astrauskaitė. Tiesa, Kanados protestų masto protestuotojai Lietuvoje nepasiekė – konvojų sudarė vos apie 10 lengvųjų automobilių, kurie tiesiog apsuko kelis ratus Vilniaus automobilių žieduose.

Milijoninius nuostolius patiriantys „Lietuvos geležinkeliai“ jau pradeda atleidinėti darbuotojus – 300 darbuotojų. Kol kas nedetalizuojama, kokie specialistai neteks darbo, galutinis sąrašas dar nesudarytas. Dėl to, anot profsąjungos, įtampą jaučia daugybė darbuotojų ir sako, kad viena iš priežasčių – Lietuvos politikų sprendimas uždrausti Lukašenkos trąšų tranzitą.

Po penkių metų pertraukos ir milijoninių investicijų tvarkant Gedimino kalno šlaitus – vėl nauja nuošliauža. Kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus tikina, kad dėl to kalti orai. Vis tik specialistai teigia, kad nuošliaužos kenkia tik vizualinei kalno išvaizdai, tačiau ne jo stabilumui. Yra gąsdinančių signalų – vandens kiekis kalne padidėjęs. O tai, esą, gali pridaryti daugiau žalos.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Teniso aikštyną Palangoje statyti ėmęsis tenisininkas savame sklype atkasė sovietmečiu statytą, vadinamą Molotovo linijos bunkerį. Statinį apžiūrėję paveldosaugos ir turizmo ekspertai teigia, kad tai ne tik istorijos dalis, bet gali tapti ir puikiu turistų traukos objektu. Lietuvoje esą jie dar per menkai išnaudojami. Sklypo savininko atstovas siūlo visuomenės atsiklausti, ar verta saugoti šį sovietmečio palikimą.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį vėl atmetė Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymus dėl mitingų Katedros ir Rotušės aikštėse vasario 16 dieną. Kaip BNS informavo savivaldybė, leidimai nesuderinti, nes šiose vietose tuo metu vyks savivaldybės renginiai. „Vasario 16 dieną, 12–15 val., planuojamų mitingų Katedros ir Rotušės aikštėse negalime suderinti, kadangi vietos įtrauktos į savivaldybės organizuojamus renginius“, – teigiama BNS pateiktame atsakyme.

Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į NATO tarptautinį batalioną yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras. „Tai yra svarbus ženklas.

Nuo šalies simboliu tapusio Gedimino kalno ir toliau siunčiami aliarmo signalai. Dėl blogų oro sąlygų pietrytiniame kalno šlaite pirmadienį susiformavo nuošliauža. Nors jį prižiūrinti įstaiga ir Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtina, kad atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, ekspertai įspėja – nesiėmus tinkamų veiksmų situacija gali blogėti.

Lietuvai reikia ne rotuojančių, o nuolat Baltijos regione esančių JAV karių, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Neseniai iš vizito Vašingtone grįžusi politikė tikino iš JAV politikų sulaukusi supratimo, tačiau tolimesnių rezultatų dar teks palaukti. Plačiau apie tai L. Andrikienę kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Šiomis dienomis grįžote iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur viešėjote su kitais dviem mūsų Seimo nariais.

Pirmadienį – gydytojų rezidentų sujudimas Santaros klinikose. Dar penktadienį tvirtinantys turėję gauti algas, jie sako nieko nesulaukę dar ir šią popietę. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad darbo užmokestis vėluoja dėl nepatvirtinto 2022 m. Strateginio veiklos plano. Apie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio vėlavimus socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Panevėžio miesto merą Rytį Mykolą Račkauską prokuratūra siūlo pripažinti kaltu dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje dėl, įtariama, sutarto kyšio iš krepšinio klubo „Lietkabelis“ ir skirti jam 100 tūkst. eurų baudą. Kadangi R. M. Račkauskas per tyrimą buvo parą sulaikytas, prokurorė Dalia Markauskienė prašo skirti galutinę 99 tūkst. 900 eurų baudą, BNS pranešė prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Vokietija į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių, kad padėtų sustiprinti NATO rytinį flangą, pirmadienį pareiškė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Šeštadienį, vasario 5 d., mirė ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bendruomenės narys, dėstytojas, gydytojas nefrologas doc. Vytautas Razukas (1939–2022). Apie tai savo puslapyje pranešė universitetas. Vytautas Razukas 1969 m. baigė Vilniaus universitetą. 1969–72 m. dirbo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dirbtinio inksto laboratorijos, po to 1972–79 m. šios ligoninės Nefrologijos skyriaus gydytoju.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tikisi, kad komitetas pritars Vyriausybės siūlomam nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui už centralizuotą šildymą gyventojams nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos.  „Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritars Vyriausybės registruotam pasiūlymui.

Kanados sostinėje Otavoje tolimųjų reisų vairuotojai jau kelias savaites protestuoja dėl jiems taikomų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Įkvėpti šio žingsnio lietuviai paskelbė norintys pasekti kanadiečių pėdomis ir vasario 7 dieną Vilniuje „sudrebinti asfaltą“ surengdami masinį sunkvežimių suvažiavimą ir taip išreikšdami nepasitenkinimą Lietuvoje taikomomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Sustabdžius galimybių paso galiojimą, norintieji pasimatyti su nuteistaisiais privalės turėti neigiamą COVID-19 testo rezultatą, pirmadienį pranešė Kalėjimų departamentas. Jo teigimu, svečiams reikės turėti neigiamą PGR testo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 48 valandas, rezultatą arba atsivežti greitąjį testą ir jį atlikti stebint pareigūnui. Jeigu greitasis testas būtų teigiamas, pasimatytas nebus suteikiamas.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Lietuvos kariuomenė padidino parengties lygį dėl prasidedančių pratybų Baltarusijoje, kuriose dalyvauja ir Rusijos kariai, interviu BNS pirmadienį patvirtino kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Rusijai jau kurį laiką telkiant dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienų, Baltarusijoje vasario 10–20 dienomis vyksiančios pratybos dar labiau didina Vakarų nerimą dėl saugumo Vidurio ir Rytų Europoje. NATO duomenimis, Baltarusijoje bus dislokuota apie 30 tūkst. Rusijos karių.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 3 dieną NATO naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-154, skridusį į Karaliaučiaus sritį.

Šiemet žiemos olimpinės žaidynės visiškai kitokios. Kinijoje judėjimas apribotas maksimaliai, o kasdien dalyviai susiduria su griežtomis vietinėmis taisyklėmis. Patikros, kasdieniai koronaviruso testai ir uždarą kalėjimą primenanti atmosfera. Nors žaidynės startavo, COVID;as nesibaigė ir vis daugiau jo atvejų Pekine fiksuojama svečių burbule. TV3 žurnalistai pasakoja tiesiai iš Pekino. Kiekvieną kartą autobusu įvažiuojame į saugomą uždarą teritoriją, kur yra mūsų viešbutis.

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje.

Su Lietuvos vėliava plaukiojantis antras didžiausias žvejybinis traleris pasaulyje prie Prancūzijos krantų pametė 50-ties tonų laimikį. Apie 100 000 negyvų žuvų užklojo didžiulį vandenyno paviršiaus plotą ir sukėlė pasipiktinimo bangą Prancūzijoje. Lietuvos laivas kaltinamas, kad žuvis pametė tyčia. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva aplinkybėms išsiaiškinti jau pradėjo tyrimą.

Į Lietuvą gali būti atsiųsta daugiau Vokietijos karių. Kad apie tai vyksta pokalbiai, patvirtina ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ir Berlynas. Diskusijos apie papildomus karius Lietuvai pasiekė, kai Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jei karinis konfliktas vyktų, kartu su Rusija prieš Ukrainą jį laimėtų vos per tris – keturias dienas. Amerikiečių žvalgyba jau skelbia ir naujausius duomenis apie prie Ukrainos sienų telkiamas Rusijos pajėgas.

Dėl spartaus COVID-19 plitimo dvi savaites mokęsi nuotoliniu būdu Akmenės rajono moksleiviai nuo antradienio grįš į kontaktinį ugdymą. Pirmadienį tokį sprendimą priėmė savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras. „Sprendimas priimtas, kad grįžtama į kontaktinį ugdymą, išskyrus tas klases, kurioms pagal operacijų vadovo sprendimą yra taikomas infekcijų plitimą ribojantis režimas“, – BNS sakė Akmenės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Rekis.

Lietuva mato Singapūrą kaip patikimą tarpininką žengiant į Pietryčių Azijos rinkas, sako šioje šalyje su verslo atstovais pirmadienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.   Kaip pranešė ministerija, šio darbo vizito tikslas – gilinti politinį dialogą, plėtoti dvišalius ryšius, ypač ekonominius, su viena svarbiausių partnerių Azijoje.

Lietuva Jungtinėse Tautose sulaukė ir kritikos dėl to, kas vyksta šalies viduje ir pamokymų, ką reikėtų keisti ir kaip gyventi. O tą darė ne tik Vakarų valstybės, bet ir tokios tolimos šalys, kaip Afganistanas, Iranas, Sirija, ar net Šiaurės Korėja. Kai kurie Lietuvos politikai sako, kad tai tiesiog absurdas, primenantis Sovietų Sąjungos pamokslus dėl žmogaus teisių amerikiečiams.

Neseniai pranešus, kad Lietuvoje greičiausiai išplito, manoma, dar labiau užkrečiamas COVID-19 omikron potipis, virusologas Gytis Dudas teigia, kad kol kas stebimi omikrono subvariantai dar neturėtų kelti didelio nerimo. Be kita ko, jis priminė, kad apskritai skirtingose šalyse paplinta kiek skirtingos tos pačios atmainos versijos. Tad ir Lietuvoje turėjome bent 4 atmainas, kurios labai akivaizdžiai buvo paplitusios tik pas mus.

Pekino olimpinės žaidynės dėl pandemijos vyksta be žiūrovų, bet pajusti olimpinę dvasią galima ne tik stebint įdomiausias varžybas per TV3, bet ir patys išbandę žiemos sporto pramogas. Startavo specialiai šioms žaidynėms skirtas olimpinis festivalis, o prie pat Baltojo tilto atidaryta ir lygumų slidinėjimo trasa. Prasidėjo specialiai Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms skirtas olimpinis festivalis, pačioje sostinės širdyje prie Baltojo tilto, kur įrengta slidinėjimo trasa.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad, augant įtampai dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie rytinės NATO sienos, pavyks pasiekti didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje.

Šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius pateikė siūlymus Vyriausybei, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms, kaip palengvinti žurnalistų ir redakcijų darbą, gaunant informaciją iš valstybės institucijų visuomenės informavimui, kurią vis sudėtingiau gauti dėl bandymų prisidengti Bendruoju asmens duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Ekspertai vieningai sutaria: dabartinė situacija, kai vis dažniau atsisakoma žurnalistams ir v...

Ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuota 2,5 tūkst. COVID-19 protrūkių – maždaug tūkstančiu daugiau, nei prieš savaitę, pirmadienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centras pažymi, kad 80 proc. šių protrūkių fiksuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklose, dauguma (apie 95 proc.) protrūkių apima iki 20 užsikrėtusių asmenų.

Lietuva tampa panaši į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuvai dabar itin svarbu karinių pajėgų stiprinimas, mat Rusija gali pateikti bet kokį įmanomą scenarijų.

Gedimino kalno Vilniuje pietrytiniame šlaite pirmadienį užfiksuota nauja nuošliauža, Lietuvos nacionalinis muziejus sako, kad kalnui grėsmės nėra, tačiau nerima kelia besikaupianti drėgmė. „Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža.

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje pirmadienį kilo neramumai, panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, elektrošokas ir dujos, tačiau šiuo metu įtampa suvaldyta. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis informavo BNS, kad neramumai migrantų stovykloje kilo apie 6–7 ryto.

Pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prieš pusketvirtų metų tuometiniams Klaipėdos kartono gamyklos „Grigeo Klaipėda“ vadovams davė tiesioginius nurodymus biologiškai nevalytas nuotekas slapta leisti į Kuršių marias, rodo teisėsaugos surinkti parodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas verslininkui baudžiamojoje byloje. Kaltinamajame akte, kurio apžvalgą pirmadienį paskelbė naujienų portalas 15min.

Sukčiavimu ir piktnaudžiavimu COVID-19 reagentų pirkimo byloje kaltinamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas kaltės nepripažįsta. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą. Prokurorui Gintarui Jasaičiui paskelbus kaltinamąjį aktą, Š. Narbutas pareiškė, kad kaltės nepripažįsta. „Patį tekstą suprantu, bet, būdamas teisininku, niekaip nesuprantu teisinio vertinimo, kaip suformuluotas kaltinimas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kartu su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Rob Bauer, sakė, kad saugumo situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką. Visgi tiek jis, tiek admirolas tiesioginės grėsmės galimybę Lietuvai atmetė.  „Agresyvus Rusijos elgesys jau ilgą laiką rodo, kad saugumo situacija gali pasikeisti labai greitai. Ir nėra laiko snausti.

Praėjusią parą nustatyta 7538 nauji COVID-19 atvejai, 11 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trys mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso. Iš praėjusią parą nustatytų atvejų 6463 buvo pirminiai, 1070 – antriniai ir penki tretiniai. Nuo penktadienio pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai dėl COVID-19. Moksleiviai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais greitaisiais testais kas tris–penkias dienas.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį vyks į Londoną, kur su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu aptars saugumo situaciją Europoje. Pasak premjerės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, I. Šimonytė ir B. Johnsonas kalbės apie santykius su Rusija, Kinija, padėtį Ukrainos pasienyje. Taip pat bus aptarti dvišaliai Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšiai. Vėliau šią savaitę I. Šimonytė planuoja vykti į Ukrainą.

Į Vilnių aptarti regioninio saugumo situacijos atvyko NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. Jis taip pat dalyvaus NATO priešakinių pajėgų bataliono penkmečio minėjime. R. Baueris pirmadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. Admirolui bus pristatyta Lietuvos kariuomenės struktūra, saugumo situacijos analizė, strateginės komunikacijos klausimai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Girdėdami Vyriausybės pažadus mažinti PVM šildymui ir prezidento raginimus nepasiturintiems išdalyti po 100 eurų savo reikalavimus tėškia ir smulkieji verslininkai. Jie taip pat reikalauja paramos – kompensuoti pusę elektros ir šilumos sąskaitų, kurios šią žiemą esą išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Vyriausybė ir ekonomistai ragina verslininkus nesilygiuoti į eilinius gyventojus ir pensininkus. Tačiau šie siūlo ir atsilyginti – metus nebekelti savo paslaugų ir produktų kainų.

Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė, kalbėdama apie visuomenės susipriešinimą ir atvirą, kai kurių visuomenės grupių nemeilę dešiniųjų valdžiai, sako, kad pleištas tarp Lietuvos žmonių buvo visada, tik bėgant metams jis keitėsi.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo nustatyti, kad neįgalų asmenį lydintis asistentas į teatrus bei kino teatrus, muziejus ir renginius įeitų nemokamai. Laisvės frakcijos atstovė sako, kad nuo liepos mėnesio žmonėms su negalia pradėjus teikti individualią asmeninio asistento pagalbą jie gali aktyviau dalyvauti bendruomenėje – mokytis, dirbti, pramogauti, tačiau juos dažnai riboja finansinės galimybės, nes eidami į mokamus renginius turi pirkti du bilietus.

„Jedinstvo“ organizacija nebeegzistuoja jau daugybę metų, bet jos šmėkla vis dar gyva. Štai visai neseniai Vytautas Landsbergis protestuotojus, nušvilpusius Sausio 13-osios minėjimą, išvadino jedinstvininkais. Profesorius žinojo, ką sako, nes su jedinstvininkais jam ne kartą teko susidurti, o sykį, šiems mėginant šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą (AT),  būtent V. Landsbergis juos ramino. Tai jis darė kalbėdamas rusiškai.

Alytaus miesto savivaldybėje ir aštuoniose miesto ugdymo įstaigose bus įrengtos saulės elektrinės, tam numatytos lėšos šių metų miesto biudžete. Savivaldybės atstovas spaudai Romas Jankauskas informavo BNS, kad savivaldybės pastate ketinama įrengti beveik 127 kilovatų saulės elektrinę. Ji per metus turėtų pagaminti apie 110 tūkst. kW elektros energijos, kuri, priklausomai nuo pagaminto kiekio kas mėnesį, bus naudojama pastato reikmėms, o perteklinė bus perduodama į tinklą.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Vilniuje svarstoma griežtinti renginių tvarką Petro Cvirkos skvere, Franko Zappos parkelyje, Kalnų ir Vingio parkuose, skveruose šalia Geležinkelio stoties bei Operos ir baleto teatro. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimus, jog menininkai renginio, filmo filmavimo ar pasirodymo metu turėtų gauti savivaldybės Istorinės atminties komisijos pritarimą, jei jie planuoja kaip nors naudoti skulptūras, paminklus ar atminimo lentas minėtose vietose.

Klaipėda, šiemet minėsianti miesto 770-ojo gimtadienį, ketina pirkti jo viešinimo ir puošybos paslaugas ir tam skirti 63 tūkst. eurų (su PVM). Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, norima rasti paslaugų teikėją, kuris galėtų kuo plačiau paskelbti informaciją apie planuojamus šventinius renginius.  „Šio pirkimo tikslas – viešinti šventę įvairiausiais būdais, įvairiu metu, įvairiose vietose“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Dambrauskienė.